Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-113-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-08
Bylos Nr.: e2A-113-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02937-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: D. J.
Ieškovas: „PlusPlus Capital“ AS
Trečiasis asmuo: A. J., Ž. J.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-113-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02937-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.2; 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. J., tretieji asmenys A. J. ir Ž. J., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. J. (toliau ir – atsakovė) 30 000,00 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog tretieji asmenys A. J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“ AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“). Kreditas užtikrintas nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas, bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, o laiku negrąžinus mokėtinų sumų, mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Tretiesiems asmenims nevykdžius dalinių mokėjimų ir suėjus nustatytam terminui, sutartis buvo nutraukta. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 02201010583-L, patvirtino trečiųjų asmenų įsiskolinimą bankui: 291 623,71 Eur skola, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 0,8 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 311,68 Lt (90,27 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą ir 130,00 Lt (37,65 Eur) žyminio mokesčio. Šios nutarties pagrindu varžytynių procese buvo parduotas kredito sutarties užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis S. U. 2011 m. gegužės 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė turtą už 250 000,00 Lt (72 405,01 Eur). Po priverstinio turto pardavimo yra tęsiamas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų dėl likusios skolos išieškojimo. Antstolio pateiktais duomenimis, skolos likutis 2020 m. birželio 10 d. buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėnesių EURIBOR ir 0,8 procentų marža sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos grąžinimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą įvykdymo. Jokių mokėjimų po antstolio pateiktos informacijos nėra gauta, taigi skolos likutis ieškinio pareiškimo dienai yra dar didesnis. Trečiųjų asmenų prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė D. J. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjus visu savo turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Prievolė, kurios vykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, neįvykdyta. Kadangi tretieji asmenys suteikto kredito negrąžino, atsakovė yra solidariai atsakinga už suteikto kredito grąžinimą. Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų atlikimą. Bankas 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 28 d. informavo atsakovę apie trečiųjų asmenų įsipareigojimų nevykdymą ir prašė įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ reikalavimo teises perleido „PlusPlus Baltic“ OÜ, kuris (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į šį įsiskolinimą perleido „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei ir tretiesiems asmenims pranešta 2019 m. liepos 1 d. registruotais laiškais. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės finansinė padėtis nežinoma ir įsipareigojimo dydis itin didelis, prašo priteisti tik dalį atsakovės skolos pagal laidavimo sutartį, t. y. 30 000,00 Eur negrąžinto kredito sumos. Pažymi, kad likusios atsakovės įsipareigojimo dalies neatsisako ir ateityje neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl likusios skolos sumos, negautų pajamų ar delspinigių priteisimo. Nurodė, kad šalys laidavimo sutarties 10.1 punkte įvardijo laidavimo galiojimo terminą – iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo. Atsakovė laidavimo sutarties pagrindu atsako už kredito gavėjų prievoles pagal kredito sutartį iki visiško jų įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino (civilinės bylos Nr. e2-504-743/2021).

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (dokumento registracijos Nr. DOK-15244), kuriame nurodė, jog ieškinyje išdėstytos faktinės bylos aplinkybės ir ieškovės pateiktas jų subjektyvus vertinimas iš esmės neatitinka tikrovės, nes po kreditavimo sutarties su trečiaisiais asmenimis pasirašymo, praėjus kažkuriam laiko tarpui, AB „Swedbank“ pasirašė su A. J. ir Ž. J. naują kreditavimo sutartį, kurioje atsakovės D. J., kaip laiduotojos, jau nebuvo, nes bankui užteko namo įkeitimo ir A. J. bei Ž. J. gaunamų pajamų. D. J. buvo pašalinta iš laiduotojų ir nauja kreditavimo sutartis nenumatė atsakovės įsipareigojimų prieš banką, ir bankas apie tai žinojo. Apie paskolos perleidimą atsakovei nebuvo pranešta. Be to, iš ieškinio nėra aišku kas sudaro prašomą priteisti skolą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-504-743/2021 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. „PlusPlus Capital“ AS priteisė iš D. J. 30 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės D. J. priteisė 20,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys A. J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ ir gavo 260 658,00 Eur kreditą. Sutarties įvykdymas užtikrintas D. J. laidavimu pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kredito gavėjų nekilnojamojo turto įkeitimu. 2007 m. sausio 26 d. kreditavimo sutartyje (specialioji dalis 1–9 punktai) susitarta, kad kredito gavėjų prievolė užtikrinama ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu (specialiosios dalies 1–8 punktai), bet ir laidavimu (specialiosios dalies 9 punktas), laiduotoja – D. J.. Kredito grąžinimo pradžios data – 2008 m. vasario 15 d., kredito grąžinimo pabaiga – 2047 m. sausio 26 d. Tretiesiems asmenims nevykdžius dalinių mokėjimų, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė: 1) priverstinai išieškoti iš A. J. ir Ž. J. 291 623,71 Eur skolos, šešių mėnesių Euribor pridedant 0,8 procentų maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos sumos grąžinimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur) skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 311,68 Lt už procesinių dokumentų įteikimą ir 130,00 Lt žyminio mokesčio; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą A. J. ir Ž. J. priklausantį turtą. Po priverstinio turto pardavimo išieškojimas vykdomojoje byloje tęsiamas, 2020 m. birželio 10 d. skolos likutis buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėn. Euribor ir 0,8 proc. marža sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, t. y. nuo 258 867,71 Eur, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (antstolio 2020 m. birželio 10 d. pranešimas). 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjus visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjai, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų atlikimą (laidavimo sutarties 2, 3 punktai). 2011 m. gruodžio 22 d. bei 2016 m. sausio 28 d. AB ,,Swedbank“ pateikė D. J. pretenzijas, kuriose nurodė, kad skolininkai A. J. ir Ž. J. neįvykdė įsiskolinimų pagal kredito sutartį, liko skolingi 251 687,27 Eur (vėlesnėje pretenzijoje skolos suma – 312 776,78 Eur) ir paprašė laiduotojos šią skolą grąžinti. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi AB ,,Swedbank“ perleido OU ,,PlusPLus Baltic“ skolas, tarp jų – skola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) A. J. (klientas) ir D. J. (laiduotoja), iš viso įsiskolinimas – 312 776,78 Eur. (duomenys neskelbtini) reikalavimų perleidimo sutartimi OU ,,PlusPlus Baltic“ perleido aptartas skolas ,,PlusPlus Capital“ AS, tarp skolų ir skola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) A. J. (klientas) ir D. J. (laiduotoja), iš viso įsiskolinimas – 312 776,78 Eur. 2019 m. liepos 1 d. pranešimais A. J., D. J. informuoti apie skolos perleidimą.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog buvo sudaryta terminuota laidavimo sutartis, kurios terminas pasibaigė 2008 m. sausio 26 d. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 9 punkte nurodyta, kad kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas – iki 2008 m. sausio 26 d. Tokia sąlyga šios sutarties kontekste reiškia, kad su nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi būti sudaryta sutartis dėl laidavimo. Laidavimo sutartis pasirašyta 2007 m. sausio 26 d. Be to, laidavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės dalį įsiskolinimo – 30 000,00 Eur. Laidavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Anksčiau nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad kredito gavėjai A. J. ir Ž. J. liko skolingi 222 619,81 Eur, o atsakovė laidavo už šių asmenų prievolių įvykdymą visu savo turtu.

10. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ji tinkamai nebuvo informuota apie skolos perleidimą, kad nesilaikyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.190 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu prie ieškinio pridėtas 2019 m. liepos 1 d. pranešimas patvirtina, kad D. J. buvo informuota apie skolos perleidimą jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu, nors ir nėra įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovei tikrai šis pranešimas įteiktas. Tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

11. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį. Nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. raštu kreditorė sužinojo, kad nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą, skolos likutis – 222 619,81 Eur. 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė kreipėsi į teismą. Tik 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas nutarė išieškoti skolą iš kredito gavėjų įkeisto turto. Turtas realizuotas 2011 m. gegužės 9 d., todėl kreditorė tik nuo šio momento galėjo sužinoti apie likusią skolą, o atsižvelgus į tai, kad laidavimo sutarties terminas – iki visiško skolos padengimo, taip pat į tai, kad ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 2 d., nėra pagrindo spręsti apie praleistą ieškinio senatį.

12. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo atleista nuo įsipareigojimų pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį. Nurodė, kad iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su AB ,,Swedbank“ atstovu matyti, kad jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį, nėra. Be to, laidavimo sutartyje (pagrindinės laidavimo sąlygos) nurodyta, kad kredito suma – 260 658 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2047 m. sausio 26 d. Laiduotoja sutiko ir su 7.2 punkte nustatyta sąlyga, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks keitimas neturi įtakos laiduotojos prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Taigi, jei ir buvo tarp kreditoriaus ir trečiųjų dar koks nors susitarimas dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, jis neturi įtakos atsakovės įsipareigojimams.

13. Ieškinį tenkinus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, jog nors A. J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. pasirašant su AB „Swedbank“ pirminę Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties įvykdymas buvo užtikrintas jos laidavimu, tačiau, praėjus laiko tarpui, AB „Swedbank“ su A. ir Ž. J. pasirašė naują kreditavimo sutartį. Naujoje kreditavimo sutartyje atsakovės D. J., kaip laiduotojos, jau nebuvo, nes bankui užteko namo įkeitimo ir A. bei Ž. J. gaunamų pajamų. Nauja kreditavimo sutartis nenumatė atsakovės D. J. įsipareigojimų prieš banką ir bankas apie tai žinojo. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises perleidus „PlusPlus Baltic“ OŪ, bankas naujajam kreditoriui neperdavė vėlesnės kreditavimo sutarties, kur dėl to paties kredito atsakovė nėra laiduotoja. Be to, atsakovei dokumentai nebuvo įteikti, ko neneigia ir pirmosios instancijos teismas.

1.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė išduoti liudijimą ir išreikalauti iš AB „Swedbank“ kreditinę D. J. bylą. Teismas nepagrįstai atsisakė atsakovės atstovo prašymą tenkinti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodoma, jog nors teismo posėdžio metu atstovas teismo prašė išreikalauti įrodymus, tačiau jokių konkrečių duomenų, galinčių identifikuoti apie kokius konkrečiai įrodymus kalbama, nepateikė. Nepagrįsta teismo išvada, jog iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su AB „Swedbank“ atstovu matyti, kad jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį nėra. Apeliantė nėra laiduotoja ir tai būtų patvirtinusi AB „Swedbank“, A. ir Ž. J. kreditavimo bylos duomenimis.

1.3. Teismas turi teisę atsisakyti tenkinti prašymą išreikalauti įrodymą, jei prašantysis asmuo nenurodo aplinkybių, kurias šis įrodymas gali pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantės atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymą išreikalauti medžiagą tinkamai pagrindė, nurodė, kokias teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes būtų galėjęs šis įrodymas patvirtinti (arba paneigti). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad teismas padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimą. Dėl įrodymo neišreikalavimo pirmosios instancijos teismas bylos negalėjo išspręsti teisingai.

1.4. Prašoma priteisti suma nedetalizuota. Nėra aišku kur prašoma priteisti negrąžinta paskola, o kur palūkanos po paskolos sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovės atstovo prašymas išreikalauti visą kreditavimo bylą buvo atmestas, liko neatsakyta kokia paskolos dalis buvo perduota išieškotojui ir kada perduota. Pažymi, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog paskolos sutarties nutraukimo atveju skolininkas neturi pareigos mokėti sutartas mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais.

1.5. Ieškinyje nurodyta, jog skolos likutis 2020 m. birželio 10 d. buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėnesių EURIBOR ir 0,8 procentų marža sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos grąžinimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą įvykdymo. Nebuvo žinoma, ką ieškovė ieškiniu siekė išieškoti: kokias palūkanas už negrąžintą paskolą, ir koks tikslus paskolos dydis buvo skolos perdavimo dienai, kaip toliau buvo skaičiuojamos palūkanos po gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog 2007 m. sausio 26 d. kreditavimo sutartis buvo terminuota, t. y. jos terminas pasibaigė 2008 m. sausio 26 d. (kreditavimo sutarties 9 punktas). Atsakovės D. J. išduotas laidavimas ieškinio pateikimo metu buvo pasibaigęs. Apeliantės teigimu, taikant tiek terminuoto, tiek neterminuoto laidavimo termino pabaigos momentą nustatančias teisės normas, laidavimai yra pasibaigę (yra suėję ieškinio laiduotojams senaties terminai). Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį (CK 6.88 ir 6.89 straipsniai). Tarp laidotojo ir kreditoriaus nebuvo susitarimo, kad laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, kadangi laidavimo sutartis buvo terminuota. Šalys nesitarė dėl laidavimo sąlygų sutarties pakeitimo, t. y. pakeisti terminuotą laidavimo sutartį į neterminuotą, todėl šiuo atveju galioja terminuota laidavimo sutartis, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 6.88 straipsnį yra pasibaigusi.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė neginčijo, jog užtikrindama trečiųjų asmenų A. J. ir Ž. J. prievolių pagal 2007 m. sausio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, 2007 m. sausio 26 d. su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu įrodymų, jog tarp trečiųjų asmenų ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vėlesnė sutartis, kurioje atsakovės, kaip laiduotojos jau nebuvo, atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, kad minėtus duomenis gautų. Tuo tarpu ieškovė, siekdama išsiaiškinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kreipėsi į pradinį kreditorių AB „Swedbank“ su prašymu patikslinti duomenis dėl atsakovės nurodomų aplinkybių. Pradinis kreditorius patvirtino, jog jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartį, sudaryta nebuvo.

Šalies argumentai

2.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nėra detalizuota ieškiniu prašoma priteisti suma, todėl nėra aišku ką ieškovė ieškiniu siekė išieškoti. Ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai priteisti iš atsakovės 30 000,00 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kitų reikalavimų ieškovė nebuvo pareiškusi. Pažymėjo, jog byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovei reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu buvo perleistos visos iš kredito sutarties bei laidavimo sutarties kylančios teisės į atsakovę bei trečiuosius asmenis. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie įsiskolinimo likučius.

2.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog laidavimo sutarties 9 punkte yra įtvirtintas terminuoto laidavimo terminas. Kredito sutarties specialiojoje dalyje (1-9 punktai) kredito davėjas bei kredito gavėjai susitarė, jog jų prievolė užtikrinama ne vien nekilnojamojo turto įkeitimu (specialiosios dalies 1-8 punktai), bet ir atsakovės laidavimu (9 punktas). Kredito sutarties specialiosios dalies 9 punkte aiškiai nurodyta, jog kredito gavėjų prievolių įvykdymą užtikrinančios sutartys turi būti sudarytos ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 26 d. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia sąlyga šios sutarties kontekste reiškia, kad su nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi būti sudaryta sutartis dėl laidavimo.

2.4. Laidavimo sutarties 10 punkte expressis verbis nurodoma, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Ši laidavimo sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant laidavimo sutartį atsakovei turėjo būti aiški ir suprantama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis bei laidavimo terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą

17. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).

18. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas aiškindamas Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei D. J. jokia korespondencija ir jokie dokumentai (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti.

20. Į bylą pateiktas 2019 m. liepos 1 d. pranešimas, kuriuo ieškovė įrodinėjo D. J. informavusi apie reikalavimo teisės perleidimą (dokumento Nr. CBP-6750 priedas Nr. 12). 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas pripažino, kad toks pranešimas atsakovei buvo rašytas, tačiau nurodė nesant pateiktų įrodymų apie šio pranešimo įteikimą atsakovei (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovė D. J. apie reikalavimo perleidimą ieškovei buvo informuota tinkamai, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.

22. Teisėjų kolegija šiame kontekste papildomai pažymi, kad ginčo laidavimo sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad susirašinėjimas vykdant sutartį, be kita ko, vyks siunčiant paštu. Paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos. Minėtos sutarties 11.2 punktu šalys susitarė, kad sutarties šalis, neįvykdžiusi pareigos informuoti kitą sutarties šalį apie savo pasikeitusį adresą, negali pareikšti atsikirtimų, kad kitos šalies veiksmai atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus neatitinka sutarties sąlygų arba kad ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus. Vadovaujantis aptartomis sutartinėmis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė savo atsikirtimus apie ginčo sutarčių pagrindu siųstą ir negautą korespondenciją turėjo įrodyti į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad ji buvo tinkamai įvykdžiusi ginčo laidavimo sutarties 11.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus informuoti kreditorių apie savo aktualius rekvizitus. Tokių duomenų atsakovei į bylą nepateikus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su korespondencijos D. J. neįteikimu (duomenys neskelbtini).

Dėl įrodymų išreikalavimo ir įrodinėjimo pareigos

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės advokatas teismo prašė iš AB „Swedbank“ išreikalauti visą kreditinę D. J. bylą. Kartu nurodoma, kad apeliantė nėra laiduotoja ir tai būtų patvirtinusi iš AB „Swedbank“ gautos A. ir Ž. J. kreditavimo bylos duomenimis. Apeliantės teigimu teismas, netenkinęs jos prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus, padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimą. Dėl įrodymų neišreikalavimo pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išspręsti teisingai.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Teisėjų kolegija vertina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas pagrindė savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodė aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, kartu nurodė, kad trečiųjų asmenų byloje (A. ir Ž. J.) kreditavimo bylos jis negali gauti dėl asmens duomenų apsaugos.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovės advokato prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš esmės motyvuojant tuo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių pagrįstų duomenų, jog egzistuoja kokie nors ginčo kredito sutarties pakeitimai ir (ar) ginčo laidavimo sutartis yra negaliojanti, nesudarant atsakovei galimybės įrodinėjamą faktą pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, vertintinas kaip CPK 160, 178, 198, 199 straipsnių netinkamas taikymas ir aiškinimas, apribojantis atsakovės teises įrodinėjimo procese.

26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, iš pirminio kreditoriaus, o vėliau ir iš jo teisių perėmėjo pareikalavo apeliantės prašomų duomenų, susijusių su ginčo kredito ir (ar) laidavimo sutarties buvusiais pakeitimais. Į bylą 2022 m. sausio 14 d. ir 2022 m. sausio 25 d. pateikti atitinkamai AB „Swedbank“ ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atsakymai į teismo užklausimus, nurodant, kad prašomų duomenų teismui pateikti negali, nes tokių duomenų šie asmenys neturi (DOK-1239; DOK-2192).

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas proceso teisės normų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pareikalavus atsakovės pirmosios instancijos teismo prašytų išreikalauti rašytinių įrodymų, tačiau pirminiam bei vėlesniam kreditoriui nurodžius, jog prašomų pateikti dokumentų jie neturi, anksčiau konstatuota aplinkybė dėl atsakovės teisės įrodinėjimo procese apribojimo neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, turėjo pareigą į bylą pateikti įrodymus, kurie pagrindžia jos atsikirtimus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė aplinkybę, kad praėjus tam tikram laikui po ginčo kredito sutarties sudarymo, tarp A. ir Ž. J. bei AB „Swedbank“ buvo sudaryta vėlesnė kredito sutartis, pagal kurią pasibaigė atsakovės, kaip laiduotojos prievolė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią atsakovės poziciją byloje, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nurodomą aplinkybę apie vėlesnę sutartį su AB „Swedbank“, pagal kurią ji nėra laiduotoja, užtikrinusi trečiųjų asmenų prievolės įvykdymą. Akcentuotina, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, bei teigdama, kad tretieji asmenys byloje (A. ir Ž. J.) su kredito įstaiga sudarė vėlesnę kredito sutartį, nenumatančią laidavimo, turėjo galimybę, tokį dokumentą išreikalauti ir iš trečiųjų asmenų, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė buvus vėlesnius ginčo kredito sutarties ir (ar) ginčo laidavimo sutarties pakeitimus, kurių pagrindu atsakovės ginčo laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės pasibaigė (CPK 178 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir į bylą pateiktas 2021 m. birželio 21 d. AB „Swedbank“ darbuotojos elektroninis laiškas (Dokumento Nr. DOK-31268 priedai).

Dėl skolos detalizavimo

30. Apeliantė nurodo, kad nėra aišku, kokią dalį sudaro prašoma priteisti negrąžinta paskola, o kokią – palūkanos po paskolos sutarties nutraukimo. Apeliantės teigimu, liko neatsakyta, kokia paskolos dalis buvo perduota ieškovei ir kada perduota.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio 1.9 punkte nurodyta, jog prašoma priteisti dalį atsakovės skolos pagal laidavimo sutartį, t. y. 30 000,00 Eur negrąžinto kredito sumos. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškinio dalykas yra neaiškus ir (ar) nedetalizuotas. 2007 m. sausio 26 d. Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė laidavo už kredito gavėjus (tretieji asmenys byloje), kredito gavėjams suteikto kredito suma – 260 658,00 Eur. Iš į bylą pateikto išrašo iš priedo prie (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos PlusPlus Capital AS ir PlusPlus Baltic OU, nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. paskolos, už kurios grąžinimą laidavo atsakovė, įsiskolinimas sudarė 232 874,25 Eur. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 10 d. antstolio S. U. el. laiško matyti, kad likusi neišieškota skolos pagal ginčo kredito sutartį suma sudaro 222 619,81 Eur. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad po 2020 m. birželio 10 d. likusi neišieškota skolos pagal ginčo kredito sutartį suma būtų sumažėjusi.

32. Ieškovė tiek ieškinyje nurodė, kad prašoma priteisti būtent negrąžinto kredito sumą, tiek 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad prašoma priteisti dalį skolos, t. y. 30 000,00 Eur bei procesines palūkanas (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min.; nuo 44 min.). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje jokių kitų reikalavimų, išskyrus negrąžintą kreditą, atsakovės atžvilgiu ieškovė nereiškia. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, o taip pat nustačiusi, kad iš atsakovės prašoma priteisti negrąžinto kredito suma (30 000,00 Eur) yra mažesnė už bendrą likusią negrąžintą kredito sumą (222 619,81 Eur), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad ieškiniu reikalaujama suma apima ir palūkanas, mokėtinas pagal ginčo kredito sutartį. Atitinkamai ieškovei prašant priteisti tik negrąžintą kreditą, bet nekeliant reikalavimų dėl palūkanų pagal ginčo kredito sutartį priteisimo, neaktuali tampa apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su galimybe reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų nutraukus paskolos sutartį.

33. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp PlusPlus Capital AS ir PlusPlus Baltic OU, bei šios sutarties priedo išrašas, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. paskolos, už kurią laidavo atsakovė, įsiskolinimas sudarė 232 874,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog minėta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyta. Nagrinėjamoje byloje atsakovė minėtos sutarties sąlygų taip pat neginčijo. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo žinoma, koks tikslus paskolos dydis buvo skolos perdavimo atsakovei dienai. Aukščiau aptarta reikalavimų perleidimo sutartis patvirtina, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę, kurią sudarė 232 874,25 Eur negrąžintos paskolos, 53 170,60 Eur delspinigių ir (ar) 5 proc. palūkanų, 25 902,99 Eur palūkanų įsiskolinimo, 232,32 Eur delspinigių ir/ar 5 proc. palūkanų, 596,62 Eur kitų mokesčių, bendra suma – 312 776,78 Eur. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog liko neatsakyta, kokia paskolos dalis buvo perduota ieškovei ir kada perduota.

Dėl laidavimo termino

34. CK 6.70 straipsnyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

35. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

36. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tuo tarpu CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

39. Atsakovė argumentą, kad ginčo laidavimo sutartis buvo terminuota ir galiojo iki 2008 m. sausio 26 d., grindė ginčo laidavimo sutarties 9 punktu. Ginčo kreditavimo sutarties specialiosios dalies skyriuje, kurio pavadinimas „Kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“, esančiame 9 punkte nurodyta: „Kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas iki 2008 m. sausio 26 d.“. Teisėjų kolegija, taikydama lingvistinį ir sisteminį sutarties aiškinimo metodus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šios sutartinės nuostatos išaiškinimu, kad tokia sąlyga šios sutarties kontekste reiškia, jog su tame pačiame sutarties punkte nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi būti sudaryta laidavimo sutartis. Minėta sutarties sąlyga buvo įgyvendinta 2007 m. sausio 26 d. AB bankui „Hansabankas“ su D. J. pasirašius laidavimo sutartį.

40. Apeliantė teigia, kad tarp laiduotojo ir kreditoriaus nebuvo susitarimo, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, kadangi laidavimo sutartis buvo terminuota. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės teiginiu nesutikdama akcentuoja, kad ginčo laidavimo sutarties 10 punkte tiesiogiai (lot. expressis verbis) nurodoma, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta sutartinė nuostata suponuoja išvadą, kad atsakovė D. J. ir pirminis kreditorius šia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl jie šiuo atveju netaikytini. Minėta laidavimo sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant sutartį apeliantei turėjo būti aiški ir suprantama ginčo laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-994-302/2020). Apibendrindama aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atsakovės argumentą dėl ginčo laidavimo sutarties termino pasibaigimo 2008 m. sausio 26 d. atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl ieškinio senaties

41. Apeliantės teigimu taikant tiek terminuoto, tiek neterminuoto laidavimo termino pabaigos momentą nustatančias teisės normas, laidavimai yra pasibaigę (yra suėję ieškinio laiduotojams senaties terminai). Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniai reglamentuoja laidavimo pabaigos momentą. Šie straipsniai nereglamentuoja ieškinio senaties termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-943/2017).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutartinių prievolinių teisinių santykių, reikalaujant laidavimo sutarties įvykdymo. Nustačius, kad ginčo laidavimo sutarties terminas nėra pasibaigęs, ir apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė esant nepraleistą bendrąjį ieškinio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas, plačiau šiuo klausimu nepasisako (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė