- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1003-826/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, PlusPlus Capital AS
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3674-1178/2022 pagal V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, PlusPlus Capital AS, akcinei bendrovei „Swedbank“, antstolei A. P., antstoliui K. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, juo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Gribžiniai“, patvirtinti 710 Eur kasmėnesinę sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pareiškėjo verslas bankrutavo prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, todėl neturi galimybių per protingą terminą visiškai atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 189 692,38 Eur neskaičiuojant vykdymo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė pareiškėjo bankroto administratore UAB „Gribžiniai“, patvirtino 121 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 620 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti teismui tvirtinti.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo išieškotinos sumos sudaro 183 084,46 Eur (neįskaitant vykdymo išlaidų) ir viršija 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį (18 250 Eur). Iš pateiktų įrodymų pirmosios intancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, nei asmeninės nuosavybės teise nepriklauso nekilnojamasis turtas. Nors suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalėje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog minėtas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei, todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai nenurodė turintis šį turtą. Konstatuota, jog pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo turto, turtinių teisių, vertybinių popierių, grynųjų pinigų ir kito turto, iš kurio būtų galima padengti minėtus įsipareigojimus, ir kas mėnesį gauna 763,79 Eur dydžio darbo užmokestį, todėl per protingą terminą (pvz., iki senatvės pensijos amžiaus) pareiškėjas neturi objektyvių galimybių padengti minėtus pradelstus įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus. Nenustatyta, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapęs nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, ar kitokių nesąžiningų veiksmų, galėjusių lemti jų nemokumą. Nenustatyta, kad pareiškėjas nemokus tapo dėl savo žalingų įpročių. Pareiškėjas nėra teistas už Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui anksčiau būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat nėra duomenų apie neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylos iškėlimą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ argumentais, jog pareiškėjo pasyvumas (neieškojimas galimybės susirasti daugiau apmokamą darbą) suponuoja išvadą apie jo siekį tik išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o ne sąžiningai bankrutuoti. Teismas nustatė, jog pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Lavedina“ dirba nuo 2017 m. liepos 4 d., gauna nuolatinį darbo užmokestį ir, kaip matyti iš Antstolių informacinės sistemos duomenų, skoliniai įsipareigojimai yra dengiami. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog 2020 m. lapkričio 1 d. Šilalėje registruotas nedarbas buvo 16 proc. Taigi, nors teismas sutiko su suinteresuoto asmens teiginiais, jog bankrutuoti siekiantis asmuo turi dėti maksimalias pastangas siekdamas gauti kaip įmanoma didesnį darbo užmokestį, tačiau padarė išvadą, jog nebūtų protinga ir racionalu ignoruoti objektyvias galimybes susirasti geriau mokamą darbą. Atsakydamas į suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog iš pareiškėjo pateikto pareiškimo nėra aišku, kiek iš šiuo metu gaunamų pajamų pareiškėjas per mėnesį gali skirti skolų mokėjimui, teismas pažymėjo, kad tikslios sumos, skirtinos dengti skoliniams įsipareigojimams, nustatytinos sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Teismas konstatavo, jog 121 Eur suma, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra pakankama pareiškėjo bankroto procedūroms tinkamai atlikti, todėl nustatyta 121 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nurodo, jog jo poreikiams tenkinti būtina 710 Eur suma, tačiau, teismo vertinimu, šiai sumai pagrįsti pareiškėjas nepateikė pakankamai įtikinamų argumentų. Todėl, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas būtinąsias išlaidas ir jų dydį bei pateiktą jų pagrindimą, teismas padarė išvadą, jog, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti nustatytina 620 Eur suma per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto bei finansinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ ir tai galėjo turėti reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo mokumo.
4.2. Pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punkto reikalavimų, nes sąmoningai nuslėpė informaciją apie turimą įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartį ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas suinteresuotam asmeniui minėtos sutarties pagrindu.
4.3. Pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nepranešė suinteresuotam asmeniui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismas neinformavo suinteresuoto asmens apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, dėl to suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.
4.4. Suinteresuotas asmuo apie pareiškėjo 2017 m. gegužės 2 d. povedybinę sutartį nežinojo, dėl kredito sutarties modifikavimo ir įkeisto turto perleidimo vienam iš bendraskolių sutikimo nedavė, todėl pareiškėjo bei jo sutuoktinės susitarimas povedybinėje sutartyje dėl 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartimi įkeisto turto perleidimo vienam iš bendraskolių yra niekinis ir negaliojantis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
5.1. Pareiškėjas nenuslėpė informacijos apie turimus įsipareigojimus AB „Swedbank“. Pareiškėjas pateikė teismui 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutarties kopiją. Kadangi paskolą suinteresuotam asmeniui visada dengė pareiškėjo sutuoktinė, antstolių informacinėje sistemoje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo skolą suinteresuotam asmeniui, todėl pareiškime suinteresuotas asmuo nebuvo nurodytas kaip kreditorius ir pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nebuvo išsiųstas.
5.2. Nors suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo informaciją apie teisme nagrinėjamą bylą gavo iš UAB „Swedbank lizingas“, pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją, dalyvavo ir išdėstė savo poziciją pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
5.3. Dar iki povedybinės sutarties sudarymo žemės sklypas, kuris 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartimi įkeistas suinteresuotam asmeniui, priklausė pareiškėjo sutuoktinei, nes ji žemės sklypą pirko savo asmeninėmis lėšomis, pati vykdė ir vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį. Pareiškėjo sutuoktinė nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgijo tik jį pastačius, t. y. 2020 metais. Tai tik patvirtina, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjo sutuoktinės nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog pareiškėjas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.
5.4. Povedybinė sutartis yra notarinės formos ir įregistruota Vedybų sutarčių registre, taigi suinteresuoto asmens argumentai, kad bankas apie povedybinę sutartį nežinojo, šios sutarties galiojimo nepanaikina. Niekas povedybinės sutarties nuostatų neginčijo, todėl ji yra galiojanti ir jos privaloma laikytis. Tiek prieš povedybinės sutarties sudarymą, tiek ir po jos sudarymo nekilnojamasis turtas buvo ir liko hipoteka įkeistas kreditorei AB „Swedbank“. Taigi povedybinės sutarties sudarymu niekaip nebuvo pažeistos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Klausimas dėl pareiškėjo turimo turto ir turimo finansinio įsipareigojimo suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank“ liko nenagrinėtas. Šiuo atveju, byloje esant abejonių dėl turimo turto balanso, teismas turėjo jas pašalinti, išreikalaudamas papildomus įrodymus, patikrindamas Hipotekos registro duomenis ir kt.
6.2. Pareiškėjas su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui nepateikė AB „Swedbank“ siųsto pranešimo, todėl pareiškimo priėmimo momentu buvo akivaizdu, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Be to, pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto įpareigojimo, nes į kreditorių sąrašą nebuvo įtraukta AB „Swedbank“. Todėl, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2005 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutarties, 2007 m. liepos 30 d. hipotekos lakšto, 2017 m. gegužės 2 d. prašymo kopijas. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui papildomą įrodymą – VĮ Registrų centro išrašo kopiją. Kadangi minėtais įrodymais šalys grindžia atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, šie įrodymai pridėtini prie bylos.
11. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turimu turtu bei įsipareigojimais suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank“ ir tai turėjo įtakos vertinant pareiškėjo mokumą. Apeliantės vertinimu, pareiškėjas sąmoningai nuslėpė informaciją apie turimus įsipareigojimus AB „Swedbank“ bei turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat pažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies bei 4 dalies 3, 4, 5 punktų reikalavimus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
13. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. To paties įstatymo 4 dalies 1 punkte numatyta, jog kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikiama FABĮ 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos). Taip pat pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
14. Iš pareiškėjo pateikto pareiškimo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą matyti, jog pareiškėjas nurodė tokius savo kreditorius: UAB „GS Core“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Swedbank lizingas“, PlusPlus Capital AS. Kartu su pareiškimu pateikta pranešimo, kuriuo anksčiau nurodyti pareiškėjo kreditoriai informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kopija.
15. Iš byloje esančios 2006 m. rugsėjo 6 d. kredito sutarties matyti, jog pareiškėjui bei jo sutuoktinei AB „Swedbank“ suteikė 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditą būstui statyti. Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą įtraukti apeliantę į kreditorių sąrašą. Pareiškėjas teikdamas teismui pareiškimą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą į kreditorių sąrašą neįtraukė suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ ir nenurodė jo įsipareigojimo dydžio bei neinformavo suinteresuoto asmens apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nors pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies bei 4 dalies 1, 5 punktų reikalavimų tinkamai, tačiau pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė į bylą atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoto asmens įgaliotas asmuo dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog apeliantė neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank“ nėra pradelstas, jo likutis pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. Kredito sutartį Nr. 06-065943-FA sudaro 38 764,75 Eur, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju netinkamas FABĮ 4 straipsnio 2 dalies bei 4 dalies 1, 5 punktų įvykdymas laikytinas procedūriniu trūkumu, kuris nepažeidžia apeliantės interesų ir neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo.
16. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pareiškėjas nenurodė teismui informacijos apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėjo sutuoktine ir įkeistas AB „Swedbank“ pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. Kredito sutartį Nr. 06-065943-FA. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
17. FABĮ 4 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. To paties straipsnio 4 punkte reglamentuota, jog su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą taip pat pateikiami duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus.
18. Pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas teigia neturintis jam priklausančio nekilnojamojo turto. Kartu su pareiškimu pateiktame VĮ Registrų centro išraše matyti, jog 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturėjo.
19. Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjui su sutuoktine 2006 m. rugsėjo 5 d. Kredito sutartimi Nr. 06-065943-FA suteiktas 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditas būstui (duomenys neskelbtini), Šilalės r., statyti. Prievolėms pagal minėtą sutartį įvykdyti įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Šilalės r. Nors 2007 m. liepos 30 d. hipotekos lakšte nurodyta, jog minėto nekilnojamojo turto savininkai yra pareiškėjas su sutuoktine, tačiau byloje pateiktoje 2005 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog anksčiau minėtą žemės sklypą įsigijo tik pareiškėjo sutuoktinė. Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas taip pat patvirtina, jog tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilalėje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei 2005 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tiek gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilalėje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei 2020 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimo Nr. 1 pagrindu. Taip pat nustatyta, jog tarp pareiškėjo bei jo sutuoktinės 2017 m. gegužės 18 d. sudaryta povedybinė sutartis, kurios 2.3 punkte numatyta, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas po santuokos įregistravimo vieno iš sutuoktinių vardu, tampa asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tos pačios sutarties 2.4 punkte numatyta, kad santuokos metu po šios Sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas yra registruotas, asmeninė nuosavybė.
20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog nors ginčo nekilnojamasis turtas įgytas po pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos sudarymo, tačiau, vadovaujantis 2017 m. gegužės 18 d. povedybinės sutarties nuostatomis, minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nenuslėpė informacijos apie turimą nekilnojamąjį turtą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto.
21. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog suinteresuotas asmuo apie pareiškėjo 2017 m. gegužės 18 d. povedybinę sutartį nežinojo, dėl kredito sutarties modifikavimo ir įkeisto turto perleidimo vienam iš bendraskolių sutikimo nedavė, todėl pareiškėjo bei jo sutuoktinės susitarimas povedybinėje sutartyje dėl 2006 m. rugsėjo 5 d. kredito sutartimi įkeisto turto perleidimo vienam iš bendraskolių yra niekinis ir negaliojantis, pažymėtina, jog 2017 m. gegužės 18 d. povedybine sutartimi kredito sutartis nebuvo modifikuota – abu sutuoktiniai liko atsakingi už prievolę bankui, minėta povedybinė sutartis yra sudaryta notarine forma, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, duomenų, jog minėta sutartis būtų negaliojanti, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl paminėtos povedybinės sutarties teisėtumo.
22. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.
23. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog ištirtos visos pareiškėjo bei apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įsipareigojimais AB „Swedbank“ bei turimu nekilnojamuoju turtu, todėl nesant ginčo, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA, o jo turtą sudaro tik gaunamos darbo pajamos, kurios yra 763,79 Eur, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėją pripažino nemokiu ir nusprendė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą.