Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Ž. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent ji, 2025 m. gegužės 15 d. apie 21.34 val., adresu Bistryčios Trakto g., Vyžiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 promilės etilo alkoholio.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji Ž. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad jai buvo sunkūs metai, jautėsi išsekusi, nevalgė, buvo nervinga, todėl išgėrė alkoholio. Kad vaikai nematytų tokios būsenos, nusprendė išvykti į sesers namus pabūti ramiai. Kelyje ją pastebėjo pasieniečiai, sustabdė ir, atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatytas neblaivumas. Kol laukė policijos, į įvykio vietą atvyko sesuo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad sesuo neigiamai įvertino jos elgesį, jai gėda prieš šeimą, ir ji labai blogai vertina savo poelgį. Pripažino, kad vairavo išgėrusi, paaiškino, jog išgėrė tris stikliukus degtinės, alkoholį vartojo namuose. Teigė, kad reikėjo pavalgyti, nes „kai negerianti moteris – tiek ir užtenka“. Kaltinamoji nurodė, kad šiuo metu augina du vaikus – sūnų, kuriam 18 metų, ir dukrą, kuriai 11 metų. Paaiškino, kad įvykis įvyko dėl šeimyninių aplinkybių, nes yra išsiskyrusi su vyru. Dėl savo elgesio jaučia gėdą, nurodė, kad be automobilio kaime gyventi sudėtinga. Iki skyrybų dirbo psichiatrinės ligoninės alkoholinių psichozių, vėliau – reanimacijos skyriuje. Buvo įdarbinta slaugytojos padėjėja, tačiau siekė tapti slaugytoja. Šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, nori dirbti mokytojos padėjėja. Teismui paaiškino, kad sutinka būti perduota sesers atsakomybėn, pabrėžė, jog su ja palaiko labai artimus santykius, jos yra dvynės. Nurodė, kad įvykio metu pirmiausia paskambino sesei, kuri atvyko iš karto. Šiuo metu jos dar gyvena viename name, tačiau seseriai išsikrausčius atstumas tarp jų gyvenamųjų vietų bus apie 8 kilometrus. Jos pajamos šiuo metu susideda iš vaiko pinigų ir buvusio vyro pervedamų lėšų. Transporto priemonė, kuria važiavo, priklauso jai pačiai. Teigė, kad neturi priklausomybės alkoholiui ir nerūko. Kaltinamoji nurodė, kad turi 18 metų vairavimo stažą. Aiškino, jog automobilį buvo perdavusi vairuoti vyrui, kuris pats nežinojo, kad neturi teisės vairuoti. Pažymėjo, kad baudas visada sumoka, supranta kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą ir nežino, kaip galėjo nutikti, kad automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros.

Trečiasis vaizdo įrašas – PSS-20250515-223806UTC+0300, trukmė 00:05:39 min. Įraše matoma, kaip pareigūnai atlieka procesinius veiksmus įvykio vietoje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos jame nenustatyta (1 b. t., b. l. 36–38).

2025 m. gegužės 30 d. surašytame kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų papildoma apžiūra. Apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, pavadintas „PSS-20250515-222721UTC+0300“. Įrašas buvo peržiūrėtas nešiojamajame kompiuteryje „HP“, naudojant „Media Player“ programą. Įrašo trukmė – 21 min. 41 sek., fiksuotas vaizdas sutemus. Įraše matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pasitinka tarnybinę uniformą vilkintis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Tarp pareigūnų vyksta pokalbis apie alkoholio matuoklio kvitą. Pasienietis paaiškina, kad pūtimas buvo fiksuotas kūno kamera, jų naudojamas matuoklis kvito neišduoda, o po pirmojo pūtimo vyresnysis pareigūnas išsivežė matuoklį. Toliau įraše matyti, kaip pareigūnė, kurios kamera fiksuoja vaizdą, prieina prie moters, prisistačiusios Ž. vardu, ir paaiškina jai, kad automobilis bus priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, bus pradėtas baudžiamasis procesas ir įteiktas šaukimas apklausai. Atliktas vairuotojos blaivumo patikrinimas. Pareigūnė apžiūri automobilį, fotografuoja saloną – ant vairuotojo sėdynės matoma moteriška rankinė, iš jos išsikišęs permatomo butelio su žalios ir baltos spalvos etikete kaklelis, šalia – pliušinis žaislas. Pareigūnė nufotografuoja butelį, tačiau jo neištraukia. Vairuotoja prieina prie automobilio, atidaro duris, paima iš sėdynės pliušinį žaislą ir butelį, panašų į degtinės. Pareigūnė nurodo padėti daiktus atgal, ką ši ir padaro. Po to vairuotoja nuvedama į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė jos paklausia, kada ir kiek alkoholio vartojo. Vairuotoja atsako, kad gėrė po pietų degtinę, išgėrė nedaug – kelis stikliukus, pridurdama, jog tris dienas buvo nevalgiusi. Pareigūnė pasiteirauja pasieniečio, ką ši jam buvo sakiusi – jis patvirtina, kad vairuotoja ir jam nurodė alkoholį vartojusi po pietų. Įraše toliau matyti, kaip apžiūrimas automobilis ir pildomi procesiniai dokumentai (1 b. t., b. l. 39–41).

2025 m. birželio 12 d. surašytame apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūrėtas Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto užkardos jaunesniojo specialisto R. K. kūno kameros įrašas, darytas 2025 m. gegužės 15 d. nuo 21.30 val. iki 21.34 val., pavadinimu „VIDEO_TS“. Įrašas buvo peržiūrėtas nešiojamajame kompiuteryje „HP“, naudojant „VLC“ leistuvą. Įrašo trukmė – 4 min. 49 sek. Vaizdo įraše matyti, kaip pasienio pareigūnai perduoda alkoholio matuoklį moteriai, maždaug 40–45 metų amžiaus, tamsių plaukų. Moteriai iš pradžių nepavyksta tinkamai papūsti į matuoklį, tačiau galiausiai atliekant pūtimą nustatomas 2,96 promilės girtumas. Rodmenys parodyti ir įgarsinti pačiai moteriai. Įrašas tuo baigiasi (1 b. t., b. l. 42– 44).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Ž. G. kaltė visiškai įrodyta jos pačios parodymais, kuriuose ji pripažino, kad 2025 m. gegužės 15 d., būdama blogos emocinės būklės, išgėrė tris stikliukus degtinės ir, norėdama prasiblaškyti bei pabūti viena, sėdo į jai priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo link sesers statomo namo Bistryčios Trakto gatvėje, Vyžiškių kaime, Vilniaus rajone. Kaltinamoji nurodė, kad kelias paras nebuvo valgiusi, todėl nuo išgerto alkoholio stipriai apgirto, o vairuodama buvo sustabdyta pasieniečių, kuriems iš karto prisipažino vartojusi alkoholį. Ji neneigė, kad vairavo būdama neblaivi, gailėjosi dėl savo poelgio ir prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamosios parodymai atitinka liudytojo R. K. parodymus, kuris patvirtino, kad patruliuodamas kartu su kolege pastebėjo užvestą automobilį „VW Golf“, prie kurio vairo sėdėjo moteris. Jis nurodė, kad nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jai pasiūlytas blaivumo patikrinimas, kurio metu 21.32 val. alkotesteriu nustatytas 2,96 promilės girtumas. Šias aplinkybes patvirtina 2025 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad Ž. G. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,96 promilės, o antruoju – 3,13 promilės girtumas, prie akto pridėti alkoholio matuoklio rodmenų išrašai ir prietaiso patikros sertifikatas. Nurodyta girtumo koncentracija patvirtina, kad kaltinamoji vairavo būdama sunkiai neblaivi. Jos kaltę taip pat pagrindžia 2025 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog kaltinamosios vairuotame automobilyje rastas atidarytas ir nugertas 0,5 litro talpos degtinės butelis, o automobilis stovėjo su įjungtu „P“ (parkingo) režimu, be išorinių pažeidimų. Kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolai papildomai patvirtina, kad būtent kaltinamajai buvo pateiktas alkoholio matuoklis, kuriuo nustatytas 2,96 promilės girtumas, ir kad ji pati pripažino vartojusi degtinę tą pačią dieną po pietų.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios Ž. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

Ž. G. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas kaltinamosios sesers B. T. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimos laiduotojos paaiškinimai.

B. T. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja nurodė, kad dirba ir toliau dirbs mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su prašymu perduoti Ž. G., jos sesers B. T. atsakomybėn pagal laidavimą, teismui buvo pateikta galimos laiduotojos charakteristika, iš kuriuos matyti, kad galima laiduotoja pasižymi atsakingumu, profesionalumu ir iniciatyvumu, geba efektyviai organizuoti savo darbą, dirbti komandoje ir savarankiškai priimti sprendimus. Taigi, iš teismui pateiktų dokumentų, teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, darytina išvada, kad B. T. yra charakterizuojama teigiamai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Ž. G. yra neteista. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu Ž. G. nurodė, kad dėl savo elgesio jaučia gėdą. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog B. T. daro teigiamą įtaką Ž. G., jos šiuo metu gyvena kartu, nors nurodė, ateityje B. T. gyvens kitus, tačiau atstumas bus 8 km, todėl turės galimybę dažnai bendrauti. Teisiamojo posėdžio metu Ž. G. nurodė, kad įvykio metu pirmiausia paskambino sesei, kuri atvyko iš karto, be kita ko, sesuo neigiamai įvertino jos elgesį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Ž. G. anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau daugelis pažeidimų yra susiję su nustatyto leistino greičio viršijimu bei transporto priemonės, be privalomosios techninės apžiūros, vairavimu, be kita ko, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patikino, kad baudas visada sumoka, supranta kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą ir nežino, kaip galėjo nutikti, kad automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros. Atsižvelgdamas į visa bylos medžiagą, kaltinamosios elgesį proceso metu, jos paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji Ž. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji Ž. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotina B. T. atsakomybėn be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje Ž. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajai yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Atsižvelgiant į itin didelį kaltinamosios neblaivumo laipsnį (2,96 promilės), kuris ženkliai padidina eismo įvykių riziką, bei į jos padarytos veikos pavojingumą, būtent šios aplinkybės lemia, kad būtinas ne trumpesnis kaip dvejų metų specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas, užtikrinantis proporcingą prevencinį poveikį ir saugaus elgesio keliuose atkūrimą. Taigi, teismas konstatuoja, kad Ž. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. gegužės 19 d.

Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2025 m. gegužės 19 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Bylos duomenimis transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra Ž. G.. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81 676/2019). Be kita ko, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto priemonę. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios Ž. G.vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius, pripažintinas konfiskuotinu turtu ir iš kaltinamosios konfiskuotinas.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 725 iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas esant labai sunkiam neblaivumui – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors kaltinamoji nurodė, kad alkoholį vartoja retai, ir priklausomybės neturi, tačiau tiek nustatytas girtumo laipsnis, tiek faktinės aplinkybės (išgėrimo aplinkybės, važiavimas automobiliu būnant stipriai apsvaigusiai ir pan.) leidžia teismui daryti išvadą, kad jai būtina gauti struktūruotą informaciją ir edukaciją apie alkoholio vartojimo rizikas bei jo poveikį sprendimų priėmimui. Atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, jos išsakytą gailestį, faktą, augina du vaikus, turi artimą ryšį su šeima ir ketina keisti savo gyvenimo būdą, teismas mano, jog dalyvavimas edukacinio pobūdžio programoje prisidėtų prie kaltinamosios atsakomybės didinimo bei padėtų užkirsti kelią panašiems jos elgesio epizodams ateityje. Ši priemonė yra proporcinga ir adekvati nustatytoms aplinkybėms, nes suderina visuomenės interesą užtikrinti eismo saugumą bei kaltinamosios interesą gauti pagalbą ir paramą, padedančią apsisaugoti nuo žalingo elgesio pasikartojimo.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatuoja, kad Ž. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025m. gegužės 16 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas Ž. G. į automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.52– 53). Laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kalinamajai yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas Ž. G. į automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Ž. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra".

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ž. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją pagal laidavimą B. T., atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, Ž. G. skirti baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, Ž. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą Ž. G. į automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. G. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. ir laiduotojai B. T., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.