Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-463-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-29
Bylos Nr.: 2A-463-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03180-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liuda Uckienė
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

2.1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-463-232/20165Teisminio proceso Nr.2-68-3-03180-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2015-01-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 764,45 Eur. įsiskolinimą už į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą teikiamą šilumos energiją, 23,10 Eur. palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134,02 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam A. g., Vilniuje, kurio butas Nr. 13 (toliau tekste ginčo butas) nuosavybės teise priklauso atsakovu. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrengimai prijungti prie namo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, todėl tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovui atsirado pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 už patiektą šilumos energiją susidarė 764,45 EUR skola. Atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-01-29 atsakovui paskaičiuota 23,10 EUR palūkanų..

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. teismui 2015-02-27 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki 2015-02-01 bute, esančiame A. g., Vilniuje, vykdė remonto darbus jame negyveno. Apie buto remontą buvo informuotas ieškovas. Galimai dėl buto remonto ar dėl kitų atsakovui nežinomų priežasčių ieškovas per visą remonto laiką neteikė atsakovui sąskaitų. Negavo iš ieškovo nei vienos sąskaitos už paslaugas. Ieškovas nei karto neįteikė atsakovui raginimo apmokėti sąskaitas, iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu, bet ne su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovo bute nėra šilumos energijos apskaitos prietaisų, atsakovas savarankiškai negali apskaičiuoti ir sumokėti už šilumos energiją. Ieškovas ir su ieškiniu nepateikė nei vienos sąskaitos. Atsakovo skola grindžiama tik mokesčių paskaičiavimo pažyma. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas neapmokėjo sąskaitų, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovas nepateikė atsakovui sąskaitų apmokėjimui, todėl negalima konstatuoti atsakovo pareigos jas apmokėti nevykdymo. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Gavęs iš teismo ieškovo mokesčių paskaičiavimo pažymą, atsakovas sumokėjo 800,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, sutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, ieškinio atsiėmimo pasekmės atsakovui yra žinomos. Nurodė, kad nereikalaus iš ieškovo jokių bylinėjimosi išlaidų, ieškovui atsiėmus ieškinį (b.l. 17-20).

Ieškovas 2015-05-18 pateikė teismui 2015-05-14 pranešimą “Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo“, kuriuo pateikė į bylą ieškovo atsakovui siųstų sąskaitų, raginimų padengti įsiskolinimą kopijas, nurodė, kad atsakovui buvo siunčiamos popierinės sąskaitos. Patvirtino, kad iš atsakovo 2015-02-13 gavo 800,00 EUR įmoką, kuri buvo paskirstyta taip: 104,47 EUR - einamiesiems mokėjimams padengti (kad nesusikauptų nauja skola), 659,53 EUR - padengta ieškinio dalis. Nurodė, kad liko neapmokėta 68,92 EUR skola už šilumos energiją, neapmokėtos 134,02 EUR bylinėjimosi išlaidos (b.l. 53-73).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teisme ieškinį palaikė iš dalies, prašydamas priteisti iš atsakovo 68,92 EUR skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė motyvais ir argumentais išdėstytais ieškinyje. Nurodė, kad sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos paštu, atsakovas turi pareigą apmokėti šilumos energiją. Prašė priteisti iš atsakovo 68,92 EUR skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas teisme su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovas ir jo atstovas nesutikimą su ieškovo reikalavimais grindė iš esmės motyvais ir argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į ieškinį, aplinkybe, kad atsakovas sumokėjo ieškovui ieškinyje nurodytą skolos sumą. Prašė ieškinį atmesti ir netenkinti ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu 2015 06 10 ieškinį atmetė.

Teismas vadovaudamasis Energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis CK 6.383, 6.384, 6.388 straipsnių nuostatomis, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti, nes atsakovas gavęs iš teismo ieškinio kopiją jos gavimo dieną iš karto apmokėjo susidariusią skolą, skolos neginčijo. Vertindamas faktines bylos aplinkybes, teismas nurodė, jog esminės reikšmės neturi aplinkybė, kad atsakovas teigė negavęs sąskaitų ir nurodė, jokie teisės aktai nenustato ieškovui pareigos popierines sąskaitas siųsti šilumos energijos vartotojams registruotu paštu, nes ieškovo paslaugomis kaip šilumos tiekėjo paslaugomis naudojasi platus ratas vartotojų, pats atsakovas galėjo aiškintis dėl sąskaitų negavimo priežasčių. Teismas taip pat nurodė, jog tikėtina, kad atsakovas ieškovo sąskaitų galėjo negauti ir dėl netvarkingos korespondencijos dėžutės ir kad pasirūpinti tinkamu korespondencijos gavimu turėjo pats. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta pakankami įrodymų jog bute skolos susidarymo metu vyko remontas, išskyrus 2013 07 09 surašytą savavališkos statybos aktą, taip pat nėra įrodymų, kad buto remonto laikotarpiu į butą būtų buvęs nutrauktas šilumos tiekimas. Teismas konstatavo, kad tas faktas jog atsakovas 2014 m. gegužės mėnesį už šilumą vis tik sumokėjo 1000 Lt rodo jog jis vis tik sąskaitas buvo gavęs. Tačiau susipažinęs su į bylą pateiktų sąskaitų ir pranešimų dėl įsiskolinimo kopijomis teismas priėjo išvados, kad jų turinys prieštaringas, teismui kilo abejonių dėl šių sąskaitų autentiškumo, nes neaišku kaip 2013 11 30 užfiksuota 2281,93 litų skola po mėnesio, 2013 12 31 tapo 2281,93 eurų skola. Teismas laikė nepagrįstu reikalavimą priteisti iš atsakovo 68,92 Lt skolos, kadangi atsakovas 800,00 Eur sumą sumokėjo 2015 02 13 ieškovui, akivaizdžiai vykdydamas ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Teismas laikė nepateisinamu ieškovo vienasmeniškai atliktą su atsakovu nesuderintą dalies jo įmokėtos sumos 104, 47 Eur įskaitymą einamiesiems mokėjimams padengti, nepateikiant jokių duomenų už kokias paslaugas ir kokį laikotarpį įskaitymas atliktas, kad atsakovui apie įskaitymą pranešta, nepateikus teismui pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo kaip numatyta CPK 141 straipsnyje. Ieškinys pateiktas dėl 787,55 Eur skolos priteisimo. Tuo tarpu reikalavimą dėl 68,92 skolos priteisimo teismas traktavo kaip reikalavimą priteisti apmokėjimą už šilumą ne už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2013 10 01 iki 2014 12 31, bet už 2015 m. sausio mėn. už kurį 2015 02 13, kai ieškovas sumokėjo atsakovui 800 eurų įsiskolinimui dengti nebuvo pasibaigęs apmokėjimo už šilumą pateiktą į atsakovo butą sausio mėnesį terminas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Teismas taip pat sprendė jog pagrįstas atsakovo prašymas nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas turėjo procesinį pagrindą ieškinį atsiimti (su tuo atsakovas sutiko), tokiu atveju, remiantis CPK, ieškovui būtų grąžintas visas sumokėtas žyminis mokestis. Atsisakius ieškinio ar jo dalies, ieškovui būtų atitinkamai grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taip pat ieškovas be pagrindo nesikreipė į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 787,55 EUR skolos iš atsakovo išieškojimo supaprastinta tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą būtų reiškęs pretenzijas ieškovui. Remdamasis įvardintais motyvais pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9704-391, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad ieškinys jo pateikimo metu buvo pagrįstas, nes ieškovui siunčiant sąskaitas atsakovas jų neapmokėjo ir tai, kad atsakovas po ieškinio pateikimo įsiskolinimą apmokėjo nedaro ieškinio nepagrįstu. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi nurodytas ieškinio atsisakymas yra ieškovo teisė, kuria ieškovas pasinaudotų tuomet, kai visi ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, t.y. būtų apmokėta skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas patvirtino, kad gavęs iš atsakovo sumokėtą sumą ir ją paskirstė taip : 104,47 Eur – einamiesiems mokėjimams ir 659,53 Eur – padengta dalis ieškinio. Tačiau liko neapmokėta 68,92 Eur skolos ir 134,02 eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad toks atsakovo sumokėtos sumos pasiskirstymas nėra pateisinamas, o prašymas priteisti 68,92 Eur skolos likutį gali būti traktuojamas kaip reikalavimas priteisti iš atsakovo apmokėjimą už šilumą, patiektą ne ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Apelianto teigimu teismas perskirstė atsakovo atliktą mokėjimą, laikydamas, kad šia įmoka buvo padengta visa skola ir nesilaikė CK 6. 54 straipsnio nuostatų. Apeliantas kaip šilumos energijos tiekėjas buitiniams vartotojams, sąskaitas teikia kas mėnesį, todėl gautos sumos įskaitomos einamiesiems mokėjimams ir reiškia, kad būtent einamojo laikotarpio sąskaita yra padengiama, kad nesikauptų nauja skola, kuri sudarytų pagrindą vėl kreiptis į teismą, su naujomis bylinėjimosi išlaidomis. Vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, toks įmokų pasiskirstymas nepažeidžia nei atsakovo, nei ieškovo interesų, todėl ieškovo nuomone turėtų būti priimtinas. Apelianto nuomone teismo išvada jog atsakovo prašymas nepriteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidų, pagrįstas, nes apeliantas turėjo galimybę atsiimti ieškinį, bei kad jis nepasinaudojo galimybe skolą išsiieškoti kreipdamasis dėl teismo įsakymo išdavimo, nepagrįsta. Apeliantas rengiant ieškinį patyrė 134,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po ieškinio persiuntimo atsakovui, manytina, kad paragintas ieškinio atsakovas apmokėjo skolą (dalį), todėl ieškovui visiškai nėra suprantama kuo remiantis teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovui. Apeliantas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-333-567/2013 yra konstatavęs jog ta aplinkybė, kad pareiškus ieškinį, jis patenkinamas geruoju nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtos prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro Rekomendacijoje nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, bei mano, kad teismas priėmė pagrįsta ir teisėtą sprendimą. Nurodė jog, apeliantas su ieškiniu pateikė tik „mokesčių paskaičiavimo pažymą“. Sąskaitų už šilumos energiją prie ieškinio nepridėjo. Teismo įpareigotas apeliantas 2015 05 18 pateikė 2015 05 04 pranešimą „Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo „ir prie jo pridėjo sąskaitas, ir „įspėjimus“. Teismas pritarė atsakovui ir jo atstovui, kad ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos ir pranešimai yra prieštaringo turinio, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl minimų dokumentų autentiškumo. Be to nesuprantama kaip 2013 11 30 dienai buvusi 2281,93 skola ieškovo 201312 31 pranešime tapo 2281,93 Eur skola. Atsakovo teigimu butas nuo 1993 06 10 iki 2013 metų buvo neremontuotas, tačiau 2013 metais buvo pradėtas remontas, apie tai buvo informuotas ieškovas. Atsakovas teigia nuo 2013 10 01 iki 2014 05 31 negavęs iš apelianto sąskaitų už šilumos energiją, o 2014 metų gegužės mėnesį iš „akies“ sumokėjęs 1000 Lt už šilumos energiją apeliantui. 2015 02 13, gavęs apelianto ieškinį su „mokesčių paskaičiavimo pažyma“, iškarto sumokėjo 800 Eur. Atsakovui nebuvo įteikta nei viena sąskaita, todėl jis ne žinojo kiek, kokią sumą turi mokėti. Name yra šilumos punktas, priskirtas apelianto darbuotojas - šilumos vadybininkas, name yra įsteigta bendrija. Bendrijos pirmininkas pažįsta atsakovą. Anot atsakovo apeliantas ne tik neįvykdė pareigos per paštą įteikti sąskaitų už šilumos energiją, bet ir neįrodė, kad tokios sąskaitos buvo išrašytos. Apeliantas turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, kokių būtų ėmęsis protingas asmuo įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Kadangi apeliantas neįteikė sąskaitų už šilumos energiją atsakovui, pastarasis negalėjo jų apmokėti. Atsakovo teigimu, apelianto ieškinio priede pateiktoje „Mokesčių paskaičiavimo pažymoje“ nėra nurodyta mokėjimo diena, apskaičiavimo diena, todėl neaišku kaip apskaičiuotos metinės palūkanos. Atsakovo teigimu, apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.54 straipsniu, nes šis straipsnis reglamentuoja situaciją kai šalis sieja viena prievolė, o šiuo atveju taikytinos CK 6.55 straipsnio 2.3 dalies nuostatos. Teismo išvada, kad apeliantas jokių duomenų apie 104,47 Eur įskaitymą nepateikė teisėta ir pagrįsta. Apeliantas teigė, jog sąskaitas už šilumos energiją įteikė paštu, tačiau byloje duomenų nėra. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantui neįrodžius aplinkybių sudariusių faktinį ieškinio pagrindą teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą. (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliantas taip pat nepagrįstai rėmėsi CK 6.388 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita“. Kadangi rašytinės sutarties su apeliantu sudaryta nebuvo ir nuo 2013 10 01 iki 2015 02 13 atsakovas negavo nei vieno dokumento (sąskaitų), 2014 metais savo iniciatyva, apeliantui sumokėjo 1000 Lt. atsakovo nuomone pats apeliantas nesielgė rūpestingai, sąžiningai, nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Todėl teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas A. S. nuo 1993 m. nuosavybės teise valdo ginčo butą. Atsakovas taip pat neneigė savo pareigos apmokėti už buto šildymą, nors rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo, tiekimo-vartojimo ir nesudaryta. Teismas pagrįstai remdamasis CK 1.71 straipsnis 6.384 straipsnių nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) suformuota praktika priėjo išvados jog nustačius, kad namui šiluma tiekiama centralizuotai ir ginčo buto šilumos tiekimo įrenginiai prijungti prie ieškovo šilumos energijos perdavimo tinklų, laikytina, kad tarp ieškovo ir buto savininko konkliudentiniais veiksmais sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir kad ieškovui iš to kyla prievolė apmokėti tiekiamą šilumos energiją jos tiekėjui, remiantis CK 6.383, 6.384, 6.388 straipsniais, ir kad atsakovas netinkamai vykdė šią prievolę, kylančią jam iš konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties. Teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį, rėmėsi ieškovo su ieškiniu pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 ieškinio padavimo dienai buvo susidaręs 764,45 EUR įsiskolinimas (b.l. 4). Ieškinys teisme pareikštas 2015 01 29, priimtas nagrinėti teisėjos rezoliucija 2015 02 02, ieškinio kopija su teismo pranešimu atsakovui įteikta 2015 02 13 (b.l. 15). Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs kvitą, įrodantį jog jis tą pačią dieną, gavęs ieškinio kopiją, sumokėjo 800 Eur. į ieškovo sąskaitą. Tokiu būdu, nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, atsakovas ieškinio reikalavimus tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl palūkanų patenkino geruoju, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, kas reiškia jog ieškovas ieškinį pripažino pagrįstu ir jį patenkintino geruoju. Be to, atsiliepime atsakovas buvo nurodęs jog sutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį. Todėl apeliantas, tinkamai naudodamasis civilinio proceso suteiktomis teisėmis, laikydamasis CPK 7,8 straipsniuose suformuluotų proceso šalių elgesio pagal koncentracijos ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų, elgdamasis sąžiningai, apdairiai turėjo galimybę pasinaudoti CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatytu ieškinio atsiėmimo institutu. Tačiau ieškovas ir toliau teismo posėdyje dalinai palaikė ieškinį, teigdamas jog dalį ieškovo sumokėtos sumos 104,47 Eur įskaitė į einamuosius mokėjimus, kas laikytina ieškinio dalyko pakeitimu, nes šiuo atveju ieškinio dalykas yra aiškiai apibrėžtas ieškinyje tai įsiskolinimas už ieškovo tiektą šilumą atsakovo butui, už aiškiai apibrėžtą laikotarpį nuo 2013 10 01 iki 2014 12 31 išreikštą konkrečia įsiskolinimo ir palūkanų suma. Tuo tarpu pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovui pateikiant teismui rašytinis pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 42 straipsnyje taip pat numatyta ieškovo teisė padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Tačiau joks procesinis dokumentas nenumato bylos nagrinėjimo eigoje atlikti geruoju patenkintų reikalavimų įskaitymo į įsiskolinimus, dėl kurių iš viso nebuvo kreiptasi į teismą ir kurie neegzistavo ieškinio patenkinimo geruoju momentu, nes nebuvo suėję mokėjimo terminai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog atsakovui gavus ieškinį ir tą pačią dieną sumokėjus atitinkamą sumą (800,00 Eur) geruoju, laikytinas nepagrįstu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 68,92 Lt skolos. Ieškovo veiksmai procese, teismo posėdyje pareiškiant apie 104,47 EUR, įskaitymą, einamiesiems mokėjimams padengti nepateikiant į bylą jokių duomenų apie 104,47 EUR dydžio einamuosius mokėjimus, nei už kokias paslaugas, nei už kurį laikotarpį įskaitoma ši suma, nei kada, kaip, kokiomis priemonėmis nurodytas įskaitymas atliktas, nesumokėjus žyminio mokesčio už papildomai pateiktus reikalavimus, teismui apie įskaitymą pranešus tik 2015-05-14 nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, praėjus 3 mėnesiams po ieškinio patenkinimo geruoju, negali būti vertinami kaip ieškinio reikalavimų padidinimas ar dalyko pakeitimas, o tik kaip nepagrįstas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Apeliantas teisingai nurodo jog vienašališkas įskaitymas materialiniuose civiliniuose teisiniuose šalių santykiuose iš esmės galimas ir iš anksto nepranešus, kitai šaliai, tačiau ne teismo procese, kurį reguliuoja CPK normos privalomos visiems procese dalyvaujantiems asmenims.

Įvertinęs, kad ieškovas gavęs apmokėjimą iš atsakovo padengusį visą reikalautą ieškiniu skolą ir palūkanas ieškinio neatsisakė pirmosios instancijos teismas ir ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė pagrįstai. CPK 93 straipsnio 4 dalis įgalina teismą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų ir už pagrįstai pareikštų reikalavimų, kurie patenkinti geruoju, dalį atsižvelgiant, kad ieškovas turėjo galimybę ieškinį atsiimti (nes atsakovas su atsiėmimu sutiko atsiliepime į ieškinį) ir susigrąžinti visą sumokėtą žyminį mokestį, o atsisakius ieškinio ar jo dalies, ieškovui būtų atitinkamai grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), motyvuotas ir pagrįstas. Taip pat sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą pagrįstai atsižvelgta ir į aplinkybę, kad ieškovas nesikreipė į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 787,55 EUR skolos iš atsakovo išieškojimo. CPK XXIII skyriaus nustatyta supaprastinta tvarka arba dokumentinio proceso tvarka (CPK 431 straipsnio 4 dalis). CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Atsakovas ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo visiškai ir juos pilnai patenkino ieškinio gavimo iš teismo dieną. Ieškovas byloje nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovas reiškė kokias nors pretenzijas ieškovui dėl paslaugų, dėl apskaičiuotų mokėtinų už šilumos energiją sumų (CPK 178 str.). Ieškinio gavimo iš teismo dieną atsakovui pilnai patenkinus ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo, vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas ieškovui iš atsakovo pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, atsakovas įrodymų apie jo turėtas išlaidas nėra pateikęs. Todėl šios išlaidos nepriteisiamos nei vienai iš šalių.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė