- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-945-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01540-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-13276-952/2018 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. D. pateikė antstolei D. P. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi yra suėjęs baudų išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjas taip pat prašė kitose vykdomosiose bylose (kuriose baudų išieškojimo senaties terminas nesuėjęs) išieškoti ne 50 procentų, o 20 procentų jo gaunamų pajamų.
2. A. D. P. 2018 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
3. Antstolė nurodė, jog ji vykdo dešimt vykdomųjų bylų dėl administracinių baudų išieškojimo iš skolininko V. D., kad visos vykdomosios bylos yra užvestos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. Antstolė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 31 d. buvo surašyti procesiniai dokumentai: vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo išsiųsti į M. pataisos namus, kadangi skolininkas V. D. šiuo metu ten atlieka bausmę.
4. Antstolė akcentavo, kad skolininkas savo skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą. Pažymėjo, kad skolininko atžvilgiu yra vykdoma ne viena vykdomoji byla, todėl pagal įstatymą iš jo gaunamų pajamų leidžiama išskaityti 50 procentų nuo jo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 minimalų mėnesinį atlygį (toliau – MMA) ir 70 procentų nuo dalies, viršijančios 1 MMA.
5. Antstolė nurodė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai. Kadangi visos administracinės nuobaudos skolininkui buvo paskirtos laikotarpyje nuo 2016 iki 2017 metų, senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (skolininko) V. D. skundo dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriuose aptarti administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai. Teismas nustatė, kad byla spręstina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis.
8. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas; ar nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos vykdymo; ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą. Teismas sprendė, kad iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, jog trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti senaties terminas nėra praleistas; dvejų metų laikotarpio, kada antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, nenustatyta.
9. Teismas pažymėjo, jog dalis nutarimų, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti 2016 m., t. y. iki įsigaliojant ATPK; baudos nebuvo perkvalifikuotos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teisena vyksta pagal ATPK nuostatas. Kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai nenustatyti, turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Teismas nurodė, jog vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu pasisakytina, jog bylose nėra dviejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių; kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios normos. Teismas pažymėjo, kad antstolė savo patvarkyme nurodė, jog pavedama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 50 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 M. T., areštas netaikomas arešto metu esančiai pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, lėšoms, iš kurių pagal CPK 739 straipsnį išieškoti negalima, ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Kadangi šiai pinigų sumai areštas pagal antstolio patvarkymą nėra taikomas, jokios skolininko teisės, susijusios su disponavimu šia pinigų suma savo nuožiūra, įskaitant galimybę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, antstolės nėra apribotos.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį, pareiškėjas (apeliantas) V. D. nurodė, kad su skundžiama nutartimi iš dalies sutinka. Skunde pažymėjo, jog nesutinka tik su ta nutarties dalimi, kurioje pasisakyta dėl antstolės atliekamų išskaitų dydžio. Pareiškėjas (apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti antstolę pakeisti patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškoti ne 50 procentų, o 20 procentų jo gaunamų pajamų.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl antstolės vykdomų išskaitų dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų; ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
16. Remiantis vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo dešimt vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo (apelianto) V. D..
17. 2018 m. liepos 31 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; taip pat ir patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolė nurodė, jog reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.
ginčo esmės
18. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjas (apeliantas) nurodo, jog nesutinka su antstolės nurodytu išskaitų dydžiu, jo manymu išskaitos iš jo gaunamų pajamų turėtų siekti 20 procentų.
19. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).
20. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
21. CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
22. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
23. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nukreipė išieškojimą į pareiškėjui (apeliantui) priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama, kad areštas taikomas pareiškėjo (apelianto) gautoms pajamoms, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios 1 MMA.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas CPK nuostatas bei antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, konstatuoja, jog antstolė D. P. įsiskolinimo išieškojimą nukreipė į pareiškėjo (apelianto) gaunamas pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, laikėsi įstatymo reikalavimų, nepažeidė pareiškėjo (apelianto) teisių bei teisėtų interesų, teisingai ir pagrįsta taikė CPK 736 straipsnio nuostatas, todėl keisti ar naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus nėra jokio pagrindo.
26. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjas (apeliantas) dėl kitų 2018 m. rugsėjo 2 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodytų argumentų (dėl vykdomųjų bylų sustabdymo ir senaties taikymo) klausimų nebekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo (apelianto) atskirąjį skundą nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų ir dėl šių argumentų nepasisako.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomųjų bylų dokumentus, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, vertino jos veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolės procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.