Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-394-241/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-16
Bylos Nr.: e2A-394-241/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01050-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: Marijampolės savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Kalstata“, uždaroji akcinė bendrovė „Agentus“, uždaroji akcinė bendrovė „Rusnė“

Kategorijos

2.6.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-394-241/2017Proceso Nr. 2-56-3-01050-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kalstata“, uždaroji akcinė bendrovė „Agentus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Rusnė“, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Ž. ir ko uždaroji akcinė bendrovė pateikė ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai (toliau – ir perkančioji organizacija) dėl atsakovės sprendimų, priimtų supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Kompleksinio Marijampolės miesto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių viešųjų erdvių sutvarkymo techninio ir darbo projektų parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir darbų pirkimas“, kuriame prašoma pripažinti nepagrįstu, todėl neteisėtu atsakovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo reikalavimas atlikti geologinius tyrimus pripažintas pertekliniu, pripažinti, jog dalyviai – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“ (dalyvių grupė), UAB „Sumeda“ ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ (dalyvių grupė) – neturi teisės atlikti pirkimo objektą sudarančių inžinerinių geologijos tyrimų, panaikinti sprendimą pripažinti dalyvių – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“, UAB „Sumeda“, ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ – pasiūlymus atitinkančiais pirkimo sąlygas, atmesti dalyvių – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“, UAB „Sumeda“ ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ – pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų, panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 13 d. paskelbtą pasiūlymų eilę, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą pirkime. Atsakovė 2016 m. gegužės 23 d. nustatė pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, kurioje ieškovės pasiūlymas liko ketvirtoje vietoje. Ieškovė, susipažinusi su dalyvių pasiūlymais, nustatė, jog dalyviai nėra pateikę dokumentų, įrodančių, kad patys dalyviai ar jų subrangovai yra kvalifikuoti atlikti geodezijos ir kartografijos darbus bei geologijos tyrimus, reikalingus pirkimo objektui įgyvendinti. Dėl atsakovės sprendimo sudaryti pirkimo pasiūlymų eilę ieškovė pateikė pretenziją, prašydama atmesti dalyvių pasiūlymus dėl jų neatitikimo pirkimo sąlygoms ir panaikinti neteisėtą pirkimo eilę. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, 2016 m. birželio 15 d. raštu dalyvius informavo, jog yra naikinama pasiūlymų eilė, pripažino, jog minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai dėl teisės atlikti geologinius tyrimus, geodezinius ir kartografinius darbus nebuvo nustatyti, todėl atitikimas šiems reikalavimams nebuvo vertinamas ir sutiko su dalyvio teiginiais, kad šiuos darbus privalo atlikti tiekėjas, su kuriuo bus pasirašyta rangos darbų sutartis. Atsakovė nusprendė pakartotinai patikrinti dalyvių atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams ir kitiems konkurso sąlygų reikalavimams. 2016 m. liepos 13 d. atsakovės paskelbta nauja pasiūlymų eilė atitiko 2016 m. gegužės 23 d. paskelbtą pasiūlymų eilę. Siekdama įsitikinti, kad dalyviai patikslino savo kvalifikaciją ir atlikti geologinius tyrimus, geodezinius ir kartografinius darbus tikrai turi teisę, ieškovė 2016 m. liepos 19 d. paprašė atsakovės pateikti dalyvių dokumentus, įrodančius jų teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus bei geologinius tyrinėjimus. Atsakovė 2016 m. liepos 22 d., atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, jog dalyvių arba jų subrangovų darbuotojai turi teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, o dėl reikalavimo atlikti geologinius tyrimus nurodė, kad šis reikalavimas yra perteklinis, todėl jo nevertino. Ieškovė pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 22 d. sprendimą atsisakyti geologijos tyrimų, t. y. pakeisti pirkimo sąlygas ir atmesti dalyvių pasiūlymus, kuriuose nėra numatytas asmuo, turintis teisę atlikti geologinius tyrinėjimus. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją atmetė, kurioje nurodė, kad geologinių tyrimų, vykdant pirkimo objektą, nereikės atlikti ir tokio reikalavimo – atlikti geologijos tyrimus bei pateikti leidimą juos atlikti – pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, todėl toks reikalavimas būtų laikomas kaip pirkimo reikalavimų plėtimas.Ieškovė nesutikdama, kad geologiniai tyrimai vykdant pirkimo objektą yra nereikalingi bei nesutikdama, jog reikalavimas įrodyti turimą teisę atlikti geologinius tyrimus yra laikomas pirkimo sąlygų išplėtimu, nurodė argumentus. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2016 m. birželio 7 d. pretenziją, jau buvo pripažinusi, kad inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, vykdant rangos sutartį, turės būti atlikti ir kad juos turės atlikti tiekėjas, su kuriuo bus sudaryta rangos sutartis. Atsakovės nuomonės pasikeitimą dėl būtinybės atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus galėjo nulemti ekonominis aspektas – pirkimo kaina. Atsakovė tokiu savo sprendimu, pareikštu po to, kai visi pirkimo dalyviai jau pateikė savo pasiūlymus, iš esmės keičia pirkimo sąlygas konkrečių tiekėjų, kurių pasiūlyta kaina yra perkančiajai organizacijai palankesnė, naudai, kas vertintina kaip sąžiningumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimas.Pirkimo objektas yra rekonstravimo darbai. 2016 m. vasario 22 d. statinio projektavimo užduoties 9.3.1 ir 9.3.2 punktuose yra numatytas šaligatvių rekonstravimas, įrengiant bendrą pėsčiųjų, dviračių taką, 9.5 punkte numatytas automobilių stovėjimo vietų rekonstravimas, 9.6 punkte numatytas pėsčiųjų takų įrengimas, 9.7 punkte numatytas takų apšvietimo įrengimas bei 9.8 punkte numatytas lietaus nuotekų įrengimas/rekonstravimas. Projektavimo užduotyje numatyti darbai yra akivaizdus kelio/jo elementų rekonstravimas, o tam tikrose atkarpose ir naujas kelio tiesimas. Būsimame projekte keisis esamų gatvių parametrai, bus įrengiami nauji dangų plotai, naujos apšvietimo ir vandens nuotekų atkarpos. Dalis pirkimo dokumentuose numatytų darbų laikytina rekonstrukcija, dalis – nauja statyba, t. y. bet kuriuo atveju išvengti geologijos tyrinėjimų nebus galima, nes be jų nebus aišku, ant ko bus statomi būsimi statiniai. Pagal pirkimo sąlygas pirkimo objektas apima rekonstrukcijos darbus ir jų projektavimą. Imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, dėl kurių šalys nesiginčija, įpareigoja pirkimo objektą vykdysiantį rangovą atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus.Dalyviai (darbuotojai, tinkamai išviešinti subrangovai ar jų darbuotojai), neturintys leidimo atlikti geologinius tyrimus, reiškia, kad dalyviai negali būti laikomi kvalifikuotais atlikti pirkimo objektą sudarančius geologinius tyrimus, todėl jų pasiūlymai negali būti laikomi atitinkančiais pirkimo dokumentų sąlygas. Atsakovė pirkimo sąlygose nėra nurodžiusi reikalavimo pateikti leidimo atlikti geologinius tyrimus, tačiau šiems darbams atlikti leidimas yra privalomas ir būtinas. Tiekėjai, pateikdami pasiūlymą, privalo pateikti savo ir/ar subrangovų teisę atlikti konkrečius darbus įrodančius dokumentus, o perkančioji organizacija – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla (geologiniais tyrimais), kuri patenka į pirkimo objektą sudarančius darbus, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra įvardintas pirkimo sąlygose. Atsakovės sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 27 straipsnio 4 dalį, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, statybos techninius reglamentus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad viešuoju pirkimu siekiama įsigyti gatvių dangos ir šaligatvių atnaujinimą, tačiau nėra planuojama įrengti naujus kelius ir šaligatvius. Siekiamas viešuoju pirkimu įsigyti kelio atnaujinimas reiškia tik viršutinės asfalto dangos tvarkymą, neliečiant kelio pagrindo, todėl turi būti vertinamas geologinių tyrimų poreikis ne kelio tiesimo ar rekonstravimo darbams, bet kelio atnaujinimo darbams. Būtinybė atlikti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus yra numatyta tik atliekant kelio tiesimo (rekonstravimo) darbus. Teismas sprendė, kad nesant įstatymais ar poįstatyminiais aktais numatyto poreikio atlikti geologinius tyrimus atliekant gatvių važiuojamosios dangos atnaujinimo darbus bei perkančiajai organizacijai to nereikalaujant pirkimo sąlygose, tiekėjai neprivalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių teisę atlikti geologinius tyrimus. Taip pat teismas sprendė, kad aiškinant pirkimo sąlygas sistemiškai nėra pagrindo daryti išvadą, kad jose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl teisės atlikti geologijos tyrimus projektuojant kelių ir šaligatvių dangos atstatymą. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė įrodymus, patvirtinančius teisę atlikti geologinius tyrimus, nereiškia, jog visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams iš pirkimo sąlygų buvo aišku, jog siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, yra būtina turėti teisę atlikti geologinius tyrimus.Atsakovė priėmė sprendimą pakartotinai įvertinti ne tik ieškovės pasiūlymą, bet ir kitų tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas ar išskirtas į nelygiateisę padėtį, todėl, teismo vertinimu, šie perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti vertinami kaip varžantys ieškovės teises.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, nustatydama konkurso laimėtoją, netinkamai įvertino trečiojo asmens ar kitų tiekėjų pasiūlymus, taip pat teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti viešojo pirkimo principų pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti nepagrįstu, todėl neteisėtu atsakovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo reikalavimas atlikti geologinius tyrimus pripažintas pertekliniu, pripažinti, jog dalyviai – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“ (dalyvių grupė), UAB „Sumeda“ ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ (dalyvių grupė) – neturi teisės atlikti pirkimo objektą sudarančių inžinerinių geologijos tyrimų, panaikinti sprendimą pripažinti dalyvių – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“, UAB „Sumeda“, ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ – pasiūlymus atitinkančiais pirkimo sąlygas, atmesti dalyvių – UAB „Kalstata“/UAB „Agentus“/UAB „Rusnė“, UAB „Sumeda“ ir UAB „HSC BALTIC“/UAB „Hidrostatyba“ – pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų, panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 13 d. paskelbtą pasiūlymų eilę, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pagal šį viešąjį pirkimą bus perkami tik gatvės dangos ir šaligatvių atnaujinimo darbai, t. y. įvertino tik dalį perkamų darbų, ignoruodamas likusius darbus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apšvietimo ir nuotekų įrengimas/rekonstravimas yra gatvės dangos atnaujinimas. Taip pat teismas nepagrįstai laikė, kad naujų stovėjimo aikštelių, naujų takų įrengimas, kiti projektavimo užduotyje numatyti darbai pripažintini gatvės/šaligatvio dangos atnaujinimu.Teismas pasisakė tik dėl gatvių dangos atnaujinimo, bet ignoravo perkamus rekonstravimo ir naujos statybos darbus, nors kelio ir ne kelio rekonstravimo darbų projektavimui numatytas geologijos tyrinėjimų būtinumas.Teismas, apribojęs viešojo pirkimo objektą iki dalies darbų, t. y. išimtinai tik gatvės dangos atnaujinimo, nepagrįstai nusprendė, kad teisės aktai nenumato atlikti geologinių tyrimų atliekant gatvių važiuojamosios dangos atnaujinimo darbus, todėl šiame pirkime jie neprivalomi.Teismas nepagrįstai nustatė, kad perkančiajai organizacijai nereikalaujant pateikti dokumentų, įrodančių teisę atlikti geologijos tyrimus, juos pateikti nėra būtina. Perkančiosios organizacijos sprendimas, kad geologiniai tyrimai nėra reikalingi ir yra pertekliniai reiškia, kad arba perkančioji organizacija nusprendė netaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, arba pakeitė pirkimo objektą.Teismas, aiškindamas tiekėjo prievolę prieš pateikiant pasiūlymą įvertinti visus pirkimo dokumentus, pritaikė su bylos esme nesusijusią kasacinio teismo nutartį. Paslaugų pirkimas neturi nieko bendro su perkamais projektavimo ir statybos rangos darbais, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nepateikia jokių naujų reikšmingų argumentų, atkartoja ieškinyje ir dublike išdėstytus samprotavimus bei teiginius.Atsakovė tiksliai ir aiškiai apibūdino pirkimo objektą, kurį sudarančių paslaugų ir darbų visuma neapima reikalavimo atlikti geologinius tyrinėjimus. Pirkimo objektas neapima ir kitų papildomų paslaugų (esamų statinių tyrimų atlikimo, konstrukcijų tyrimų atlikimo, statinio ekspertizės atlikimo, statybinių matavimų atlikimo, kelių saugumo audito atlikimo ir t. t.).Pirkimo dokumentuose ir jų prieduose atsakovė nenurodė reikalavimo tiekėjams atlikti geologinius tyrinėjimus. Priešingu atveju atsakovė būtų parengusi ir pirkimo dokumentuose ar jų prieduose pateikusi inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų techninę užduotį.Perkančioji organizacija negali viešojo pirkimo sąlygų vertinti plečiamai ir reikalauti tiekėją atitikti reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti konkurso sąlygose ar numatomi pagal atliekamų darbų specifiką. Reikalavimas turėti teisę atlikti geologinius tyrinėjimus nėra apibrėžtas pirkimo sąlygose, teisės aktai nenurodo būtinybės paminėtus darbus atlikti būtent pirkimo laimėtojui, todėl toks reikalavimas laikytinas pertekliniu ir keičiančiu pirkimo sąlygas.Ieškovė, dalyvaudama pirkime, nerūpestingai ir neatidžiai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir netinkamai įvertino darbus, kuriuos privalės atlikti laimėtojas. Ieškovė, vilkindama viešojo pirkimo procedūras, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir kelia grėsmę sėkmingam projekto įgyvendinimui.Trečiasis asmuo UAB „Kalstata“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pirkimo dokumentuose yra nustatyti aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams. Teismas teisingai konstatavo, kad pirkimo sąlygose nėra reikalavimo, kad tiekėjas turi teisę atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, šio reikalavimo atitikimui pagrįsti nereikalaujama pateikti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo atlikti žemės gelmių tyrimus.Pirkimo dokumentuose nėra suformuluotas reikalavimas rangovui atlikti inžinerinius tyrinėjimus, t. y. inžinerinių tyrinėjimų darbai nėra pirkimo objektas. Ieškovės teiginiai grindžiami tik subjektyviu pirkimo dokumentų aiškinimu sau palankia linkme, siekiant pašalinti iš pirkimo procedūrų mažesnes kainas pasiūliusius konkurentus.Jei atsakovė būtų siekusi įsigyti geologinius tyrimus, ji turėjo suformuluoti techninę užduotį. Kadangi tokių tyrimų atlikimui pirkimo dokumentuose nėra jokių reikalavimų, neaišku, kokius tyrimus ieškovė teigia atliksianti, kokiu būdu atsakovė galėtų įsitikinti sutarties tinkamu vykdymu.Tiek pirkimo dokumentai, tiek perkančiosios organizacijos paaiškinimai rodo, kad jokių šaligatvio rekonstravimo darbų nenumatoma įsigyti. Atsakovė nenumatė įsigyti jokių darbų, susijusių su laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu, o tik šaligatvių dangos sutvarkymo darbus, kurių atlikimui jokių geologinių tyrimų atlikimo teisės aktai nenumato.Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad perkamų darbų pobūdis yra platus ir jų reglamentavimo atlikimas yra skirtingas. Tačiau ieškovė ignoruoja statinio projektavimo užduoties 5 punktą, kuris numato, kad statybos rūšis nustatys projektuotojas, rengdamas techninį projektą, o 6 punktas numato statinių kategorijas – neypatingas, nesudėtingas statinys. Tai, kad statinių kategorija neypatinga patvirtina ir 2016 m. vasario 24 d. specialieji architektūros reikalavimai. Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui ir tai, kad rengiamas projektas nereiškia, kad neperkami paprastojo remonto darbai. Net teisės aktuose yra nustatyti atvejai, kai ir tokių darbų atlikimui turi būti parengtas projektas.Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 1 punktas numato, kad tuo atveju, kai rengiamas inžinerinių statinių techninis projektas, šiame priede nurodyta techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis yra rekomendacinė ir gali būti tikslinama, įvertinus konkretaus inžinerinio statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos nustato kiti įstatymai ir normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai. Projektavimo užduoties 17 punktas taip pat nurodo, kad tai yra tik preliminari techninio projekto sudėtis, todėl ieškovės teiginiai, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedas leidžia teigti, kad ginčo atveju bus reikalingi geologiniai tyrimai yra ieškovės netinkamas teisės akto aiškinimas.Ieškovės teigimu, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 5.6.13 punktas taip pat rodo, kad reikės rengiant bendrąją techninio projekto dalį atlikti ir geologinius tyrimus, nors šis punktas tik nurodo, kokie dokumentai pateikiami kaip priedai: laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų (rekonstravimo ar kapitalinio remonto atveju) atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitos.Ieškovė visiškai nevertina esminio teisės akto, kuriuo reglamentuojami perkami darbai, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo)“. Reglamento 13 punktas numato, kad tik vietinės reikšmės kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti reikia atlikti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus. Vadovaujantis ieškovės logika, jei perkamiems darbams yra privalomas geologinių tyrimų atlikimas, tai tokiu atveju privalomas ir esamos dangos konstrukcijos tyrimas, kuriam atlikti ieškovė taip pat nėra pateikusi jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.Specializuotos institucijos išleistas teisės aktas dėl projektavimo taisyklių, taikomų valstybinės reikšmės keliams, t. y. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. V-7 „Dėl Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 patvirtinimo“ nenumato jokių geologinių tyrimų atlikimo.Ieškovė teigia, kad ji vienintelė gali atlikti darbus, kurių atlikimui perkančioji organizacija nenustatė jokių patikros procedūrų ir tuo pačiu siekia atlikti perkamus darbus 451 330 Eur brangiau, nei konkursą laimėjęs ir jau darbus atliekantis trečiasis asmuo. Nepriklausomai nuo aplinkybių vertinimo, ieškovės apeliacinio reikalavimo tenkinimas būtų absoliučiai neproporcingas viešųjų pirkimų tikslų atžvilgiu, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.Ieškovė, siekdama pašalinti pirkimo pasiūlymo eilės 1-3 vietų subjektus iš konkurso dėl jų neatitikties neegzistuojančioms pirkimo sąlygų nuostatoms, siekia įvertinti ne pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygoms, bet pakeisti pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovė siekia nustatyti naujus pirkimo sąlygų reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir tokiu būdu laimėti pirkimą. Ieškovės veiksmų seka rodo tik jos nesąžiningumą. Pirkimo procedūrų vykdymo metu ieškovei nekilo jokių klausimų dėl pirkimo sąlygų nuostatų ir ji jų nereikalavo keisti ar tikslinti, kiek tai susiję su ginčo dalyku. Pretenzijas ir reikalavimus ieškovė pradėjo reikšti tik po to, kai sužinojo, kad pirkimo nelaimėjo.Atsakovė, kuri geriausiai žino ir pati nustatė pirkimo objektą, visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pirkimo laimėtojas nevykdys inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno objektyviai pagrįsto teiginio ir nė vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti aukščiau nurodytus motyvus ir tikrąją atsakovės valią. Ieškovė tik pateikia subjektyvią savo nuomonę, deklaratyvius teiginius, tačiau nenurodo nė vienos pirkimo sąlygų nuostatos ir nė vieno dokumento, kuris galėtų tinkamai pagrįsti jos poziciją.Tretieji asmenys UAB „Agentus“ ir UAB „Rusnė“ atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija Marijampolės savivaldybės administracija vykdė kompleksinio Marijampolės miesto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių viešųjų erdvių sutvarkymo techninio ir darbo projektų parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir darbų pirkimą (pirkimo Nr. 172389) supaprastinto atviro konkurso būdu. Pirkimas vykdomas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Marijampolės savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą. Atsakovė 2016 m. kovo 16 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie pirkimą ir pirkimo konkurso sąlygas. Ieškovė 2016 m. kovo 31 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime. Atsakovė 2016 m. gegužės 23 d. pirkimo dalyviams raštu pranešė apie pasiūlymų eilės nustatymą ir laimėtojo paskelbimą. Laimėtoju buvo paskelbta ūkio subjektų grupė UAB „Kalstata“, UAB „Agentus“ ir UAB „Rusnė“.Ieškovė, susipažinusi su dalyvių pasiūlymais, nustatė, kad dalyviai nėra pateikę jokių dokumentų, įrodančių, kad patys dalyviai ar jų išviešinti subrangovai yra kvalifikuoti atlikti geodezijos ir kartografijos darbus bei geologijos tyrimus, reikalingus pirkimo objektui įgyvendinti, bei nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo, 2016 m. birželio 7 d. pateikė pretenziją dėl dalyvių pasiūlymų atmetimo jų neatitikimo pirkimo sąlygoms pagrindu. Atsakovė, atsakydama į pretenziją, informavo, kad yra naikinama pasiūlymų eilė. Taip pat atsakovė pakartotinai nusprendė patikrinti dalyvių atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams bei kitiems konkurso sąlygų reikalavimams.2016 m. liepos 13 d. atsakovė paskelbė naują pasiūlymų eilę, kuri atitiko 2016 m. gegužės 23 d. paskelbtą pasiūlymų eilę. Ieškovei paprašius pateikti informaciją, įrodančią dalyvių teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus bei geologinius tyrinėjimus, atsakovė 2016 m. birželio 22 d. raštu nurodė, kad dalyvių arba jų subrangovų darbuotojai turi teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Taip pat atsakovė nusprendė, kad reikalavimas atlikti geologinius tyrimus yra perteklinis. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, 2016 m. liepos 28 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2016 m. liepos 22 d. sprendimą atsisakyti geologijos tyrimų, kaip perteklinių, t. y. pakeisti pirkimo sąlygas jau po pasiūlymų pateikimo termino suėjimo, ir atmesti dalyvių pasiūlymus, kuriuose nėra numatytas asmuo, turintis teisę atlikti geologinius tyrinėjimus. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad geologinių tyrimų vykdant pirkimo objektą nereikės atlikti ir tokio reikalavimo (atlikti geologijos tyrimus bei pateikti leidimą juos atlikti) pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, todėl toks reikalavimas būtų laikomas kaip pirkimo reikalavimų plėtimas, todėl ieškovės pretenzija buvo atmesta.

Dėl bylos esmės

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, ar geologiniai tyrimai sudaro viešojo pirkimo objektą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atliekant ginčo viešajame pirkime numatytus darbus joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti geologinius tyrimus.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės ieškinį, konstatavo, kad aiškinant viešojo pirkimo sąlygas sistemiškai nėra pagrindo daryti išvadą, kad jose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl teisės atlikti geologijos tyrimus.Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).Pirkimo dokumentų sąvoką apibrėžia Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, kurioje nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). VPĮ 24 straipsnyje yra išvardinti pirkimo dokumentai ir jų formai bei turiniui keliami reikalavimai. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose nustatyta, kad privalomoji viešojo pirkimo dokumentų informacija turi apimti bendruosius (prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis, terminai) ir specialiuosius reikalavimus viešojo pirkimo objektui (techninė specifikacija). VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, ir kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. VPĮ 25 straipsnyje yra išvardinti reikalavimai, taikomi techninės specifikacijos turiniui ir formai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, nurodytų VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 5 priedo „Techninės specifikacijos“ 2 dalyje „Pirkimo objektas“ nurodoma, kad Marijampolės savivaldybės administracija numato pirkti kompleksinio Marijampolės miesto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių viešųjų erdvių sutvarkymo techninio ir darbo projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus. Taip pat nurodoma, kad vykdant sutartį numatyta atlikti gatvių dangos ir šaligatvių atnaujinimą, apšvietimo rekonstravimą, lietaus nuotekų rekonstravimą ir įrengimą. Taip pat siūloma atlikti aikštelių ir/ar įvažiavimo dangų atnaujinimą daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose, automobilių stovėjimo aikštelių ir stovėjimo vietų įrengimą, takų įrengimą ir jų apšvietimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parkuose.Techninių specifikacijų 3 dalyje „Reikalavimai projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai ir darbams“ nurodyta, kad statybos rekonstravimo darbus privaloma vykdyti pagal parengtą techninį ir darbo projektus; rekonstravimo darbų techninį projektą reikia parengti per tris mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos; projektavimo paslaugų aprašymas pateikiamas ne tik 2016 m. vasario 22 d. statinio projektavimo užduotyje Nr. ŪL-133-(35.3), bet ir 2016 m. vasario 24 d. specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. ArL-86(12.4). Statinio projektavimo užduoties 9.1 punkte numatytas gatvių važiuojamosios dangos atnaujinimas, 9.2 punkte – aikštelių ir/ar įvažiavimų dangų atnaujinimas daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose, 9.3 punkte – šaligatvių rekonstravimas/atnaujinimas, 9.4 punkte – apšvietimo rekonstravimas, 9.5 punkte – automobilių stovėjimo vietų įrengimas, 9.6 punkte – pėsčiųjų takų įrengimas, 9.7 punkte – parkų takų apšvietimo įrengimas, 9.8 punkte – lietaus nuotekų įrengimas/rekonstravimas.Reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius ir geotechninius žemės gelmių tyrimus teritorijų planavimui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui ir statybai nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2011, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 (toliau – Reglamentas STR 1.04.02:2011). Inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus (toliau – IGG tyrimai) sudaro geologinių, hidrogeologinių, geofizinių, geomechaninių ir geodinaminių žemės gelmių savybių tyrimų statybai visuma (Reglamento STR 1.04.02:2011 2 punktas). Įmonė IGG tyrimus privalo atlikti, vadovaudamasi IGG tyrimų užduotimi (toliau – Techninė užduotis) ir pateikti tyrimų ataskaitą užsakovui (Reglamento STR 1.04.02:2011 19 punktas). Projektinių IGG tyrimų darbų sudėtis, apimtis ir turinys priklauso nuo šiame statybos techniniame reglamente nustatytų minimalių tyrimo apimčių, Techninėje užduotyje suformuluotų klausimų ir nuo geotechninės kategorijos (Reglamento STR 1.04.02:2011 48 punktas). Pasirengimas IGG tyrimų darbams vykdomas vadovaujantis, be kita ko, IGG tyrimų Technine užduotimi (Reglamento STR 1.04.02:2011 71.2 punktas). Techninę užduotį rengia ir tvirtina užsakovas, suderinęs su projekto vadovu, ir perduoda įmonei iki IGG tyrimų darbų pradžios (Reglamento STR 1.04.02:2011 73 punktas). Techninės užduoties kopija yra privalomasis IGG tyrimų ataskaitos priedas (Reglamento STR 1.04.02:2011 77 punktas). IGG tyrimų darbų programa turi visiškai atitikti Techninę užduotį IGG tyrimams (Reglamento STR 1.04.02:2011 83 punktas). Lauko darbai turi visiškai atitikti Techninę užduotį (Reglamento STR 1.04.02:2011 89 punktas). IGG tyrimų ataskaitoje pateikiamų apdorotų ir susistemintų duomenų sudėtis ir apimtis turi visiškai atitikti Techninę užduotį (Reglamento STR 1.04.02:2011 112 punktas).Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Techninės užduoties IGG tyrimams nesuformulavo, į perkamą objektą ir pirkimo sąlygas apibūdinančius dokumentus jos neįtraukė, sprendžia, jog geologiniai žemės gelmių tyrimai nėra ginčo viešojo pirkimo sudėtinė dalis. Tai iš esmės patvirtina ir tas faktas, kad viešojo pirkimo skelbime ir pirkimo sąlygose nebuvo nurodytas geologinių tyrinėjimų paslaugų Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodas („Geologinio tyrimo paslaugos“).Nors apeliantė teigia, kad reikalavimas atlikti geologijos tyrimus yra numatytas teisės aktuose, todėl reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę atlikti geologinius tyrimus, nelaikytinas pirkimo sąlygų išplėtimu, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti.VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalis nustato draudimą minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais dirbtinai riboti konkurenciją. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie perkančiosios organizacijos nuomone yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 24 straipsnis), tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Kasacinio teismo ne kartą buvo konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014). Pagal šio reglamento 13 punktą inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus reikia atlikti tik vietinės reikšmės kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti. Gatvės elementai ? inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje (Reglamento STR 2.06.04:2014 6.3 punktas).Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.08:2002). Reglamento STR 1.01.08:2002 6.18 punkte nurodyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal Reglamento STR 1.01.08:2002 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (Reglamento STR 1.01.08:2002 9.1-9.6 punktai).Apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokios konkrečios ginčo viešojo pirkimo objektų laikančiosios konstrukcijos turi būti perstatomos, kad įsigyjami darbai būtų laikomi rekonstravimu Reglamento STR 1.01.08:2002 prasme (CPK 178 straipsnis). Nors specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatyta, kad statybos rūšis – rekonstravimas, tačiau statinio projektavimo užduoties 5 punkte nurodyta, kad statinio statybos rūšį nustato projektuotojas, rengdamas techninį projektą. Todėl konstatuotina, kad geologiniai tyrimai ne tik nebuvo numatyti ginčo viešojo pirkimo sąlygose, bet tokių tyrimų būtinybės imperatyviai nenumato ir galiojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo viešuoju pirkimu siekiama įsigyti gatvių dangos ir šaligatvių atnaujinimą, tačiau nėra planuojama įrengti naujus kelius ir šaligatvius. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neteikė jokių prašymų dėl viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo, dėl šių dokumentų netikslumų ir neatitikimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, o ginčas tarp šalių kilo tik atsakovei priėmus sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir viešojo pirkimo laimėtojo paskelbimo.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pagal ginčo viešąjį pirkimą perkami tik gatvės dangos ir šaligatvių atnaujinimo darbai. Apeliantės teigimu, teismas įvertino tik dalį perkamų darbų, ignoruodamas kitus, su šiais darbais niekaip nesusijusius darbus. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad pagal ginčo viešąjį pirkimą perkami tik gatvės dangos ir šaligatvių atnaujinimo darbai. Kita vertus, kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje yra gatvės elementai. Iš esmės analogiškai traktuojami ir kelio elementai (nutarties 30 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešuoju pirkimu siekiamas įsigyti kelio atnaujinimas reiškia tik viršutinės asfalto dangos tvarkymą, neliečiant kelio pagrindo, todėl vertintinas geologinių tyrimų poreikis ne kelio tiesimo ar rekonstravimo darbams, bet kelio atnaujinimo darbams.Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai padarė išvadą, kad tiekėjai neprivalėjo perkančiajai organizacijai pateikti duomenų, patvirtinančių teisę atlikti geologinius tyrimus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas įrodymus įvertino netinkamai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apeliantei nepriteistinos.Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepateikė.Trečiasis asmuo UAB „Kalstata“ nepateikė jokių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis