Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. (J. Ž.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Ž., M. Ž., T. Ž.-S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

3.1. J. Ž. (J. Ž.) gimė 1941 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).

3.2. R. Ž. gimė 1944 m. gegužės 5 d., mirė 2007 m. gegužės 18 d., nuo 1979 m. sausio 10 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8).

3.3. J. Ž. yra R. Ž. sutuoktinis. J. Ž. ir R. Ž. santuoka buvo registruota 1969 m. kovo 11 d. (el. b. l. 5–6).

3.4. V. Ž., M. Ž. ir T. Ž. (šiuo metu Ž.-S.) yra J. Ž. ir R. Ž. vaikai (el. b. l. 9–12).

3.5. V. Ž. gimė 1970 m. liepos 31 d., nuo 2021 m. kovo 2 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14).

3.6. M. Ž. gimė 1972 m. vasario 8 d., nuo 1990 m. gegužės 10 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13. 15).

3.7. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2024 m. balandžio 28 d. išrašo duomenimis J. Ž. (J. Ž.) vardu registruoti nekilnojamieji daiktai: Žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas–Gyvenamasis namas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatas–Viralinė, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatas–Tvartas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatas–Daržinė, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatas–Ūkinis pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai–Kiemo statiniai, kurių unikalus (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16–20).

2. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

3. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas J. Ž. (J. Ž.) yra palikėjos sutuoktinis, kuris paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės R. Ž. mirties J. Ž. perėmė palikėjai priklausiusį ½ dalimi nekilnojamąjį turtą: 1) Žemės sklypą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) Pastatą–Gyvenamąji namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą–Viralinę, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 4) Pastatą–Tvartą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) Pastatą–Daržinę, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 6) Pastatą–Ūkinį pastatą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) Kitus inžinerinius statinius–Kiemo statinius, kurių unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini); 8) Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) kuriais naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra, mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, vandenį (el. b. l. 49–62). Jokių ginčų dėl palikėjos R. Ž. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus J. Ž., niekas kitas į palikėjos R. Ž. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos vaikai, pareiškėjas prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.

5. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad J. Ž. po savo žmonos R. Ž. mirties 2007 m. gegužės 18 d. išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės R. Ž. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

6. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos R. Ž. mirties 2007 m. gegužės 18 d. jos palikimą priėmė J. Ž. faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

8. Iš pareiškėjo priteisiamos 47,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė 2007 m. gegužės 18 d. mirusios R. Ž., gimusios 1944 m. gegužės 5 d., palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjo J. Ž. (J. Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.