Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 3 d. paduotu atsakovės L. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. K. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nutraukta su atsakove sudaryta savivaldybės buto nuomos sutartis ir atsakovai iškeldinti iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, jos teisę į būstą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismai nepagrįstai pripažino savivaldybės (ieškovės) pateiktus rašytinius įrodymus apie nuomos sutarties pažeidimus pakankamais nutraukti buto nuomos sutartį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Teismai apskirtai nesprendė, ar sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas yra proporcinga priemonė padarytam nuomos sutarties pažeidimui. Teismai turėjo vertinti faktinių aplinkybių visumą ir tai, kad ginčo butas yra vienintelis atsakovų turimas būstas, atsakovė yra senyvo amžiaus ir jos galimybės įsigyti būstą yra ribotos. Atsakovės nuomone, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia buto nuomos sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo pagal CK 6.611 straipsnį ar sutarties 22.2.2 punktą bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo buto, nesuteikiant jiems kito buto, nes tai prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatui Stanislovui Butkevičiui (a. k. duomenys neskelbtini) 176 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2022 m. vasario 3 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 8.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.