Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-463-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-22
Bylos Nr.
2S-463-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Kreditorius
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-463-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00012-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.1.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-68-797/2017 išnagrinėjus bankroto administratorės I. P. prašymą dėl patikslintų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo R. V. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškėlė R. V. bankroto bylą. Kreditoriams, pareiškusiems reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka, Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-29, 2017-02-03 ir 2017-02-14 nutartimis buvo patvirtinti 439 260,21 Eur sumos kreditoriniai reikalavimai. Bankroto administratorė pateikė prašymą patvirtinti patikslintą Pakruojo ūkininkų kredito unijos 133 481,77 Eur finansinį reikalavimą ir patvirtinti patikslintą R. V. kreditorių sąrašą. Nurodė, kad kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu patikslinti ir papildomų pajų sumai sumažinti (22 329,70 Eur) savo kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi R. V. bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos 133 481,77 Eur kreditorinį reikalavimą. Taip pat patvirtino R. V. bankroto byloje patikslintą kreditorių sąrašą.

3. Teismas nurodė, kad kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija 12 337,81 Eur ir 9991,89 Eur suma mažina kreditorinius reikalavimus (155 811,17–22329,70) ir prašo patvirtinti patikslintą 133 481,47 Eur sumos reikalavimą. Bankroto administratorė prašo patvirtinti kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos 133 481,47 Eur reikalavimą, jis pagrįstas, todėl teismas patvirtino patikslintą šio kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir kreditorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu kreditorius R. J. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išspręsti: ar LR Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 3 dalis ir (ar) LR Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis: neprieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teisę saugo įstatymai ir nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama; neprieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; neprieštarauja LR Konstitucijos 52 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais; neprieštarauja LR Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą žmogui susirgus; neprieštarauja LR Konstitucijos preambulėje išdėstytam teisinės valstybės principo požiūriu. Taip pat prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratorių R. V. 22 329,70 Eur sumą, esančią Pakruojo ūkininkų kredito unijoje pajinėse sąskaitose, paskirstyti visiems kreditoriams, t. y. pirmiausia visiškai padengti VMI prie LR FM ir VSDFV kreditorinius reikalavimus, o likusią sumos dalį paskirstyti proporcingai kitiems kreditoriams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apelianto teigimu, teismas skundžiama nutartimi leido Pakruojo ūkininkų kredito unijai pajinėje sąskaitoje esančius 22 329,70 Eur, priklausančius R. V., paimti tik vienam kreditoriui – Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Apelianto nuomone, visa 22 329,70 Eur suma turi būti paskirstyta visiems kreditoriams, nes kredito unijos pajinis įnašas negali būti kredito unijos nuosavybė ir negali būti ribojamas išieškojimas iš kredito unijos pajinio įnašo. Apeliantas tvirtina, kad savo esme pajinis įnašas yra pinigai pajinėje sąskaitoje, kuris turi konkretų savininką, šiuo atveju – R. V..

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kredito unijos narys gali reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai nėra taikomi disponavimo teisės apribojimai, t. y. dalies, gaunamos iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą. Šiuo atveju R. V. negrąžintos skolos likutis Pakruojo ūkininkų kredito unijoje prieš sumažinant pajinio įnašo dalimi buvo 155811,17 Eur. Taigi R. V. yra taikomi LR Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio disponavimo teisės pajiniais įnašais apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai sumažinto kreditorinio reikalavimo, įskaičius R. V. turėtą pajinį įnašą.

7. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad visas R. V. priklausantis 22 329,70 Eur pajinis įnašas Pakruojo ūkininkų kredito unijoje turi būti paskirstytas visiems kreditoriams, o ne sumažintas išskirtinai vienam Pakruojo ūkininkų kredito unija kreditoriui.

8. Vykdant fizinio asmens R. V. bankroto procedūrą nustatyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi finansinį turtą – nario pajinius įnašus Pakruojo ūkininkų kredito unijoje: A. V. privalomas pajus kredito unijoje – 86,89 Eur; A. V. papildomas pajus kredito unijoje – 12 337,81 Eur; paveldėtas mirusio vyro A. V. privalomas pajus kredito unijoje – 86,89 Eur; paveldėtas mirusio vyro A. V. papildomas pajus kredito unijoje – 9991,89 Eur. Iš viso privalomus pajus sudaro –173,78 Eur, o papildomus pajus – 22 329,70 Eur.

9. Lietuvos teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad atsižvelgiant į bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės ar fizinio asmens kreditorių reikalavimus – narystė kredito unijoje negali būti pripažįstama kliūtimi, nukreipiant išieškojimą į nario pajinį įnašą kredito unijoje. Tačiau, nukreipiant išieškojimą į pajinį įnašą kredito unijoje, taikytinos LR Kredito unijų įstatymo 47 ir 48 straipsnių nuostatos, numatančios kredito unijos nario disponavimo pajiniu įnašu teisės apribojimą kredito unijos jam suteiktos paskolos ir palūkanų dydžiu. Kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti pinigais tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai, t. y. dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumas.

10. Pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Sumokėdamas pajinį įnašą, asmuo įgyja pajų, kuris kaip vertybinis popierius patvirtina asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale su kredito unijos nariui suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (LR Kredito unijos įstatymo 2 str. 7 d., 8 d.). Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (LR Kredito unijos įstatymo 36 str. 1 d. 1 p., 39 str. 1 d.). Nepaisant to, kad pajiniai įnašai nuosavybės teise priklauso kredito unijai, jos narių turimų pajų suteikiamos turtinės teisės apima teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo (LR Kredito unijos įstatymo 14 str. 1 d. 10 p.). Ši turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (LR Kredito unijos įstatymo 15 str., 18 str.), o jai taikomas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (LR Kredito unijos įstatymo 47 str. 3 d)(Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1673-180/2016).

11. Taigi, kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis. LR Kredito unijų įstatymas kredito unijos nariui numato teisės disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimą tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai, t. y. dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą. Šiuo atveju fizinio asmens R. V. negrąžintos kredito unijai skolos likutis yra žymiai didesnis, nei priklausantis pajus Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, todėl yra taikomi LR Kredito unijos įstatyme numatyti disponavimo pajiniu įnašu apribojimai ir fizinis asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti jos sukauptus pajinius įnašus, o tik bankroto byloje turėtų būti tikslinamas Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinis reikalavimas pajinių įnašų dalimi, sumažinant kredito unijos kreditoriuj reikalavimą R. V. bankroto byloje. Toks reikalavimų patenkinimas atitiktų suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2009, 2016-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1673-180/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1613-253/2015, Šiaulių apygardos 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-277-372/2013, 2011-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1266-368/2011.)

12. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išspręsti, ar LR kredito unijų įstatymo 35 straipsnis ir 47 straipsnio 1 dalis prieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 52 str., 53 str., 1 d., LR Konstitucijos preambulėje išdėstyto teisinės valstybės principo požiūriu.

13. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010). Taigi, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas materialinės bei specialiąsias teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apelianto iškeltos abejonės dėl LR kredito unijų įstatymo nuostatų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Byloje pateiktas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl šioje byloje taikytinų normų atitikties ar jų prieštaravimo Konstitucijai. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė