Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai, Utenos rajono savivaldybės merui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų biudžetinė įstaiga Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.3. Ieškinio priėmimo klausimą gal išspręsti tik pirmosios instancijos teismas, todėl atskirojo skundo prašymas priimti patikslintą ieškinį negali būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria palikta nenagrinėta ieškinio dalis, teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovė skundžia nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas nemotyvuotai paliko nenagrinėtą dalį ieškinio reikalavimų, pasisakydamas skundžiama nutartimi dėl ginčo esmės, neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Todėl toliau, įvertinus skundžiamos nutarties, atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą motyvus, pasisakoma dėl teisės normų, reguliuojančių ieškinio priėmimą, ieškinio trūkumų nustatymą bei ieškinio palikimą nenagrinėto, ir pirmosios instancijos teismo nutarties atitikties šioms teisės normoms.

Dėl teisės normų, reguliuojančių ieškinio priėmimą, ieškinio trūkumų nustatymą bei ieškinio palikimą nenagrinėto, nepašalinus trūkumų

20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

22. Jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu iškelta byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui, teismas ją nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

23. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl to teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 48 punktas).

24. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 74 punktas).

25. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

26. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 21 punktas).

27. Ieškinio trūkumų nustatymo institutas taikomas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra apskritai nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas).

28. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2025, 38 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti pradinį ieškinį, tikslintą du kartus, palikęs nenagrinėtą dalį pradinio ieškinio reikalavimų, rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nepasisakė dėl dviejų patikslintų ieškinių reikalavimų priėmimo / nepriėmimo. Iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus ir patikslintų ieškinių reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl Utenos rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 1 d. potvarkio „Dėl Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Direktoriaus pareiginės algos kintamosios dalies nenustatymo“ panaikinimo. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės prašo priimti nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį, motyvuodama tai tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį atskirojo skundo motyvą, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti nenagrinėtus konkrečius ieškinio ir patikslintų ieškinių reikalavimus (ne)atitikties pirmiau nurodytoms teisėms normoms ir jas aiškinančiai teismų praktikai (šios nutarties 20-28 punktai).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą panaikinti DGK 2024 m. liepos 3 d. sprendimą

30. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis).

31. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas pirmos instancijos teisme, darytina išvada, kad išnagrinėjus bylą iš esmės šis sprendimas neturi būti naikinamas ar paliekamas galioti. Tokią išvadą suponuoja tai, kad priėmus teismo sprendimą dėl ginčo esmės, DGK sprendimas bet kokiu atveju neteks galios (DK 231 straipsnio 1, 3, 4, 7 dalys). Todėl konstatuojama, kad ieškinio reikalavimas dėl DGK sprendimo panaikinimo apskritai neturėjo būti priimtas, kaip akivaizdžiai nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, šios nutarties 25 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti ieškinio reikalavimą, nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, buvo pagrindas ne nustatyti ieškinio trūkumus ir vėliau palikti nenagrinėtą šį reikalavimą, bet spręsti klausimą dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimą panaikinti DGK sprendimą nutraukimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas, šios nutarties 28 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą paskirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį

34. DK 217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę: 1) įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises; 2) priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais – ir baudas ar delspinigius; 3) nutraukti arba pakeisti teisinius santykius; 4) įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą paskirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, nustatęs, kad šis reikalavimas neatitinka DK 217 straipsnio 1 dalies normų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis reikalavimas priklauso išimtinai darbdavio diskrecijai.

37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika (žr. šios nutartis 27 punktą), sprendžiant klausimą dėl priimto nagrinėti ieškinio reikalavimo paskirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, neturėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, teismui nustačius, kad toks reikalavimas nepriklauso teismo diskrecijai. Šis reikalavimas buvo aiškus, konkretus bei nustatė aiškias ginčo ribas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šis priimtas nagrinėti reikalavimas neatitinka DK 217 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad toks reikalavimas akivaizdžiai negali būti nagrinėjamas teisme, turėjo spręsti klausimą dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimą skirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį nutraukimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas, šios nutarties 28 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei neišmokėtos pareiginės algos kintamosios dalies sumą, delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas

38. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, rengdamasis bylos nagrinėjimui privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai (šios nutarties 26 punktas).

39. Taip pat buvo minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, jo patikslinimais, nustatė, jog paduodama ieškinį ji siekė ne tik, kad jai būtų nustatyta darbo užmokesčio kintamoji dalis, tačiau ir sumokėta nepagrįstai nepaskirta mero potvarkiu darbo užmokesčio kintamoji dalis nuo 2024 m. kovo 1 d. (šios nutarties 36 punktas). Toks ieškovės siekis iš esmės atitinka DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 151 straipsnį, 152 straipsnio 1 dalį dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo ir delspinigių priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ieškovės reikalavimas iš esmės neatitiko DK 217 straipsnio 1 dalies nuostatų.

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti neišmokėtos pareiginės algos kintamosios dalies sumą nėra aiškus ir apibrėžtas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nenustato aiškių ginčo ribų dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (konkrečios sumos už konkretų laikotarpį priteisimo), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė šio reikalavimo trūkumus (šios nutarties 23 punktas). Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad esant neapibrėžtam pagrindiniam ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, išvestinis reikalavimas dėl delspinigių, palūkanų priteisimo taip pat yra nekonkretus bei neapibrėžtas ir dėl to turi būti tikslinamas. Sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024). Negali būti reiškiamas vien išvestinis ieškinio reikalavimas tais atvejais, kai toks išvestinis reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne atskirai, o tik su pagrindiniu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007). Todėl buvus ydingai suformuotam pagrindiniam reikalavimui dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo, negalėjo būti priimtas ir neaiškiai suformuluotas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

41. Ieškovė, siekdama, kad būtų apgintas jos interesas gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį, skaičiuojamą retrospektyviai nuo 2024 m. kovo 1 d., tikslino reikalavimą dėl šios nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iš esmės du kartus. 2024 m. lapkričio 15 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti Utenos rajono savivaldybės merą pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Utenos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skiriant ją nuo 2024 m. kovo 1 d., ir priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 0,1 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neišmokėtos pareiginės algos kintamosios dalies dydžio už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. 2024 m. lapkričio 29 d. patikslintu ieškiniu (gautu teisme 2024 m. gruodžio 2 d.) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės BĮ Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 5 procentus pareiginės algos kintamąją dalį, t. y. po 181,22 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 0,1 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neišmokėto darbo užmokesčio – 5 proc. pareiginės algos kintamosios dalies, t. y. 181,22 Eur per mėnesį, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

42. Vertinant tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimų trūkumus (žr. šios nutarties 7 punktą) ir skundžiama nutartimi sprendė, kad šie trūkumai neištaisyti pateikus 2024 m. lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį, svarbu tai, kad pagal DK 217 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus darbo ginčo šalis turi teisę prašyti darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises bei įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose nustatytus veiksmus (šios nutarties 34 punktas).

43. Šiuo atveju ieškovė grindė ieškinio ir jo patikslinimų reikalavimus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtinto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo 10 punktu, Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Utenos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punktu. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad įstaigos vadovo veiklą už praėjusius kalendorinius metus įvertinus gerai nustatoma nuo 5 iki 10 procentų kintamoji dalis. Vadinasi, ieškovė reikšdama 2024 m. lapkričio 15 d. patikslintame ieškinyje reikalavimą įpareigoti Utenos rajono savivaldybės merą pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skiriant ją nuo 2024 m. kovo 1 d., naudojosi DK 217 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytais jos teisių gynimo būdais. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, kad šis 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimas neatitinka CK 217 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nepriklauso teismo diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs pirmiau nurodytą išvadą, pasisakė dėl ginčo esmės, neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Ieškovės reikalavimų pagrindas yra tai, kad darbo užmokesčio tam tikro procento kintamosios dalies nustatymas nėra darbdavio teisė (diskrecija), bet pareiga, kai susiklosto įstatyme ir jį aiškinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl darbdavio įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus trūkumus bei vėliau palikdamas šį reikalavimą nenagrinėtu tuo pagrindu, kad darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymas yra darbdavio teisė (diskrecija), bet ne pareiga, pasisakė dėl ginčo esmės, neišnagrinėjęs iš esmės ieškovės motyvų. Toks procesinis sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir juos aiškinančios teismų praktikos (CPK 259 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 24, 25 punktus).

44. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimas yra retrospektyvus, t. y. prašoma įpareigoti merą nustatyti darbo užmokesčio kintamąją dalį nuo 2024 m. kovo 1 d., nėra pagrindas tikslinti šį reikalavimą ar atsisakyti jį priimti, nes jis yra aiškus ir konkretus. Dėl tokio reikalavimo galėjo būti pradėtas civilinis procesas. Nepagrįstas atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad panaikinus ginčijamą Potvarkį meras turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies (ne)skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad paduotu patikslinto ieškinio reikalavimu dėl mero įpareigojimo ieškovė siekia, kad teismo sprendimu jau būtų nustatyta mero pareiga (o ne teisė) skirti jai darbo užmokesčio kintamąją dalį, paliekant mero diskrecijai nuspręsti, kokio dydžio ta dalis turi būti 5-10 proc. intervale.

45. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nustačius 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti merą pagal Aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skaičiuotiną nuo 2024 m. kovo 1 d., trūkumus darytina išvada, kad šis reikalavimas be pagrindo buvo paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

47. Reikalavimas priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 0,1 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neišmokėtos pareiginės algos kintamosios dalies dydžio už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, yra reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas iš, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimtino reikalavimo įpareigoti merą atlikti tam tikrus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks reikalavimas yra neapibrėžtas ir neaiškus, nes nenurodyta nei suma, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, nei konkretus laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojami delspinigiai (DK 147 straipsnio 1 dalis, CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta delspinigių skaičiavimo pabaiga – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nėra konkreti ir apibrėžta, nes neaišku, kada atsakovai įvykdytų galbūt ieškovei palankų sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi pagrįstai nustatė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo trūkumus.

48. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai įpareigojus ieškovę tikslinti dar kartą 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl mero įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, byloje buvo pareikštas iš esmės alternatyvus nurodytam 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimas priteisti iš BĮ Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro konkrečią pinigų sumą, skaičiuojamą kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Toks 2024 m. lapkričio 29 d. patikslinto ieškinio prašymas iš esmės yra reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas) (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akivaizdu, kad darbdavys neturi diskrecijos (teisės) spręsti, ar darbuotojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog šis reikalavimas neatitinka DK 217 straipsnio 1 dalies nuostatų.

49. Įvertinus tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir po jo patikslinimo buvo suformuluotas, nenurodant konkrečios datos, iki kurios turi būti skaičiuojamos negautos pajamos, darytina išvada, kad šis alternatyvus reikalavimas buvo suformuotas ydingai ir negalėjo būti priimtas nagrinėti, nes neaišku, kada teismas priims sprendimą dėl ginčo esmės, t. y. iki kada turi būti skaičiuojamas prašomas priteisti turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimas. 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovei iš esmės buvo išaiškinta pareiga suformuluoti konkretų reikalavimą dėl kintamosios dalies priteisimo bei tai kad nenurodyta laikotarpio, už kurį turi būti skaičiuojama turtinė žala, pabaiga. 2024 m. lapkričio 29 d. ieškinio patikslinimo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ydingai suformuluoto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl šis reikalavimas irgi negalėjo būti priimtas nagrinėti.

50. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškinio priėmimo stadijoje buvo priimti nagrinėti nekonkretūs ir neapibrėžti ieškinio reikalavimai dėl neišmokėtos pareiginės algos kintamosios dalies, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, kurie vėliau buvo tikslinami du kartus, teismui priėmus dėl to ir nutartį nustatyti ieškinio trūkumus, bet taip ir nebuvo tinkamai suformuluoti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko šiuos reikalavimus nenagrinėtus (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis, 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Peržiūrėjus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo paliko nenagrinėtus ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, dėl kurių procesas teisme apskritai neturėjo prasidėti (t. y. reikalavimus panaikinti DGK sprendimą ir paskirti ieškovei darbo užmokesčio 10 proc. kintamąją dalį).

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo nustatė patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti Utenos rajono savivaldybės merą pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Utenos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skiriant ją nuo 2024 m. kovo 1 d., trūkumus. Šis reikalavimas atitinka DK 217 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, yra aiškus ir apibrėžtas. Tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriklauso tik darbdavės kompetencijai.

53. Pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nenagrinėtus ieškinio ir jo patikslinimų reikalavimus, susijusius su turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimu, priimta iš esmės nepažeidus civilinio proceso taisyklių.

54. Pagal CPK 337 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas negali jo išspręsti (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

55. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis nuostatomis, panaikina Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria palikti nenagrinėti pradinio ieškinio reikalavimai panaikinti DGK 2024 m. liepos 3 d. sprendimą, paskirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį ir perduoda bylos proceso pagal šiuos reikalavimus teisėtumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis, žr. šios nutarties 33, 37 punktus).

56. Apeliacinės instancijos teismas panaikina Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinio patikslinimo reikalavimas įpareigoti Utenos rajono savivaldybės merą pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Utenos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skiriant ją nuo 2024 m. kovo 1 d., ir perduoda klausimą dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 137 straipsnio 1 dalis). Kita pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, nustačius, kad ieškovė nepašalino dalies pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytų ieškinio ir jo patikslinimo trūkumų, todėl šioje dalyje ieškinio ir jo patikslinimų reikalavimai teisingai buvo palikti nenagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalimi teismas,

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovės D. D. atskirąjį skundą.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria palikti nenagrinėti pradinio ieškovės D. D. ieškinio reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 3 d. sprendimą ir paskirti ieškovei 10 procentų pareiginės algos kintamąją dalį bei perduoti bylos proceso pagal šiuos reikalavimus teisėtumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas 2024 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti Utenos rajono savivaldybės merą pagal Utenos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Utenos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo 24 punktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti ieškovei darbo užmokesčio (pareiginės algos) kintamąją dalį nuo 5 iki 10 procentų, skiriant ją nuo 2024 m. kovo 1 d., ir perduoti klausimą dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį.