Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-08-30 · Administracinė byla Nr. eAS-673-556/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
eAS-673-556/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02207-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
asociacijos ,,EEPA“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-673-556/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos ,,EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos ,,EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija ,,EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 30 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (27)-A4-5644 ,,Dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“ (toliau – ir Raštas) bei atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Rašte buvo nurodyta, jog jis nėra skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat buvo išaiškinęs, kad Agentūros raštas įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, taigi pareiškėjas negalėjo ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka apskųsti šiuo atveju ginčijamų įspėjimų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. KT6-N5/2017 nurodė, kad įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 38 str. 1 d. 3 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus 22,50 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl Rašto, nėra. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 15 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1137-463/2017, kurioje asociacija „EEPA“ prašė panaikinti Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“, kuriuo atsakovas sustabdė asociacijos elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimą bei nustatė terminą pažeidimams pašalinti – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. (27)-A4-9075 buvo priimtas skundžiamo Rašto pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1137-463/2017 įvertino tai, kad Agentūra Raštu nurodė pareiškėjui, jog jis, vertindamas tinkamai eksploatuotas EEĮ priėmimo vietas, neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1137-463/2017 nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-3722-502/2017 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, kad, nors pagal savo pobūdį Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, tačiau Raštas yra administracinis sprendimas, kurio pagrindu tęsiant administracinę procedūrą buvo priimtas galutinis administracinis sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo, dėl kurio pareiškėjas teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. LVAT praktikoje konstatuota, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, priimtas Rašto pagrindu, buvo apskųstas teismui, dėl jo yra nagrinėjama byla, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundžiamo Rašto teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administracinėje byloje Nr. eA-3722-502/2017. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas teismo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eI-1137-463/2017 teikė skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. (27)-A4-9075 ,,Dėl licencijų galiojimo sustabdymo”, atitinkamai prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą sustabdyti jam išduotų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimą, t. y. iš esmės ginčydamas galutinį atsakovo sprendimą sustabdyti pareiškėjo licencijų galiojimą. Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eI-1137-463/2017 įspėjimą (jame nustatytą pažeidimų pašalinimo terminą) vertino sprendimo kontekste, tačiau dėl įspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Pareiškėjas sutinka, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-3722-502/2017, t. y. spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą panaikinti atsakovo sprendimą – sustabdyti licencijų galiojimą, turėtų įvertinti įspėjimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai susiję su sankcijos proporcingumu (licencijos galiojimo sustabdymu). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir LVAT tikėtina nepasisakys dėl įspėjimo (kaip atskiro dokumento) teisėtumo, pagrįstumo ir / ar jo panaikinimo, kadangi apskritai toks prašymas skunde nebuvo teiktas, kadangi pagal formuotą teismų praktiką (iki Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. KT6-N5/2017) įspėjimas, kaip dokumentas, negalėjo būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Tokia situacija sąlygos tai, kad net ir panaikinus atsakovo sprendimą sustabdyti licencijų galiojimą, pareiškėjo atžvilgiu liks galioti įspėjimas, kuris sukels teisines pasekmes ateityje (nenuginčytas teisme) taip ir neapsaugant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Pavyzdžiui, pareiškėjui gavus naują įspėjimą, pastarasis kartu su nenuginčytu įspėjimu galės būti traktuojamas kaip pagrindas licencijos panaikinimui Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto pagrindu.

2. Pareiškėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus skundžia įspėjimą dėl to, kad pastarasis teisminiu keliu yra nenuginčytas. Teismo nutartyje nurodoma LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-555-10 pareiškėjo reikalavimai buvo pripažinti kaip negalintys būti ginčo dalykas administracinėje byloje, tuo metu, kaip teisingai konstatavo teismas nutartyje, įspėjimas pareiškėjui pagal savo pobūdį sukelia teisines pasekmes ir yra savarankiška poveikio priemonė, kuri gali būti skundžiama teisme (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. KT6-N5/2017). Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi nurodytoje administracinėje byloje įspėjimo, kaip atskiro dokumento, pagrįstumas ir teisėtumas (naikinimas) nebus nagrinėjamas, nes tai nėra minėtos bylos nagrinėjimo dalykas, kuris ir apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis į teismą dėl skundžiamo akto panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.), tačiau teigia, jog tai padaręs dėl svarbių priežasčių – Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. KT6-N5/2017 nurodė, kad įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas teisme.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundo padavimo terminas praleistas, tačiau iš esmės neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl termino skundui paduoti, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiamo Rašto teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas kitoje administracinėje byloje Nr. eA-3722-502/2017, kurioje pareiškėjas skundžia galutinį administracinį sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamoje nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl Rašto apskundimo galimybės. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal savo pobūdį Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, tačiau konstatavo, jog pagal LVAT praktiką argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Taigi teismas nurodė, jog skundžiamas aktas, kuris sukelia teisines pasekmes, negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu šioje byloje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundžiamo Rašto teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tikrinamoje administracinėje byloje prieš tai išsprendus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitas teisiškas reikšmingas aplinkybes dėl skundo priėmimo.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos ,,EEPA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius