- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- 1-1738-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11648-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. vasario 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2 nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 str.1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė 40 MGL ( 1506,40 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2018 m. kovo 11 d. apie 06:45 val. viešoje vietoje – Gedimino gatvėje, prie 12A numeriu pažymėto namo, Kaišiadorių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu į veido sritį J. J., taip padarydamas jam sužalojimus veide, t. y., nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, žaizdą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą nosyje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusiojo J. J. ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad bare kilo konfliktas, kai baras užsidarinėjo. Baras yra Kaišiadoryse, naujai atsidaręs, Gedimino g. 12A. Buvo rytas. Konflikto metu įvyko susistumdymas. Konfliktas kilo tarp jo ir J., kurį kažkiek pažįsta. Kiek pamena, konfliktas prasidėjo po to, kai J. draugas nukrito nuo kėdės, o jis pradėjo juoktis. Tada jis su J. išėjo į lauką aiškintis. Konflikto metu J. sudavė kelis smūgius ranka į veidą. Supranta, kad pasielgė neadekvačiai. Buvo suduoti 2 ar 3 smūgiai. Po to jis išėjo iš baro. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kad susitaikyti, bet jis užsiprašė per daug pinigų. Tiek, kiek jis norėjo žalai atlyginti, neturėjo pinigų. Su byloje pareikštu 1000 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, taip pat sutinka jį atlyginti per kelis mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė byloje įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis J. J. parodė, kad jis 2018 m. kovo 10 d. apie 21 val. atėjo į barą "Perėja", kuris yra adresu Gedimino g. 12A, Kaišiadorių m. Buvo per naktį ten. 2018 m. kovo 11 d. apie 6.30 val. jam būnant minėtame bare du nepažįstami asmenys pradėjo žodžiais užgaulioti vieną girtą asmenį. Jis minėtiems asmenims davė pastabą, kad nedera juoktis iš minėto girto asmens, tačiau tada jie pradėjo jį užgaulioti, bet jis į konflikto provokacijas nepasidavė ir nutraukė su jais bendravimą. Minėti du asmenys išėjo į lauką ir bare liko jis su barmenu ir keliais kitais nepažįstamais asmenimis. Jam išėjus iš baro į lauką, prie įėjimo durų lauke ant laiptų jį pasitiko du asmenys, su kuriais baro viduje kilo žodinis konfliktas. Vienas iš minėtų asmenų buvo E. M., kurį jis vėliau surado "Facebook" programoje (jis ten taip pasivadinęs). E. M. jam pasiūlė eiti nuošaliau nuo baro ir išsiaiškinti, bet jis atsisakė. Tada E. M., nieko nesakęs, kumščiu sudavė tris smūgius į galvą ir pataikė į veidą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir taip sužalojo jam veidą. Po minėtų smūgių jam sutemo akyse ir jis nukrito nuo laiptų. Jam atsistojus, E. M. sudavė kumščiu apie penkis smūgius į galvą. Gulėdamas jis užsidengė veidą rankomis, kad galėtų apsiginti nuo galimų smūgių, bet smūgių nebuvo. E. M. pasišalino. Kai E. jį mušė lauke buvo pašaliniai asmenys, kurie matė įvykį ir bandė apginti jį ir sulaikyti E. M.. Aplinkiniai asmenys, kurie matė šį įvykį, pasibaisėjo tokiu jo elgesiu ir tai sukėlė jiems neapykantą. Kai minėtas asmuo pasišalino, praeidinėjo nepažįstama mergina, kurios jis paprašė iškviesti policiją. (b. l. 6-7)
Specialisto išvadoje Nr. G831/2018(2) nurodyta, kad J. J. nustatyta nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, žaizda kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva nosyje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 15-16 )
Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis J. J. atpažino asmenį foto nuotraukoje Nr. 1, nurodydamas, kad tai jis vartojo smurtą jo atžvilgiu 2018-03-11 prie baro "Perėja", esančio adresu Gedimino g. 12A, Kaišiadorys. (b. l. 20-25)
Liudytojas M. Z. parodė, kad jis yra UAB " Kajaus grupės" rinkodaros vadovas. Ši įmonė yra įsikūrusi adresu Gedimino g. 12A, Kaišiadoryse. Kavinė pavadinta "Perėja". Šioje įmonėje dirba dviese su A. K.. Įmonė užsiima maitinimu. Įmonė šiuo adresu vykdo veiklą lygiai mėnesį. Ant pastato filmavimo kamerų nebuvo įrengta. Po 2018-03-11 įvykusio įvykio, kameros yra baigiamos montuoti, artimiausiomis dienomis bus baigiami montavimo darbai ir pastatas ties kavinės įėjimu ir vidinės kavinės patalpos bus filmuojamos. Kavinė - baras dirba nuo 17:00 val. vakaro iki 04:00 val. ryto, o dienomis baras nedirba. 2018-03-11 dienos ryte prie bare dirbo jis. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, žino kad jis yra J. J.. Ryte apie 04:30 val. kavinės viduje dar buvo keletas žmonių, kurių tarpe buvo ir J.. Tarp tų žmonių įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Jaunuoliai nebuvo pikti ar agresyviai nusiteikę, tačiau jis juos išprašė iš kavinės, kadangi jo darbo laikas buvo pasibaigęs ir jis tvarkėsi kavinę. Po keleto minučių (maždaug po 20 min.) iš kavinės patalpų išėjo ir J. Dar po kokių 5 min. į lauką išėjo ir jis, nes reikėjo susitvarkyti kavinės prieigas. J. jau buvo sužalotas, tačiau jie dar stumdėsi. Tie du vaikinai nubėgo link miesto centro. Iš nuotraukų asmenį atpažinti galėtų. Po to, kai vaikinai nubėgo ,J. atsisėdo ant laiptų (lipant į geležinkelio stotį), ne ant kavinės laiptų. Tuo momentu jis su savimi neturėjo mobilaus telefono, nes jo asmeniniai daiktai buvo likę kavinėje. Tuo metu link geležinkelio stoties ėjo mergina, kurios jis paprašė paskambinti greitajai ir policijai. Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji. Medikai apžiūrėjo J., o policija patikrino J. blaivumą. (b. l. 30-32 )
Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas M. Z. atpažino asmenį foto nuotraukoje Nr. 2, ir nurodė, kad tai jis ( E. M. ) mušė J. J. 2018-03-11 prie baro "Perėja", Kaišiadoryse. (b. l. 33-38)
Liudytoja G. D. parodė, kad 2018-03-11 apie 7:03 val. iškvietė medikus vaikinui, kurio nepažįsta, nes sumuštas vaikinas jos paprašė iškviesti jam pagalbą. Šalia sumušto vaikino buvo jai nepažįstamas vaikinas, kuris tai pat sumuštajam prašė iškviesti medikus. Jos nuomone ,šalia sumušto vaikino buvo baro darbuotojas, tačiau tiksliai nežino. Kadangi vaikino veidas stipriai kraujavo, buvo akivaizdu, kad jam reikia medikų pagalbos. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo veidas ir kas tai padarė, ji nežino, tačiau sumuštas vaikinas sakė, kad jį sumušė kažkas iš Žiežmarių. (b. l. 44)
Iš Bendrojo pagalbos centro 2018-03-11 pranešimo išklotinės matyti, kad skambinusi G. D. pranešė apie rastą sužalotą vaikiną prie kavinės "Perėja" ,Kaišiadoryse. ( b. l. 48 )
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Šioje byloje kaltinimo E. M. esmė buvo ta, kad jis būdamas neblaivus viešoje vietoje, tai yra miesto gatvėje užgauliu elgesiu, įžūliais ir vandališkais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto naudojimu nukentėjusiojo atžvilgiu kitų aplinkinių akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia jo veika perduodant bylą teismui buvo kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas E. M. pasitvirtino visiškai.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, iš esmės pripažino ir kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina byloje ištirti nukentėjusiojo ir įvykio metu buvę liudytojai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs šiuos kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, išanalizavęs kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta visiškai ir kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis viešoje vietoje vandališku elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad E. M. susiklosčiusioje situacijoje elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai. Jis, kaip nustatyta, įvykio metu buvo neblaivus ir tai nulėmė jo aiškiai neadekvatų ir netinkamą elgesį, todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, neabejotinai įtakojo jos tokį elgesį.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Pagal jį baudžiamoji atsakomybė taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis E. M. įžūliu, vandališku elgesiu ir grasinimais, pademonstruotais J. J. ir kitų aplinkinių asmenų atžvilgiu, nepagarbą demonstravo viešoje vietoje.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad E. M. veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant didelei žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo E. M. pademonstruoti įžūlūs veiksmai bei grasinimai, vandališkas elgesys viešoje vietoje – miesto gatvėje prieš J. J., kitų asmenų, buvusių įvykio vietoje, akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs ir vandališki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis E. M. šią veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo įžūlaus ir vandališko elgesio, grasinimų nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek pats J. J., tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais, ir vandališkais veiksmais bei grasinimais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų E. M. užsipuolė J. J. ir ėmė elgtis kitaip įžūliai viešoje vietoje ir ėmėsi vandališkų veiksmų. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, grasino ir elgėsi vandališkai viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad E. M. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą E. M. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką ir už tai jai paskirti bausmę.
Dėl bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
E. M. yra anksčiau teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs baudos, yra dirbantis, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad švelnesnės bausmės rūšys, kurios nėra susijusios su laisvės atėmimu, E. M. vis dar gali paveikti taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Nors jis anksčiau teistas, yra recidyvistas, nes naują nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 27 str. 1 d.), tačiau nauja nusikalstama veika yra netapati jo įvykdytai nusikalstamai veikai pirmoje byloje, o nulemta iš esmės dėl alkoholio vartojimo įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių, dėl ko nelaikytina, kad kaltinamasis šioje byloje yra sistemingai nusikaltimus darantis asmuo. Todėl darytina išvada, kad E. M. galėtų būti teisingai ir adekvačiai nubaustas ir dėl to ateityje daugiau nenusikalsti švelnesne bausme, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu. Todėl bausmės tikslams pasiekti, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, yra pagrindas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, kurio dydis nustatytinas artimas tokios bausmės rūšies pagal įstatymą galimo nustatyti dydžio minimumui.
Kadangi naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė visiškai neatlikęs nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirtos bausmės, nesumokėjęs baudos, tai šioje byloje paskirta bausmė privalo būti subendrinta su neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles visiško ar dalinio sudėjimo būdu.
Baudos dydis nustatomas minimaliais gyvenimo lygiais (MGL). Kaltinamasis E. M. 2018 m. vasario 5 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas bauda už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2016 m. balandžio mėnesį, tuo metu vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur (2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.). Nuo 2018 m. sausio 1 d. vienas MGL yra lygus 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2017-09-05, Nr. 2017-14215)).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-194-202/2018).
Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, E. M. skiriant bausmę (baudą) už nusikalstamą veiką šioje byloje bus taikomas MGL, lygus 50 eurų, o skiriant galutinę bausmę ir pridėjus prie šiuo nuosprendžiu neatliktą bausmę pagal nuosprendį pirmojoje byloje, tai neatliktai bausmei bus taikomas 1 MGL 37,66 eurai, ką buvo padaręs nuosprendyje ir Plungės rajono apylinkės teismas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. J. šioje byloje prašė patenkinti civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. buvo nedarbingas. Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo paaiškinimų, medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, specialisto išvados, sveikatos sutrikdymo mastas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą, patirtų sužalojimų gydymas vyko sklandžiai, be jokių komplikacijų, nukentėjusysis, kaip nurodė ieškinyje buvo nedarbingas dėl sužalojimų keturias dienas. Duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius po patirto sužalojimo, byloje nėra nustatyta. Taigi, medicininių dokumentų apie nukentėjusiojo gydymo istoriją duomenys, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai po traumos yra priežastiniame ryšyje su šiuo įvykiu.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant E. M. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Turtinė žala nebuvo padaryta. Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas nebuvo komplikuotas, liekamieji reiškiniai po traumos nenustatyti, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 550 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl E. M. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 6 d., 307 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3000 Eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. 40 MGL (2000 Eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nesumokėta 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę E. M. paskirti 80 MGL (3506,40 eurų) dydžio baudą.
E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš E. M. jo naudai priteisti 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti E. M., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Daiktinius įrodymus byloje – kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.