Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei A.K.Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J.G. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5151,65 Eur žalos aplinkai atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, neteisėtai sumedžiojo antrametį tauriojo elnio patiną 2016-08-02 Molėtų rajone, Dienvagių kaimo ribose. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimu atsakovui skirta 500 Eur administracinė bauda su teisės medžioti atėmimu 8 mėnesiams ir lygiavamzdžio šautuvo bei šovinio tūtelės konfiskavimu. Ieškovas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodika, paskaičiavo, kad atsakovas padarė 5551,65 Eur žalos laukinių gyvūnų ištekliams. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų gamtai padarytą žalą, bet jis sumokėjo tik 400 Eur.

2. Atsakovas J.G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyta atsakovo padaryta žala aplinkai 5551,65 Eur neproporcingai didelė ir apskaičiuota tik formaliai, todėl nepagrįsta. Ieškovas turi įrodyti, kad nušovus antrametį taurųjį elnią ieškovo nurodytoje teritorijoje įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis arba dėl antramečio tauriojo elnio mirties išnyko jo teikiam nauda gamtai. Ieškovas neįrodė realios žalos gamtai buvimo fakto. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui buvo skirta mažesnė bauda. Todėl ieškovas nurodydamas neadekvačiai didelį žalos dydį neatsižvelgė į minėta teismo nutarime atsakovo atžvilgiu teismo pateiktą išvadą dėl baudos mažinimo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir kelionės į teismo posėdžius išlaidas.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas, atsakovo advokatas su ieškiniu nesutiko. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovas papildomai nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, todėl jis negali sumokėti visos gamtai padarytos žalos.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas J.G. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.40 val., Molėtų raj., medžiotojų klubo „Dubingiai“ medžioklės plotų vienete, būdamas šio klubo nariu ir vykdydamas medžioklę tykojant pagal galiojantį medžioklės lapą Nr. 11 (išduotą 2016-07-11), uždraustu tauriųjų elnių patinus medžioti laiku, neteisėtai sumedžiojo, t. y. jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu 1ZH 27, 12x70, 12x70, Nr. H14137 nušovė antrametį tauriojo elnio patiną, kurį sumedžiojimo vietoje išdorojo ir skerdieną pasisavino.

6. Dėl šių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalį: Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-322-964/2016 atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d. ir jam skirta 500 EUR bauda su teisės medžioti atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir lygiavamzdžio šautuvo 1ZH 27, 12x70, 12x70, Nr. H14137, šovinio tūtelės 12x70, konfiskavimu.

7. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais), paskaičiavo laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydį, kuris sudaro 5551,65 EUR. Atsakovas 2016-11-12 sumokėjo ieškovui 400 EUR žalos atlyginimo. O likusios žalos dalies neatlygino. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neatlygintą gamtai padarytą žalą 5151,65 EUR.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo savo neteisėtų veiksmų, t. y. kad uždraustu tauriųjų elnių patinus medžioti laiku neteisėtai sumedžiojo antrametį tauriojo elnio patiną. Šie neteisėti atsakovo veiksmai įrodyti ir byloje esančių įrodymų visetu. Nagrinėjamu atveju atsakovas J.G. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.40 val., Molėtų raj., medžiotojų klubo „Dubingiai“ medžioklės plotų vienete, būdamas šio klubo nariu ir vykdydamas medžioklę tykojant pagal galiojantį medžioklės lapą Nr. 11 (išduotą 2016-07-11), uždraustu tauriųjų elnių patinus medžioti laiku, neteisėtai sumedžiojo, t. y. jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu 1ZH 27, 12x70, 12x70, Nr. H14137 nušovė antrametį tauriojo elnio patiną, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 52.2.2. p., 58. p., 58.2. p., 58.2.2. p. ir 58.2.3. p. Už šiuos veiksmus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-322-964/2016 atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi, pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutarimu, ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl uždrausto tauriųjų elnių patino sumedžiojimo medžioti uždraustu laiku neginčija ir atsakovas (CPK 187 str.).

10. Byloje ginčas kilo dėl žalos fakto ir dydžio. Padarytos žalos gamtai atlyginimas, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, yra formalizuotas, o jos nustatymas yra sureguliuotas norminiais teisės aktais. Ieškovas, apskaičiuodamas laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais) ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius. Pagal minėtos metodikos 6.1. punktą sunaikinto elnio patino bazinis tarifas yra 5070 Eur, taip pat pritaikytas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientas, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos“, porubrikėje „Indeksavimo koeficientai“ (žala laukinėms gyvūnų rūšių ištekliams 2016 metais indeksuojama koeficientu 1,095), o apskaičiuota žala sudaro 5551,65 Eur.

11. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Tuomet, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

12. Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 15.2.2 puntu tauriųjų elnių patinus galima medžioti medžiotojams selekcininkams nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. Nagrinėjamu atveju vyko medžioklė rugpjūčio 2 dieną, t.y. nurodytam terminui neprasidėjus. Įvertintina, kad minėtas tauriųjų elnių patinų sumedžiojimo laikotarpis yra nustatytas pagal žvėrių reikšmę populiacijai, atsižvelgiant į rują. Pagal Medžioklės taisyklių 58.28 punktą draudžiama net pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis, o paėmus tokį gyvūną pripažįstama, kad jis paimtas neteisėtai. Todėl šiuo atveju atsakovui neteisėtai nušovus antrametį tauriojo elnio patiną, būtų neteisinga pripažinti, kad žala gamtai nepadaryta. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Todėl konstatuotina, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, laikytinas įrodytu.

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, žala padaryta atsakovo kaltais, t.y. neatidžiais ir nerūpestingais veiksmais. Žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos.

14. Nagrinėjamu atveju padaryta žala sudaro 5551,65 Eur, kurios dalį (400 Eur) atsakovas atlygino, todėl ieškovas prašo priteisti likusią 5151,65 Eur žalą. Atsakovas prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį, remiantis šiais motyvais: 1) elnio patiną nušovė netyčia, apsirikęs, jog tai šernas, ir šias aplinkybes įvertino Molėtų rajono apylinkės teismas, skyręs švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą; 2) dėl sunkios atsakovo ir jo šeimos finansinės padėties.

15. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui įrodymus apie onkologinę ligą, apie žento mirtį 2016-09-24, likusius nepilnamečius anūkus bei dukters finansinius įsipareigojimus, kuriuos netekus sutuoktinio, atsakovas padeda vykdyti dukteriai. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi teisę užklausti viešus registrus. Užklausus Nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad atsakovui su sutuoktine nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto. Tačiau iš šio turto atsakovas pajamų negauna, jis naudojamas atsakovo ir jo šeimos narių asmeninių poreikių tenkinimui. Sodros duomenimis atsakovo gaunama pensija vidutiniškai sudaro 457,06 Eur; iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas papildomai uždirba sodininkų bendrijoje, kur gaunamų pajamų suma neatskaičius mokesčių svyruoja nuo 190,86 Eur iki 323 Eur. Priteistina suma padarytai žalai atlyginti (5151,65 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajamas, iš kurių jis išlaiko šeimos ūkį, padeda dukteriai vykdyti būsto paskolos finansinius įsipareigojimus, jai netekus sutuoktinio ir likus 2 nepilnamečiams vaikams, neabejotinai yra laikytina didele - atsakovas pagal byloje esančius duomenis neturi pakankamai pajamų, iš kurių galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad priteisus visą nuostolių sumą itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik pats atsakovas, tačiau ir jo šeima, kurią jis padeda išlaikyti. Teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t. y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir priteistos sumos realumas, t. y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį, kad turtinė žala laukinei gyvūnijai yra kilusi iš atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau veikia padaryta netyčia, žinodamas, kad elnių medžioti iki rugpjūčio 15 d. negalima, ketino medžioti šernus ir šovė būdamas tikras, kad taikosi į šį žvėrį, bei įvertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju atsakovui sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, teismas sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsnio 3 dalimi, mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą 50 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2575,83 Eur žalos atlyginimui. Teismo vertinimu didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs iš Konstitucijos 54 straipsnio kylantį imperatyvą visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala < > gyvūnijai, sumenkins įstatymų leidėjo nustatytą atsakomybę už veiksmus, kuriais daroma žala natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams. Laikytina, kad per pusę mažesnės reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas nustatytoms aplinkybėms.

Dėl procesinių palūkanų

17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2575,83 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 58 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,17 EUR pašto išlaidų (CPK 96 str., 88 str.).

19. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 45,19 Eur išlaidų kelionei į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir atgal į du teismo posėdžius atlyginti. Išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 22,60 Eur kelionės išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).

20. Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę pagal CPK 284 str. pateikti teismui prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis.

21. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J.G. valstybės naudai 2575,83 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2575,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą valstybės naudai sumokant į ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo J.G. ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 22,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J.G. valstybės naudai 62,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę pagal CPK 284 str. pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.