- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- e2-69-344/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03130-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Virginija Vainorienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrąja daline nuosavybe įsigytą nekilnojamąjį daiktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. Z. 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. S. nuosavybe, priteisti ieškovui iš atsakovės 7 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrai įsigytą minėtą butą ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susipažino 2002 metais. Atsakovė tuo metu gyveno su sūnumi vieno kambario bendrabutyje (duomenys neskelbtini) Ieškovas su atsakove kartu apsigyveno atsakovės bute ir gyveno kaip šeima. Ieškovas savo nuosavo būsto neturėjo, o atsakovei priklausė tik vienas kambarys, kuriame įrengta virtuvė ir sanitarinis mazgas. Abu nusprendė įsigyti nuosavą didesnį būstą, nes atsakovės sūnus augo ir jam reikėjo daugiau erdvės. 2003 m. birželio 25 d. ieškovas ir atsakovė už 10 000 Lt įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto pirkimui buvo paimta 10 000 Lt paskola iš AB SEB banko. Atsakovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 1200-1300 Lt atlyginimą, o ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas buvo apie 500-600 Lt. Kadangi atsakovės pajamos buvo didesnės, bankas paskolą suteikė atsakovės vardu, dėl to butas buvo įregistruotas atsakovės vardu. Atsakovė jai priklausiusį vieno kambario butą bendrabutyje pardavė už 4 000 Lt. Už gautus pinigus naujame bute buvo suremontuota vonia, tualetas ir įsigytas virtuvės baldų komplektas. Iki 2004 m. liepos mėnesio paskolą mokėjo atsakovė, o nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio paskolą mokėjo ieškovas, nes pavasarį atsakovę atleido iš darbo, spalio mėnesį ieškovas išvyko į Ispaniją dirbti. Abu sprendė ūkinius klausimus ir pinigais disponuodavo kartu. Ieškovas per savaitę uždirbdavo po 250 Eur, todėl visus uždirbtus pinigus siųsdavo atsakovei sumokėti banko paskolą. 2005 metais ieškovas grįžo į Lietuvą, toliau dirbo (duomenys neskelbtini), o atsakovė dirbo vasaros sezonu. Ieškovas pasiskolino apie 1 500 Lt iš brolio A. Z., kad galėtų sumokėti likusią banko paskolą. 2006 metais ieškovas išvyko į Švediją dirbti statybose. Už uždirbtus pinigus atliko buto kapitalinį remontą. 2007 metais pakeitė 3 buto langus, už kuriuos sumokėjo 5 096 Lt, o 2008 metais galutinai suremontavo butą. Reikalingas statybines medžiagas pirko ieškovas iš užsienyje uždirbamų pinigų. Buvo apšiltinta viena siena, paklotas parketas. 2009 metais ieškovas nupirko naujus svetainės baldus. Atsakovė iki šiol niekur pastoviai nedirba, dirba tik vasaros sezono metu (duomenys neskelbtini), o ieškovas nuo 2011 metų įsidarbino (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovė butu rūpinosi ir prižiūrėjo kartu, abu mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus. Kadangi su atsakove pradėjo pyktis, 2015 m. balandžio 30 d. ieškovas išėjo iš bendrų namų. Atsakovė nenori dalintis bendrai užgyventu turtu, ji teigia, kad ieškovas prie buto įsigijimo neprisidėjo, buto neremontavo ir baldų nepirko. Ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu yra nebeįmanomas, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir išspręsti ginčą dėl jų bendrai įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. 2015 m. lapkričio 9 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą motyvavo tuo, kad su ieškovu pradėjo bendrauti nuo 2003 metų, o ne nuo 2002 metų. Ieškovas apsigyveno pas ją, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Didesnį būstą įsigyti nusprendė viena atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas tuo metu niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų ir ieškovą išlaikė atsakovė. Ieškovas tik vėliau įsidarbino sezoniniam darbui už kurį gaudavo labai mažą atlyginimą. Anot atsakovės ieškovas pateikė tik vieną pažymą apie nuo 2011 metų gaunamą darbo užmokestį. Kitų laikotarpių duomenų apie gaunamas pajamas ieškovas nepateikė. Atsakovė 2003 m. kovo 24 d. dviem metams (teismas sprendžia, kad atsiliepime parašant 2013 metus padaryta klaida), pasiėmė Vartojimo kreditą iš AB SEB banko, (buvusio AB Vilniaus banko) automobilio pirkimui, o ne buto įsigijimui. Kreditą išsimokėjo 2005 m. kovo 23 d. Atsakovas negalėjo iš brolio skolintis piniginių lėšų, jog padengtų būsto paskolos likutį, nes kreditas jau buvo padengtas. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003 m. birželio 25 d. už 7 000 Lt. Pardavė vieno kambario butą bendrabutyje, už jį gavo 6 000 Lt sumą, o likusią 1 000 Lt sumą sumokėjo iš savo santaupų. Tuo metu atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo nemažą darbo užmokestį, o ieškovas nuo draugystės pradžios iki 2003 m. gegužės 21 d. niekur nedirbo. Ieškovas nuo 2003 m. gegužės 21 d. įsidarbino darbininku sezoniniam darbui ir dirbo iki 2003 m. spalio 31 d., jo darbo užmokestis buvo mažas, pakakdavo tik jo poreikių tenkinimui. Per 2004 metus ieškovas dirbo tik keletą mėnesių ir tik menkai apmokamą darbą. Nuo 2004 metų paskolos ieškovas nemokėjo, be to, ji pridėjo pažymą apie tai, kad nepertraukiamai gaudavo pastovias pajamas, todėl buvo pajėgi save išsilaikyti ir vykdyti įsipareigojimus bankui. Ją finansiškai rėmė brolis A. L., kuris gyvena ir dirba Ispanijoje. Pamena, kad ieškovas skolinosi iš brolio pinigų automobilio pirkimui. Butas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, yra įsigytas už atsakovės asmenines lėšas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jis prisidėjo prie buto įsigijimo. Ieškovas pridėjo dokumentus apie tai, kad nupirko svetainės baldus, atsakovė sutinka, kad ieškovas baldus pasiimtų. Žaliuzių centro užsakymo kopija patvirtina, kad atsakovė sumokėjo už žaliuzes. Langai buvo pakeisti pagal savavališką ieškovo užsakymą, už juos atsiskaityta per tris mėnesius, tai, kad kvitai išrašyti ieškovo vardu, nereiškia, kad jis už juos sumokėjo, nes ieškovas neturėjo jokių pajamų. Buto remontas buvo atliktas iš atsakovės asmeninių pajamų ir santaupų, jį remontavo atsakovės samdyti darbininkai. Atsakovė pirko buitinę techniką, virtuvės baldus ir kitus daiktus. Ieškovas butą vertina 15 000 Eur, kai buto vidutinė rinkos vertė 2015 m. sausio 1 d. yra 8 840 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Z. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovas papildomai paaiškino, jog su atsakove nuo 2002 metų pradėjo bendrauti ir gyventi kartu vieno kambario bendrabutyje. Abu kartu nusprendė pagerinti gyvenimo sąlygas, todėl pardavė atsakovės butą, už kurį gavo 4 000 Lt ir bendrai įsigijo dviejų kambarių butą už 10 000 Lt. Butas buvo be remonto. Atsakovė negalėjo turėti sukaupusi asmeninių lėšų, todėl buto pirkimui pasiėmė paskolą iš banko, kuri buvo mokama gyvenant kartu. Kaip šeima pragyveno dvylika metų, bet gaunamus pinigus kiekvienas valdė atskirai. Gyveno kaip šeima, atsakovę visada veždavosi į giminių susitikimus, į kaimą pas tėvus. Gyvenant kartu, visada stigdavo pinigų, 2004 metais atsakovė buvo atleista iš darbo ir nuo tada dirba tik sezoninius darbus. Ieškovas išvyko į Ispaniją užsidirbti pinigų. Ten dirbo nelegaliai, uždirbti pinigai buvo panaudoti paskolos išmokėjimui ir buto remontui. 2005 metais balandžio mėnesį iš brolio pasiskolino 1 500 Lt, bet ne automobilio pirkimui. Jei kada ir pirko automobilį, tai tik šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas nesutarė su atsakovės sūnumi, todėl jo poreikius tenkindavo mama, nes gaudavo paramą iš vaikų išlaikymo fondo. Paskolą ir už butą mokėjo ieškovas, visada trūkdavo pinigų, todėl 2006 metais išvyko dirbti į Švediją, ten uždirbtus pinigus parveždavo grynaisiais pinigais. Ieškovas bute už savo lėšas pakeitė langus, pirko statybines medžiagas, samdė darbininkus, santechniką, elektriką, be to, kartu su broliu darė remontą. Įrodymų, kad pirko atsakovei maistą ir kitus daiktus, neturi, nes kvitų niekada nerinko. 2008 metais nupirko svetainės komplektą. Buto remontą ir pagražinimą atliko iš bendrai uždirbtų pinigų, kiekvienas prisidėdavo tiek kiek galėdavo. Atlikus buto įvertinimą ir paaiškėjus, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 800 Eur, atsisakė 100 Eur ieškinio dalies ir iš atsakovės R. S. prašė priteisti 7 400 Eur piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jų buvo jungtinės veikos susitarimas, neįrodė, jog prisidėjo prie buto, kurį prašo padalyti, įsigijimo. Ieškovas per devynerius metus dirbo tik aštuonis mėnesius, jo pajamos per mėnesį sudarė tik 180-200 Lt. Tai, jog ieškovas dirbo Ispanijoje ir Švedijoje jokių įrodymų nepateikė, jai neaišku kur jis dirbo. 2011 metais ieškovas įsidarbino Lietuvoje, jo pajamos buvo apie 500 Lt, tačiau prie bendro turto jis nėra prisidėjęs. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo už 7 000 Lt, 6 000 Lt gavo pardavusi vieno kambario butą bendrabutyje, o likusią 1 000 Lt sumą padengė iš savo santaupų. Paskolą iš banko buto remontui paėmė ji, mokėjo pati, ieškovas tikrai neprisidėjo, nes neturėjo pajamų. Nurodė, kad jie gyveno kaip meilužiai, ieškovas kaip sugyventinis pinigais neprisidėjo prie turto įsigijimo, jo gerinimo. Ieškovė, bendraudama su atsakovu, turėjo ir kitų vyrų, santuokos jie neketino sudaryti, jų santykiai nebuvo nukreipti į tai, jog abu kažką bendro sukurtų. Ieškovas pas atsakovę gyveno kaip prisiplakėlis.
Liudytoja S. M. paaiškino, kad apie 20 metų yra atsakovės draugė. Atsakovė ieškovą jai buvo pristačiusi kaip draugą, su kuriuo pradėjo gyventi bendrabutyje. Pardavusi butą bendrabutyje, atsakovė R. S. įsigijo dviejų kambarių butą. Ji atsakovės bute sutvarkė lubas ir tapetavo sienas. Ieškovas prie remonto darbų prisidėjo. Žino, kad atsakovė gyveno su ieškovu susidėję, kartu su jais gyveno atsakovės sūnus, atsakovė ne visada turėjo darbą. Atsakovė R. S. jai sakė, kad ieškovas važinėja į Švediją dirbti. Paskolą iš banko atsakovė buvo pasiėmusi asmeninę, kadangi dirbo, tai paskolą mokėjo ji viena ir grąžino viena, o atsakovas prisidėjo tik prie buto remonto, keitė grindų dangą ir langus. Atsakovė jai sakė, kad pinigus laiko atskirai. Kitų draugų atsakovė neturėjo.
Liudytoja J. L. paaiškino, kad yra atsakovės motina ir jai žinoma, kad dukra pirko butą pardavusi vieno kambario butą bendrabutyje, o ieškovas prie buto įsigijimo neprisidėjo. Dukra dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau dirbo ledainėje. Žino, kad ieškovas važiuodavo dirbti į užsienį, tačiau nežino kur išleisdavo uždirbtus pinigus. Dukrai pinigų neduodavo, ji sakė, kad yra šykštus ir savanaudis. Abu gyveno kaip sugyventiniai.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad ieškovas 10-12 metų buvo motinos sugyventinis, tačiau jie niekada nesutarė. Mama įsigijo naują butą pasiėmusi paskolą iš banko. Ji gyveno iš savo pinigų, išlaikė ir ieškovą. Būdavo, kad padėdavo mamos brolis, gyvenantis Ispanijoje. Mama nuolat varydavo sugyventinį iš namų dėl pinigų, tarp jų nebuvo meilės, tik pykčiai. Žino, kad ieškovas buvo pasiskolinęs pinigų iš brolio automobilio įsigijimui. Bendrų pinigų jie niekada neturėjo. Ieškovas važiuodavo į Ispaniją dirbti, tačiau kiek uždirbo niekada neklausė. Ieškovas mamai pirko rūbus, papuošalus, batelius. Mama uždirbdavo apie 1 100 Lt. Už butą mokėdavo mama, jis prisidėdavo tik kai užsidirbdavo pinigų. Bute buvo atlikti remontas, tačiau nematė, kad ieškovas prie remonto būtų kuo prisidėjęs.
Liudytoja L. Z. parodė, kad yra atsakovės sesuo ir ieškovą pažįsta mažai. Ieškovas ir atsakove bendravo apie 12 metų, jų santykiai niekada nebuvo rimti, niekada neturėjo rimtų ateities planų, labai dažnai pykosi. Ieškovas prie remonto neprisidėjo, bendros pinigų kasos neturėjo. Žino, kad ieškovas važiuodavo dirbti į užsienį, į Švediją. Iš sesers pasakojimų žino, kad butas įsigytas sesers už asmenines lėšas, pardavus vieno kambario butą bendrabutyje. Bute darė remontą, prie kurio prisidėjo atsakovės mama ir brolis. Nepamena, kad ieškovas būtų padėjęs remontuoti butą. Nepastebėjo, kad sesuo turėtų kitų vyrų.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovės kaimynas, gyvena tame pačiame name, 7 bute. Atsakovas buvo sakęs, kad bendrai su ieškove pasiėmė paskolą ir įsigijo butą. Nupirktas butas buvo be remonto, labai apleistas. Matė, kad bute buvo atliekamas remontas, padedant ieškovo broliui, sudėtos šarvuotos durys, langai. Žino, kad ieškovas važiavo dirbti į Ispaniją, po to, dirbo Švedijoje, o grįžęs į Lietuvą, įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Bute ieškovas gyveno nuo 2003 metų iki 2015 metų. Ieškovas su atsakove gyveno kaip sugyventiniai. Kieno vardu buvo paimta paskola nežino. Ieškovas buvo sakęs, kad važiuoja į Ispaniją, kad galėtų atiduoti būsto paskolą. Kaimynai turėjo įsigiję du automobilius.
Liudytoja O. B. paaiškino, kad yra šalių kaimynė nuo 2011 metų. Matė, kad gyveno kartu, abu važiuodavo į kaimą ir eidavo į parduotuvę, gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Jos sutuoktinis buvo sakęs, kad ieškovas važiuoja dirbti į užsienį, žino, kad atsakovė dirba tik sezoninius darbus.
Liudytojas D. Z. parodė, kad yra ieškovo brolis. Ieškovas su atsakove kaip sugyventiniai ir kaip šeima pradėjo gyventi atsakovės bendrabutyje. Jis pats padėjo persikraustyti į butą, kurį įsigijo kartu. Ieškovas dirbo Ispanijoje, Švedijoje. Švedijoje per pora mėnesių uždirbo apie 10 000 Lt. Darė buto remontą: iškalė parketą, keitė duris, langus. Remonto darbus darė ieškovas, ir jis pats padėjo atlikti tam tikrus darbus.
Liudytoja A. B. Z. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovo motina ir žino, kad kaip sugyventiniai su atsakove jie išgyveno apie 12 metų. Pradėjo gyventi atsakovės bute, vėliau įsigijo bendrą būstą. Sūnus dirbo Ispanijoje, Švedijoje, dabar jau šešti metai dirba įmonėje „Lyra“. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra jos adresu, nes atsakovė niekada jo gyvenamosios vietos nenorėjo deklaruoti adresu, kuriuo abu gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose reglamentuojama bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).
Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Paminėtina, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se (savaime) nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi, nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex ante (iš anksto) bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Pažymėtina, jog nurodytai kasacinio teismo praktikai būdinga yra tai, jog kiekvienas santuokos nesudariusių asmenų turto įgijimo atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus.
Byloje kilo ginčas tarp dviejų kartu gyvenanusių, nesusituokusių asmenų (sugyventinių), ieškovo A. Z. ir atsakovės R. S., įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso. Ieškiniu ieškovas prašė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. S. nuosavybe ir priteisti jam iš atsakovės ginčo buto ½ dalies, t. y. 7 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrai įsigytą minėtą butą. Ir nors ieškovas reikalavime tiksliai nekonkretizavo jam priklausančios idealiosios ginčo buto dalies, tačiau akivaizdu, kad prašoma pripažinti nuosavybės teise idealioji dalis sudaro ½ ginčo buto ir tai patvirtina reikalavimas priteisti kompensaciją, atitinkančią ½ dalį ginčo buto vertės. Šis reikalavimo nedidelis netikslumas atsakovei nekėlė abejonių dėl ieškinio reikalavimų, teismui netrukdė nagrinėti bylą, nes ieškovo nuostata, kad jam priklauso būtent ½ dalis ginčo buto, už kurią jis ir prašo priteisti piniginę kompensaciją, yra akivaizdi. Formalus ieškinio trūkumų instituto taikymas, reikalaujant įsakmiai suformuluoti reikalavimus, nurodant idealiosios dalies dydį skaičiais būtų tik užvilkinęs bylos nagrinėjimą, o šalių teisei bei pareigai teikti įrodymus, įrodymų vertinimui bei sprendimo priėmimui šioje byloje įtakos nebūtų turėjęs.
Ieškovas ir atsakovė santuokos neįregistravo, nesudarė rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties, tačiau ieškovas ir atsakovė gyveno kaip sugyventiniai apie dvylika metų, tokią išvadą leidžia daryti ieškovės pateikti šiuo klausimu gana prieštaringi paaiškinimai, tokią išvadą patvirtina atsakovo bei byloje apklaustų liudytojų, (tame tarpe, ir atsakovės prašymu apklaustų jos artimų giminaičių, draugės) paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Pažymėtina, kad būtent ieškovas A. Z. turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius jo ir atsakovės R. S. siekį turėti ir kurti bendrą turtą.
Byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2003 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės R. S. vardu (5 b. l., 1 tomas). Prieš įsigyjant ginčo objektą, atsakovė asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2003 m. birželio 2 d. pardavė už 6 000 Lt (52-53 b. l., 1 tomas). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2003 m. birželio 11 d. 6 000 Lt pinigų suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą (9 b. l., 2 tomas). Tuo tarpu ieškovas teigė, kad butas buvo parduotas už 4 000 Lt. Atsakovė R. S. 2003 m. birželio 25 d. sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, ir už 7 000 Lt įsigijo dviejų kambarių butą (50-51 b. l., 1 tomas), kurį įregistravo savo vardu. Atsakovės turėto vieno kambario buto pardavimo ir dviejų kambarių buto įsigijimo laikotarpiu atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) (54-55 b. l., 1 tomas), ir gaudavo pastovų, didesnį nei 1 200 Lt kas mėnesį, darbo užmokestį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų padengti trūkstamą 1 000 Lt sumą dviejų kambarių buto įsigijimui. Duomenų, kad atsakovė už butą sumokėjo didesnę pinigų sumą, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, byloje nėra. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo.
Tiek ieškinyje, tiek savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad butas buvo įsigytas už 10 000 Lt, pasiėmus 10 000 Lt paskolą iš banko, Banko paskola, anot jo, buvo suteikta atsakovės vardu dėl to, kad ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 1200-1300 Lt darbo užmokestį, tačiau įmokas už paskolą mokėjo atsakovas, nes dirbo užsienyje. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2003 m. kovo 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Vilniaus banku“ ir bankas atsakovei suteikė 13 000 Lt kreditą, 24 mėnesių laikotarpiui su 10 proc. palūkanų norma, kredito grąžinimo terminas nustatytas 2005 m. kovo 23 d. (46-49, 58-59 b. l., 1 tomas). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad pinigai į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesti 2003 m. kovo 24 d. (4-5 b. l., 2 tomas). Atsakovė iš banko sąskaitos 2003 m. balandžio 24 d., 2003 m. gegužės 26 d., 2003 m. birželio 24 d. atliko pavedimus banko paskolai dengti. Iš grynųjų pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, kad atsakovė 2004 m. spalio 19 d. sumokėjo 100 Lt, 2004 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 500 Lt, 2004 m. gruodžio 27 d. sumokėjo 300 Lt, 2005 m. sausio 20 d. sumokėjo 200 Lt, 2005 m. vasario 7 d. sumokėjo 200 Lt, 2005 m. vasario 24 d. sumokėjo 300 Lt, 2005 m. kovo 21 d. sumokėjo 400 Lt, 2005 m. kovo 22 d. sumokėjo 300 Lt, ir 2005 m. kovo 23 d. sumokėjo 300 Lt, jog išmokėtų banko paskolą. Kaip nurodė atsakovė, vartojimo kreditas iš banko buvo paimtas ne buto, o automobilio pirkimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog paskolos mokėjimui, bent vieną įnašą būtų sumokėjęs jis. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Tokios sutarties pagrindu bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui ir pan.). Teismui kiekvienu atveju kyla pareiga kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu, buvo susitarusios įsigyti bendrą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės pateiktų ir aukščiau aptartų rašytinių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas už atsakovės lėšas, kurių dalį galimai sudarė ir vartojimo kredito pinigai, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsigytas butas kainavo 10 000 Lt, t. y. daugiau, nei 7 000 Lt, kaip nurodyta 2003 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, be to, jis nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas prisidėjo prie paskolos mokėjimo, nes paskolos mokėjimai atlikti atsakovės vardu. Teismas pripažįsta, kad ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė turėjo pakankamai pinigų, už kuriuos galėjo įsigyti asmeninės nuosavybės teise ginčo butą.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus išrašo matyti, kad 2003 ir 2004 metais atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo pastovų darbo užmokestį. 2005 metais atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), tačiau jos darbo užmokestis buvo mažesnis, nei ankstesniais metais. Ieškovas pateikė tik darbo knygelės kopiją, iš kurios matyti, kad nuo 2003 m. gegužės 21 d. iki 2003 m. spalio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) – per šį laikotarpį gavo 2617,14 Lt (13 b. l, 1 tomas). Nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. birželio 30 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kokį darbo užmokestį gavo, nenurodyta (14 b. l., 1 tomas). Nuo 2004 m. birželio 30 d. ir nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini) – per laikotarpį gavo 2 750,87 Lt darbo užmokestį (15 b. l., 1tomas), 2004 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš įmonės ir tą pačią dieną vėl priimtas į darbą – tą pačią dieną gavo 1 048,52 Lt darbo užmokestį (16 b. l., 1 tomas). Apie vėlesniais metais dirbtus laikotarpius, gautą darbo užmokestį ieškovas įrodymų nepateikė. Ieškovas teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad 2004 metais vyko į Ispaniją užsidirbti ir gaudavo po 250 Eur kas savaitė, kuriuos naudojo paskolos grąžinimui, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs, jie neįrodyti jokiais leistinais įrodymais, apklausti teismo posėdžio metu liudytojai taip pat negalėjo konkretizuoti nei darbo užsienyje laikotarpių, nei gautų pajamų, nei fakto, kad užsienyje uždirbtus pinigus ieškovas perduodavo atsakovei paskolos dengimui. Ieškovo teiginys, kad 2005 metais balandžio mėnesį jis pasiskolino apie 1 500 Lt iš brolio A. Z., siekdamas sumokėti bankui likusią paskolos dalį, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų teismui daryti neginčijamą išvadą, kad pinigai iš brolio buvo skolinti ir panaudoti paskolai padengti.
Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas A. Z. neįrodė, jog gyvendami kaip sugyventiniams su atsakove R. S., veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir buvo susitarę įsigyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro gyvenimo tikslams, t. y. įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu. Ieškovas nepateikė patikimų, pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad paskola buvo paimta buto įsigijimui, kad paskolą mokėjo tiek jis, tiek atsakovė, nenurodė, kokia konkrečia pinigų suma jis prisidėjo prie buto įsigijimo. Teismas pripažįsta, kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės įsigyto buto pagerinimo tiek darbu, tiek galimai ir lėšomis, tačiau reikalavimo dėl šių įdėjimų kompensavimo ieškinyje nereiškė.
Ieškovas nurodė, kad ginčo butas nuo jo įsigijimo momento buvo remontuojamas tiek jo, tiek atsakovės lėšomis – pardavus ieškovės vieno kambario butą, užsakytas virtuvės baldų komplektas, suremontuota vonia ir tualetas; 2006 metais, ieškovui išvykus dirbti į Švediją, atliktas kapitalinis buto remontas – 2007 metais pakeisti trys buto langai (5 096 Lt sumai), pirktos statybinės medžiagos, samdyta statybininkė, apšiltinta viena buto siena ir suklotas parketas, 2009 metais nupirkti nauji svetainės baldai. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. liepos 24 d. atsakovė sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SNORO lizingu“, dėl virtuvės komplekto įsigijimo (66 b. l., 1 tomas). Už baldus buvo mokama nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m. gegužės 7 d., visas įmokas mokėjo atsakovė R. S. (68, 69, 70 b. l., 1 tomas). Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. birželio 3 d. ieškovas nupirko minkštą kampą ir staliuką už 1 649 Lt (17 b. l., 1 tomas), 2009 metais nupirktos žaliuzės 330 Eur sumai, tačiau užsakymo kvite užsakove nurodyta atsakovė (17 b. l., 1 tomas). Iš 2007 m. rugsėjo 28 d. užsakymo matyti, kad užsakyti langai su vidinėmis ir lauko palangėmis bei montavimo darbai 5 096 Lt sumai, o 2007 m. lapkričio 12 d. apmokėta PVM sąskaita-faktūra pagal užsakymą bei išrašyti pinigų priėmimo kvitai, pirkėju ir mokėtoju nurodytas ieškovas A. Z. (18, 19, 20 b. l., 1 tomas). Be to, ieškovas pateikė sąskaitą 649,69 Lt sumai (sujungimai, apvadai ir kt. (21 b. l., 1 tomas), tačiau iš jos negalima nustatyta, kas mokėjo už prekes. Atsižvelgiant į pateiktas sąskaitas-faktūras, užsakymus, kvitus, teismas pripažįsta, jog ieškovas, gyvendamas kartu su atsakove, skyrė asmenines lėšas jų bendros buities gerinimui. Suprantama, kad ieškovas, gyvendamas kartu su atsakove ir naudodamasis konkrečiu nekilnojamuoju turtu, galėjo ir turėjo juo rūpintis, tačiau koks yra ieškovo indėlis šiuo konkrečiu atveju, kiek lėšų įdėjo į turto pagerinimą, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, tačiau šioje byloje reikalavimas priteisti kompensaciją už įdėtas lėšas pagerinimams bei nupirktus daiktus bei reikmenis nereiškiamas, todėl nespręstinas.
Minėta, jog įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Nagrinėjamu atveju aplinkybes dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimą įgyjant bei pagerinant ginčo objektą, turėjo įrodinėti ieškovas. Tačiau, įvertinus ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, spręstina, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ją įgyjant. Liudytojų parodymai, patvirtinantys, jog ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, remontavo butą, jog ieškovas dirbo užsienyje ir uždirbtus pinigus naudojo paskolos mokėjimo bei buto remonto reikmėms ir pan., nelaikytini pakankamais įrodymais sprendžiant, jog ieškovas ir atsakovė kartu įsigijo ginčo objektą ir nepatvirtina šalių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.
Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis), visas aplinkybes, jog šalys tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis, bendrai veikė siekdami vienodo tikslo – įgyti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą, turėjo įrodyti ieškovas, kuris to nepadarė ir ginčo fakto leistinais, tinkamais įrodymais nepagrindė. Teismas tokio pobūdžio bylos įrodymų savo iniciatyva nerenka, todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pateiktų rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų parodymų nepakanka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. S. nuosavybe ir to pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovės 7 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrai įsigytą ginčo butą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro advokato pagalbos išlaidos: 500 Eur (74 b. l., 1 tomas) ir 701,80 Eur (42, 43, 44, 45, 46 b. l., 2 tomas), iš viso 1 201,80 Eur, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.
CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre, draudžiantis perleisti atsakovės R. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei R. S. atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 201,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 80 Eur ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, draudžiantį perleisti atsakovei R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.