- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-2043-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25621-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ir atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams UAB „Senamiesčio ūkis“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 2.369,56 Lt nuostoliams atlyginti, iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 19.261,25 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2003 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12, kuria ieškovui buvo išnuomotas trijų kambarių butas, nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis gyvenamais fondas, įskaitant ir minėtą butą, buvo perduotas valdyti patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nuomos sutartimi ieškovas privalėjo mokėti nuomotojui nuomos sutartimi nustatytą nuomos mokestį bei kitus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius. Per visą nuomos laikotarpį ieškovas atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ sumokėjo 2.369,56 Lt, o atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – 19.261,25 Lt. Atsakovai nuomos mokestį iš ieškovo gavo už tinkamos kokybės išnuomotą daiktą, tačiau butas nuo pat nuomos pradžios buvo avarinės būklės, todėl jame nebuvo galima gyventi. Buto remontui buvo reikalingos didelės investicijos, kurias turėjo investuoti nuomotojas. Ieškovas 2011 m. liepos 12 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu atlikti buto kapitalinį remontą. Atsakovas pripažino, kad buto remontas yra netikslingas, o esamos būklės bute gyventi negalima, todėl ieškovui bus siūlomas kitas socialinis būstas. Perduodant naudotis ieškovui netinkamą gyvenimui butą, buvo pažeistos esminės numotojo pareigos: suteikti ieškovui tvarkingas patalpas; laiku remontuoti gyvenamąją patalpą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinierinės sistemos bei įranga. Šie pažeidimai vertintini kaip esminis nuomos sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovas nuo nuomos sudarymo dienos negalėjo naudotis butu pagal paskirtį ir neturėdamas jokio pagrindo tikėtis, kad ateityje butas bus suremontuotas ir jame bus galima gyventi, 2014 m. balandžio 9 d. iniciavo nuomos sutarties nutraukimą ir 2014 m. balandžio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5.22-14/0801 grąžino butą nuomotojui. Ieškovas, mokėdamas nuomos mokestį, patyrė žalą, o atsakovai nepagrįstai praturtėjo. Dėl nuomos sutarties dalyko (buto) netinkamumo atsakovai neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo mokėti nuompinigius ir kitus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, skaičiuoti delspinigius už pavėluotus mokėjimus. Teisminiais procesais ieškovas siekė sudaryti nuomos sutartį tam, kad vėliau galėtų butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovui dar iki nuomos sutarties sudarymo buvo žinoma buto būklė – suremontuotas ir gyvenamas tik vienas buto kambarys, butui elektros energijos tiekimas nutrauktas. Ieškovas pretenzijų dėl buto būklės neturėjo. Ieškovas reikalavo ir prisiėmė tokios, kokios buvo, būklės gyvenamųjų patalpų nuomos riziką neturėdamas jokių pretenzijų. Ieškovas už butą savanoriškai iš viso beveik nemokėjo, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo. Teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovas priėmė butą, juo naudojosi, dėl ko ir turi pareigą atsiskaityti. Ieškovui butas buvo išnuomotas ne kaip socialinis būstas, nes jis nepatenka į socialinio būsto nuomininko statusą. Pagal įprastą praktiką socialinis būstas neišnuomojamas, jeigu jame nėra elektros.
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog vykdė nuomos sutarčių, kuriose nuomotoju yra įvardijama butų eksploatavimo organizacija, sudarymo funkciją, deleguotą patalpų savininko. UAB „Senamiesčio ūkis“ negali būti laikomas atsakovu šioje byloje. Atsakovu gali būti tik gyvenamųjų patalpų savininkas, tai yra Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo specialiosios paskirties UAB, kuri Vilniaus miesto valdybos buvo įpareigota rinkti nuomos mokestį ir jį panaudoti numatytais tikslais. Pats ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudarytis su juo buto nuomos sutartį. Ieškovas puikiai žinojo, kokios būklės yra butas, nes jame gyveno dar prieš pasirašant nuomos sutartį. Sutrumpintas trejų metų senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismo prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš ieškovo 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 21,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas, kadangi atsakovai gavo nuomos mokestį sutarties pagrindu. Tai, kad butas buvo prastos būklės ir netinkamas gyventi šalys neginčija (nėra elektros, sanitarinių mazgų, vandens, šildymo), tačiau svarbu tai, kad būtent ieškovo iniciatyva, patenkinus ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir vykdant Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-553/2002, ieškovas ir atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12. Taigi, ieškovas žinojo kokio buto nuomos siekia ir, kaip aiškino teismo posėdžio metu, jo pagrindinis interesas buvo – privatizuoti butą, ko nuosekliai siekė keletą metų. Tokį ieškovo siekį patvirtina ir tai, kad nuomos sutartį nutraukė tik 2014 m. balandžio 9 d., išnaudojęs visas galimybes butą privatizuoti. Jau pati buto būklė, be elektros, sanitarinių mazgų, vandens, šildymo, protingo žmogaus požiūriu, negalėjo būti suprasta kaip tinkama gyvenamųjų patalpų nuomai, tačiau, teismo vertinimu, kitas ieškovo interesas – buto privatizacija, pateisinama ieškovo lūkesčių prasme, kai siekiama gyvenamųjų patalpų sutarties sudarymo, žinant, kad pagal esamą būklę jame gyventi negalės.
Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl asmenys, kurie naudojasi savivaldybei priklausančiomis patalpomis, privalo CK ar nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju, ieškovo prievolė mokėti nuomos mokestį yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4715-155/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1085-619/2014), todėl pripažinti priešingai, ko ieškiniu siekia ieškovas, būtų įsiteisėjusių teismo sprendimų kvestionavimas. Todėl teismas atmetė ieškinį.
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 1.089,00 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį ir patikslintą) bylos apimtį (1 tomas 146 lapai), tai, kad teismo posėdžiuose advokatas nedalyvavo, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 600,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1) Teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė aplinkybių, susijusių su civilinės sutartinės atsakomybės taikymu. Teismo motyvas, jog nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo šio buto privatizavimas, todėl atsakovus galima atleisti nuo atsakomybės už sutartinės prievolės nevykdymą, yra nepagrįstas ir formuoja ydingą precedentą, leidžiantį nesąžiningiems nuomotojams nevykdyti pareigos išnuomoti tinkamos kokybės būstą. Pagal nuomos sutartį ieškovui buvo išnuomotas trijų kambarių butas. Ieškovas įgijo teisę naudotis visu butu pagal jo tiesioginę paskirtį. Jokia kita buto naudojimo paskirtis (buto privatizavimas) šalių nebuvo suderinta ir nebuvo numatyta. Todėl teismo išvada, kad išsinuomodamas butą ieškovas siekė tik jį privatizuoti, o ne jame gyventi, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
2) Atsakovai gavo nuomos mokestį už tinkamos kokybės išnuomotą daiktą, tačiau ieškovas negalėjo objektyviai naudotis butu nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos. Reikėjo atlikti kapitalinį remontą, kurį privalėjo atlikti nuomotojas. Teismas pripažino, kad butas visu ginčo laikotarpiu buvo netinkamas naudoti, tai yra patvirtino atsakovų veiksmų, išnuomojant ieškovui butą, neteisėtumą. Pagal CK 6.581 straipsnį gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar butas. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Teismas privalėjo ištirti ir nustatyti, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovai, išnuomodami ieškovui butą, kuriame negalima gyventi, padarė neteisėtus veiksmus. Ieškovas, negalėdamas naudotis butu pagal paskirtį, turėjo mokėti nuomos mokesčius, todėl patyrė 21.630,81 Lt dydžio nuostolius. Dėl netinkamos būklės buto išnuomojimo yra kaltas atsakovas. Tarp atsakovų atliktų veiksmų ir ieškovo nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti likusią 489,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį. Nurodo, jog atsakovas prašė teismo priteisti 1.089,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, tačiau teismas priteisė tik 600,00 Lt. Reikalaujama suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šias rekomendacijas maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 3.105,00 Lt. Šioje byloje atsakovo atstovas parengė du procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. spalio 17 d., atsakovo atstovas dalyvavo. Atsiliepimas į ieškinį nėra standartinės formos, jame nagrinėjami įvairūs teisiniai santykiai. Byloje nagrinėjami ne tik nuomos, bet ir prievoliniai santykiai. Visų pirma reikėjo aiškintis, kodėl būtent UAB „Senamiesčio ūkis“ yra traukiamas atsakovu byloje. Tarp šalių nebuvo susiklostę nuomos santykiai, atsakovas nebuvo nuomotojas. Todėl atsakovas turėjo remtis ne tik įstatymais, bet ir gilintis į poįstatyminius teisės aktus. Atstovas, rengdamas atsiliepimą, rinko dokumentus, kurie buvo sudaryti daugiau nei prieš 10 metų, todėl juos susisteminti reikėjo daug laiko ir specifinių įgūdžių. Todėl išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu, analizavimu ir sisteminimu, taip pat turi būti atlygintos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo atsakovo skundą nagrinėti ir išspręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į ieškovo L. K. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas buvo tik Vilniaus miesto savivaldybės priimto teisės akto vykdytojas, tai yra vykdė nuomos sutarčių, kuriose nuomotoju yra įvardijama butų eksploatavimo organizacija, sudarymo funkciją, deleguotą patalpų savininko. Atsakovas buvo specialiosios paskirties bendrovė, kuri Vilniaus miesto valdybos buvo įpareigota rinkti nuomos mokestį ir jį panaudoti neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) remontui. Nuomos sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva. Ieškovas siekė būtent to buto nuomos, žinodamas apie jo būklę, ir visą nuomos laikotarpį nė karto nepateikė jokių pretenzijų dėl netinkamos buto būklės. Ieškovo prievolė mokėti nuomos mokestį yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl ieškinio tenkinimas reikštų įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimą.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą ieškovas L. K. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, jog patikslinto ieškinio tikslas buvo įtraukti reikalavimą priteisti papildomai antstolio iš ieškovo išieškotą 3.090,79 Lt sumą. Iš esmės patikslintas ieškinys nieko nesiskyrė nuo pradinio ieškinio, tik buvo padidinta reikalavimo suma. Atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį yra identiškas atsakovo atsiliepimui į pradinį ieškinį. Todėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas praktiškai nereikalavo papildomų advokato žinių ir laiko sąnaudų. Atsakovo atstovas dalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 8 minutes.
Atsiliepimu į ieškovo L. K. apeliacinį skundą atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad byloje nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas, kadangi nuomos mokestis buvo mokamas pagal nuomos sutartį, sudarytą ieškovo reikalavimu. Ieškovas dar iki nuomos sutarties sudarymo žinojo, jog butas yra netinkamas gyventi. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir ieškinys. Ieškovas ignoruoja teismo sprendimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl nuomotojo pareigos atlyginti nuomininkui nuostolius, padarytus išnuomojant netinkamą pagal paskirtį naudoti butą. Ieškovas teigia, kad jo nuostolius sudaro nepagrįstai atsakovams sumokėti nuomos ir buto eksploatavimo mokesčiai bei delspinigiai.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12 ieškovui buvo neterminuotai išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas (b.l. 9-13). Ieškovas sutarties 2.2 punktu įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o nuomotojas 4.1 punktu įsipareigojo suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas. Nuo 2002 m. sausio 30 d. elektros energijos tiekimas išnuomotam butui buvo nutrauktas (b.l. 32). Ieškovas 2011 m. liepos 12 d. pateikė prašymą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apžiūrėti nuomojamą butą ir paruošti remonto sąmatą, kadangi butas nėra tinkamas gyventi (b.l. 33). 2012 m. lapkričio 6 d. apžiūros aktu buvo konstatuota, kad ieškovui išnuomotas butas yra netinkamas gyventi, remontuoti ekonomiškai netikslinga, nutarta siūlyti gyventojams kitas gyvenamas patalpas (b.l. 27). Ieškovas 2014 m. balandžio 9 d. pranešimu atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog nutraukia nuomos sutartį nuo 2014 m. gegužės 9 d. (b.l. 35). Buto perdavimo ir priėmimo aktu 2014 m. balandžio 24 d. butas buvo perduotas atsakovui (b.l. 36). Ieškovas atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio sumokėjo 2.369,56 Lt nuomos mokesčio (b.l. 15-17), atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2014 m. sumokėjo 19.261,25 Lt (b.l. 22-26).
Pagal CK 6.581 straipsnį gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad 1) nuomininkas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; 2) išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; 3) nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog vienintelis teismo motyvas, dėl kurio atmestas ieškinys, buvo tai, kad pagrindinis ieškovo nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo šio buto privatizavimo siekimas. Iš tikrųjų pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovas pats reikalavo sudaryti konkretaus buto nuomos sutartį, jau žinodamas, kad jis yra netinkamas naudoti, tai yra siekė ne faktinių nuomos santykių, bet galimo šio turto privatizavimo. Be to, reikalaujamas grąžinti sumokėtas nuomos mokestis iš ieškovo buvo priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių pakartotinė revizija negalima.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. kovo 5 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-553/2002 paliko minėtą sprendimą nepakeistą. Nagrinėtose bylose teismai nustatė, kad ieškovas minėtame bute gyveno, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, taip pat pažymėjo, kad bute yra suremontuotas tik vienas kambarys, kitoje patalpoje gyventi negalima. Be to, dar iki teismų sprendimų priėmimo, nuo 2002 m. sausio 30 d., minėtam butui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (b.l. 32). Taigi ieškovas, siekdamas konkretaus buto nuomos, žinojo, kad jis yra netinkamas gyventi, tačiau vis tiek reikalavo su juo sudaryti šio buto nuomos sutartį. Visą nuomos laikotarpį iki 2008 m. gegužės mėnesio ieškovas mokėjo nuomos mokestį ir nei karto nereikalavo, kad atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atliktų buto remontą, sumažintų nuomos mokestį, atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas, suteiktų kitą būstą ar nutrauktų nuomos sutartį. Todėl galima pripažinti, kad nuomotojas tokiais savo veiksmais pats sutiko su netinkamo gyventi buto jam išnuomojimu, tai yra sutiko su žalos jam padarymu, kadangi mokėjo nuomos mokestį už butą, kuriame faktiškai negyveno. Todėl pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis yra pagrindas atleisti nuomotoją nuo civilinės atsakomybės už netinkamo gyventi buto išnuomojimą, kadangi dėl paties ieškovo veiksmų jam atsirado nuostoliai. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad šio buto nuomos reikalavo, siekdamas jį privatizuoti. Taigi ieškovas nuomos sutartimi nesiekė faktinių nuomos santykių. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti dėl netinkamos kokybės išnuomoto būsto padarytus nuostolius yra nepagrįstas.
Ieškovas tik 2011 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apžiūrėti nuomojamą butą ir paruošti remonto sąmatą, kadangi butas nėra tinkamas gyventi. Ieškovas nurodo, kad atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ be pagrindo nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2014 m. sumokėjo 19.261,25 Lt (b.l. 22-26). Tačiau net 8.958,23 Lt nuomos mokesčio su delspinigiais suma iš ieškovo buvo priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4671-391/2009 priteisė iš nuomininko 1.206,80 Lt skolos už buto nuomą nuo 2008-05-30 iki 2009-03-19 atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4715-155/2013 priteisė iš nuomininko 2.873,76 Lt nuomos mokesčio už 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., 151,53 Lt delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų ir 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-17270-811/2013 priteisė iš nuomininko 2.206,45 Lt nuomos mokesčio nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ir 102,13 Lt ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10221-811/2014 priteisė iš nuomininko 2.291,98 Lt skolos už buto nuomą nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir 125,49 Lt delspinigių. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuomos mokestis iš ieškovo buvo išieškotas antstolio, vykdančio teismo išduotus vykdomuosius raštus (b.l. 23-26; 104-106).
Ieškovas ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4715-155/2013, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje nuomininkas ginčijo nuomotojo reikalavimą mokėti nuomos mokestį, kadangi butas yra avarinės būklės, netinkamas naudoti ir neremontuojamas. Ieškovas rėmėsi CK 6.581 straipsniu, nurodančiu, kad nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyvenamasis namas ar būstas, todėl nuomotojas nepagrįstai iš jo reikalauja nuomos mokesčio. Tačiau tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažino nepagrįstais ir priteisė iš nuomininko nuomos mokestį SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl ir nagrinėjamoje byloje nuomininkas nebegali ginčyti aukščiau nurodytais sprendimais priteisto nuomos mokesčio pagrįstumo ir reikalauti, kad nuomotojas jį grąžintų.
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ byloje prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė įrodymus, patvirtinančius 1.089,00 Lt išlaidų dydį (b.l. 55-56). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą bylos nagrinėjimo metu, iki 2014 m. spalio 1 d. esant nustatytai 1.000,00 Lt minimaliai mėnesinei algai, buvo 3.000,00 Lt. Tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio atitikimas rekomenduojamam nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą, kurio apimtis yra du puslapiai, kartu su dviem dokumentais: Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 61V ir 1998 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 565V (b.l. 44-54). Patikslintu ieškiniu buvo tik padidintas reikalavimas, tačiau nurodyti tokie patys motyvai ir teisiniai argumentai (b.l. 97-102). Todėl antrasis atsakovo atsiliepimas faktiškai nesiskyrė nuo pradinio (b.l. 128-129). Į 2014 m. rugsėjo 25 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas (b.l. 93). Atsakovo atstovas atvyko tik į 2014 m. spalio 17 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 110), kuris truko 10 minučių. Į 2014 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį atsakovo taip pat neatvyko (b.l. 143). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad nagrinėjama byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis. Byloje buvo nagrinėjimas tik nuomotojo pareigos atlyginti nuomininkui nuostolius dėl išnuomoto netinkamo gyventi buto klausimas. Visos faktinės aplinkybės buvo patvirtintos anksčiau priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to byloje nebuvo jokio ginčo dėl faktinių aplinkybių, nagrinėjamų taikytinų teisės normų apimtis taip pat buvo labai siaura ir nereikalavo gilesnių teisinių žinių. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 600,00 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, nesumokėjo dalies žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atidėjo 130,00 € žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl iš ieškovo yra priteistina atidėta 130,00 € žyminio mokesčio dalis.
Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 242,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. II, b.l. 39-40). Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 907,01 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 242,00 €.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130,00 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“, j.a.k. 121452134, 242,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.