Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovėms antstolei A. P., A. B., tretieji asmenys A. S., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), V. S., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Į 2020 m. birželio 25 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovė Z. S., tretieji asmenys A. S., V. S., UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, apie posėdį informuoti tinkamai. Iš ieškovės ir trečiųjų asmenų iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė.

3. Atsakovai prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė į posėdį neatvyko, nepateikė duomenų, pateisinančių neatvykimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliantė skunde teigia, kad ji bylos nenori vilkinti ir procesinėmis teisėmis ji nepiktnaudžiauja, tiesiog ji neturi teisinių žinių, todėl jai yra reikalingi atstovai, o dėl Lietuvoje paskelbto karantino ji negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, šios priežastys turėjo būti vertinamos kaip svarbios ir bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas, o ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ne kartą (2020 m. sausio 20 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. kovo 9 d.) teismui teikė prašymus atidėti pirmosios instancijos teismo parengiamąjį posėdį. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovė be svarbios pateisinamos priežasties į 2020 m. kovo 10 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovei buvo paskirta 200 Eur bauda už jos neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, pažymint, kad paskirta bauda neatleidžia ieškovės nuo pareigos atvykti į kitą 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. dėl Lietuvoje pratęsto karantino posėdį perskyrė į 2020 m. balandžio 30 d. 9.00 val., 2020 m. balandžio 30 d. dėl šalyje paskelbto ir pratęsto karantino bylos nagrinėjimas buvo perskirtas į 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val., 2020 m. gegužės 28 d. dėl šalyje paskelbto ir pratęsto karantino, atsižvelgiant į Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. pirmininko įsakymą Nr. Į-105, posėdis perskirtas į 2020 m. birželio 25 d. 9.00 val. Ginčo, jog ieškovė apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, byloje nėra. Į 2020 m. birželio 25 d. 9.00 val. vykusį teismo posėdį ieškovė ar jos atstovas neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė bylos šalis yra ne vienoje civilinėje byloje. Ir nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ji neturi teisinių žinių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, turėdama bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti dalyvavimo teismo posėdyje reikšmę ir neatvykimo į teismo posėdį padarinius, be to, teismo šaukimuose buvo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Darytina išvada, kad ieškovė turėjo pareigą ir galimybes rūpintis dalyvavimu pirmosios instancijos teismo paskirtame parengiamajame posėdyje ar tinkamu atstovavimu, jai pačiai asmeniškai nedalyvaujant.

16. Atmestini ieškovės abstraktūs argumentai, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino ji negalėjo susirasti atstovo, kuris ieškovei galėtų tinkamai atstovauti šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad karantino metu advokatų paslaugos nebuvo uždraustos, su jais buvo galima susiekti telefonu ar kitu nuotoliniu būdu. Be to, šioje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, kad bylą ves pati, tai sėkmingai ir darė, teikdama procesinius dokumentus, prašymus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 13 d., tad ieškovė, būdama pakankamai rūpestinga proceso metu, jau iš savo ankstesnės praktikos žinodama savo procesinę padėtį, per visą šį laikotarpį turėjo realią galimybę sudaryti susitarimą dėl jos atstovavimo, jeigu to realiai siekė. Byla buvo paskirta ir nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. tokiu būdu suteikiant galimybę proceso šalims pasinaudoti procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu, veiksmingai įrodinėti savo atsikirtimus į ieškinį, išsakyti savo poziciją žodžiu, tačiau ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovė apie bylos nagrinėjimo atidėjimą dėl to, kad nesusirado atstovo, teismo neinformavo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, negalėdama pati dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, todėl ieškovės atskirajame skunde išdėstyti motyvai nėra pripažintini svarbiomis priežastimis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškinį palikti nenagrinėto. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, net ir teikdama apeliacinį skundą, nepateikė visiškai jokių įrodymų apie ketinamą sudaryti ar sudarytas teisinių paslaugų, atstovavimo sutartis.

18. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju taikytas ieškinio palikimo nenagrinėto institutas yra taikytas proporcingai, atsižvelgia ir į tai, kad, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), be to, nagrinėjamu atveju ginčo byloje procesas nėra pažengęs.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo paskirtame parengiamajame posėdyje 2020 m. birželio 25 d. nedalyvavo dėl svarbių, nuo jo valios iš esmės nepriklaususių priežasčių. Atsakovams neprašius spręsti klausimo dėl sprendimo už akių priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Atsakovė A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė A. B. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės Z. S. 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.