Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektromonteris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-910-964/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvūnas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektromonteris“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arvūnas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektromonteris“ (toliau – atsakovas) 12 517,15 Eur skolos, 40 Eur kompensaciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. JS-30, pagal kurią šalys susitarė sudaryti tiekėjų grupę ir bendrai dalyvauti viešajame mažos vertės konkurse „Naujosios Vilnios Kultūros centro, Pergalės g. 8 / Gerovės g. 1, Vilniuje, rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybiniai, santechnikos, elektrotechnikos darbai su darbo projekto parengimu“. Šalys susitarė, kad jų įsipareigojimai, vykdant su perkančiąja organizacija numatomą sudaryti pirkimo sutartį, ir šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje yra lygios – t. y. tiek ieškovui, tiek ir atsakovui tenkantys bendrieji ir specialieji statybos darbai, įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje sudaro po 50 proc. Pajamos, išlaidos ir nuostoliai, susiję su partnerio konkrečiais įsipareigojimais, tenka šiam partneriui (Jungtinės veiklos sutarties 1.2 ir 1.3 punktai). Šalys taip pat susitarė, kad jungtinės veiklos pagrindiniu partneriu (atstovu) bus atsakovas, kurį įgaliojo veikti visų partnerių vardu, atstovauti ūkio subjektų grupei, vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus (Jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktas). Ieškovo ir atsakovo tiekėjų grupė laimėjo viešąjį pirkimą ir 2019 m. spalio 8 d. su Naujosios Vilnios Kultūros centru sudarė statybos rangos sutartį Nr. 112, pagal kurią ieškovo ir atsakovo tiekėjų grupė įsipareigojo atlikti sutartyje nustatytus rangos darbus, o Naujosios Vilnios Kultūros centras (toliau – užsakovas) įsipareigojo sumokėti darbų kainą. Ieškovas, vykdydamas 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 112, atliko darbų už 30 150,05 Eur. Visus ieškovo ir atsakovo tiekėjų grupės atliktus darbus užsakovas priėmė ir pilnai atsiskaitė už atliktus darbus, t. y. sumokėjo atsakovui visą atliktų darbų kainą. Atsakovas už dalį ieškovo atliktų rangos darbų atsiskaitė, tačiau neapmokėjo ieškovo 2020 m. lapkričio 23 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 197/2020 – 12 517,15 Eur sumai.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.112 iš viso buvo atlikta darbų už 49 580,79 Eur sumą be PVM. Dėl pakeitimo nurodyme Nr.1 nurodytų priežasčių statybos darbų apimtis sumažėjo ir dėl to užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro reikalavimu buvo sudarytas 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimas dėl 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties Nr.112 pakeitimo. Tai, kad ieškovui iki šiol nežinoma darbų apimtis, jų pasikeitimai, tik patvirtina jo nesidomėjimą savo įsipareigojimų vykdymu pagal 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 112. Ieškovas negalėjo įvykdyti 50 proc. įsipareigojimų, numatytų 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr. 112, nes jam iki šiol nežinoma šių įsipareigojimų apimtis. Be to, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo neva atliktus darbus už 30 150,05 Eur. Taigi UAB „Arvūnas“ elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai. Užsakovas Naujosios Vilnios Kultūros centras už atliktus darbus su atsakovu UAB „Elektromonteris“ pilnai atsiskaitė – sumokėjo atsakovui 49 580,79 Eur be PVM. Atsakovo UAB „Elektromonteris“ duomenimis, ieškovas UAB „Arvūnas“ atliko darbų už 14 546,65 Eur be PVM. Būtent tokiai sumai ieškovas išrašė 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 185/2020. Pagal šią sąskaitą ieškovui atsakovas UAB „Elektromonteris“ sumokėjo 14 572,65 Eur (be PVM). Todėl atsakovas UAB „Elektromonteris“ yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu. Nors paties ieškovo UAB „Arvūnas“ 2020 m. lapkričio 23 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 197/2020, nurodyta, kad taikomas „Atvirkštinis apmokestinimas pagal PVM įst. 96 str.“, jis savo ieškiniu reikalauja priteisti jam iš atsakovo UAB „Elektromonteris“ ir minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pridėtinės vertės mokestį, kurį valstybės biudžetui turi sumokėti atsakovas UAB „Elektromonteris“.

3. Ieškovas dubliku prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie Statybų rangos sutarties pakeitimą, tačiau ne dėl to, kad jis prarado susidomėjimą, o dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinio partnerio pareigas. Atsakovas, būdamas pagrindiniu partneriu ir turėdamas įgaliojimus veikti visų partnerių vardu bei tvarkyti bendrus partnerių reikalaus, nematė būtinybės apie sutarties pasikeitimus ir sumažėjusias darbų apimtis pranešti ieškovui. Ieškovas iš atsakovo nėra gavęs jokių pranešimų nei apie ketinimus keisti Statybų rangos sutartį, nei apie jau įvykusį sutarties pakeitimą, sumažėjusią darbų apimtį ir pan. Atsakovas nereagavo į ieškovo raginimus informuoti apie Statybų rangos sutarties vykdymo rezultatus, iš užsakovo gautas sumas ir kitą informaciją. Statybų rangos sutarties pakeitimo nurodymas Nr. 1 pasirašytas 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. tuo pat metu, kaip ir atsakovo pateikta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 5. Ieškovas pagal Statybų rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. apsiimtus atlikti rangos darbus, atliko gerokai anksčiau nei buvo sumažintos darbų apimtys, todėl atmestina tokia situacija, kad darbų apimtys buvo sumažintos ieškovo vykdytų darbų apimtyje. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas atliko tik nežymią (14 572,65 Eur be PVM vertės) darbų dalį, leidžia suprasti, kad likusią darbų dalį atliko būtent atsakovas, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindžia. Jis nenurodė, kokius darbus atliko vykdydamas Statybų rangos sutartį, taip pat nepateikė atsiliepime išdėstytus teiginius patvirtinančių dokumentų. Atsakovas taip pat nenurodė, kokius rangos darbus įsipareigojo atlikti, tačiau neatliko ieškovas. Dalyvaujant viešajame mažos vertės konkurse „Naujosios Vilnios Kultūros centro, Pergalės g. 8 / Gerovės g. 1, Vilniuje, rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybiniai, santechnikos, elektrotechnikos darbai su darbo projekto parengimu“ (pirkimo Nr. 445431), atsakovas perkančiajai organizacijai pateikė 2019 m. liepos 30 d. pasiūlymą. Šiame pasiūlyme atsakovas nurodė, kad pats planuoja atlikti elektrotechnikos ir apdailos darbus (darbų vertė - 33 093,00 Eur su PVM), o ieškovas atliks bendrastatybinius darbus ir parengs darbo projektą (darbų vertė - 33 091,17 Eur su PVM). De facto atsakovas, pasitelkęs subrangovus, atliko santechnikos darbus, taip pat atlikto dalį elektrotechnikos darbų. Atsakovas nedarė jokių apdailos darbų. Bendrastatybinius, apdailos, elektrotechnikos (ta apimtimi, kiek buvo būtina atlikti demontavimo ir montavimo, kabelių klojimo darbus) atliko ieškovas. Ieškovas, pasitelkęs trečiuosius asmenis, taip pat derino ir rengė darbo projektą.

4. Atsakovas tripliku prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties Nr.112 1.6 punktas numato, kad „Sąmatiniuose skaičiavimuose pateiktas darbų kiekis yra preliminarus ir užsakovas neįsipareigoja išpirkti visų šių nurodytų kiekių“. Taigi, užsakovo teisė sumažinti darbų kiekius buvo įtvirtinta pačioje 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.112. Atsakovas UAB „Elektromonteris“ niekaip negalėjo daryti įtakos ar kitaip paveikti užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro sprendimo sumažinti perkamų statybos darbų kiekius, nes užsakovas Naujosios Vilnios Kultūros centras pasinaudojo savo turėta ir 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr.112 numatyta teise. CPK 178 straipsnis paskirsto šalių pareigą - šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas UAB „Arvūnas“ teigia, kad atliko darbų už 30 150,05 Eur, todėl ir privalo įrodyti šią aplinkybę – kad jis atliko darbų už nurodytą sumą. Atsakovas UAB „Elektromonteris“ jokio reikalavimo dėl apmokėjimo už kokius nors darbus nėra pareiškęs, todėl ir neturi pareigos įrodinėti, kokius darbus yra atlikęs. Paties ieškovo UAB „Arvūnas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsiskaitymams tarp ieškovo ir atsakovo buvo taikomas atvirkštinis apmokestinamas. Užsakovas Naujosios Vilnios Kultūros centras mokėjimus atsakovui UAB „Elektromonteris“ atliko kartu su PVM, o atsakovas UAB „Elektromonteris“ atsiskaitė su valstybės biudžetu. Atsakovas niekur nenurodė, kad atvirkštinis apmokestinamas buvo taikomas ir užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro atsiskaitymuose su atsakovu (šiuo atveju jis ir negalėjo būti taikomas). Todėl ieškovo UAB „Arvūnas“ teiginiai, kad „užsakovas, atsiskaitydamas su atsakovu privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą priskaičiuotą PVM“, yra visiškai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Arvūnas“ ieškinį atsakovui UAB „Elektromonteris“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 10 149,90 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 189,90 Eur) nuo bylos iškėlimo (2021 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 159,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti. Taip pat priteisti iš atsakovo 8,95 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 30 d. šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. JS-30, pagal kurią įsteigė laikiną, savanorišką partnerių susivienijimą dalyvauti viešajame mažos vertės konkurse „Naujosios Vilnios Kultūros centro, Pergalės g. 8 / Gerovės g. 1, Vilniuje, rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybiniai, santechnikos, elektrotechnikos darbai su darbo projekto parengimu“. Šalys susitarė, kad jų įsipareigojimai, vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, ir šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje yra po 50 proc. (Sutarties 1.2. punktas). Šalys susitarė, kad ūkio subjektų grupei atstovaus jungtinės veiklos paskirtas pagrindinis partneris (Sutarties 1.1. ppunktas), kuriuo paskirtas atsakovas UAB „Elektromonteris“ (Sutarties 2.1. punktas). Jis įgaliotas veikti visų partnerių vardu, atstovauti ūkio subjektų grupei, vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus bei supaprastinto atviro konkurso laimėjimo atveju partnerių vardu pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija (Sutarties 2.1. punktas). Laimėjus konkursą UAB „Elektromonteris“, atstovaudamas aukščiau nurodytą partnerių grupę, 2019 m. spalio 8 d. su Naujosios Vilnios kultūros centru pasirašė statybos rangos sutartį dėl Naujosios Vilnios Kultūros centro rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybinių, santechnikos, elektrotechnikos darbų su darbo projekto parengimu. Sutarties objekto kaina pagal rangovo pirkimo metu pateiktą ir užsakovo priimtą pasiūlymą – 62 962, 12 Eur be PVM (Sutarties 1.3. punktas). Iš jų darbo projekto parengimo kaina – 10 000 Eur be PVM (Sutarties 1.3.1. punktas), statybos darbų kaina – 52 962,12 Eur be PVM. Rangovo pasiūlyti ir užsakovo priimti sutarties darbų fiksuoti įkainiai nurodyti sutarties priede „Sąmatiniai skaičiavimai“, kuriuos sudaro rangovo užpildytos lokalinės sąmatos (Sutarties 1.5. p.). Iš UAB „Elektromonteris“ pasiūlymo, šalys darbus pasiskirstė taip: UAB „Elektromonteris“ - elektrotechnikos ir apdailos darbai (33 093 Eur su PVM), UAB „Arvūnas“ – bendrastatybiniai darbai ir projekto parengimas (33 091,77 Eur su PVM). Atlikęs darbus ieškovas išrašė 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 185/2020 14 545,65 Eur sumai be PVM ir 2020 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ARV Nr. 197/2020 10 344,75 Eur be PVM. Pagal pirmąją sąskaitą atsakovas atsiskaitė pilnai. Su antrąja nesutinka.

7. Teismas nurodė, kad ginčo dėl 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties visiško įvykdymo ir darbų perdavimo bei jų priėmimo byloje nėra. Naujosios Vilnios kultūros centras ne tik darbus priėmė, bet ir už juos atsiskaitė. Iš atsakovo Naujosios Vilnios kultūros centrui išrašytų sąskaitų suvestinės nustatė, kad sąskaitų išrašyta bendrai 43 959,39 Eur sumai be PVM (53 190,87 Eur su PVM). Mokėjimų suvestinė patvirtina, kad užsakovas visas jas apmokėjo, pervedė atsakovui 53 323,97 Eur, t. y. visą aukščiau nurodytą sumą su PVM. Iš atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 5 (užsakovas – Naujosios Vilnios kultūros centras, rangovas – UAB „Elektromonteris“) nustatė, kad faktiškai atliktų darbų vertė didesnė, nei išrašyta užsakovui sąskaitų, t. y. – 49 580,79 Eur (be PVM) arba 59 992,76 Eur su PVM. Atsakovo pateikti mokėjimai patvirtina, kad beveik visą šią sumą (56 635 Eur) atsakovas gavo. Kadangi atsakovas teigė, kad darbų atlikta už 59 992,76 Eur su PVM, užsakovas atsiskaitė pilnai, sumokėdamas ir PVM, teismas sprendė, kad atsakovas visą šią sumą gavo.

8. Palyginęs aukščiau nurodytą sumą su suma lokalinėje sąmatoje, teismas nustatė, kad ji mažesnė, t. y. lokalinėje sąmatoje – 52 962,12 Eur be PVM (64 084,17 Eur su PVM), o faktiškai darbų užsakovui perduota už 49 580,79 Eur be PVM arba 59 992,76 Eur su PVM. Atsakovas paaiškino, kad tai lėmė darbų apimties sumažėjimas.

9. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimas, pasirašytas Naujosios Vilnios kultūros centro ir UAB „Elektromonteris“, patvirtina, kad dalies darbų buvo atsisakyta (už 2 419,72 Eur be PVM) ir susitarta dėl papildomų darbų 1 934,79 Eur sumai, dėl ko galutinė darbų suma sumažėjo iki 49 580,79 Eur be PVM arba 59 992,76 Eur su PVM. Faktiškai būtent už tokią sumą, kaip patvirtina pažyma Nr.5, darbų ir buvo perduota Naujos Vilnios kultūros centrui. Tačiau apie tokį pasikeitimą ieškovas nurodė nieko nežinojęs, todėl kilo ginčas, ar už jo atliktus darbus turi sumokėti atsakovas.

10. Teismas nurodė, kad ieškovą su atsakovu sieja jungtinės veiklos sutartis, todėl jie vienas kitam nėra užsakovas ir vykdytojas, o abu yra partneriai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams taikytinos CK 6.969 – 6.977 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios jungtinę veiką (partnerystę) bei bendrosios prievolių teisę reglamentuojančios normos, numatančios, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.4. straipsnis). Be to, sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

11. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo ieškovą apie pasikeitusius darbų kiekius, nors susitarimą su užsakovu abiejų partnerių vardu pasirašė būtent jis. Todėl būtent jis apie pasikeitimus turėjo informuoti atsakovą. Atsižvelgdamas į tai, jo kaltinimus ieškovui, kad šis nesidomėjo darbų kiekiais, teismas vertino kaip nepagrįstus. Be to, susitarimas dėl kiekių keitimo, nors ir galimas pagal statybos rangos sutartį (Sutarties 1.6. punktas), tačiau sudarytas 2020 m. lapkričio 30 d., kai atsakovas dar 2020 m. lapkričio 23 d. buvo išrašęs PVM sąskaitą faktūrą ginčijamai ARV Nr. 197/2020 10 344,75 Eur sumai be PVM. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atliko darbus nesant jokio susitarimo apie darbų kiekio mažinimus ir apie juos nesužinojo net ir po susitarimo su užsakovu pasirašymo. Pastaroji aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti ieškovui už jo atliktus darbus.

12. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, kad jų įsipareigojimai, vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, ir šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje yra po 50 proc. Tai reiškia, kad šalys susitarė, jog įvykdžiusi 50 proc. įsipareigojimų, šalis įgyja teisę į atitinkamą iš užsakovo gautų pajamų dalį.

13. Teismas nurodė, kad pats šalių įsipareigojimų pasiskirstymas patvirtina, kad ieškovas turėjo atlikti darbų už 33 091,77 Eur su PVM ir apie mažesnį darbų kiekį iki pat sutarties įvykdymo nežinojo. Ieškovas teigia atlikęs darbų už 14 545,65+10 344,75 Eur be PVM (24 890,40 Eur be PVM arba 30 117,38 Eur su PVM). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dalį darbų atlikti atsisakė ar su atsakovu buvo susitarta, kad dalį darbų perims atsakovas, todėl ieškovo nurodytą artimą susitarimui atliktų darbų sumą laikė labiau tikėtina, juo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui, kad jis kokių nors darbų neatlieka.

14. Ieškovas pateikė atliktų darbų aktą Nr.1 24 917,40 Eur sumai (t. 2, b.l. 3-7). Vėliau, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus papildomus duomenis ir paaiškinimus posėdžio metu, šį aktą, pakoregavęs darbų kiekius, patikslino ir jį pateikė 27 902,71 Eur sumai (t. 3, b.l. 62-66). Galutinė suma padidėjo 2 985,31 Eur. Ją, kaip posėdžio metu paaiškino ieškovo vadovas, padidino dėl to, kad sumas už darbo projektus akte paskirstė tarp šalių nebe po lygiai, o sau skyrė 80 proc., atsakovui – 20 proc. Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimus padidino paskutinio posėdžio metu, kai ne tik buvo baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės, bet dėl papildomų įrodymų teikimo net kelis kartus atidėti posėdžiai ir nurodytas galutinis laikas reikalavimus pagrindžiančių duomenų pateikimui, be to, paskutinio posėdžio metu ieškovo vadovas nurodė ne tik didinantis reikalavimo sumą, bet ir keičiantis atsiskaitymo už projektų rengimą proporcijas pagal indėlį į projektus, kas reiškia iš dalies faktinio pagrindo keitimą, toks pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų didinimo nebuvo priimtas, tačiau patikslintas atliktų darbų aktas prijungtas prie bylos ir jį teismas analizavo, vertindamas visus jame esančius duomenis, tik neatsižvelgdamas į padidintą sumą už darbo projektų rengimą.

15. Teismas nustatė, kad patikslintame akte nurodyti ieškovo atlikti bendrastatybiniai, santechnikos, papildomi elektrotechnikos, elektros energijos tiekimo užtikrinimo sceninei įrangai, elektros įvado, elektros skydinės atnaujinimo modernizavimo darbai ir darbo projektas. Nors dalį darbų atsakovas teigė atlikęs pats ir tai įrodinėja įrašais statybos darbų žurnale, teismas sutiko su ieškovu, kad statybos darbų žurnalą pildė atsakovas, be to, šalys veikė bendrai kaip partneriai, į bylą pateiktuose statybos darbų žurnalo išrašuose kaip rangovas apskritai nurodytas tik UAB „Elektromonteris“, todėl vien tai, kad įrašuose apie atliktus darbus nurodytas UAB „Elektromonteris“ (t. 3, b.l. 2-4), nepatvirtina fakto, kad darbus atliko būtent atsakovas (t.2, b.l. 165-172, t. 3, b.l. 3-4).

16. Aplinkybę, kad atliktų darbų akte nurodytus darbus atliko ieškovas, patvirtina jo į bylą pateiktos sąskaitos dėl medžiagų pirkimo, mokėjimo dokumentai (t. 1, b.l. 93-160). Nors dalis sąskaitų išrašyta gerokai anksčiau nei ginčijama ieškovo sąskaita atsakovui (2020 m. lapkričio 23 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 197/2020), tačiau, kaip paaiškino ieškovo vadovas, medžiagos buvo pirktos anksčiau, o darbai atlikti vėliau, todėl darbų ir medžiagų pirkimo laikas nesutampa. Be jau atsakovo teiktame pasiūlyme dėl darbų pasiskirstymo nurodytų bendrastatybinių darbų, ieškovas teigia atlikęs ir apdailos darbus, dalį elektrotechnikos darbų, kuriems specialios kvalifikacijos nereikia, t. y. atsakovui ėmus vėluoti ir matant, kad pats darbų nepabaigs, atliko pagalbinius darbus. Ieškovo teiginius dėl to, kad atsakovas vėlavo atlikti darbus, patvirtina ieškovo į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (t.1, b.l. 161-163, 166, 169, 173-174, 177-178), Vilniaus vystymo kompanijos 2020 m. balandžio 27 d. raštas, iš kurio matyti, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. kovo 7 d., tačiau jų atlikimas žymiai vėlavo (t.1, b.l. 164). Šios aplinkybės pagrindžia ieškovo teiginius, kad buvo kilęs poreikis atsakovui padėti, dėl ko ieškovas atliko papildomus darbus, nereikalaujančius specialios kvalifikacijos. Dėl darbų, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, sudarė sutartį su UAB „Elektros smūgis“ (t, 2, b.l. 192-193). Ši įmonė atliko elektros sujungimo darbus (darbus, kuriems reikia specialios kvalifikacijos).

17. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus dėl medžiagų pirkimo (t.2, b.l.151- 163), siekdamas paneigti teiginius, kad ieškovas atliko visus jo nurodomus darbus, juo labiau papildomus darbus, kuriuos turėjo atlikti pats atsakovas. Visgi pažymėtina, kad ieškovas ir neginčija, kad atsakovas taip pat dalį darbų atliko, o jiems vykdyti buvo reikalingos medžiagos, kurias pastarasis pirko. Tačiau šie įrodymai nepaneigia ieškovo nurodomų darbų atlikimo.

18. Ieškovas su atsakovu veikė kaip partneriai, todėl UAB „Arvūnas“ darbų UAB „Elektromonteris“ neperdavinėjo. Tai, kad atliktų darbų aktą Nr. 1 išrašė užsakovui Naujosios Vilnios kultūros centrui, nedaro nei šio akto negaliojančiu, nei panaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, nes abiejų šalių užsakovas buvo bendras ir tas pats, todėl nurodyti jį atliktų darbų akte buvo logiška.

19. Atsakovas nesutinka, kad ieškovui turi būti atlyginta 5 000 Eur už projekto rengimą, nes teigia, kad jis beveik nieko neatliko, su juo jau atsiskaityta sumokant 2 500 Eur pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 185/2020. Kaip nurodyta pažymoje apie UAB „Arvūnas“ atliktus darbus (t. 2, b.l. 42-44), atsakovas ieškovo darbą vertina kaip vieno projekto iš keturių atlikimą, todėl jam skyrė 2 500 Eur (1/4 sutartos sumos).

20. Teismas pažymėjo, kad darbo projektą pagal susitarimą tarp šalių turėjo atlikti ieškovas. Į bylą pateikta tiek ieškovo sudaryta sutartis su UAB „Elektros smūgis“ (t., 2, b.l. 192-193), tiek apmokėjimą už kelis projektus patvirtinantys dokumentai (t. 1, b.l. 170-172, 175-176) rodo, kad savo darbą ieškovas atliko. Atsižvelgiant į tai, turi teisę reikalauti sutarto apmokėjimo už jį (nagrinėjamu atveju – ieškovo prašomų 5 000 Eur iš 10 000 Eur). Projektus į bylą pateikė atsakovas (t.2, b.l. 45-150), tačiau savaime tai nepaneigia ieškovo atliktų darbų ir investicijų juos užsakant, nes projektai buvo perduoti atsakovui kaip pagrindiniam partneriui.

21. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovo apmokėti 2020 m. lapkričio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 197/2020, tačiau atsakovui atlikus 194,85 Eur mokėjimą (t. 2, b.l. 182) ir šioje dalyje ieškinio reikalavimo neatsisakius, priteistiną sumą atitinkama dalimi sumažino. Teismas priteisė pagal aukščiau nurodytą sąskaitą 10 149,90 Eur, t. y. sumą už rangos darbus be PVM, nes aukščiau nurodytoje sąskaitoje ieškovas pats nurodė, kad taikomas atvirkštinis PVM. Pažymėjo, kad užsakovas atsiskaitė su atsakovu už rangos darbus, sumokėdamas ir PVM dalį, vadinasi, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su valstybės biudžetu, taigi ieškovui UAB „Elektromonteris“ turi sumokėti už darbus be šio mokesčio, juo labiau, kad ginčijama 2020 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 197/2020 pripažinta išrašyta teisėtai ir pagal ją priteisiama skola iš atsakovo. Taigi ieškovui iš atsakovo priteisė 10 149,90 Eur skolą (10 344,75 – 194,85).

22. Atsižvelgdamas į tai, jog tarp ūkio subjektų (ieškovo ir atsakovo) sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas komercinis, t. y. iš atliktų rangos darbų gauti pelną, teismas sprendė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius, ieškovas įgijo teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, todėl ieškovo prašymą priteisti 40 Eur sumą tenkino.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys – privatūs juridiniai asmenys, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir ieškovas buvo priversta kreiptis į teismą, jo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas tenkintino, iš atsakovo priteisdamas 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 19 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Ieškinį patenkinęs 81 proc., ieškovui iš atsakovo priteisė 1 444,23 Eur, o atsakovui – 285 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs iš ieškovo priteistų ir jam priteistų išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 159,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo UAB „Elektromonteris“ priteisė 8,95 Eur pašto išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Atsakovė UAB „Elektromonteris“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Arvūnas“ ieškinį pilnai atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

25.1. teismo byloje surinktų įrodymų vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, objektyviu ir nešališku, nes teismas leido ieškovei UAB „Arvūnas“ nesilaikyti procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų pateikimą. Ieškovei buvo leista bet kada pateikinėti vis naujus įrodymus, kaitalioti faktinį ieškinio pagrindą bylą jau nagrinėjant iš esmės. Teismas iš esmės atliko ieškovės konsultanto ar advokato vaidmenį, patarė kokius įrodymus pateikti ir net išaiškino jų būsimą svarbą teismui, t. y. kaip teismas vertins šiuos įrodymus. Po tokių savo veiksmų teismas nebegalėjo likti nešališkas ir objektyvus (CPK 21 straipsnis). Teismui leidus ieškovei visiškai ignoruoti šiuos CPK reikalavimus, atsakovei iš esmės buvo apribota teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų;

25.2. teismui buvo pateikti du atliktų darbų aktai, kurių vieną (patikslintą) ieškovė pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. kartu su pareiškimu dėl reikalavimo sumos padidinimo. Nors šio pareiškimo teismas nepriėmė, tačiau priėmė patikslintą atliktų darbų aktą, kuris ženkliai skiriasi nuo pradinio atliktų darbų akto. Ieškovei pateikus patikslintą darbų aktą (atsakovė per epp sistemą jį gavo 2021 m. gruodžio 23 d.), atsakovė neturėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio 2021 m. gruodžio 29 d. 8.45 val., atlikti detalę šio patikslinto darbų akto analizę. Teismas ginčijamame sprendime nenurodė, kuriuo iš šių darbų aktų rėmėsi, todėl iš viso neaišku, kokius statybos darbus ir jų kiekius, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė UAB „Arvūnas“ atliko ir dėl kurių, neva, ieškovės atliktų darbų reiktų pasisakyti;

25.3. UAB „Elektromonteris“ pasiūlymas užsakovui, o Jungtinės veiklos sutartis reglamentavo šalių tarpusavio santykius ir darbų pasidalijimą. Jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta ieškovės UAB „Arvūnas“ teisė į 50 proc. pajamų, gautų iš užsakovo. Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktas numato ne pajamų, o įsipareigojimų paskirstymą tarp partnerių - kiekvienas iš partnerių privalėjo įvykdyti 50 proc. iš Statybos rangos sutarties kilusių įsipareigojimų. Ir tik tada, jei ieškovė UAB „Arvūnas“ būtų įvykdžiusi 50 proc. iš Statybos rangos sutarties kilusių įsipareigojimų, ji turėtų teisę į 50 proc. iš užsakovo gautų pajamų. Šiuo atveju statybos darbų eigoje ieškovė UAB „Arvūnas“ prarado susidomėjimą statybos darbais, numatytais 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr. 112. Kaip matyti iš bylos, ieškovė UAB „Arvūnas“ nebesidomėjo nei situacija, susijusia su statybos darbų apimties pasikeitimu, nei su savo įsipareigojimų vykdymu. Ieškovė UAB „Arvūnas“ neįvykdė 50 proc. iš Statybos rangos sutarties kilusių įsipareigojimų, todėl ji niekaip negali tikėtis ir pretenduoti į 50 proc. pajamų, gautų iš užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro. Jungtinės veiklos sutarties 1.3 punktas numato, kad „pajamos, išlaidos ir nuostoliai, susiję su partnerio konkrečiais įsipareigojimais, tenka šiam partneriui“. Taigi, pajamos yra tiesiogiai proporcingos įvykdytiems įsipareigojimams. Tik įvykdęs atitinkamus įsipareigojimus, partneris gali pretenduoti į su šių įsipareigojimų įvykdyti tiesiogiai susijusias pajamas;

25.4. pasiūlyme nurodytas darbų pasidalijimas buvo tik UAB „Elektromonteris“ vienašališka nuomonė apie būsimą darbų pasidalijimą. Tačiau jis niekuo neįpareigojo nei vienos iš šalies - tai nėra šalių tarpusavio susitarimas. Kad tokio darbų pasidalijimo nebuvo laikomasi, patvirtina pačios ieškovės pateikti atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyti ir jai pasiūlyme nepriskirti darbai, ir tik dalis pasiūlyme jai priskirtų darbų. Šalys nesilaikė pasiūlyme nurodyto darbų pasidalijimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad juo turėjo būti vadovautasi pasiskirstant darbus ar pagal jį paskirstyti bendrą sumą, gautą iš atsakovo už atliktus darbus. Ieškovė UAB „Arvūnas“ teisę į atlyginimą galėjo įgyti tik atlikusi darbus. Ieškovės atliktų darbų apimtis niekaip negalima vertinti pagal pasiūlymą. Ieškovė privalėjo pateikti aiškų savo atliktų darbų ir jų kiekių sąrašą bei pateikti įrodymus, kad būtent ji atliko šiuos darbus;

25.5. sunkiai suprantami pirmosios instancijos teismo motyvai: „byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo ieškovą apie pasikeitusius darbų kiekius, nors susitarimą su užsakovu abiejų partnerių vardu pasirašė būtent jis“; „darytina išvada, kad ieškovas atliko darbus nesant jokio susitarimo apie darbų kiekio mažinimus ir apie juos nesužinojo net ir po susitarimo su užsakovu pasirašymo“. Ieškovė šiuo ieškiniu nereikalavo kokių nors nuostolių atlyginimo, patirtų dėl užsakovo atlikto darbų apimčių sumažinimo sumažėjus jai tenkančiai darbų daliai. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, niekur nenurodė, kad ieškovė nurodytų darbų neturėjo atlikti, nes užsakovas šių darbų atsisakė. Atsakovė nesutiko, kad tam tikrus ieškovės nurodytus darbus atliko ieškovė, bet ne kad šių darbų atlikimas užsakovui sumažinus darbų apimtis buvo nereikalingas. Todėl visiškai neaišku, kuo ieškovės informavimas ar ne informavimas apie užsakovo sumažintas darbų apimtis yra reikšmingas šiai bylai. Nurodė, kad užsakovo teisė sumažinti darbų kiekius buvo įtvirtinta pačioje 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.112. Atsakovė UAB „Elektromonteris“ niekaip negalėjo įtakoti ar kitaip paveikti užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro sprendimo sumažinti perkamų statybos darbų kiekius, nes užsakovas Naujosios Vilnios Kultūros centras pasinaudojo savo turėta ir 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr.112 numatyta teise. 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimu dėl 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. 112 pakeitimo buvo tik įformintas jau įvykęs faktas - užsakovas jau prieš tai buvo atsisakęs nupirkti 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr.112 nurodytus tam tikrus statybos darbus. Net atsakovei UAB „Elektromonteris“ atsisakius pasirašyti 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimą dėl 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. 112 pakeitimo, situacija nebūtų pasikeitusi;

25.6. aktu Nr. 1 (e.b. II t., 3-7 l.) ieškovė atliktų darbų neperdavė nei atsakovei UAB „Elektromonteris“, nei užsakovui Naujosios Vilnios Kultūros centrui, todėl šis aktas Nr. 1 niekaip negali patvirtinti jame nurodytų darbų atlikimo. Minėtame akte ieškovė UAB „Arvūnas“ nurodė savo atliktus darbus perduodanti užsakovui Naujosios Vilnios Kultūros centrui, todėl atsakovė UAB „Elektromonteris“ negalėjo nei šių darbų priimti, nei pateikti dėl šių darbų kokių nors pretenzijų ar pastabų. Ieškovės UAB „Arvūnas“ akte nurodyti darbai liko neperduoti ir šis aktas jokių teisinių pasekmių sukelti negali. Ieškovės UAB „Arvūnas“ pateiktas aktas neatitinka tikrovės ir turi daug trūkumų: šiame akte nurodyti darbų kiekiai (eil.Nr.2, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 26) viršija galutiniame Atliktų darbų akte Nr. 5 (e.b. II t., 24-30 l.) nurodytus ir užsakovui perduotus darbų kiekius. Ieškovė UAB „Arvūnas“ buvo kviesta (e.b. I t. 88 l.) ir turėjo visas galimybes dalyvauti darbų perdavime užsakovui, kartu ir įrodyti užsakovui kitokius savo atliktų darbų kiekius. Bet ieškovė UAB „Arvūnas“ pati pasirinko to nedaryti, todėl laikytina, kad tikrovę atitinka galutiniame Atliktų darbų akte Nr.5 (e.b. II t., 24-30 l.) nurodyti darbų kiekiai. Užsakovus šių statybos darbų užsakymo nemažino; šiame akte eil.Nr. 40, 49, 55, 57, 58, 62, 63, 66, 68, 69, 71, 81, 84, 86, 91, 93, 94, 95, 97, 98, 99, 101, 103, 106, 108, 110, 111, 112, 113, 114, 119,120, 134, 137 nurodytus darbus atliko atsakovė UAB „Elektromonteris“ arba jos pasitelkti subrangovai. Tai patvirtina įrašai Statybos žurnale (e.b. II t., 165-172 l.) bei kiti byloje atsakovės pateikti įrodymai. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė UAB „Arvūnas“; akto eil.Nr. 104 nurodytus elektrinius kilimėlius (5 vnt.) atsakovė UAB „Elektromonteris“ įsigijo iš UAB „Electrocom“ - tai patvirtina byloje esanti sąskaita (e.b. III t., 54 l.); ieškovė UAB „Arvūnas“ neatliko 50 proc. (kaip nurodyta akte) darbo projektų parengimo darbų;

25.7. ieškovės byloje pateikti ir teismo nurodyti įrodymai (t. 1, b.l. 93-160), niekaip nepagrindžiančia, kad ieškovė atliko ginčijamus statybos darbus. Šie įrodymai tik patvirtina, kad ieškovė pirko statybines medžiagas ir darbo priemones, kurias galėjo panaudoti šiame ar kuriame nors kitame objekte. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės visos statybos medžiagos ir įrankiai ieškovės buvo įsigyti iki 2020 m. kovo 31 d. - paskutinė tokia sąskaita 2020 m. kovo 13 d. MAK3782122. Todėl, jei šiose sąskaitose nurodytos medžiagos bei įrankiai ir buvo panaudoti objekte Naujosios Vilniaus kultūros centre, tokie statybos darbai galėjo būti įtraukti į ieškovės UAB „Arvūnas“ 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 185/2020, kurią atsakovė UAB „Elektromonteris“ apmokėjo;

25.8. pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų atžvilgiu padarė visiškai priešingą išvadą - kad jose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos kitiems atsakovės atliktiems statybos darbams, o ne ginčo statybos darbams vykdyti. Kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada, teismas jokių motyvų nepateikė, nors ir ieškovės, ir atsakovės pateikti įrodymai buvo analogiško pobūdžio. Šiuo atveju atsakovės pateikti įrodymai netgi patvirtino, kad nurodytos medžiagos buvo panaudotos Naujosios Vilnios kultūros centro objekte (pvz., UAB „EPTS“ patvirtino (e.b. II t., 160 l.), kad sąskaitose nurodytos UAB „Elektromonteris“ pirktos medžiagos buvo pristatytos į objektą - Naujosios Vilnios kultūros centrą). Tačiau atsakovės pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė;

25.9. kaip įrodymą teismas atmetė ir įrašus Statybos žurnale, nurodydamas, kad statybos darbų žurnalą pildė atsakovas. Tačiau įrašų Statybos žurnale kaip įrodymų atmetimas vien tuo pagrindu, kad Statybos žurnalą pildė atsakovė UAB „Elektromonteris“, yra nepagrįstas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovė būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas atsakovei dėl netinkamo Statybos žurnalo vedimo, kad nebuvo įregistruoti ieškovės atlikti darbai, kad ieškovė savo vardu negalėjo įregistruoti savo atliktų darbų. Pati ieškovė privalėjo pasirūpinti, kad jos neva atlikti statybos darbai būtų tinkamai įforminti, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kad buvo atsisakyta įregistruoti jos atliktus statybos darbus, kad dėl kokių nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių to nepavyko padaryti. Atsakovė pateikė pažymą apie UAB „Arvūnas“ atliktus darbus (e.b. II t., 42-44 l.), tačiau pirmosios instancijos teismas jos visiškai netyrė ir dėl jos nepasisakė;

25.10. nors atsakovės pasiūlyme užsakovui buvo nurodyta, kad visus darbo projektus (už 10 000 Eur sumą) parengs ieškovė, ieškovė pati neparengė nei vieno darbo projekto. 2021 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovės vadovas S. M. netgi negalėjo nurodyti, kiek iš viso darbo projektų reikėjo parengti, koks buvo jų skaičius. Nei vieno darbo projekto į bylą ieškovė negalėjo pateikti, visus juos pateikė atsakovė (e.b. II t., 45-152 l.). Ieškovė tik apmokėjo už du iš keturių darbo projektų - po 420 Eur įm. „Elektros smūgis“ (e.b. I t., 171-172 l.) ir architektui N. A. (e.b. I t., 176 l.). Tokį ieškovės indėlį į darbo projektų rengimą (dviejų darbo projektų apmokėjimą) subrangovams atsakovė vertino 2 500 Eur suma, kuri jai buvo sumokėta. Ši suma buvo įtraukta ir į pažymą apie UAB „Arvūnas“ atliktus darbus (e.b. II t., 42-44 l.).

26. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:

26.1. iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus laiko pažeidžiančiais procesines teisės normas. Apeliantė taip pat nenurodo kaip tariami teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimas įtakojo reikšmingus materialinio teisinio pobūdžio padarinius – neteisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, esą pirmosios instancijos teismas leido ieškovei nesilaikyti procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų pateikimą nelaikytinos procesinių teisės normų pažeidimu. Ieškovė dalį įrodymų teismui pateikė bylos nagrinėjimo metu, tačiau tam turėjo svarių priežasčių. Kaip nurodo ir pati atsakovė, dėl didelės dokumentų apimties ir ieškovės atsakingų darbuotojų kasmetinių atostogų ieškovė per dublikui pateikti nustatytą terminą nespėjo surinkti visų bylai reikšmingų ir ieškovei atliktų darbų apimtis patvirtinančių įrodymų ir juos pateikė vėliau. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat teikė ir papildomus įrodymus, tačiau tik tam, kad paneigtų bylos nagrinėjimo metu išdėstytus atsakovės teiginius ar pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei leido keisti ieškinio pagrindą bylą jau nagrinėjant iš esmės - neatitinka tikrovės;

26.2. ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie ieškovės atliktų darbų apimtis, vykdant 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.112, kad ieškovė neįvykdė 50 proc. iš minėtos statybos rangos sutarties kilusių įsipareigojimų, todėl niekaip negali tikėtis ir pretenduoti į 50 proc. pajamų, gautų iš užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro, kad be pagrindo teismas atsžvelgė į 2019 m. liepos 30 d. šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties Nr. JS-30 sąlygas bei atsakovo perkančiajam subjektui (Naujosios Vilnios Kultūros centrui) pateiktą pasiūlymą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina šalių tarpusavio įsipareigojimus, taip pat šalių bendrus įsipareigojimus perkančiajam subjektui (Naujosios Vilnios Kultūros centrui);

26.3. byloje nustatyta, jog ginčo dėl 2019 m. spalio 8 d statybos rangos sutarties visiško įvykdymo ir darbų perdavimo bei jų priėmimo byloje nėra. Naujosios Vilnios kultūros centras ne tik darbus priėmė, bet ir už juos atsiskaitė su ieškove. Ieškovė ir atsakovė vykdė rangos darbus. Ieškovę su atsakove sieja jungtinės veiklos sutartis, todėl jos viena kitai nėra užsakovė ir vykdytoja, o abi yra partnerės. 2019 m. liepos 30 d. jungtinės veiklos sutartimi Nr. JS-30 šalys susitarė ir jungtinės veiklos pagrindine partnere (atstove) paskyrė atsakovę. Atsakovei buvo suteikti įgaliojimai veikti visų partnerių vardu, atstovauti ūkio subjektų grupei, vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalaus (Jungtinės veiklos sutarties 2.1. punktas);

26.4. teismo vertinti įrodymai patvirtina aplinkybės apie šalių tarpusavio įsipareigojimus, taip pat įsipareigojimus perkančiajam subjektui (Naujosios Vilnios Kultūros centrui) darbus vykdyti santykiu 50/50. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovę apie pasikeitusius darbų kiekius, nėra susitarimų, kad šalys būtų pasikeitę atliekamų darbų santykį ar darbų pasiskirstymą. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant tai, kaip šalys vykdė prisiimtus įsipareigojimus, kokius įsipareigojimus partneriai įvykdė, o kokių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. buvo įvykdyti kitos partnerės;

26.5. ieškovė aiškiai nurodė, kokius darbus vykdė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, o teismas šiuos įrodymus įvertino tinkamai. Teismas nustatė ir sprendime pažymėjo, kad ieškovė atliko bendrastatybinius, santechnikos, papildomus elektrotechnikos, elektros energijos tiekimo užtikrinimo sceninei įrengimo, elektros įvado, elektros skydinės atnaujinimo modernizavimo darbus ir parengė darbo projektą. Aplinkybę, kad atliktų darbų akte nurodytus darbus atliko ieškovė, patvirtina jos į bylą pateiktos sąskaitos dėl medžiagų pirkimo, mokėjimo dokumentai (t. 1, b.l. 93-160);

26.6. atsakovės abejonės dėl ieškovės teismui pateiktų įrodymų (t. 1, b.l. 93-160), patvirtinančių atliktus darbus grįstos prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Ieškovė į prisiimtus įsipareigojimus žiūrėjo atsakingai ir planavo darbų eigą. Dalį medžiagų pirko iš anksto, todėl tai, kad statybos medžiagos ir įrankiai ieškovės buvo įsigyti iki 2020 m. kovo 31 d. nereiškia, kad visi darbai buvo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d. Taip pat tai nereiškia, kad visi ieškovės vykdyti darbai buvo atlikti ir priduoti užsakovei iki 2020 m. kovo 31 d. Reikšminga pastebėti ir tai, kad visus atsiskaitymus (išskyrus paskutinįjį atsiskaitymą) su ieškove atsakovė vykdė išlaikant sutartą santykį 50/50, bent jau taip teigė atsakovė (pagrindinė partnerė) ir šis santykis buvo išlaikomas neatsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų santykį;

26.7. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl darbų priėmimo perdavimo aplinkybių, statybos žurnalo pildymo ar projektų rengimo nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir laikytini nepagrįstais. Kaip nurodė teismas, šalys veikė bendrai, kaip partneriai, todėl vien tai, kad atliko įrašus apie atliktus darbus įvardindamas UAB „Elektromonteris“ (t. 3, b.l. 2-4), pačių kaip būtent atsakovės atliktų darbų fakto vienareikšmiškai nepatvirtina, juo labiau, kad į bylą pateiktuose statybos darbų žurnalo išrašuose kaip rangovas apskritai nurodytas tik UAB „Elektromonteris“ (t.2, b.l. 165-172, t. 3, b.l. 3-4), nors ginčo nėra, kad dalį darbų UAB „Arvūnas“ visgi atliko;

26.8. teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, ir tai patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (t.1, b.l. 161-163, 166, 169, 173-174, 177-178), Vilniaus vystymo kompanijos 2020 m. balandžio 27 d. raštas, iš kurio matyti, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. kovo 7 d., tačiau jų atlikimas žymiai vėlavo (t.1, b.l. 164). Šios aplinkybės pagrindžia ieškovės teiginius, kad buvo kilęs poreikis atsakovei padėti, dėl ko ieškovė atliko papildomus darbus, nereikalaujančius specialios kvalifikacijos. Dėl darbų, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, sudarė sutartį su UAB „Elektros smūgis“ (t, 2, b.l. 192-193). Ši įmonė atliko elektros sujungimo darbus (darbus, kuriems reikia specialios kvalifikacijos).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

29. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovės UAB „Arvūnas“ ieškinį atsakovei UAB „Elektromonteris“ dėl skolos priteisimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų apimties, vykdant Statybos rangos sutartį Nr. 112.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir padarė esminių procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų pateikimą, pažeidimų, nes leido ieškovui kada tik jis nori pateikinėti vis naujus rašytinius įrodymus, konsultavo ieškovą dėl naujų įrodymų pateikimo, leido keisti ieškinio pagrindą bylą nagrinėjant iš esmės. Tėeisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

31. Bendrosios proceso taisyklės nustato, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, turi būti pateikti kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pasirengimo bylą nagrinėti metu šalys turi pateikti visus turimus įrodymus arba nurodyti įrodymus, kurių pačios negali pateikti, bei prašyti juos išreikalauti (CPK 199 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis). Taip pat, esant poreikiui, įrodymai gali būti renkami ir teikiami teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Taigi, procesinės normos reglamentuoja, jog iš esmės visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

32. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, kuris ir yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Ir nors įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis), teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, teismas turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 27 punktas).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 32-33 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl teismo šališkumo ir esminių procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų pateikimą pažeidimo, nes nei siūlydamas pateikti šalims naujus įrodymus, nei juos priimdamas, šių teisės normų teismas nepažeidė. Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis (tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas) ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovui buvo suteikta galimybė susipažinti su visais ieškovo pateiktais įrodymais bei pateikti savo įrodymus.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovui keisti ieškinio pagrindą bylą jau nagrinėjant iš esmės. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų didinimo, kuriuo ieškovas ne tik padidino reikalavimo sumą, bet ir pakeitė atsiskaitymo už projektų rengimą proporcijas pagal indėlį į projektus, kas reiškia iš dalies faktinio pagrindo keitimą.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant ieškovo atliktų darbų apimtis, vykdant 2019 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.112. Teigia, kad ieškovas neįvykdė 50 proc. iš minėtos statybos rangos sutarties kilusių įsipareigojimų, todėl niekaip negali tikėtis pretenduoti į 50 proc. pajamų, gautų iš užsakovo Naujosios Vilnios Kultūros centro. Nurodo, kad ne UAB „Elektromonteris“ pasiūlymas užsakovui, o Jungtinės veiklos sutartis reglamentavo šalių tarpusavio santykius ir darbų pasidalijimą. Pasiūlyme nurodytas darbų pasidalijimas buvo tik UAB „Elektromonteris“ vienašališka nuomonė apie būsimą darbų pasidalijimą, tačiau jis niekuo neįpareigojo nei vienos iš šalies, todėl nėra pagrindo teigti, kad juo turėjo būti vadovautasi pasiskirstant darbus ar pagal jį paskirstyti bendrą sumą, gautą iš atsakovo už atliktus darbus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

36. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 30 d. šalys (ieškovas ir atsakovas) sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JS-30 (toliau – Sutartis), pagal kurią įsteigė laikiną, savanorišką partnerių susivienijimą dalyvauti viešajame mažos vertės konkurse „Naujosios Vilnios Kultūros centro, Pergalės g. 8 / Gerovės g. 1, Vilniuje, rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybiniai, santechnikos, elektrotechnikos darbai su darbo projekto parengimu“. Šalys susitarė, kad jų įsipareigojimai, vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, ir šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje yra po 50 proc. (Sutarties 1.2. punktas). Šalys taip pat susitarė, kad ūkio subjektų grupei atstovaus jungtinės veiklos paskirtas pagrindinis partneris (Sutarties 1.1. punktas), kuriuo paskirtas atsakovas UAB „Elektromonteris“ (Sutarties 2.1. punktas), kurį įgaliojo veikti visų partnerių vardu, atstovauti ūkio subjektų grupei, vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus bei supaprastinto atviro konkurso laimėjimo atveju partnerių vardu pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija (Sutarties 2.1. punktas). Laimėjus konkursą UAB „Elektromonteris“, atstovaudamas aukščiau nurodytą partnerių grupę, 2019 m. spalio 8 d. su Naujosios Vilnios kultūros centru pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 112 (toliau – Statybos rangos sutartis) dėl Naujosios Vilnios Kultūros centro rekonstravimo ir modernizavimo bendrastatybinių, santechnikos, elektrotechnikos darbų su darbo projekto parengimu. Pagal UAB „Elektromonteris“ pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas), šalys darbus pasiskirstė taip: UAB „Elektromonteris“ - elektrotechnikos ir apdailos darbai (33 093 Eur su PVM), UAB „Arvūnas“ – bendrastatybiniai darbai ir projekto parengimas (33 091,77 Eur su PVM).

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nors ir nurodo, kad ieškovo atliktų darbų apimtis negalima vertinti pagal Pasiūlymą, nes jame nurodytas darbų pasidalijimas buvo tik UAB „Elektromonteris“ vienašališka nuomonė apie būsimą darbų pasidalijimą, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti dėl kitokio darbų pasiskirstymo tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, ieškovas, nors pats šio Pasiūlymo ir nerengė, jį pripažįsta, pateikė jį kartu su ieškiniu, tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad darbai tarp šalių buvo paskirstyti būtent taip, kaip nurodyta Pasiūlyme.

39. Siekdamas įrodyti atliktų darbų apimtis, ieškovas teismui pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1 (t. 2, b.l. 3-7), kurį vėliau, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus papildomus duomenis ir paaiškinimus posėdžio metu, patikslino (t. 3, b.l. 62-66). Taip pat ieškovas pateikė teismui sąskaitas dėl medžiagų pirkimo ir tam tikros įrangos, reikalingos darbams atlikti, nuomos bei mokėjimo dokumentus (t. 1, b.l. 93-160), kurie patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atliko ieškovas. Tai, kad ieškovas atliko Pasiūlymu jam priskirtus projektų rengimo darbus patvirtina į bylą pateikta tiek ieškovo sudaryta sutartis su UAB „Elektros smūgis“ (t., 2, b.l. 192-193), tiek ir apmokėjimą už kelis projektus patvirtinantys dokumentai (t. 1, b.l. 157, 159, 170-172, 175-176), kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti sutarto apmokėjimo už jį (nagrinėjamu atveju – ieškovo prašomų 5 000 Eur iš 10 000 Eur), o vien tai, kad projektus į bylą pateikė atsakovas (t.2, b.l. 45-150), savaime nepaneigia ieškovo atliktų darbų ir investicijų juos užsakant.

40. Atsakovas nors ir ginčija ieškovo atliktų darbų apimtis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atliko atsakovas arba kita jo pasamdyta įmonė. Atsakovo į bylą pateiktos ir apeliaciniame skunde minimos sąskaitos dėl medžiagų pirkimo (t.2, b.l.151- 163), taip pat nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neatliko visų jo nurodytų darbų, nepaneigia ieškovo nurodomų darbų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovas ir neginčija, jog atsakovas taip pat atliko dalį darbų, kuriems vykdyti buvo reikalingos atsakovo pirktos medžiagos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomų darbų atlikimo nepaneigia ir atsakovo teismui pateikti Statybos darbų žurnalo išrašai, kuriuos pildė tik atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose žurnalo išrašuose kaip rangovas nurodytas tik UAB „Elektromonteris“ (t.2, b.l. 165-172, t. 3, b.l. 3-4), be to, juose nėra jokių įrašų apie ieškovo atliktus darbus, nors dalį jų atsakovas pripažįsta ir yra už juos ieškovui sumokėjęs. Todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad įrašuose apie atliktus darbus nurodytas UAB „Elektromonteris“, nepatvirtina fakto, kad nurodytus darbus atliko būtent atsakovas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad užsakovo Naujosios Vilnios kultūros centro iniciatyva darbų apimtys buvo sumažintos, sprendžiant dėl atsiskaitymo pagal ieškovo pateiktą ir atsakovo ginčijamą 2020 m. lapkričio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 197/2020 įtakos neturi, kadangi ieškovas pagal Statybų rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, atliko gerokai anksčiau nei buvo pasirašytas susitarimas dėl darbų apimties sumažinimo (2020 m. lapkričio 30 d.), todėl darytina išvada, kad darbų apimtys buvo sumažintos ne ieškovo vykdytų darbų apimtyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl darbų sumažinimo neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti ieškovui už jo atliktus darbus.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo UAB „Elektromonteris“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.