- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- eAS-895-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03180-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- asociacijos „EEPA“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. (27)-A4-2479 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“ (toliau – ir Įspėjimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skųsti Įspėjimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nes pareiškėjas negalėjo nustatytais terminais ir tvarka apskųsti Įspėjimo dėl to, jog Įspėjime buvo nurodyta, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tuo metu buvo išaiškinęs, jog Agentūros raštas įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. gegužės 30 d. nutarime nurodė, kad įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas teisme. Tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas sužinojo ir suprato, kad įgijo teisę skųsti Įspėjimą, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017 ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2017 panaikino pirmosios instancijos teismų nutartis ir perdavė pareiškėjo skundų dėl įspėjimų panaikinimo priėmimo klausimus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą.
Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įspėjimo paduoti. Teismo vertinimu, būtent nuo Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokio pobūdžio administraciniai aktai, kaip nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įspėjimas, gali būti skundžiami teismui, priėmimo, o ne nuo kitose administracinėse bylose priimtų nutarčių pareiškėjas turėjo suvokti, jog įgijo teisę skųsti Įspėjimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas administracinėse bylose Nr. eI-4295-789/2017 ir Nr. eI-4109-629/2017 ginčijo analogiško pobūdžio administracinius aktus (įspėjimus), tačiau minėtose administracinėse bylose pareiškėjas skundus teismui pateikė 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. birželio 30 d., t. y. per 1 mėnesį nuo Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiose administracinėse bylose pareiškėjas buvo nurodęs analogiškas nagrinėjamai bylai priežastis praleistam terminui atnaujinti, t. y. pareiškėjas dar 2017 m. birželio mėnesį suprato, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai yra skundžiami teismui, tačiau nagrinėjamoje byloje skundą teismui padavė praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.
Įvertinęs prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai operatyvus ir nesielgė rūpestingai, taip pat pats pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Teismas pažymėjo, kad kitos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, byloje nenustatytos. Atsižvelgęs į tai, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą, o yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjas asociacija „EEPA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad jis dar 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5265 „Dėl įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“, 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. (15.11)-A4-7809 „Dėl laidavimo ir draudimo raštų ir įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą“ ir 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9989 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo“ panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4109-629/2017 neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tai, kad pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas tapo realus tik sulaukus galutinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonės šiuo klausimu, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-4295-789/2017, kuria taip pat nebuvo atnaujintas terminas skundui paduoti. Pareiškėjas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo poziciją, pagrįstai manė, kad jis negali ginti savo pažeistų teisių ginčydamas Įspėjimą, kaip praleidęs terminą skundui paduoti, nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas buvo pateikęs tam tikrą išaiškinimą šiuo aspektu.
Pareiškėjo teigimu, jis buvo apdairus, nes atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo sprendimus nepriimti skundų ir neatnaujinti termino skundams paduoti, nenorėdamas patirti papildomų išlaidų už skundo parengimą, neteikė trečio skundo (dėl Įspėjimo), kurį parengė bei nedelsdamas pateikė tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškėjas po Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo turėjo suprasti, kad įgijo teisę skųsti Įspėjimą, yra neteisus, nes pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino skundams paduoti ir atsisakė priimti du pareiškėjo pateiktus skundus, todėl pareiškėjas suprato, kad jis šiuo konkrečiu atveju neturi faktinės teisės skųsti įspėjimus, nes yra praleistas ir neatnaujintinas skundo padavimo terminas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad po to, kai pareiškėjas sulaukė abiejų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, skundas buvo parengtas ir pateiktas operatyviai, t. y. skundas pateiktas nepraleidus 1 mėnesio termino po 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017 paskelbimo. Pareiškėjas tvirtina, kad jis elgėsi rūpestingai, protingai bei apdairiai, savo teisių gynimo būdą pasirinko atsižvelgęs į teismų sprendimus, operatyviai pateikė skundą. Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė būtent objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės – pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti anksčiau pateiktus skundus. Būtent pirmosios instancijos teismo aiškinimai turėjo įtakos pareiškėjo elgesiui ir sudarė kliūtis pareiškėjui pateikti skundą. Šios aplinkybės konkrečiu atveju pripažintinos svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas ABTĮ nustatytas terminas skundui pateikti, nes pareiškėjas savo teisėmis naudojasi protingai ir jomis nepiktnaudžiauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino skundui dėl Įspėjimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įspėjimo panaikinimo paduoti, nes Įspėjimas buvo priimtas 2016 m. kovo 14 d., o skundas dėl jo panaikinimo šioje byloje teismui buvo paduotas 2017 m. rugsėjo 19 d.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-225-520/2017).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-520/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skunde nurodė, kad jis tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. sužinojo ir suprato, jog įgijo teisę skųsti Įspėjimą, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai, kaip Įspėjimas, gali būti skundžiami teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad būtent nuo Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriame buvo išaiškinta, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai, kaip Įspėjimas, gali būti skundžiami teismui, priėmimo, o ne nuo kitose administracinėse bylose priimtų nutarčių pareiškėjas turėjo suvokti, jog įgijo teisę skųsti Įspėjimą. Taigi po Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimo pareiškėjas turėjo operatyviai pasirūpinti savo galbūt pažeistų teisių gynimu, kreipdamasis į teismą dėl Įspėjimo panaikinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo dėl Įspėjimo panaikinimo padavimas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimo, kai kiti to paties pareiškėjo skundai dėl kitų tokio pobūdžio įspėjimų teismui buvo paduoti per 1 mėnesį nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir operatyvus. Pareiškėjas taip pat nebuvo pakankamai nuoseklus, nes dalį įspėjimų (iš viso 4), iš kurių vienas buvo priimtas netgi vėliau negu Įspėjimas, apskundė teismui pakankamai operatyviai po Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimo, o dėl Įspėjimo panaikinimo delsė kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse byloje Nr. eI-4109-629/2017 ir Nr. eI-4295-789/2017 išdėstyta pozicija dėl termino neatnaujinimo ir pareiškėjo nurodomas siekis išvengti papildomų išlaidų už dar vieno skundo (dėl Įspėjimo panaikinimo) parengimą nepateisina pareiškėjo delsimo kreiptis į teismą. Akcentuotina, kad pareiškėjui visose šiose bylose atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), turintis žinoti delsimo kreiptis į teismą teisines pasekmes.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors iki Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimo egzistavusias kliūtis kreiptis į teismą dėl Įspėjimo panaikinimo būtų galima pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, tačiau pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą dėl Įspėjimo panaikinimo po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo yra susijęs su subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios, t. y. šis delsimas yra susijęs su paties pareiškėjo pasirinktu elgesio modeliu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.