Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui L. K. dėl nuomos mokesčio išieškojimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo L. K. 2873,76 Lt nuomos mokesčio už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpyje nuo 2011-07-01 iki 2012-06-30 bei 151,53 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog reikalavimas grindžiamas 2003-09-27 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 12 bei nustatytu faktu, kad atsakovas nuomos mokesčio savalaikiai nemoka.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas neturi patogumų, patalpos yra nepritaikytos gyventi, butas avarinės būklės, neatitinka CK 6.581 str. jam keliamų reikalavimų, mokėti nepagrįstų mokėjimų neturi pakankamai lėšų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 2873,76 Lt nuomos mokesčio, 151,53 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-08-29 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 90,76 Lt žyminio mokesčio, 13,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai remiantis 2003-08-27 nuomos sutartimi Nr. 12, nuomos dalykas yra trijų kambarių gyvenamoji patalpa turinti bendrą 70,99 kv.m. plotą, kito nuomos dalyko atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Konstatavo, jog nuomos mokestis apskaičiuotas pagal plotą remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais 2009-047-01 Nr. 1-1120; 2011-06-28 Nr. 1-113 ir 2012-01-25 Nr. 1-413. Atsakovui nepateikus įrodymų apie skolos sumokėjimą, teismas ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.

Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą teismo priimtą 2013 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti (b.l. 94-95). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad nuomos sutarties dalykas neatitinka nuomos sutarties sąlygų ir jais nesivadovavo, dėl ko nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuomos mokestį už netinkamą naudoti butą. Teigė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina tai, kad buto būklė neatitinka nuomos sutartyje ir išraše iš Nekilnojamojo turto registro nurodytų duomenų apie atsakovo nuomojamą butą – butas yra avarinės kilmės, netinkamas naudoti ir neremontuojamas. Šias aplinkybes patvirtina buto 2012-11-06 apžiūros aktas Nr. A16-971 (2.1.37-SR3), kuriame nurodoma, kad butas neturi kanalizacijos, centrinio ar dujinio šildymo, byloje yra AB Lesto pažyma, kad butui nuo 2002 m. nebuvo tiekiama elektra. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas butu negalėjo naudotis dėl objektyvių priežasčių – dėl prastos techninės būklės ir neatitikimo statybos, higienos, priešgaisrinės saugos ir kitų specialiųjų normų. Ieškovas negali reikalauti sumokėti nuomos mokestį pilna apimtimi kaip už sutarties sąlygas atitinkantį daiktą, nes butas realiai turi tik vieną kambarį, tinkamą gyventi, o ne tris, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir NTRĮ išraše. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 22 d. nutartis, kurioje konstatuotos aplinkybės dėl netinkamos buto kokybės. Apeliantas nurodė apeliaciniame skunde, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su sutarties dalyku, sukūrė ydingą teisinį precedentą, pagal kurį net pačiam nuomotojui pripažinus nuomos daiktą netinkamu, nuomos mokestis už tokį daiktą neturi būti mokamas. Remiantis CK 6.581 str. nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyvenamasis namas ar būstas, nuomos mokestis neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl ieškovas nepagrįstai reikalavo mokėti nuomos mokestį. Pažymi, kad nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui tinkamas nuomos patalpas, laiku remontuoti patalpas, užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinierinės sistemos bei įranga (Nuomos sutarties 4.1 p., 4.2 p.). Ieškovas pats savo veiksmais pripažino, kad buto remontas nėra tikslingas, o esamos būklės bute gyventi negalima, kad atsakovui bus siūloma skirti kitas socialinis būstas. Tai, jog atsakovas byloje nereiškė priešinio ieškinio, nenuvertina jo pozicijos byloje, o atsiliepime išdėstyti argumentai įpareigoja teismą objektyviai ir visapusiškai juos išnagrinėti.

Ieškovas atsiliepime su apelianto skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal nuomos sutartį atsakovui buvo išnuomotas 3 kambarių 70,99 kv.m. dydžio gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Teismas bylos įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, atsakovas pats pasirašytinai priėmė patalpas, perdavimo priėmimo aktu nereikšdamas jokių pretenzijų dėl jų stovio ar tinkamumo naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nuo 2003 m. naudojo patalpas nereikšdamas jokių pretenzijų dėl stovio ar nuomos mokesčio dydžio, 2011-07-12 prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Socialinių reikalų komitetui Reg. Nr. A50-16982 pasižadėjo vykdyti visas nuomos sutarties sąlygas. Iki ieškinio padavimo nors ir nereguliariai mokėjo nuomos mokestį, naudojosi patalpomis dėl jų pretenzijų nereikšdamas. Atsakovas nepagrįstai vengia prievolių vykdymo, neginčija nuomos mokesčio dydžio, pats pripažįsta, kad naudojasi patalpų dalimi. Teigia, jog teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose, todėl teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutarties dalykas neatitinka sutarties sąlygų, CK 6.581 str. reikalavimų, dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuomos mokestį. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuomojamas būstas nėra tinkamas gyventi, todėl nuomos mokestis už nuomojamas patalpas neturi būti mokamas. Aplinkybę, kad butas netinkamas gyventi patvirtina Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta apeliacinėje byloje Nr. 2A-553-2002 ir 2012-11-06 buto apžiūros aktas Nr. A16-971 (2.1.37-SR3). Taigi, kaip nustatyta, apeliantas iš esmės neginčija nuomos mokesčio dydžio ir laikotarpio, už kurį prašoma priteisti skolą, tačiau tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį, nes nuomojamos patalpos yra netinkamos būklės, neatitinka nuomos sutarties sąlygų, yra netinkamos naudoti ir neremontuotinos, o teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas įrodymo vertinimo taisykles, apsiribojo konstatavimu fakto, kad atsakovas neginčija nuomos sutarties ir ši sutartis yra galiojanti.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovui nuomos mokestį iš apelianto.

Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.) lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neatitinka nuomos sutarties dalyko, yra su trūkumais, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nuomos mokestį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių sudaryta 2003-08-27 nuomos sutartis yra galiojanti, gyvenamosios patalpos pasas liudija, kad atsakovui išnuomotas trijų kambarių butas, turintis 70,99 kv.m. plotą. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir viešo registro duomenyse, mažinti nuomos sutarties dalyką ar kitaip jį aiškinti nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytas 2002-04-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-553-2002 tik įrodo atsakovo teisės nuomotis butą pagrindą. Su šiomis teismo konstatuotomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrindu nėra teisinio pagrindo mažinti nuomos mokestį.

Kaip nustatyta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-06-30 d.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalis sieja nuomos teisiniai santykiai, atsakovo reikalavimu patalpos buvo jam išnuomotos, jis jas priėmė, patalpomis naudojosi, patalpų perdavimo – priėmimo aktu jokių pretenzijų nereiškė dėl patalpų stovio ar nuomos mokesčio dydžio. Nėra pateikta įrodymų, kad už laikotarpį, kuriuo prašoma priteisti skolą jis šiose patalpose negyveno. 2011-07-12 prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų komitetui Reg. Nr. A50-16982 pasižadėjo vykdyti visas nuomos sutarties sąlygas (b.l. 53). Taigi, atsakovas neneigia fakto, kad patalpomis jis naudojosi, pretenzijų dėl patalpų stovio nereiškė. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, kad buto 2012-11-06 apžiūros aktas Nr. A16-971 (2.1.37-SR3) paneigia atsakovo prievolę mokėti nuomos mokestį. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, aktas yra surašytas ženkliai vėliau, nei prašomas priteisti nuomos mokestis, todėl jis nepatvirtina fakto, kad patalpos buvo pripažintos netinkamomis gyventi už aktualų ginčo nuomos mokesčio priteisimo laikotarpį. Todėl šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo. Apeliantas skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 22 d. nutartimi, kurioje jo tvirtinimu, nustatytos aplinkybės dėl patalpų stovio turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 d.). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodytas sprendimas Civilinėje byloje Nr. 2A-553 2002 m. patvirtina jo teisę į nuomos teisinius santykius, t.y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. kovo 5 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota sudaryti su L. K. buto (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 70,99 kv.m. nuomos sutartį, tačiau šiame sprendime nėra nustatyta prejudicinę reikšmę turinčių faktų dėl aplinkybės, kad nuomos sutarties dalykas neatitinka sutarties sąlygų (b.l. 40-44). Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012, tačiau šios bylos ir kasacine tvarka nagrinėtos nurodytos bylos aplinkybės nesutampa, todėl ja remiantis nėra teisinio pagrindo (CPK 4 str.).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15d. sprendimą palikti nepakeistą.