- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- AS-225-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02950-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas, Aleksandras Jokū
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-3312-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovą NŽT Palangos skyrių patenkinti atmestą pareiškėjo bei jo atstovo prašymą dėl išvados parengimo bei įpareigojimo kompetentingus valstybės pareigūnus ir tarnautojus parengti mirusios E. B. vardu išvadą dėl Palangoje likusio žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai (negrąžinamai) žemei, perkėlimo ir tų žemių plotų kiekio neatlygintinio perdavimo lygiaverčiais žemės plotais ar vandens telkinio plotais (duomenys neskelbtini) ar kitoje Lietuvos Respublikos vietoje.
Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir paaiškino, kad jis su 2016 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas mirusios E. B. vardu parengti išvadą dėl Palangos mieste likusio žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, perdavimo neatlygintinai lygiaverčiais žemės, miško ar vandens telkinio plotais (duomenys neskelbtini). Kadangi NŽT Palangos skyrius skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti 2016 m. liepos 19 d. prašymą, pareiškėjas neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka šį sprendimą apskundė NŽT direktoriui. 2016 m. lapkričio 11 d. buvo gautas skundžiamas NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą. Nesutikdamas su skundžiamu NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu, nepraleisdamas nustatyto skundo padavimo termino, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10170-811/2016 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad byla yra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodė, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties ir procesinių dokumentų iki šiol nėra gavęs, o jo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. atostogavo, todėl neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. B. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėjas ginčijamą NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą gavo 2016 m. lapkričio 11 d., sprendė, jog pareiškėjas su skundu į teismą turėjo būti kreiptis per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, t. y. paskutinė skundo padavimo termino diena buvo 2016 m. gruodžio 12 d. Teismas, įvertinęs ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjas su skundu turėjo kreiptis būtent į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nes skundžiamas NŽT sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ginčą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka dėl NŽT Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą.
Vertindamas pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko nebuvo tinkamai realizuota kreipimosi į teismą teisė, t. y. dėl ko iš pradžių buvo kreiptasi ne į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriam byla nėra teisminga. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai reglamentavęs šios kategorijos bylų teritorinį teismingumą ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjo cituojama teismų praktika nėra reikšminga. Teismas nustatė, kad kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą metu pareiškėjui atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, bei preziumuojama, jog jam turi būti žinoma skundo padavimo teismui tvarka. Teismas darė išvadą, kad dėl bylos teismingumo abejonių neturėjo kilti, nes net Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde buvo akcentuojama, jog ginčas kilo būtent dėl NŽT Palangos skyriaus administracinio akto ir siekiama ginčo nagrinėjimo būtent pagal šio subjekto buveinę.
Nors pareiškėjas skunde akcentavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-10170-811/2016 iki šiol jam nėra įteikta, tačiau teismas nustatė, kad laikantis teisės aktų reikalavimų 2016 m. gruodžio 5 d. ši teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjo atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui. Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi išsprendęs skundo priėmimo klausimą ir nurodęs, kad skundas teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, sudarė teisines prielaidas pareiškėjui kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dar nepasibaigus skundo padavimo terminui, nes paskutinė skundo dėl skundžiamo NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo pateikimo diena buvo 2016 m. gruodžio 12 d. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas ir jo atstovas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kurie būtent priklausė nuo jų valios, veikti apdairiai ir tinkamai realizuoti jiems suteiktas procesines teises.
Dėl pareiškėjo atstovo atostogų teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog advokatas Aleksandras Jokūbauskas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. buvo išvykęs, tačiau nėra pateikti jokie faktiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atstovas buvo išvykęs ar atostogavo ir nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2016 m. gruodžio 22 d. dalyvavo Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog atstovo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą; termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas atostogomis ar švenčių dienomis (2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-876-438/2016).
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, yra subjektyvios, priklausiusios nuo pareiškėjo ir jo atstovo valios bei negali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
III.
Pareiškėjas R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad advokatas Aleksandras Jokūbauskas atstovauja pareiškėjui pagal 2016 m. birželio 24 d. sutartį. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą nuspręsta kreiptis vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-7467-473/2016 suformuotu išaiškinimu bei prašyta kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, kad byla būtų perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui jokie procesiniai dokumentai Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-10170-811/2016 nebuvo siunčiami, advokatui 2016 m. gruodžio 5 d. teismo nutartis išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis jau tuo metu, kai advokatas atostogavo. Nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d. advokatas buvo išvykęs į užsienį, po to iš karto susirgo ir iki 2017 m. sausio 11 d. gydėsi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare. Skundas su priedais elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjo atstovui buvo grąžintas 2016 m. gruodžio 23 d. Kita darbo diena po šio dokumentų grąžinimo buvo tik 2016 m. gruodžio 27 d., o skundas su priedais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo įteiktas 2016 m. gruodžio 29 d., t. y. advokatas, gavęs dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, iš karto teikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą su priedais bei net nelaukė, kada iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bus grąžinti dokumentai paštu. Advokato dalyvavimas 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdyje tik patvirtina, kad advokatas net atostogų bei sveikatos būklės sąskaita siekė kaip įmanoma negaišinti teismo procesų. Jeigu NŽT į pareiškėjo skundą būtų atsakiusi laiku, skundo pateikimo ir priėmimo administraciniame teisme laikotarpis nebūtų sutapęs su advokato iš anksto suplanuotu atostogų laikotarpiu, todėl atstovas būtų dirbęs, tinkamai ir laiku reagavęs bei ištaisęs padarytą klaidą, kuri nėra esminė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojas ignoravo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkto reikalavimą ir apie išsiųstus į advokato Liteko VEP posistemio paskyrą procesinius dokumentus neinformavo advokato jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Nurodytas pažeidimas yra esminis, nes nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d. advokatas buvo užsienyje ir atostogų metų disponuoti šiais dokumentais neturėjo elementarių techninių galimybių. Pareiškėjo teigimu, advokatas dėl atostogų, ligos ar kitų svarbių priežasčių turėtų būti atleistas nuo profesinių funkcijų vykdymo, o jeigu tokiu atveju praleidžiami įstatymų leidėjo nustatyti gana trumpi procesiniai terminai, jie turėtų būti atnaujinti. Kadangi nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, praleido nustatytą terminą paduoti skundą į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl svarbių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo ir jo atstovo valios priežasčių, terminas turėtų būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjo R. B. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kurį pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. apskundė NŽT direktoriui. 2016 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo atstovas gavo skundžiamą NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą. 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą dėl šių sprendimų panaikinimo, kartu prašydamas ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė skundo padavimo termino diena buvo 2016 m. gruodžio 12 d.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad jis savo galbūt pažeistas teises iš pradžių siekė apginti kreipdamasis ne į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl NŽT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo, kuriame taip pat buvo prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl šios administracinės bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10170-811/2016 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo jis turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Ši teismo nutartis 2016 m. gruodžio 5 d. buvo išsiųsta pareiškėjo atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui susipažinti. Kaip jau minėta, 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą dėl NŽT ir NŽT Palangos skyriaus sprendimų panaikinimo, kartu prašydamas ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių gynimo, buvo aktyvus ir kreipėsi dėl skundžiamo NŽT sprendimo panaikinimo į teismą, tačiau skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nusprendė, kad byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, t. y. pareiškėjas suklydo dėl bylos teritorinio teismingumo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas atsakovu nurodė NŽT ir prašė panaikinti būtent NŽT sprendimą. Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad skundas buvo teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-7467-473/2016 suformuotu išaiškinimu. Atsižvelgusi į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviai siekė apskųsti jam nepalankų NŽT sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas skundžiamo NŽT Palangos skyriaus sprendimo teisėtumas, ir šią savo teisę iš pradžių bandė realizuoti paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo priėmimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors skundo padavimas nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi išsprendęs skundo priėmimo klausimą ir nurodęs, kad skundas teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, sudarė teisines prielaidas pareiškėjui kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dar nepasibaigus skundo padavimo terminui, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjui jokie procesiniai dokumentai administracinėje byloje Nr. I-10170-811/2016 nebuvo siunčiami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjo atstovas, kuriam buvo išsiųsta ši nutartis, jau atostogavo užsienyje, iš kurio grįžo 2016 m. gruodžio 17 d., t. y. jau pasibaigus skundo padavimo terminui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas ir jo atstovas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kurie būtent priklausė nuo jų valios, veikti apdairiai ir tinkamai realizuoti jiems suteiktas procesines teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas po sužinojimo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties rezultatą buvo rūpestingas, atidus ir pakankamai operatyviai pasirūpino kreipimusi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti skundžiamus aktus, būtinumą užtikrinti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo delsimą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, todėl laikytinos svarbiomis priežastimis, užkirtusiomis jam kelią laiku kreiptis būtent į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjui tiek kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tiek ir į Klaipėdos apygardos administracinį teismą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas, tačiau pareiškėjo prašymas priimti nagrinėti jo paduotą skundą šioje stadijoje negali būti tenkinamas, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti pareiškėjo R. B. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-3312-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 16SD-1240-(14.16.104.) „Dėl prašymo“ panaikinimo paduoti.
Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.