Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-15 · Administracinė byla Nr. I2-4102-644/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
I2-4102-644/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06233-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-4102-644/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06233-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-10-18 sprendimą Nr. 24S233414 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad jis Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Vlantana“ pagrindu. Pagal pareiškėjo pateiktą prašymą Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 760365981 laikinai gyventi dvejiems metams. Gavęs Migracijos departamento leidimą, pareiškėjas 2024-07-28 lėktuvu atskrido į Rygą ir tą pačią dieną autobusu atvyko į Lietuvą dirbti. Tačiau pareiškėjas MIGRIS paskyroje pamatė darbdavio pranešimą, kad jis yra neįdarbintas, kadangi neatitinka bendrovės keliamų reikalavimų. Pareiškėjas 2024-08-14 Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Elian transportas“ pagrindu. Migracijos departamentas 2024-08-28 atsiuntė pranešimą apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760365981. Migracijos departamentas ginčijamu 2024-10-18 sprendimu Nr. 24S233414 taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į šalį, kartu nuspręsdamas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Pažymėjo, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra neproporcingas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Sprendimas neatitinka išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitų viešojo administravimo principų. Migracijos departamento sprendimas užkerta kelią pareiškėjui dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse. Sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos. Toks sprendimas taip pat neatitinka proporcingumo principo, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti. Atkreipė dėmesį, kad dėl priimto Sprendimo pareiškėjas neturi galimybės dirbti ir užsidirbti jokioje Šengeno erdvei priklausančioje valstybėje, kai galimybės gyventi ir susirasti darbą Indijoje yra apsunkintos. Pareiškėjas negali išlaikyti šeimos, atvykdamas išleido didelę dalį savo santaupų. Pareiškėjas atvyko teisėtai ir turėjo tikslą įsitvirtinti ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 16-19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024-06-17 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024-08-27 sprendimu Nr. 24S197218 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760365981, nes nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, darbo sutartis nesudaryta. Migracijos departamentas 2024-10-18 priėmė sprendimą Nr. 24S233414 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Pažymėjo, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024-08-27 sprendimo Nr. 24S197218, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi, neskundė. Migracijos departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo sutartis nesudaryta. Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Paaiškino, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą tinkamai įvertino visas su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, t y. jo socialinius, ekonominius, šeimyninius ryšius, teisinę padėtį Lietuvoje ir kt. Daugiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos ar paneigtų ginčijamą sprendimą. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis įdėjo daug pastangų ir išlaidų siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra teisiškai aktualūs. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Tvirtino, kad ginčijamame Migracijos departamento 2024-10-18 sprendime Nr. 24S233414 yra aiškiai išdėstyti visi motyvai ir pagrindai. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, šiuo atveju buvo padaryta pagrįsta išvada, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Indijos pilietis S. M. 2024-05-28 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Vlantana“ pagrindu (b. l. 38-43). Migracijos departamentas 2024-06-17 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760365981 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024-08-27 priėmė sprendimą Nr. 24S197218 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760365981, kadangi nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis nesudaryta (b. l. 28-30).

Migracijos departamentas 2024-10-18 priėmė sprendimą Nr. 24S233414 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (b. l. 34-37). Sprendimas grindžiamas tuo, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, ir padarius išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Taip pat Migracijos departamentas 2024-11-13 priėmė sprendimą Nr. 24S255276 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Minėtas Migracijos departamento sprendimas nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje (b. l. 31-33).

Kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento 2024-10-18 sprendimo Nr. 24S233414 turinio, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, grindžiamas tuo, kad asmens leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Pagal Tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: a) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; b) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Teismas pažymi, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento 2024-08-27 sprendimu Nr. 24S197218, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis nesudaryta ir asmuo neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, jog jis nebuvo įdarbintas, t. y. darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, o ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pragyvenimo lėšų pareiškėjas neturėjo.

Vertindamas ginčijamą Migracijos departamento 2024-10-18 sprendimą Tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų apimtimi, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvoje. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas darė išvadą, jog asmuo ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Minėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš Sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Prieš įvedant perspėjimą valstybės narės turi užtikrinti, kad bus surinkti minimalūs duomenys (SIS reglamento 22 str.), patikrinti perspėjimų suderinamumą (SIS reglamento 23 str.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS motyvuojamas tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nustačius, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, darbo sutartis nesudaryta. Remdamasis tuo, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas gali ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse. Departamentas pareiškėjo teisės atvykti į Šengeno erdvę ribojimą grindė tikslu užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvesti į SIS, nes, prieš tai, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023-11-15 nutartį byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš į SIS įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Atitinkamai teisėjų kolegija apibendrino, kad Departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., LVAT 2024-04-17 nutartį byloje Nr. eA-1044-789/2024, 2024-07-17 nutartį byloje Nr. eA-1909-662/2024).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamentas būtų priėmęs administracinį sprendimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo yra grindžiama prielaidomis, bet ne objektyviais duomenimis, o pateikta išvada nėra pagrįsta individuliu aplinkybių vertinimu. Teismas pažymi, kad motyvų, individualaus vertinimo stokojantys sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (2023-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 20212-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024).

Dėl šių priežasčių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-18 sprendimo Nr. 24S233414 dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-18 sprendimo Nr. 24S233414 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė