Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KINGO CONSULT BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KINGO CONSULT BALTIC“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KINGO CONSULT BALTIC“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. birželio 6 d. padavė skundą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-38 „Dėl UAB „KINGO CONSULT BALTIC“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ susigrąžinimo ir dalies paramos neskyrimo“; 2) atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios pateisintų tokį ilgą delsimo laiką (beveik metus). Toks delsimas rodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Pareiškėjo nurodyta priežastis negali būti laikoma pateisinama aplinkybe, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti. Kitų motyvų dėl termino atnaujinimo pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

II.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas, kuris buvo išnagrinėtas daugiau nei po 6 mėnesių, be to, Klaipėdos apygardos teisme buvo pateiktas priešieškinis į Agentūros ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas jo nepriėmė. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundas nepateiktas laiku dėl svarbių priežasčių ir yra priimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „KINGO CONSULT BALTIC“ skundą dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą jo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktais dokumentais ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Agentūra 2016 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-38, kurį pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. per elektroninių paslaugų portalą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neįskaitomas (įskaitomas tik paskutinis jo lapas), kartu su juo nepateikti skundžiami aktai, todėl nustatė terminą iki 2016 m. gegužės 23 d. trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įskaitomą skundą su priedais. Pareiškėjui nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-716-146/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 6 d. per elektroninių paslaugų portalą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundas dėl techninės klaidos nebuvo tinkamai pateiktas ir užregistruotas elektroninių paslaugų portale, nors už jį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2017 m. birželio 6 d., nes dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria ankstesnis pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, buvo paduotas atskirasis skundas, kuris išnagrinėtas daugiau nei po 6 mėnesių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teisme buvo pateiktas priešieškinis į Agentūros ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuos argumentus Bendrovė nurodė tik atskirajame skunde, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė vienintele aplinkybe – technine klaida, kurios plačiau nepakomentavo, nenurodė, kokia tai buvo klaida, kada ir dėl kieno kaltės ji įvyko. Be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Bendrovė nepateikė įrodymų apie tokios klaidos egzistavimą, t. y. kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo iki 2017 m. birželio 6 d. teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38, tačiau jis dėl kažkokių priežasčių teismo nepasiekė. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad už teismo nepasiekusį skundą buvo sumokėtas žyminis mokestis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Kartu su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas tik už 2016 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktą skundą sumokėto žyminio mokesčio kvitas, kuris 2016 m. birželio 9 d. nutartimi buvo grąžintas pareiškėjo skundą laikius nepaduotu. Todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-491-613/2017 pažymėtina, kad iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog ši civilinė byla 2016 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-7216-561/2016 Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas 2017 m. sausio 6 d. Priešieškinį dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38 panaikinimo šioje civilinėje byloje pareiškėjas pateikė tik 2017 m. balandžio 3 d., o Klaipėdos apygardos teismas jį atsisakė priimti 2017 m. balandžio 19 d.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas nei gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį dėl nustatytų skundo trūkumų šalinimo, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi palikus nepakeistą 2016 m. birželio 9 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas, nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu, per protingą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nepagrįstai delsė ginti savo galbūt pažeistas teises ir nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38, nors tokia teisė jam papildomai buvo išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Šios išvados niekaip nekeičia ir aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 3 d. pareiškėjas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-491-613/2017 pateikė priešieškinį dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38 panaikinimo, kadangi jis (priešieškinis) buvo pateiktas praėjus metams po to, kai baigėsi minėto Agentūros sprendimo apskundimo terminas, be to, šiame Agentūros sprendime aiškiai nurodyta, kad jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ir iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ši tvarka pareiškėjui yra žinoma.

Taigi tai, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamą teismą, negali būti pripažįstama svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti. Juo labiau, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pareiškėjui visą laiką atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokatas), be to, dėl pareiškėjo skundų užvestos elektroninės bylos, todėl pareiškėjas turėjo visas sąlygas savo teises ginti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, tačiau to nepadarė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-38 paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą šio Agentūros sprendimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KINGO CONSULT BALTIC“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.