Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Togresta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui I. D. dėl žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės I. D. vadovavimo laikotarpiu įmonės finansiniai įsipareigojimai siekė 16 271,19 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt vienas eurus 19 ct). Šis faktas įrodo, kad atsakovės valdymo laikotarpiu BUAB „Togresta“ buvo nemoki.

Atsakovės I. D. vadovavimo laikotarpiu įmonės finansiniai įsipareigojimai siekė 16 271,19 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt vienas eurus 19 ct). Šis faktas įrodo, kad atsakovės valdymo laikotarpiu BUAB „Togresta“ buvo nemoki.

Į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovui kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kuris nurodė, kad ieškovo savininkas nevykdė teisės aktų reikalavimų. UAB „Togresta“ turėjo prievolę sumokėti pelno mokestį. UAB „Togresta“ savo prievolės nevykdo nuo 2014 m. birželio mėn. Nuo 2014 m. 2 ketvirčio UAB „Togresta“ nesilaikė aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos, vėlavo mokėti įmokas, todėl nuo 2014-07-01 UAB „Togresta“ įsiskolinimas VMI prie LR FM didėjo. Nurodymai iki šiol neapmokėti, todėl darytina išvada, kad banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimas nevyksta. Iš pateiktų VMI prie LR finansinių dokumentų bei kitų kreditorių finansinių reikalavimų duomenų matyti, kad Ieškovo įsiskolinimai yra labai seni. Ieškovas ne kartą buvo raginamas sumokėti skolas, tačiau įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Skolos išieškoti nepavyko ir antstoliui. Atsakovė, būdama Ieškovo savininkė (I. D.), turėjo pareigą reaguoti į raginimą ir padengti susidariusius Ieškovo įsiskolinimą, taip pat privalėjo įvertinti Ieškovo finansinę padėtį bei spręsti įstatymais priskirtus klausimus dėl bendrovės veiklos, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neveikimas vertintinas kaip jo nesąžiningumas, sąžiningumo prieš bendroves kreditorius aspektu, o nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir Atsakovo kaltę. Atsakovės elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes ji, būdama bendrovės valios reiškėja, turėjo lemiamą įtaką juridiniame asmenyje bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų nuostolių Ieškovui (informuoti Ieškovo kreditorius apie susiklosčiusią finansinę padėtį, kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, inicijuoti klausimo dėl juridinio asmens pertvarkymo sprendimą ir pan.), tačiau jokių veiksmų neatliko. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (LAT 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę (deliktinę) atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (LAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). Bendro pobūdžio pareigą visiems asmenims nepadaryti žalos nustato LR CK 6.251 str. 1 d., reglamentuojantis, jog padaręs žalą asmuo, privalo ją atlyginti. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Atsakovės veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) laikomi neteisėtais, kadangi Atsakovė pažeidė LR CK 2.87 str. 1 ir 2 d., bei LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo specialios pareigos:

Pirma. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (LR CK 2.87 str. 1 d.). Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, žinotų, kokias teises ir pareigas jo atžvilgiu numato galiojantys įstatymai. Atsakovė juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, dėl ko Ieškovo finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma jos valdymo laikotarpiu susidarė 16 271,19 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt vienas euras 19 ct). Dėl Atsakovo veiksmų (neveikimo), Ieškovo skolos yra ganėtinai didelės, todėl kreditoriai šiai dienai neturi galimybės bent iš dalies pasidengti savo finansinius reikalavimus.

Antra. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (LR CK 2.87 str. 2 d.). Atsakovą ir jo vadovaujamą įmonę siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ne prieš pastatyti visuomenės interesams. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai (LAT 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009, 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Remiantis LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatomis „Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad įmonė jau nuo 2016 m. gegužės mėnesio buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau Atsakovė įmonės atžvilgiu nesielgė lojaliai ir nesprendė klausimo dėl įmonės nemokumo būsenos susidarymo, bei nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos Ieškovui kėlimo.

Atsakovų padaryta žala pasireiškė kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu ir bankroto administratoriaus teise padengti bankroto administravimo išlaidas. Ieškovo bankroto administratorius pažymi, kad šiai dienai Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtintų Ieškovo kreditorių reikalavimų suma sudaro 16 271,19 Eurų, įsiskolinimas susidarė vadovaujant atsakovei I. D.. Primintina, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).

Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovė turėjo teisines pareigas, numatytas LR CK 2.87 str. 1 ir 2 d., 6.263 str. 1 d., LR ĮBĮ 8 str. 1 d. Nesilaikydama įstatymo reikalavimų atsakovė pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo tiek įmonė, tiek įmonės kreditoriai patyrė 16 271,19 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusios Atsakovės veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp Atsakovės veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Atsakovės kaltė preziumuojama, vadovaujantis LR CK 6.248 str. nuostatomis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis LR CK 1.5 str. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi UAB ,,Togresta“ iškelta bankroto byla. Nuo 2012 m. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu buvo atsakovė. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) patyrė prašomą priteisti žalą, kurią sudaro kreditorių finansinių reikalavimų suma.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį kilti, t.y. vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, teismas turi nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. liepos 19d. Nr.e3K-3-304-1075/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. birželio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3-K-3-265-611/2017).

Nagrinėjamu atveju įmonės nemokumo konstatavimo metu įmonės vadovu buvo atsakovė. Teismo nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susiformavo po to, kai atsakovė turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl šie kreditoriniai reikalavimai laikytini žala ieškovei, kurią turi atlyginti atsakovė.

Atsakovė yra įgijusi prievolę sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą, tačiau šios prievolės neįvykdė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas – iš atsakovės priteisiama 16 271,19 Eurų žalos atlyginimas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

Teismas atsakovo atsikirtimą, kad ieškovas neįrodė žalos atsiradimo sąlygų, atmeta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje (iki 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988, įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d., redakcijos) nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Civiliniame kodekse nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 str. 7 d.). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Teismas atsakovo atsikirtimą atmeta, nes ieškovas ieškinyje nurodo, kad bendrovės skola nuo 2014-07-01 didėjo. Skolos atsiradimo momentas akcentuotas 2018-10-10 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.eB2-4721-803/2018 dėl bankroto bylos UAB ,,Togresta“ iškėlimo. Teismo nutartyje 7 punkte nurodomą, kad atsakovė teismui nepateikė bendrovės finansinių dokumentų, kad būtų galima nustatyti bendrovės finansinę padėtį. Nagrinėjant bylą, teismas akcentuoja, kad LR CPK 12 str. numatytas rungimosi principas, o LR CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas, kas reiškia, kad atsakovė jai reikšmingas aplinkybes, atsikirtimo aplinkybes privalo įrodinėti. Atsakovė nenurodė liudytojų adresų, jų neprašė iškviesti, jokių rašytinių įrodymų – finansinių dokumentų nepateikė. Atsakovės paaiškinimas, kad ji nebuvo faktinė bendrovės vadovė atmetamas, nes ši aplinkybė privalo būti įrodinėjama. Duomenų apie apribotą atsakovės veiksnumą nėra, todėl privalo atsakyti civilinio proceso tvarka kaip buvusi bendrovės vadovė už įstatyme nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą. Atsakovės veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) laikomi neteisėtais, kadangi atsakovė pažeidė LR CK 2.87 str. 1 ir 2 d., bei LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo specialios pareigos.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (16 271,19 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 404 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,50 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. D. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Togresta“, į. k. 302725858, naudai 16 271,19 Eurų (šešiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 19 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 271,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. D. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 407,50 Eurų (keturių šimtų septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.