Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-110-115/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
2A-110-115/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04273-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
E. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-110-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04273-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.10.; 50.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2008 m. spalio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutrūkusia nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., priteisti iš atsakovės 7 728,06 Lt skolą, 2 070,60 Lt nuomos mokestį, 556,42 Lt delspinigius, 3 042,90 Lt palūkanas, 8,06 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovė nuomojamas patalpas nesuderinusi su ieškovu paliko 2009 m. liepos 1 d., todėl pagal sutarties 9.2., 11.4. punktus laikytina, kad sutartis nutrūko 2009 m. rugsėjo 1 d. Kadangi atsakovė laiku neapmokėjo nuomos mokesčio įsiskolinimo ir neatsiskaitė už patalpos nuomos laikotarpiu suteiktas komunalines paslaugas, iš jos taip pat turėtų būti priteisti delspinigiai ir palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2008 m. spalio 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 08/10/08, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės 7 728,06 Lt skolos, 2 070,60 Lt nuomos mokesčio kompensaciją, 556,42 Lt delspinigių, 8,06 proc. dydžio procesines palūkanas ir 387 Lt žyminio mokesčio; išdėstė atsakovei priteistos bendros skolos (10 722,08 Lt) mokėjimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti po 893,51 Lt, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo.

Teismas įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė nuomotas patalpas atlaisvino 2009 m. liepos 1 d., šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, laikė, kad nuomos sutartis vienašališkai buvo nutraukta atsakovės valia nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 11.4. punktas). Tuo pagrindu ieškovui iš atsakovės buvo priteista 2 mėn. nuomos mokesčio kompensacija, kuri sudaro 2 070,60 Lt. Teismas pagrįstu pripažino ir ieškovo reikalavimą priteisti 7 728,06 Lt nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimą, kuris pagrįstas į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Tenkinęs reikalavimą priteisti delspinigius, teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 3 042,90 Lt palūkanų, motyvuodamas tuo, kad šalys sutartyje nebuvo susitariusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, todėl ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra kompensacinės ir atlieka netesybų funkciją. Anot teismo, tiek netesybų, tiek palūkanų priteisimas reikštų neteisėtą dvigubos atsakomybės taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos, išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-506/2009; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-284-464/2012 ).

Įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus apie jos finansinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti visą priteistą sumą iš karto, todėl teismo sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 3 042,90 Lt palūkanų, atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas išdėstė atsakovei priteistos skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Išieškomos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo. Taigi palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir jos nėra laikomos netesybomis. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-12929-600/2011, 2-5282-129/2011; Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4448-577/2011).

2. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo nuo 2009 m. vasario 17 d., turėjo pakankamai laiko kreiptis į ieškovą dėl mokėjimo grafiko pakeitimo. Taigi nėra jokio pagrindo skolos mokėjimą išdėstyti dar 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė E. Š. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal byloje pateiktus dokumentus matyti, kad ieškovas prašė iš atsakovės be kitų reikalavimų priteisti delspinigius ir kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas remiantis CK 6.210 straipsniu ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Pagal savo funkciją yra skiriamos dvi palūkanų rūšys: mokėjimo ir kompensavimo. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Yra preziumuojama, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl įstatyme numatytas jų minimalus kompensavimas (CK 6.261 straipsnis). Įstatyme nustatytas kompensacijos funkciją atliekančias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Bylos šalių 2008 m. spalio 8 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 08/10/08 10.1. punkte numatyta, kad už piniginių prievolių savalaikį nevykdymą ieškovas įgis teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti delspinigius (netesybas).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi netesybos ir įstatyme numatytos kompensacinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis) atlieka iš esmės tą pačią funkciją – kompensuoja minimalius kreditoriaus patiriamus dėl netinkamo skolininko piniginės prievolės vykdymo nuostolius, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi bylos šalys, sudarydamos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 08/10/08, iš anksto susitarė dėl minimalių būsimų ieškovo nuostolių, jeigu atsakovė netinkamai vykdys savo pinigines prievoles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nes jų priteisimas sąlygotų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Ši išvada darytina ir dėl to, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paskaičiuoti delspinigiai nekompensuoja jo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patiriamų nuostolių.

Nepagrįsti ir ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo neteisėtumo. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Byloje atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ji nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, jos gaunamos pajamos yra mažos (pvz., 2011 metais atsakovės bendros pajamos buvo 3 748,99 Lt) (b. l. 53-66). Šie duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, objektyviai užkertanti jai galimybę iškart įvykdyti sprendimą. Įvertinus šią faktinę aplinkybę kartu su faktu, jog ieškovui yra priteistos procesinės palūkanos – kompensuojančios ieškovo patiriamus nuostolius, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui nepažeidžia ieškovo interesų.

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius