Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. DGK-3719 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo S. K. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tomega“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. DGK-3719 panaikinimo, kuriuo ieškovas prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. DGK-3719 bei priteisti iš atsakovės UAB „Tomega“ bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl 2017 m. kovo 6 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu ieškovo (darbuotojo) vairuojamas bendrovės vilkikas su puspriekabe cisterna įvažiuojant į žiedinę sankryžą apvirto ant šono. 2017 m. liepos 13 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-3719, kuriuo nusprendė išieškoti iš darbuotojo darbdavio naudai 2500 Eur patirtos materialinės žalos atlyginimo, darbdavio prašymą išieškoti iš darbuotojo negautas pajamas sumoje 10192,12 Eur atmesti kaip nepagrįstą; atsisakyti nagrinėti darbdavio prašymą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai; nutraukti darbuotojo prašymo dėl darbo užmokesčio dalies už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius bei delspinigių už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį išieškojimo nagrinėjimą; atsisakyti nagrinėti darbuotojo prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai. Sprendime Darbo ginčų komisija nurodė, kad darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus – eismo įvykio metu neatsižvelgė į oro sąlygas bei kelio būklę ir dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus. Be to, sprendime Nr. DGKS-3719, konstatuota, jog būtent dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala darbdaviui. Darbo ginčų komisija nurodė, kad dėl sugadinto vilkiko ir sugadinto krovinio darbuotojui taikytina visiška materialinė atsakomybė, todėl darbdavio naudai išieškotina visa patirta žala – 1144 Eur. Taip pat buvo priteista dalis darbdavio reikalautos žalos už sugadintą puspriekabės cisterną – 1356 Eur.Ieškovas nurodė, jog su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, mano, kad nėra visų darbuotojo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nėra ieškovo kaltės. Teigia, kad Darbo ginčų komisija sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo veiksmuose yra darbuotojo kaltė, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka su priteistu patirtos žalos dydžiu, dalyje dėl patirtos 1356 Eur žalos dėl sugadintos puspriekabės, kadangi 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas Visiškos materialinės atsakomybės sutartį pagrįstai manė, kad transporto priemonės, tame tarpe ir priekabos, yra draudžiamos nuo nelaimingų įvykių, todėl už šiuos daiktus jis nėra atsakingas. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių patirtos žalos dydį. Ieškovo manymu patirtos žalos dydis turėjo būti mažinimas iki galimo nuostolio, kurį darbdavys būtų patyręs, jeigu būtų puspriekabę apdraudęs, t. y. franšizės dydžio.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutinka ir laiko ieškovo reikalavimą visiškai nepagrįstu. Atsakovė nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, be to, tą pačią dieną su ieškovu buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už atsakovės jam perduotas bei patikėtas materialines vertybes, taip pat įsipareigojo, dėl savo kaltės neišsaugojęs jam patikėtų materialinių vertybių, pilnai atlyginti atsakovei dėl to padarytą žalą ir patirtus nuostolius. 2017 m. kovo 6 d. esant sudėtingoms eismo sąlygoms, ieškovas, darbo metu vairuodamas atsakovės vilkiką DAF su puspriekabe cisterna FRUEHAUF, pakrautą apie 26000 kg bitumo, neįvertino esamų oro sąlygų, kelio būklės ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko jo vairuojama transporto priemonė su puspriekabe Mažeikių r., kelio Mažeikiai – Tauragė 24,17 km, įvažiuojant į Sedos žiedinę sankryžą apvirto ant šono. Šio eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas krovinys, nepataisomai sugadintas vilkikas ir sugadinta puspriekabė, taip pat dėl minėto įvykio atsakovė patyrė kitų nuostolių. Šios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu policijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovė nurodė, jog šiuo atveju neabejotinai egzistuoja būtinų ir specialiųjų sąlygų visetas ieškovo visiškai materialinei atsakomybei taikyti: ieškovas vykdydamas darbo pareigas pažeidė įstatymus ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų; turtinė žala atsakovei padaryta ieškovo neteisėta veika, kuri Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) tvarka konstatuota kaip teisės pažeidimas tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsakovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys; yra ieškovo kaltė; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su ieškovo darbo veikla. Mano, jog materialinė atsakomybė ieškovui Darbo ginčų komisijos taikyta visiškai teisingai, šios komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovui bei jo atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, kadangi ieškovas yra skubiai išvykęs į darbinę komandiruotę užsienyje. Jokių dokumentų apie ieškovo komandiruotę užsienyje nepridėta.Atsakovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nepripažįsta ir kategoriškai nesutinka su ieškiniu. Nors atsakovės interesų Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl ieškovo, kuris dirbo vairuotoju, padarytos žalos pilnai netenkino, tačiau tam tikra suma buvo priteista, todėl atsakovė šio sprendimo neskundė ir laiko jį teisingu. Su ieškiniu atsakovė nesutinka, nes mano, jog yra nustatyti visi įstatymuose numatyti požymiai dėl materialinės žalos atlyginimo. Ieškovas yra nubaustas administracine tvarka už padarytą pažeidimą, todėl mano, jog tai preziumuoja ieškovo kaltę. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas krovinys, vilkikas ir puspriekabė. Draudimo kompanija išmokėjo atsakovei draudimo išmoką dėl prarasto krovinio ir vilkiko, tačiau išskaitė franšizę: už krovinį – 144 Eur, už vilkiką – 1000 Eur. Kadangi puspriekabė nebuvo drausta KASKO draudimu, už puspriekabę atsakovė draudimo išmokos negavo. Darbo ginčų komisijoje už puspriekabę atsakovė iš ieškovo prašė priteisti 5000 Eur, tačiau buvo priteista mažesnė suma. Mano, jog yra visi ieškovo atsakomybės elementai, o padaryta žala įrodyta bylos dokumentais, todėl ieškinį prašo atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsakovė prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą pateikė 2017 m. gegužės 29 d., todėl ieškovo pareikštas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. DGK-3719 panaikinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas.Darbuotojų materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai).Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovas su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 388, pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas į darbą vairuotojo pareigoms. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2017 m. balandžio 27 d., pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu) (Darbo ginčų komisijos byla Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 2). Šalys 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ieškovas, eidamas vairuotojo pareigas, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už atsakovės jam perduotas ir patikėtas materialines vertybes, tiesiogiai priklausančias atsakovei bei atsakovei patikėtas trečiųjų asmenų materialines vertybes. Ieškovas minėta sutartimi įsipareigojo dėl savo kaltės neišsaugojęs jam patikėtų materialinių vertybių, pilnai atlyginti visą dėl to atsiradusią žalą ir atsakovės patirtus nuostolius (2016 m. rugsėjo 13 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1, 4 punktai) (Darbo ginčų komisijos byla Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 3).2017 m. kovo 6 d. apie 7.21 val., Mažeikių r. kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 24,17 km. įvyko eismo įvykis, t. y. ieškovas vairuodamas atsakovei priklausiusį vilkiką DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe cisterna FRUEHAUF, v. n. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į oro bei kelio būklę, nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas žiedine sankryža apvirto ant šono. Eismo įvykio metu buvo sužalotas vairuotojas, apgadintas vilkikas, puspriekabė cisterna, atitvarai, kelio ženklas, taip pat išsiliejo vežamas bitumas. Ieškovui dėl padaryto eismo įvykio surašytas administracinių nusižengimu protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus (Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 51). 2017 m. kovo 7 d. ieškovas parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis 2017 m. kovo 6 d. vykdydamas jam skirtą darbinę užduotį, vairuodamas vilkiką DAF su bitumo pakrauta puspriekabe važiavo į Kauną. Įvažiuojant į Sedos žiedinę sankryžą nepasirinko saugaus greičio ir dėl slidžios kelio dangos su transporto priemone apvirto ant dešinio šono (Darbo ginčų komisijos byla Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 4).2017 m. balandžio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. K. nelaimingo atsitikimo darbe, kuriuo nusprendė 2017 m. kovo 6 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, kadangi ieškovas nukentėjo dėl savo veikos, kuri pripažinta administraciniu teisės pažeidimu (Darbo ginčų komisijos byla Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 5). Dėl minėto eismo įvykio, draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ filialas už apgadintą vilkiką bei sugadintą krovinį išmokėjo atsakovei draudimo išmoką, tačiau pritaikė 1144 Eur išskaitą (frančizę). Kadangi puspriekabė cisterna nebuvo drausta KASKO draudimu, už ją draudimo išmokos atsakovė negavo. Iš atsakovės pateiktos pažymos matyti, jog eismo įvyko dieną, puspriekabės cisternos, v. n. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė buvo 5016,35 Eur. 2017 m. rugsėjo 14 d. minėta puspriekabė cisterna buvo parduota už 2662 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. atsakovė įsakė ieškovui padengti bendrovei padarytą 6144 Eur nuostolį, tačiau ieškovas 2017 m. gegužės 2 d. raštiškai atsisakė padengti nuostolį asmeninėmis lėšomis, todėl atsakovė 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą. 2017 m. liepos 13 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-3719, kuriuo nusprendė iš darbuotojo darbdavio naudai išieškoti 2500 Eur patirtos materialinės žalos atlyginimą; darbdavio prašymą išieškoti iš darbuotojo negautas pajamas sumoje 10192,12 Eur atmesti kaip nepagrįstą; atsisakyti nagrinėti darbdavio prašymą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai; nutraukti nagrinėti darbuotojo prašymą dėl darbo užmokesčio dalies už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius bei delspinigių už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį išieškojimo nagrinėjimą; atsisakyti nagrinėti darbuotojo prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai (Darbo ginčų komisijos byla Nr. APS-113-9114/2017 b. l. 55-60).Ieškovo teigimu, Darbo ginčų komisijos sprendimas naikintinas, kadangi nėra visų darbuotojo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o būtent nagrinėjamu atveju, nebuvo darbuotojo kaltės. Ieškovas teigia, jog ginčo situacijoje darbdavys nepateikė jokių motyvų patvirtinančių, kad ieškovas sukėlė materialinę žalą dėl savo kaltų (t. y. didelio neatsargumo) veiksmų. Mano, jog negalima daryti išvados, kad ieškovas išskirtinai neprotingai elgėsi įvažiuodamas į sankryžą, kurioje dėl eismo sąlygų nesuvaldė transporto priemonės, kadangi nebuvo labai daug patirties darbovietėje įgijęs vairuotojas.Pagal DK 245 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms: 1) kai padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017).Jei su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą (DK 255 str. 3 p.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatė visas ieškovo materialinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: 1) padaryta žala – ieškovas vykdydamas darbinę užduotį neišsaugojo atsakovės jam perduoto turto bei dėl to atsakovė patyrė realią turtinę žalą; 2) žala padaryta neteisėta veika – ieškovas vairuodamas vilkiką pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus bei taip padarė administracinį nusižengimą; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – ieškovas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į oro bei kelio būklę ir nepasirinko saugaus greičio, ko pasėkoje įvažiuojant į žiedinę sankryžą jo vairuojamas vilkikas su puspriekabe cisterna apvirto ant dešinio šono, o atsakovė dėl minėto eismo įvykio patyrė turtinę žalą; 4) yra pažeidėjo kaltė – nors ieškovas ginčija būtent kaltės faktorių, tačiau ieškovo argumentai dėl kaltės atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovo kaltė yra įrodyta įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 73ANPAN-89057979-17, kuriuo ieškovas S. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 5 Eur bauda. Minėtas protokolas nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas 2017-03-08 sumokėjo paskirtą baudą, pripažino savo kaltę, jos neneigė iki reikalavimo atlyginti padarytą žalą, tai įrodo rašytinis 2017 m. kovo 7 d. ieškovo paaiškinimas Nelaimingų atsitikimų tyrimų komisijai, kuriame ieškovas nurodė, kad nepasirinko saugaus greičio ir dėl slidžios kelio dangos, jo vairuojamas automobilis apvirto ant dešinio šono bei tai, jog paskirta bauda buvo sumokėta praėjus tik porai dienų po protokolo surašymo – 2017 m. kovo 8 d. Teismas iš esmės sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime išsakyta pozicija, jog ieškovo kaltė pasireiškė dėl neatsargumo, kadangi jis dirbdamas padidintos rizikos transporto priemonės vairuotoju, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, turėjo būti ypač atidus ir pavasario pradžioje, anksti ryte įvažiuodamas į žiedinę sankryžą privalėjo įvertinti vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, kuris leistų greitai sustabdyti transporto priemonę bei išvengti eismo įvykio. Duomenų apie netinkamą vairuojamo vilkiko ar puspriekabės cisternos techninę būklę eismo įvykio metu, byloje nėra, todėl laikytina, kad ieškovas yra kaltas dėl minėto eismo įvykio; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais – ieškovas eismo įvykio metu dirbo UAB „Tomega“ vairuotoju; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla – ieškovas pateko į eismo įvykį vykdydamas tiesiogines darbo funkcijas, t. y. veždamas bitumo krovinį į Kauną.Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (veikimą ar neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Be to, teismų praktikoje suformuota nuostata, jog pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo nekaltumo dėl atsakovės patikėto materialaus turto išsaugojimo.

Dėl darbdavio patirtos žalos sumažinimo

Pažymėtina, jog DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė darbo ginčą nagrinėjančiam organui sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į darbuotojo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog teismui nusprendus, kad darbuotojas yra atsakingas už darbdaviui padarytą žalą, ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime priteistu patirtos žalos dydžiu, dalyje dėl patirtos 1356 Eur žalos dėl sugadintos puspriekabės.Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė iš ieškovo reikalavo 5000 Eur žalos atlyginimo už sugadintą puspriekabę cisterną, kadangi minėta puspriekabė nebuvo drausta KASKO draudimu, todėl draudimo kompanija patirtos žalos už puspriekabę cisterną atsakovei neatlygino. Darbo ginčų komisija įvertindama, jog atsakovė neapdrausdama puspriekabės cisternos, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, dėl to sudarė sąlygas žalai padidėti, sumažino priteistinos žalos dydį iki 1356 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, puspriekabės cisternos v. n. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė eismo įvykio dieną buvo 5016,35 Eur, tačiau po eismo įvykio – 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pardavė minėtą puspriekabę už 2662 Eur, todėl laikytina, jog atsakovė dėl eismo įvykio metu apgadintos puspriekabės cisternos patyrė 2354,35 Eur turtinį nuostolį (5016,35 – 2662 = 2354,35 Eur).Ieškovas nurodo, jog jo manymu, Darbo ginčų komisiją žalos dydį už puspriekabę cisterną turėjo sumažinti iki galimo nuostolio kurį darbdavys būtų patyręs, jeigu būtų puspriekabę apdraudęs, t. y. franšizės, dydžio. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes, daro išvadą, jog mažinti žalos dydį iki galimos išskaitos (franšizės) dydžio, nėra pagrindo. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas Visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei 2017 m. kovo 6 d. prisiimdamas atsakomybę už perduotos puspriekabės cisternos apsaugą, turėjo ir galėjo žinoti, jog minėta transporto priemonė nėra drausta KASKO draudimu, todėl vykdydamas darbo užduotį aiškiai suprato už ką yra atsakingas. Vis tik, sutiktina su Darbo ginčų komisijos išvada, jog atsakovės prašomas patirtos žalos dydis galėjo būti mažinamas, kadangi darbdavys neapdraudęs transporto priemonės, nesielgė pakankamai rūpestingai ir sudarė sąlygas žalai padidėti, tačiau ne iki ieškovo prašomos franšizės dydžio, todėl teismas daro išvadą, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu iš ieškovo atsakovei priteista 1356 Eur suma už eismo įvykio metu apgadintą puspriekabę cisterną atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė patyrė 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovo priteistina 480 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. 3690808010, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomega“, j. a. k. 166796392, 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.