Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-284-464/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-284-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05480-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-284-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05480-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 44.5.1.; 50.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011-04-06 su ieškiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atsakovo 1842,72 Lt delspinigių, 1030,13 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas praleido 2010-12-01 ir 2011-01-03 sąskaitų apmokėjimo terminus pagal 2007-04-13 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.2 p., dėl to turi sumokėti delspinigius pagal sutarties 10.1 p. ir palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už uždelsimo laikotarpius.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu (b.l. 39-43) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010-12-01 sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2010-12-20, dalis sąskaitos 200 Lt sumokėta 2011-01-04, likusi dalis 35 333,16 Lt sumokėta 2011-02-22. Delspinigiai gali būti skaičiuojami už 14 pavėluotų dienų visai sąskaitos sumai ir už 62 dienas 35 333,16 Lt sumai, viso 876,26 Lt. 2011-01-03 sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2011-01-20, 100 Lt pagal šią sąskaitą sumokėta 2011-01-20, likusi dalis 35 433,16 Lt sumokėta 2011-02-23. Delspinigių dydis sutartyje neprotingai didelis, todėl prašė sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. dydžio delspinigių, t. y. pagal teismų praktiką įprastus delspinigius.

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dubliku (b.l. 53-54) palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, jog nėra pagrindo sumažinti šalių sutartimi nustatytus 0,04 proc. delspinigius, nes būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Palūkanas turi būti mokamos visais atvejai, kai vėluojama įvykdyti prievolė, jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją bei tampa pačios skolos dalimi, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 1030,13 lt dydžio palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ tripliku (b.l. 58-59) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė savo poziciją, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti dvigubas netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu (b.l. 76-78) ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 1359,24 Lt delspinigių, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 8 Lt, o iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 5,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog 2007-04-13 nuomos sutartimi atsakovas išsinuomojo iš ieškovo patalpas. Pagal sutarties 6.2 p. patalpų nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama, 20 dienos pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą. Taigi už 2010 m. gruodžio mėn. patalpų nuomą išrašytą 2010-12-01 sąskaitą NTV Nr. 4465, kurios suma 35 533,16 Lt, atsakovas turėjo apmokėti iki 2010-12-20. Už 2011 m. sausio mėn. patalpų nuomą išrašytą 2011-01-03 sąskaitą NTV Nr. 4783, kurios suma 35 533,16 Lt, atsakovas turėjo apmokėti iki 2011-01-20. Teismas nustatė ir tai, jog atsakovas pradelsė 2010-12-01 sąskaitos NTV Nr. 4465, kurios suma 35 533,16 Lt, apmokėjimo terminus, nes 200 Lt sumokėjo 2011-01-04, o likusią dalį 35 333,16 Lt sumokėjo 2011-02-22. Atsakovas dalinai pradelsė 2011-01-03 sąskaitos NTV Nr. 4783, kurios suma 35 533,16 Lt, apmokėjimo terminus, nes tik 100 Lt sumokėjo laiku 2011-01-20, tačiau likusią dalį 35 433,16 Lt sumokėjo 2011-02-23. Pagal pirmąją sąskaitą 35 533,16 Lt sumą atsakovas uždelsė apmokėti 14 dienų, o 35 333,16 Lt sumą uždelsė apmokėti 49 dienas. Viso delspinigiai už uždelsimą atsiskaityti sudaro 891,52 Lt (35533,16 Lt/100×0,04×14=198,99 Lt; 35333,16 Lt/100×0,04×49=692,53 Lt; 198,99 Lt + 692,53 Lt = 891,52 Lt). Pagal antrąją sąskaitą 35 433,16 Lt sumą atsakovas uždelsė apmokėti 33 dienas. Viso delspinigiai už uždelsimą atsiskaityti sudaro 467,72 Lt (35433,16 Lt/100×0,04×33). Todėl bendra delspinigių suma sudaro 1359,24 Lt. Pasisakydamas dėl delspinigių dydžio teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kurių pagrindu jis prašo mažinti delspinigius, nėra pagrįsti. Teismas nenustatė, kad priteistini delspinigiai būtų akivaizdžiai per dideli, jie artimi rinkoje nusistovėjusiems palūkanų dydžiams esant kreditavimo santykiams, šalys – verslo subjektai, laisva valia sudarę sutartį. Pažymėjo, jog kreditorius patiria nuostolius ir kitus nepatogumus vėluojant mokėti nuomos mokestį, esant tęstiniams nuomos santykiams, nuomos mokesčio savalaikis mokėjimas, tinkamas prievolių vykdymas nuomotojui yra itin svarbus. Todėl šalys sutartyje ir susitarė dėl iš anksto nustatytų būsimų kreditoriaus nuostolių. Delspinigiai, lyginant su pradelstų mokėjimų sumomis, nėra dideli, jų dydis nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Tačiau už tą patį vėlavimo atsiskaityti laikotarpį priskaičiuotų palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimų prevencijos įstatymą teismas ieškovui nepriteisė motyvuodamas tuo, kad šių palūkanų paskirtis yra ta pati, kaip ir delspinigių – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimas pagal CK 6.261 str., ir jų priteisimas kartu reikštų du kartus tų pačių nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu (b.l. 81-82) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 767,91 Lt palūkanų bei atitinkamai padidinti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, neteisingai paskaičiavo palūkanas, todėl tikslina savo reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir prašo priteisi iš atsakovo 767,91 Lt palūkanas. Atmesdamas reikalavimą dėl 767,91 t palūkanų priteisimo teismas vadovavosi CK 6.261 str. ir nurodė, jog patenkinus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas neturi teisės reikalauti palūkanų. Teismas privalėjo vadovautis CK 6.210 str. 2 d. Ši teisės norma nenustato, jog kartu su palūkanomis kreditorius neturi teisės reikalauti netesybų. CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. numatyta, jog pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas neturėjo pagrindo įskaičiuoti delspinigius į reikalaujamų palūkanų sumą. Abi šalys yra komercine veikla besiverčiantys ūkio subjektai, tarp šalių yra sudarytas komercinis sandoris, todėl prievolei mokėti palūkanas taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu (b. l. 88-85) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti 767,91 Lt dydžio palūkanas už analogišką laikotarpį, t.y. ieškovas atlieka netesybų bei palūkanų, skaičiuojamų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą kumuliaciją. 2007-04-13 nuomos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių delspinigių dydžio. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų susitarusios ir dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Ieškovo paskaičiuotos 767,91 Lt palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio, t.y. atlieka netesybų funkciją. Nagrinėjamu atveju nuostoliai, kuriuos kompensuoja palūkanos, apima ir netesybos. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių bei palūkanų už tą patį laikotarpį priteisimo yra nepagrįstas. Kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalys yra nustačiusios netesybų mokėjimą, išieškoti kartu ir netesybas ir palūkanas už at patį laikotarpį negalimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 320 str. 1 d.) teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties sąlygas bei įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sandorio neįvykdymo teisines pasekmes, ir pagrįstai pripažino, kad delspinigiai ir palūkanos šiuo konkrečiu atveju atlieka tą pačią, nuostolius kompensuojančią funkciją, Todėl teisingai šį ieškovo reikalavimą išsprendė, atsisakydamas kartu su delspinigiais priteisti ir ieškovo priskaičiuotas palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliacinio skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje kilo ginčas dėl teisinių padarinių atsakovui taikymo, šiam laiku nevykdant 2007-04-13 patalpų nuomos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų sumokėti nuomos mokestį (b.l.7-13). Minėtos sutarties 10.1. p. bei 10.15. p. šalys sulygo, kad nuomotojui (atsakovui) pažeidus sutartimi nustatytą atsiskaitymo už patalpų nuomą tvarką ir po įspėjimo apie tokį pažeidimą gavimo per 10 dienų neištaisius pažeidimo, nuomotojas (apeliantas) gali pareikalauti sumokėti netesybas – 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo jam paskaičiuotos ir nesumokėtos pinigų sumos. Šioje byloje apeliantas prašė priteisti 1842,72Lt delspinigių ir teismas iš dalies tokį reikalavimą patenkino, priteisdamas 1359,24 Lt delspinigių. Tačiau priteisti 1030,13 Lt palūkanas atsisakė, nes šios, teismo vertinimu, taip pat yra kreditoriaus minimalūs nuostoliai, be to, mažesni nei delspinigiai, todėl įskaitė juos delspinigių suma. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba pačios šalys susitarimu. Jų paskirtis yra dvejopa. Kai kuriais atvejais palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimosi svetimais pinigais funkciją. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Nagrinėjamojoje byloje šalys nuomos sutartyje nėra sulygusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, be to, tokio pobūdžio funkcijas atliekančių palūkanų nenumato ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Apeliantas palūkanų reikalauja pagal CK 6.210 str. 2 d. Šioje teisės normoje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.37 str.), t.y. palūkanos, kuriomis ir yra kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius kurios nors piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Neabejotina, kad tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios nuomininko atsakomybės formos, t.y. nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, apeliantas pagrįstai būtų reikalavęs kompensuoti jam minimalius nuostolius per įstatyminių palūkanų institutą, tokių palūkanų dydį, paskaičiavimo bei jų mokėjimo principus siejant su Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 str. pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu ir jos teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinėms palūkanoms taikomi ir CK 6.210 str. nustatyti atitinkami dydžiai. Tai paaiškinama tuo, kad ir per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, turi iš to naudos ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus, taigi privalo juos bent minimaliai kompensuoti, jeigu neįrodomas kitoks nuostolių dydis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismas neturėjo pagrindo įskaičiuoti delspinigius į reikalaujamų palūkanų sumą, faktiškai ir teisiškai ydingi. Priešingai, apeliantas siekė kartu prisiteisti ir įstatyminius (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.), ir sutartinius (CK 6.71 str.) minimalius nuostolius.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokių palūkanų funkcinės paskirties atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 str., sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis c.b. Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

Remiantis išdėstytais argumentais darytinos tokios išvados: jeigu yra pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir palūkanas pagal CK 6.37 str. 2 d., tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo; jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių, ir tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Kitokio aiškinimo nenulemia ir tai, kad vertinama sutartis yra komercinis sandoris ir jai taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Vien ši aplinkybė nesudaro prielaidų iš skolininko reikalauti kartu įstatyminių ir sutartinių minimalių, t.y. tik preziumuojamų nuostolių, neįrodžius fakto, kad nuostoliai vėluojant sumokėti nuomos mokestį realiai buvę didesni.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą (b.l. 102), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė