Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus kontoroje skolininko Š. V. atžvilgiu vykdomi šie vykdomieji dokumentai: Nutarimas Nr. 1370090-2, išduotas 2012-07-16 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl 1738 Eur skolos išieškojimo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (Vykdomoji byla Nr. 0170/12/02134); Nutarimas Nr. A2.9.-1935-276/2015, išduotas 2015-02-17 Vilniaus apskrities VPK KPV dėl 50,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybės (VMI prie LR Finansų Ministerijos) naudai (Vykdomoji byla Nr. 0170/15/00436). Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą vykdomosiose bylose, 2018-06-20 priimti patvarkymai Reg. Nr. eS014351, Reg. Nr. eS014347 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančias lėšų, kuriais skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pajamas - galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, įkalinimo įstaigoje - Kybartų pataisos namai. Visi antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir skolininkui įteikti per įkalinimo įstaigą - Kybartų pataisos namus. Taip pat nurodė, kad 2018-07-24 ir 2018-07-31 į antstolio Sauliaus Mulevičiaus depozitinę sąskaitą iš Kybartų pataisos namų administruojamos sąskaitos buvo pervesta 12,60 Eur suma. Minėta suma saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolis nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą, 2018-06-20 antstolio patvarkymais Reg. Nr. eS014351, Reg. Nr. eS014347 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančias lėšų, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pajamas - galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (ar prilygintų lėšų) dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atiyginimą (MMA), ir 50 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. (LR CPK 611, 688, 733-743, 749 str.). Visi antstolio procesiniai dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir įteikti tiek skolininkui tiek įkalinimo įstaigai -Kybartų pataisos namus. Antstolio teigimu, priimdamas 2018-06-20 patvarkymus Reg. Nr. eS014351, Reg. Nr. eS014347 vadovavosi galiojančiais teisės aktais LR Civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir naujausia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 170-436/2015 ir Nr. 170-2134/2012 medžiagų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus kontoroje skolininko Š. V. atžvilgiu vykdomi šie vykdomieji dokumentai: Nutarimas Nr. 1370090-2, išduotas 2012-07-16 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl 1738 Eur skolos išieškojimo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (Vykdomoji byla Nr. 0170/12/02134); Nutarimas Nr. A2.9.-1935-276/2015, išduotas 2015-02-17 Vilniaus apskrities VPK KPV dėl 50,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybės (VMI prie LR Finansų Ministerijos) naudai (Vykdomoji byla Nr. 0170/15/00436). Vykdant skolos išieškojimą, 2018-06-20 antstolio patvarkymais Reg. Nr. eS014351, Reg. Nr. eS014347 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančias lėšų, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pajamas - galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (ar prilygintų lėšų) dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Todėl vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Iš skundo turinio nustatyta, kad skolininkas skundžia antstolio patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms. Remiantis antstolio patvarkymais Reg. Nr. eS014351, Reg. Nr. eS014347, išieškojimas yra nukreiptas išieškojimas į 70 proc. dalį skolininko darbo užmokestį viršijantį vieną MMA ir 20 proc. dalį neviršijančią vieno MMA.

Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas pažymi, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendros taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 21 p.). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.). CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdama skundžiamus patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nenurodė, kad pradedant išieškojimą pagal CPK 688 straipsnį išieškojimas vykdytinas iš skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolis Saulius Mulevičius priimdama skundžiamą patvarkymą ir patvarkyme nurodyta tvarka nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, netinkamai vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo skundą.

Panaikinti antstolio Saulius Mulevičiaus patvarkymus Reg. Nr. eS014351 ir Reg. Nr. eS014347.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.