Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingoje, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.`

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. mušdama nežymiai sužalojo žmogų: ji, 2024-09-30, apie 17.15 val., ties namu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, tyčia vieną kartą sudavė medine lazda nukentėjusiajai A. S. į kairę ranką, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio žasto, alkūnės sąnario, dilbio srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024-09-30 Policijos registruojamų įvykių registre, tarnybiniame pranešime dėl pirminių tyrimo veiksmų ir galimos įtariamosios nustatymo bei prie šio tarnybinio pranešimo pridėtose A. S. fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024-09-30, 17.18 val., buvo registruotas įvykis ROIK 0124000614294 – R. S. trumpuoju pagalbos telefonu pranešė, kad kieme kaimynė užpuolė jo mamą, pagaliu trenkė per ranką, mėlynuoja ranka. Kaimynė pasišalino. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. S. paaiškino, kad 2024-09-30, apie 17.15 val., prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kaimynė S. S. kumščiu vieną kartą trenkė jai į nugaros sritį, tada pasiėmusi medinę lazdą, vieną kartą trenkė į alkūnės sritį, taip sukeldama A. S. fizinį skausmą. Fotonuotraukose užfiksuotas paraudimas A. S. kairiosios rankos alkūnės srityje. S. S. su policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, pasitikrinti alkoholio matuokliu atsisakė, tačiau vizualiai atrodė blaivi, jai buvo išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, šaukimą paimti ir pasirašyti atsisakė, todėl garsiai buvo supažindinta su šaukime nurodytu tekstu ir atsakomybe (1 t., b. l. 36-37).

Iš 2024-10-03 asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad ant A. S. kairės rankos dilbio ir žasto ties alkūne ir aplink ją matomos kraujosruvos (1 t., b. l. 82-89).

Iš 2024-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G898/2024(03) nustatyta, jog A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairio žasto, alkūnės sąnario, dilbio srityse, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad A. S. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytu laiku. A. S. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 93).

Iš 2025-02-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „2024_09_30_17-14-36_37067168033“. Garso įrašo trukmė 1 min. 58 sek. Šiame garso įraše užfiksuota, kaip R. S. pranešė, jog prieš minutę, tik ką, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kaimyno buvo užpulta jo mama. Jis girdėjo smūgį, pagaliu buvo trenkta per ranką. Nurodo, kad mamai skauda, mėlynuoja ranka, kad nebepakelia rankos (1 t., b. l. 145-147).

Iš 2025-03-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 2024-10-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu „Circle K“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „Truck Diesel_09-30-2024 17-05-00_80_Policijai.avi“ apžiūra. Įrašo data ir laikas – 2024-09-30 17:05:00. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 09 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma degalinė „Circle K“. Žiūrint vaizdo įrašą, kairėje pusėje matoma kaip gatve pravažiuoja automobiliai. Kitoje gatvės pusėje matoma namo dalis ((duomenys neskelbtini) ), matomi du langai. 4 min. 33 sek. įrašo laiku matyti kaip kažkas praeina pro namą ir įeina į jo vidų, 05 min. 07 sek. įrašo laiku dar vienas asmuo praėjo pro namą ir įėjo į jo vidų, 06 min. 04 sek. įrašo laiku dar vienas asmuo praėjo pro namą ir įėjo į jo vidų. 07 min. 56 sek. įrašo laiku iš namo išėjo asmuo, nuėjo pro namo šoną, pro minėtus langus (galimai su raudonos spalvos marškinėliais). 09 min. 07 sek. įrašo laiku tas pats asmuo grįžta prie namo, eina link įėjimo, pro kur išėjo ir tuo metu iš namo išėjo kitas asmuo (viršutinis rūbas tamsus, pro prasegtą rūbą iš priekio matosi, kad vidinis rūbas šviesus), prasilenkiant nesimato ar kažkuris asmuo kažkuriam ką nors padaro, ar užkliūva. Tačiau, po prasilenkimo, matosi, kaip asmuo su tamsios spalvos viršutiniu rūbu iš karto atsisuka į prasilenkusį asmenį, eina link to asmens, tačiau tas asmuo su galimai raudonos spalvos marškinėliais įeina į namo vidų. Asmuo su tamsios spalvos viršutiniu rūbu dar padeda lyg koją ant laiptelių eit į vidų, bet apsisuka ir nueina pagal namo šoną, kur ir ėjo prieš tai, kai prasilenkė su minėtu asmeniu. Tuo metu kai jau nueidinėjo asmuo su tamsios spalvos viršutiniu rūbu, matosi, kad prie gatvės šaligatviu praeina asmuo, iš rūbų galima spręsti, kad praėjo moteris, nes vilkėjo šviesios spalvos striukę iki kelių, ant peties užsidėjusi rankinuką. Toliau žiūrint vaizdo įraše matoma kaip minėtas asmuo nueidinėja nuo įėjimo pro namo šoną, pro minėtus langus, tada iš namo išbėga (po 12 sekundžių) 09 val. 19 sek. įrašo laiku, tas pats asmuo (galimai raudonais marškinėliais), matosi, kad kažką užsimojo link einančio asmens ir iš kart apsisuka, ir vėl nubėga į namo vidų (kokį konkrečiai veiksmą atlieka nesimato, dėl per didelio atstumo). Asmuo su tamsios spalvos viršutiniu rūbu stoviniuoja prie lango. Paskui nusivelka minėtą rūbą ir matosi, kad yra su šviesios spalvos viršutiniu rūbu (1 t., b. l. 132-134).

2025-03-13 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Apžiūrimo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240930-172855UTC+0300“ data ir laikas - 2024-09-30 17:28:55. Vaizdo įrašo trukmė 12 min. 35 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, pradeda bendrauti su nukentėjusiosios sūnumi R. S. ir nukentėjusiąja A. S.. R. S. nurodo, kad užpuolė jo mamą kaimynė S. S.. A. S. rodo savo kairę sužalotą ranką ir pareigūnams paaiškina, kad ėjo pas sūnų ir grįždama sutiko kaimynę, kuri jai dėjo su kumščių į nugarą, nubėgusi pasiėmė medinį pagalį (rodo rankomis apie 1 m ilgio) ir dėjo per ranką. Nurodo, kad viskas vyko prie sūnaus virtuvės lango, kad sūnus tik girdėjo per langą apsižodžiavimą. A. S. nurodo, kad viskas įvyko dėl to, kad kaimynė pralaimėjo teismą ir jai reikia sumokėti 4000 eurų. Atvyksta medikai. A. S. patikrintas blaivumas, moteris blaivi (0.00 prom.). 09.45 val. įrašo laiku policijos pareigūnas skambina į duris (S. S.), niekas durų nedaro. Už durų girdimas mažų vaikų triukšmas. Pareigūnas prašo atidaryti duris, niekas neatidaro.

Apžiūrimo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240930-172952UTC+0300“ data ir laikas - 2024-09-30 17:29:52. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 16 sek. Atidarius vaizdo įrašą, mat. tas pats vaizdas kaip ir 1-ame vaizdo įraše. Pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. R. S. su pareigūnu nueina į įvykio vietą, parodo kur įvyko. Priėjus, matoma, kaip iš namo ant laiptelių išėjo moteris su raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, juodomis kelnėmis, su šlepetėmis (S. S.). Pareigūnas pasisveikina, moteris atsako ir staigiai atgal įeina į namo vidų. Pareigūnas klausia, kas čia atsitiko, ši atsako „viso gero“ ir įėjusi į savo butą užsirakina. Pareigūnas pabeldžia, už durų girdimi vaikų balsai. Pareigūnas prašo atidaryti duris, pabendrauti, teigia, kam taip elgtis prie vaikų. Durų nedarė. 06.30 val. įrašo laiku A. S. nurodo, kaip atrodė pagalys, kad baldinis, šviesus, apvalus, apie metro ilgio. 10.17 val. įrašo laiku A. S. pareigūnui paaiškina, kad nuėjo pas sūnų į jo butą, pabuvo trumpai ir einant iš namo, prasilenkė su kaimyne, kuri dėjo A. S. į nugarą su kumščiu ir tada nubėgo kaimynė greitai į koridorių ar kambarį, išsinešė lazdą ir pribėgusi trenkė jai per ranką, prieš tai nieko nekonfliktavo, nesakė.

Apžiūrimo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240930-175135UTC+0300“ data ir laikas – 2024-09-30 17:51:35. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 19 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip pareigūnas sėdi tarnybinėje transporto priemonėje prie kompiuterio ir staigiai iššoka iš automobilio, bėga link pareinančio kito pareigūno ir S. S.. Užfiksuota, kaip S. S. bendrauja su policijos pareigūnais, jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, priešinasi, iš jos policijos pareigūnai paima dujų balionėlį.

Apžiūrimo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240930-184446UTC+0300“ data ir laikas – 2024-09-30 18:44:46. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 12 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma kaip pareigūnas nueina į S. S. butą, duris atidaro senyvo amžiaus vyras, kambaryje matyti stovi S. S.. Pareigūnas perduoda dujų balionėlį ir nueina (1 t., b. l. 135-139).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-278-489/2022, 2K-87-1073/2025).

Kaltinamoji S. S. nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltės mušus ir taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios A. S. sveikatą, nepripažino, tikindama, jog nukentėjusiąją dar iš vakaro sužalojo šios sugyventinis, o ji yra kaltinama tyčia, tik dėl seniai besitęsiančių tarpusavio konfliktiškų santykių, siekiant pasipelnyti. Vis tik, kaltinamoji neneigė, jog įvykio dieną, apie 17 val., jos su nukentėjusiąja prasilenkė eidamos ties savo namu ir net susidūrė pečiais, dėl ko ji iš pykčio nukentėjusiajai pasakė įžeidžiančią repliką, tačiau su jokiu pagaliu, kad kaip teigia nukentėjusioji, jos nepuolė ir nemušė. Apskritai, nuėjusi į savo butą, iš jo po to išėjo tik po pusvalandžio, kai jau buvo atvykusi policija. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai, kad ji nemušė nukentėjusiosios vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės, todėl atmetami.

Vaizdo įraše ir fotonuotraukose 20240930_173932, 20240930_173938, 20240930_173941 užfiksuota, kad iš karto po įvykio apžiūrėjus A. S. kairiąją ranką ant jos matyti alkūnės matyti šviežios sužalojimo žymės. Šie sužalojimai fiksuoti ir 2024-10-03 asmens apžiūros metu sudarytoje fotolentelėje – ant A. S. kairės rankos dilbio ir žasto ties alkūne ir aplink ją matomos kraujosruvos (1 t., b. l. 82-89). 2024-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G898/2024(03) patvirtina, jog A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairio žasto, alkūnės sąnario, dilbio srityse, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad A. S. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytu laiku. A. S. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 93). Jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti šiomis išvadomis, byloje nepateikta ir teismas jų nenustatė.

Kaip minėta, pati kaltinamoji pripažino, jog įvykio dieną, apie 17 val., jos su nukentėjusiąja prasilenkė eidamos ties savo namu ir net susidūrė pečiais. O „Circle K“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „Truck Diesel_09-30-2024 17-05-00_80_Policijai.avi“, duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent S. S., išbėgusi iš namo, kažkuo užsimojo prieš link jos einančia A. S.. A. S. išsamiai apibūdino medinę lazdą, kuria kaltinamoji jai trenkė, ir net pateikė nuotraukas, kuriose ji užfiksuota.

Taigi, nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojo R. S. parodymai, teismui nesuteikia pagrindo jais abejoti, nes juos patvirtina objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai, o iš dalies pati kaltinamoji. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad sužalojimas A. S. buvo padarytas būtent kaltinime nurodytą dieną ir laiku – 2024-09-30, apie 17.15 val., ir jame nurodytomis aplinkybėmis, o ne, kaip tvirtino kaltinamoji, iš vakaro sugyventinio. Kaltinamosios versiją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką.

Teismas pripažįsta, jog būtent kaltinamoji atliko kaltinime nurodytus veiksmus, o būdama sąmoninga, pakankamai protinga asmenybė, turėjo suvokti, kad kaltinime nurodytu elgesiu –vieną kartą suduodama medine lazda nukentėjusiajai A. S. į kairę ranką, – pastarajai gali padaryti sužalojimus, sutrikdysiančius sveikatą. Nors objektyvūs byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamosios siekio sukelti būtent tokias pasekmes, tačiau naudodama smurtą prieš nukentėjusiąją, ji turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veika padaryta netiesiogine tyčia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinti aplinkybė – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. T. y., kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012 ir kt.). Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Sprendžiant iš kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymų, santykiai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios jau kurį laiką buvo įtempti ir konfliktiški, nesugebant taikiai išspręsti kilusio ginčo dėl patalpų naudojimosi tvarkos ir šiuo klausimu teismui priėmus kaltinamajai nepalankų sprendimą. Vis tik, pripažinti, kad kaltinamosios fizinis smurtas buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiosios veiksmus, nėra pagrindo. Nors S. S. tvirtino, kad A. S. ir jos sugyventinis dažnai su ja ir jos šeimos nariais elgėsi netinkamai, ne kartą jiems grasino, tačiau policija į jos pranešimus dėl tokio kaimynų elgesio nereaguoja. Tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra, todėl tokie kaltinamosios argumentai nepagrįsti. Kita vertus, net ir pripažinus, jog dėl nukentėjusiosios ar jos šeimos narių elgesio, kaltinamajai galėjo būti nemalonu matyti savo kaimynę ir galimai joms prasilenkiant lauke, jos ir užkliuvo vieną kitą pečiais ar kita kūno dalimi, tačiau tai nesuteikė jai teisės prieš nukentėjusiąją naudoti fizinio smurto. Byloje nebuvo nustatyta, kad A. S. prieš pat įvykį žemino, įžeidinėjo kaltinamąją, naudojo ar grasino panaudoti fizinį smurtą, atliko kitokius neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai ar rizikingai ir tai turėjo įtakos S. S. veikos padarymui.

Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į nustatytų faktinių aplinkybių grandinę, visumą, darytina išvada, kad S. S. veikdama netiesiogine tyčia, suduodama medine lazda nukentėjusiajai A. S. į kairę ranką, taip padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio žasto, alkūnės sąnario, dilbio srityse, sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamosios S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji S. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, dirba. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta (1 t., b. l. 197), taigi, kaltinamoji suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo, žalos neatlygino. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės sankcijos vidurkiui. Kaltinamoji padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į žmogaus sveikatą, tačiau kaltinamoji yra brandaus amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl jai netaikytina intensyvi priežiūra, bet skirtini įpareigojimas ir draudimas, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 2 punkte, kurie teigiamai veiks jos elgesį bei skatins nenusikalsti.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl turtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,11 Eur civilinį ieškinį patirtų dėl A. S. gydymo (1 t., b. l. 99-104). Klaipėdos teritorinė ligonių kasos pateiktas 78,11 Eur civilinis ieškinys yra teisėtas, pagrįstas suteiktų paslaugų įkainiais. Abejonių, kad turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais S. S. veiksmais ir, kad tarp padarytos žalos ir kaltinamosios padaryto nusikaltimo yra priežastinis ryšys, nėra. Todėl S. S. pripažinus kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo bei nustačius, kad tarp jos nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai konstatuotų sveikatos sutrikdymų yra tiesioginis priežastinis ryšys, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje taip pat pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas civilinę ieškovę Klaipėdos teritorinė ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa, nes Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reorganizuota (2 t., b. l. 78-80).

CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa keičiama į procesinių teisių perėmėją Valstybinę ligonių kasą prie SAM (CPK 48 straipsnis) ir civilinės ieškovės patirta 78,11 Eur turtinė žala, patirta dėl A. S., gydymo priteisiama procesinių teisių perėmėjai.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji A. S. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl neteisėtų kaltinamosios smurtinių veiksmų – kaltinamoji suduodama lazda nukentėjusiajai per ranką sukėlė jai skausmą ir didžiulį stresą. Toks kaltinamosios elgesys buvo netikėtas ir sukėlė išgąstį. Tokiu elgesiu kaltinamoji pademonstravo savo galią, jėgą ir viršenybę prie nukentėjusiąją, taip pažemindamas šios orumą ir išreikšdamas jai aiškią nepagarbą. Kaltinamosios smūgis lazda buvo toks stiprus, kad nukentėjusioji manė, jog ranka gali būti lūžusi. Ranka pradėjo mėlynuoti, tinti, atvykę GMP medikai iš karto suleido nuskausminamųjų ir išvežė patikrai į ligoninę. Sutrenktą ranką skaudėjo daugiau nei mėnesį, dėl to negalėjo uždaryti ir atidaryti automobilio durelių, užsisegti diržo, negalėjo atsigulti ant to šono ir miegoti, kas sutrikdė jos poilsį. Kad galėtų užmigti, nukentėjusioji vartojo vaistus „(duomenys neskelbtini)“. Didelis skausmas apsunkino jos darbą 2024-10-31 vykusiuose rinkimuose, kuriuose ji buvo rinkimų komisijos pirmininkė. Nepaisant praėjusio laiko nuo įvykio, nukentėjusioji vis dar bijo viena išeiti į kiemą, dėl to nebesilanko pas sūnų, pati negali užsirašyti elektros ir dujų skaitiklių duomenų. Nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus nukentėjusioji patyrė ir dėl to, kad turėjo vykti į policiją, specialistus, rašyti pareiškimą, dalyvauti apklausose, ieškoti teisinės pagalbos. Šį laiką ji mieliau būtų skyrusi bendravimui su šeima ar kitų reikalų tvarkymui, savo pomėgiams. Be to, kaltinamoji kaltės nepripažįsta, jos neatsiprašė, priešingai, kaltina nukentėjusiąją, ją šmeižia, teigdama, kad ši nori pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 1500 Eur neturinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (2 t., b. l. 58-61).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Šioje byloje S. S. teisei priešingi veiksmai yra įrodyti. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalota kaimynės, šalia savo gyvenamosios vietos ir toks jos elgesys, nepaisant tarpusavio nesutarimų, jai buvo netikėtas. Tačiau A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad buvo sukeltos ilgalaikės pasekmės sveikatai byloje neįrodyta. Nors neginčytina, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo galėjo pajusti kasdienio gyvenimo nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl to ji buvo netekusi nedarbingumo, sužalojimai ypač pakenkė jos gyvenimo kokybei, bendravimui su aplinkiniais. Nukentėjusiosios pateikti vaistų įsigijimo dokumentai taip pat nepatvirtina, kad jie buvo paskirti sveikatos sutrikdymo pasekmėms gydyti. Be to, S. S. veika padaryta netiesiogine tyčia.

Nekvestionuotina, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų smurtinių kaltinamųjų veiksmų ir dėl to patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą. Tačiau pagal teismų praktiką, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-616/2024 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-935/2024). Didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, tai, kad duomenų apie patirtų fizinių nepatogumų bei emocinių išgyvenimų ilgalaikį neigiamą poveikį jos psichinei sveikatai nepateikta, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, kaltinamoji tyčia nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytina proporcinga ir teisinga, todėl šis dydis mažintinas iki artimo teismų praktikoje įtvirtinto neturtinės žalos dydžio vidurkio – 700 Eur, šią sumą išieškant kaltinamosios.

Dėl procesinių palūkanų.

Nukentėjusiosios A. S. civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į tai iš kaltinamosios S. S. nukentėjusiajai A. S. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 700,00 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl procesinių išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad pagal advokatės Aušrinės Zaburienės prašymą buvo apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai A. S., išlaidų dydis, kuris yra 387,50 Eur. Nurodoma, kad išlaidos priteistinos valstybei.

Remiantis teismų praktika, įvertinus bylos pobūdį, tai, kad byla išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą ir bylos nepavyko išnagrinėti vieno teisiamojo posėdžio, nukentėjusiosios atstovės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant jos interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, teismas daro išvadą, kad šios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamajai S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja A. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajai S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinę ieškovę – Klaipėdos teritorinę ligonių kasą pakeisti į procesinių teisių perėmėją Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025-02-13 civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš S. S. 78,11 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 11 ct) turtinės žalos atlyginimo (banko sąskaitos Nr. LT217300010002484333).

A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. S. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) A. S. neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos 700,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Kitą A. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš kaltinamosios S. S. priteisti 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) proceso išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. S., jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“ ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.