- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-764-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00976-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-28 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2398-902/2020 pagal atsakovės pareiškimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-21 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2398-902/2020 peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė L. K. teismui pateiktu pareiškimu prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-21 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2398-902/2020 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nurodė, kad yra laikinai išvykusi ir dirba (duomenys neskelbtini). Dėl karantino judėjimas yra ribotas, todėl namuose seniai nebuvo. Visą laiką pinigų sumas butui išlaikyti ji siuntė bute gyvenusiam sūnui M. K., kuris užtikrindavo, kad dėl atsiskaitymų už butą problemų nėra.
3. Tik po teismo atsitiktinai sužinojo, kad atsakovas jos siųstus pinigus neatsakingai išleisdavo savo poreikiams tenkinti.
4. Pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą įteiktas netinkamai, neišnaudojus visų tiesioginio įteikimo galimybių. Kad ji yra (duomenys neskelbtini) žinojo tiek sūnus, tiek visi kaimynai, buvo galima skelbti jos paiešką. Ieškovė pateikusi ieškinį nesiėmė jokių priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti.
5. Teismas priimdamas sprendimą už akių nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais. Sprendimas už akių apskritai negalėjo būti priimtas. Be to, nebuvo tinkamai išsiaiškintos iškeldinimo iš socialinio būsto teisiškai reikšmingos aplinkybės.
6. Pažymi, kad atsakovė įsiskolinimą už butą padengė iškart, kai tik sužinojo apie tai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-09-28 nutartimi atsisakė peržiūrėti 2020-04-21 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2398-902/2020, pareiškėjai L. K. praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad apie pradėtą procesą ji buvo netinkamai informuota.
Pažymėjo, kad dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), t.y. pačios atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ir ieškovės sūnaus - atsakovo M. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Aplinkybę, jog atsakovė buvo laikinai išvykusi iš Lietuvos, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes atsakovė turėjo pareigą pasidomėti jai siunčiama korespondencija jos gyvenamosios vietos adresu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ieškovę apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą būtų informavusi ar nurodžiusi koks jos adresas (duomenys neskelbtini). Buvo išnaudotos visos galimybės atsakovei įteikti teismo dokumentus ieškovei žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, kur gyveno ir jos sūnus.
Teismas pasisakė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog M. K. buvo įgaliotas sumokėti mokesčius už būstą. Mokesčiai buvo mokami nereguliariai, atsakovei siųsti įspėjimai. Atsakovė (ne kitas asmuo) turėjo pareigą mokėti mokesčius už socialinį būstą ir domėtis skolos susidarymu, jai kyla visos teisinės pasekmės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir atsisakė atnaujinti praleistą įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu L. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr.e2- 2398-902/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškime nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis, patenkinti atsakovės L. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir panaikinti 2020-04-21 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.e2-2398-902/2020 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones-vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sprendimas už akių nėra sankcija, kuria baudžiama proceso šalis, ir kad tokio pobūdžio sprendimas gali būti priimtas toli gražu ne kiekvienoje byloje. Atsakovės pateiktų dokumentų ir pareiškime nurodytų aplinkybių teismas neanalizavo bei nevertino. Teismo sprendimas už akių neišsamus, nepagrįstas, neteisėtas, ir naikintinas tenkinant pareiškimą, o byla iš esmės nagrinėtina ginčo teisenos tvarka.
9. Priešingai nei vertino teismas, atsakovė net ir nebūdama Lietuvoje, domėjosi ne tik siunčiama pašto korespondencija, bet ir visą laiką pinigų sumas, reikalingas butui išlaikyti siųsdavo atsakovui, savo sūnui. Tai, kad sūnus klaidino atsakovę, pagrindžia Panevėžio apygardos teismo 2020-09-30 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, jog atsakovės sūnus M. K. vengė nuosprendžiu paskirtos bausmės nuo (duomenys neskelbtini), slapstėsi, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo randamas, todėl jo atžvilgiu buvo užvesta paieškos byla, o (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas dėl M. K. išdavė Europos arešto orderį.
10. Atkreipia teismo dėmesį, kad tik sužinojusi apie iškeltą civilinę bylą ir susidariusį įsiskolinimą, atsakovė jį padengė.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodė savo išvykimą iš Lietuvos. Dėl nepastovaus bei nereguliaraus gaunamo darbo, nereguliariai buvo mokami mokesčiai už butą, bet jie buvo mokami. Dėl to, kad atsakovė negyveno Lietuvoje, ji negalėjo gauti ir siunčiamų įspėjimų dėl įsiskolinimo už butą.
12. Mano, kad pranešimas apie bylos iškėlimą įteiktas netinkamai, neišnaudojus visų tiesioginio įteikimo galimybių. Jeigu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateiktas atsiliepimas, teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu.
13. Nurodo, kad iškeldinimo iš būsto klausimams tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teismai skiria ypatingą dėmesį, nepripažįsta jokio formalumo sprendžiant šiuos socialiai opius klausimus. Apie tai, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), žinojo ne tik atsakovas, bet ir visi kaimynai. Šį faktą žinojo ir ieškovės darbuotoja, kontroliuojanti socialinių būstų nuomos sąlygas. Turėjo būti išnaudota ir galimybė paskelbti atsakovės paiešką per policiją. Ieškovė visiškai nesivargino atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, kaip ir teismas.
14. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimą dėl svarbių priežasčių, atsakovė grindžia aplinkybe, kad buvo remtasi pranešimo apie bylos iškėlimą įteikimo fikcija, pilnai neišnaudojus galimybės realiai įteikti pranešimą. Juolab, kad įsiskolinimas yra padengtas.
15. Pažymi, kad antstolis A. B. vykdo ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės pateiktą vykdomąjį dokumentų dėl iškeldinimo atsakovės L. K. iš gyvenamųjų patalpų, adresu - (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti tokia negrįžtama situacija, jog atsakovė neteks ne tik gyvenamojo būsto, bet ir bus padaryta didžiulė žala jos turtiniams bei neturtiniams interesams. Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali tenkinti šioje byloje ir savo iniciatyva.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2020-09-28 nutartį nepakeistą.
17. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė, o savo paaiškinimais iš esmės patvirtino ieškovės pateiktus įrodymus. Pritaria pirmosios instancijos skundžiamos nutarties argumentacijai.
18. Pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 5.3 punkte nurodyta kad, laikinai išvykus nuomininkui teisė į gyvenamąja patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už teikiamas patalpas. Sutarties 6.2 punkte nurodoma, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Akivaizdu, kad nuomininkė pažeidė šias sąlygas. Taip pat atsakovė pateikė informaciją, kad ir kitas atsakovas M. K. nuo (duomenys neskelbtini) negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
19. Nurodo, kad atsakovė yra skolinga už pateiktą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą bei pardavimo kainą - 125,52 Eur, ir nėra sudariusi skolos gražinimo dalimis sutarties. Paskutinis mokėjimas 2020-02-10. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2020-10-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad bute (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją yra susidariusi 198,01 Eur nepriemoka. Iš prie UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos ataskaitos matyti, kad paskutinis mokėjimas atliktas 2020-02-29.
20. Ieškovė palaiko savo poziciją išdėstytą 2020-09-23 atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir mano, kad pareiškėja nebūtų atsidūrusi esamoje situacijoje, jei viso proceso metu butų veikusi atidžiai, sąžiningai ir atsakingai.
21. Nesant tikslių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog buvo išnaudotos visos galimybės atsakovei įteikti teismo dokumentus ieškovei žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, kur gyveno ir jos sūnus.
22. Atsakovė, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde sąmoningai neįvardina datos kada paskutinį kartą, iki ieškinio pateikimo teismui, lankėsi nuomojamame bute ir domėjosi susidariusia situacija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina jog yra pakankamas pagrindas apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo tenkinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą nutartį dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros teikimo, kurioje be kita ko atsispindi, kada buvo paskelbta atsakovo M. K. paieška, kada jis sulaikytas, o ieškovė pateikė raštus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti ginčo butui teiktų komunalinių paslaugų skolos ir paskutiniai mokėjimai.
Apeliacijoje naujų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal teisinį reguliavimą teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinus su šalių naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes įsiskolinimo komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Atsakovės pateiktos nutarties baudžiamojoje byloje sąsajumas su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis, kai ji ir kitas atsakovas (atsakovės pilnametis sūnus) CPK prasme netraktuotini kaip šeimos nariai, taip pat nėra pagrįstas. Todėl atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atsisako priimti ginčo šalių pateiktus naujus įrodymus.
CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Taigi, teismas turėjo procesinį teisinį pagrindą jo neatnaujinti.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (2016-05-31 sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (2015-05-21 sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2017-02-16 sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (2015-10-08 sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (2016-06-09 sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).
Sutiktina su apeliante, kad formalus teisės normų taikymas sprendžiant tokius socialiai opius klausimus, kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas, negalimas. Juolab, kad sprendimo už akių civilinėje byloje, pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu, priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę. Apie tai ji nurodė ir teikdama ieškinį. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Tik jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties nuostatas, nes yra išvykusi gyventi kitur. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek ieškinio priėmimo klausimą svarstęs teismas, vertino, jog procesinių dokumentų išsiuntimas nuomos sutartyje nurodytu adresu, esant abejonių dėl atsakovės faktinio gyvenimo nurodytuoju adresu yra tinkamas, o atsakovė tiesiog nevykdė pareigos pasitikrinti atsiųstą korespondenciją.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas su tokiu vertinimu sutikti negali ir pažymi, kad nepaisant to, kad šiuo adresu gyveno ir pagal sutartį, kaip šeimos narys, įrašytas atsakovės pilnametis sūnus, tačiau vertinti, kad siunčiant tik vieną pranešimą abiem atsakovams, tuo pačiu tinkamai buvo informuota apie pradėtą procesą ir atsakovė L. K., pagrindo nėra. Kadangi atsakovai yra du pilnamečiai asmenys, todėl jau vien dėl to, teismas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, privalėjo siųsti kiekvienam atsakovui atskirai, o ne vieną pranešimą.
Šioje situacijoje teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovę imtis priemonių kitos ginčo šalies gyvenamosios vietos nustatymui, t.y. tikslinti atsakovės gyvenamąją vietą, faktinę buvimo vietą arba nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.
Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakovę apie teismo procesą, netinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, neišnaudojus kitų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, o ieškovė nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo.
Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, teismas ieškovei prašant 2020-04-21 priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį. Sprendimo kopija atsakovei nebuvo įteikta, o 2020-04-21 nutartimi atsižvelgiant į tai, kad teismas nežinojo atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos, priimtą sprendimą už akių nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu.
Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo praktika, kad procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu paprastai sprendimas už akių nepriimamas, idant atsižvelgiant į šio instituto specifiką (negalimumą skųsti apeliacine tvarka) nebūtų užkirstas kelias kitai ginčo šaliai kreiptis dėl teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas (juolab, kad sprendžiamas iškeldinimo iš gyvenamosios vietos klausimas), privalėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovei procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, akivaizdų netinkamą atsakovės informavimą apie procesą teisinio pagrindo priimti sprendimą už akių šiuo atveju nebuvo. Taip pat reikšminga ir tai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes sprendimas už akių priimtas praleidus nustatytą 7 dienų terminą, tiek skaičiuojant nuo 2020-02-27 išsiųsto pakartotinio pranešimo, tiek 2020-03-03 paskelbus apie bylos nagrinėjimą viešai.
Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsakovė atstovavimo sutartį su šioje byloje ją atstovaujančiu advokatu sudarė 2020-07-31, t.y. po dienos (2020-07-30), kai antstolis (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą įvykdyti aptariamą sprendimą geruoju. Tad byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu laiku nepateikė siekdama vilkinti procesą, o ne dėl objektyvių priežasčių – netinkamo informavimo apie procesą ir netinkamą dokumentų įteikimą.
Apibendrinant, pasisakytina, kad nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją - atsakovei procesinius dokumentus buvo nuspręsta teikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, bylos procesas vyko karantino metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo), apie sprendimo už akių priėmimą atsakovė akivaizdžiai sužinojo nesavalaikiai, pasibaigus naikinamajam terminui. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė buvo atsisakiusi ginti savo teises. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat kasacinio teismo, EŽTT praktiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šioje situacijoje yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovės atskirąjį skundą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo tenkinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 320, 338 straipsniai).
Atskirajame skunde apeliantė suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jau išduoto vykdomojo rašto dėl jos iškeldinimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų ar antstolis, kuris vykdo minėtą vykdomąjį raštą yra įvykdęs vykdomąjį raštą, ar yra sustabdęs jo vykdymą, teisme nagrinėjant minėtą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, susižinojo, jog antstolis yra sustabdęs vykdymą prašomoje sustabdyti vykdomoje byloje, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmos instancijos teismo dėmesį į tai, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir tuo pagrindu, jog teismas nutarties motyvuose analizuoja ne tik praleisto termino priežastis, bet ir paties sprendimo už akių pagrįstumą , nors turėtų spręsti tik pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą ir termino praleidimo priežasčių svarbumą. Tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje teismas atsisako peržiūrėti sprendimą už akių, bet neišsprendžia klausimo dėl termino atnaujinimo ir atsisakymo priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatnaujinus termino.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesiniam bylos rezultatui, teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovei L. K. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimui ir perduoti dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą iš esmės spręsti pirmosios instancijos teismui.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.