Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Roblina“ ieškinį atsakovui Kredito unijai „Germanto lobis“ dėl 2000,00 Lt pajinio įnašo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-10-14 sudarė paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Roblina“ buvo suteikta 16 800,00 Lt paskola su fiksuota 5,00 proc. metine palūkanų norma, nustatant galutinį paskolos grąžinimo terminą – 2011-10-18 (23–27 b. l.).

Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2010-09-23 nutartimi UAB „Roblina“ iškelta bankroto byla (19–21 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi BUAB „Roblina“ paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą ir patvirtinti įmonės kreditorių 170 354,44 Lt kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir atsakovo 16 800,00 Lt finansinis reikalavimas (3–5 b. l.).

2010-12-14 Kredito unija „Germanto lobis“ valdybos posėdyje, remiantis ĮBĮ nuostatomis, nutarta nuo bankroto bylos UAB „Roblina“ iškėlimo teisme dienos neskaičiuoti paskolos palūkanų ir delspinigių (22 b. l.).

Iš ieškinio turinio matyti, kad jis grindžiamas IBĮ (aktuali redakcija nuo 2008-07-01 iki 2010-11-22) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Taip pat grindžiamas KUĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unijos narys – fizinis asmuo – miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo – reorganizuojamas ar likviduojamas.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad IBĮ 17 straipsnio 1 dalimi bankroto administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. O IBĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą, t. y. 30 dienų, turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nors po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ĮBĮ nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės išimtis, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (nagrinėjamu atveju – atsakovui Kredito unijai „Germanto lobis“). Tokiam pranešimui padaryti bankroto administratoriui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011 ir kt.).

Pagal KUĮ pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (KUĮ 2 str. 8 p.). Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 str. 1 d. 1 p., 39 str. 1 d.). Tačiau kredito unijos nariai teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo (KUĮ 14 str. 1 d. 10 p.). Prieš tai minėta turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (KUĮ 15 str., 18 str.). Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 str. 3 d.).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovo bankroto administratorius per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą, t. y. 30 dienų, pranešė atsakovui apie sprendimą toliau nevykdyti paskolos sutarties, ar tai, jog šalys paskolos sutartį nutraukė, be to, kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai, t. y. dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą (KUĮ 47 str. 3 d.), o, bylos medžiagos duomenimis, ieškovas pagal sutartį skolingas atsakovui 16 800,00 Lt (1, 4 b. l.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.