Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

III. Išvadą byloje duodančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

27. Romfordo šeimos bylų teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnamečio sūnaus N. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, minėta nutartimi taip pat nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka (e. b. l. 5–13).

28. Byloje duomenų, kad teismo ((Duomenys neskelbtini) ar kitos šalies) sprendimu būtų išspręstas klausimas dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, nėra.

Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, kas reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, t. y. pagal atsakovės gyvenamąją vietą, su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų sūnus, dėl kurio išlaikymo ieškovas kreipėsi į teismą, yra gimęs (duomenys neskelbtini), tėvams tuo metu gyvenant šioje valstybėje. Šiuo metu ieškovas su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovės gyvenamoji vieta nuo 2018 m. pradžios yra (duomenys neskelbtini). Kaip galima spręsti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, byloje egzistuoja tarptautinis elementas, kadangi vaiko, dėl išlaikymo kuriam priteisimo yra kreiptasi į teismą, su ieškovu gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini).

32. Nustačius, kad byloje yra tarptautinis elementas, būtina nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus, reikšmingus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi Europos Sąjungos reglamentai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinus pareikštų reikalavimų pobūdį, spendžiant bylos teismingumo klausimą yra aktualus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

33. Bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos, tačiau kreditoriui suteikiama teisė savo pasirinkimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis ir į skolininko (atsakovo) įprastinės gyvenamosios vietos teismą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors ieškovas su nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. pagal savo įprastinę gyvenamąją vietą dėl išlaikymo prievolės galėjo kreiptis ir į (duomenys neskelbtini) teisminę instituciją, tačiau savo pasirinkimu nusprendė kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismą, t. y pagal atsakovės įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas). Nustačius nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) veikiančiam apylinkės teismui, konkrečiai pagal atsakovės gyvenamąją vietą – Kauno apylinkės teismui, yra teisminga byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį ir ieškovo ieškinys šiame teisme galėjo būti priimtas.

34. Sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės, pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse su tam tikromis išlygomis: Danija ir Jungtinė Karalystė nėra prisijungusios prie 2007 m. Hagos protokolo (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo), tačiau 2007 m. Hagos protokolas taikomas universaliai (lot. erga omnes), t. y. net ir tais atvejais, kai su ginču susijusi valstybė yra neprisijungusi prie protokolo, protokolo taisyklės turi būti taikomos ir pagal jį parinkta valstybės, neprisijungusios prie protokolo, teisė turi būti taikoma išlaikymo prievolei nustatyti (2007 m. Hagos protokolo 2 straipsnis), jeigu susijusios valstybės nėra kito tarptautinės privatinės teisės akto dalyvės. Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, Lietuvos teismas taikytiną teisę parinkti turėtų pagal 2007 m. Hagos protokolo nuostatas. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė (2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis), tačiau nepaisant minėtame protokole nustatytos bendrosios taisyklės, tais atvejais, kai kreditorius dėl išlaikymo kreipiasi į skolininko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kompetentingą teismą, protokole nustatytas lex fori, t. y. skolininko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teisės taikymas (2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalis). Šiai nuostatai taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) dėl išlaikymo kreipiasi kreditorius, 2) kreditorius kreipiasi į skolininko gyvenamosios vietos valstybės teismą. Taigi tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į skolininko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismą, šiuo atveju bus taikoma ir tos valstybės vidaus teisė. Tik jei ši teisė nenustato galimybės kreditoriui reikalauti išlaikymo, tada yra taikoma kreditoriaus nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teisė (2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalis).

35. 2007 m. Hagos protokolo 11 straipsnis apibrėžia, kas patenka į išlaikymo santykiams taikytinos teisės turinį, t. y. išlaikymo prievolės sąlygos ir galimas skolininkas; išlaikymo įsiskolinimo dydis; išlaikymo dydžio apskaičiavimo pagrindas ir indeksavimo tvarka; kas turi teisę iškelti bylą dėl išlaikymo; terminai, kada galima kreiptis dėl išlaikymo priteisimo; skolininko išlaikymo prievolės apimtis tais atvejais, kai viešoji įstaiga siekia susigrąžinti išmokas, kurios buvo mokamos kreditoriui vietoje išlaikymo.

36. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo nurodyta, ieškovas, veikdamas savo nepilnamečio vaiko interesais, dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi į teismą pagal skolininko, t. y. šiuo atveju atsakovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, todėl ieškovui nusprendus kreiptis į Lietuvos teismą, sprendžiant klausimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, bus taikoma Lietuvos materialinė teisė. Tuo pačiu, remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis dėl to, kas patenka į taikytinos teisės turinį, ieškovo reikalavimui dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat bus taikytina Lietuvos teisė, nes išlaikymo įsiskolinimo dydis patenka į išlaikymo santykiams taikytinos teisės turinį. Lietuvoje išlaikymo įsiskolinimas vaikui negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis), nesiejant šios teisės su skolininko gyvenamąja ir (ar) buvimo vieta. Taigi nustačius, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos valstybės materialinė teisė, o Lietuvos Respublikos teismui yra teisminga byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį, darytina išvada, kad atsakovės atstovės argumentai, jog teismo jurisdikcijai nepriskirtinas ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kai šalių ir jų sūnaus gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), yra teisiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad galimybė priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą CK nėra siejama su skolininko ir (ar) kreditoriaus gyvenamąja vieta, todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovės gyvenamoji vieta tam tikrą laiko tarpą, už kurį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaneigia galimybės tokį reikalavimą jai reikšti sugrįžus gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, priešingas nurodytų teisės normų aiškinimas gali suponuoti situaciją, kai kreditorius, siekdamas prisiteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, dėl to turėtų kreiptis į skirtingus tos pačios valstybės ir ar skirtingų valstybių teismus, jei per laikotarpį, už kurį yra prašoma prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, skolininko gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi. Toks nurodytų normų aiškinimas ne tik kad apribotų šio pobūdžio bylose silpnesniąja šalimi laikomo kreditoriaus teises į tinkamą ir operatyvų civilinės bylos išnagrinėjimą, bet ir neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi dėl to paties dalyko turėtų būti inicijuojama daugiau nei viena byla. Juo labiau, tokia situacija sudarytų galimybę tuo pačiu klausimu priimti skirtingus sprendimus, kas neatitiktų teisinio tikrumo principo.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo

37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

38. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. CK 3.102 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti, o tuo atveju, jei tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

39. CK nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. Ž., su kuriuo yra nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus N. Ž. gyvenamoji vieta, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, nurodydamas, kad atsakovė, vaiko motina, gera valia neteikia savo sūnui išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas turi būti sprendžiamas teisme. Atsakovė, neigdama ieškovo reikalavimus, iš pradžių nurodė, kad ji teikia sūnui išlaikymą, šiam pas atsakovę praleidžiant tam tikrą dalį atostogų, taip pat atsakovei perkant lėktuvo bilietus sūnui atvykti į (duomenys neskelbtini), perkant rūbus bei kitus reikiamus daiktus, t. y. iš pradžių neigė savo pareigos teikti sūnui išlaikymą nevykdymą, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, prisidėti prie jo poreikių tenkinimo, nurodydama, kad šios pareigos nevykdo nuo 2018 m. sausio mėnesio, jai sugrįžus gyventi į (duomenys neskelbtini). Taigi byloje iš esmės ginčo dėl atsakovės pareigos teikti savo sūnui materialinį išlaikymą nėra, tačiau šalys nesutarė dėl teiktino išlaikymo dydžio, atsakovei ginčijant aplinkybes, ieškovo nurodytas dėl išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tiek savo pareigą teikti išlaikymą neigiant ieškovui (duomenys neskelbtini) teikiamomis išmokomis.

41. Byloje atsakovei pripažinus, kad šiuo metu ji neteikia savo sūnui reikiamo išlaikymo, t. y. egzistuojant objektyviai būtinybei teismui spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, būtina nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, o kartu ir įvertinti tėvų turtinę padėtį, t. y. nustatyti kriterijus, remiantis kuriais nustatomas nepilnamečiam vaikui teiktino materialinio išlaikymo dydis.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaidų jiems tenkinti

42. Teismas pažymi, jog būtent vaiko poreikiai yra pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Ieškovo teismui pateiktoje šalių sūnaus N. Ž. poreikių lentelėje nurodyti ne tik būtinieji šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, bet taip pat ir išlaidos lavinimui, laisvalaikiui, poilsiui.

43. Ieškovo teismui pateiktoje N. Ž. poreikių lentelėje nuodyta, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį skirtina 650,60 GBP/711,00 Eur suma (oficialus valiutų kursas 2019 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis – 0,915). Atsakovė nesutinka su nurodyta išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti suma, teigdama, kad nepagrįstos sumos yra nurodytos išlaidoms maistui, būstui, užklasinei veiklai bei vaistams ir sveikatos profilaktikai. Su visomis kitomis minėtoje lentelėje nurodytomis išlaidomis bei sūnaus poreikiais atsakovė teismo posėdžio metu sutiko. Nors atsakovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį pakankama skirti suma yra 150,00 Eur, tačiau, įvertinus atsakovės teismo posėdžio metu išreikštą sutikimą su ieškovo nurodytomis sumomis, skiriamomis vaiko avalynei, aprangai, laisvalaikiui, išlaidoms, susijusioms su mokykla, higienos reikmenims, atostogoms, mažiausiai šiems poreikiams tenkinti skirtina suma, neįskaitant kitų ieškovo nurodytų sumų, yra 165,60 GBP, t. y. apie 180,00 Eur. Taigi pripažintina, kad atsakovės nurodyta išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti suma yra neadekvati ir neproporcinga, o atsakovės išreikštas pirmiau paminėtas sutikimas su nurodytomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, tik patvirtina šias aplinkybes. Juo labiau kad atsakovė nenurodė, kokiems poreikiams ir kokios išlaidos galėtų būti skiriamos įvertinus jos nurodytą 150,00 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovė, gyvendama skyrium nuo sūnaus ir galėdama nežinoti realių vaiko poreikių, nurodydama šią sumą, rėmėsi tik savo subjektyvia patirtimi gyvenant (duomenys neskelbtini), tačiau neatsižvelgė į augančius sūnaus poreikius bei būtinybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamas augimo bei visapusiško vystymosi sąlygas.

44. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo nurodytų išlaidų maistui, būsto nuomai ir vaistams, sveikatos profilaktikai, dėl kurių atsakovė išreiškė nesutikimą, visų pirma pažymi, kad ieškovo nurodytos išlaidos gyvenamojo būsto nuomai yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su sūnumi nuomojasi du kambarius gyvenamajame name ir už nuomą kas mėnesį moka 600,00 GBP per mėnesį (e. b. l. 150–152), t. y. sūnaus kambario nuomai tenkanti išlaidų suma yra 300,00 GBP (327,87 Eur). Ieškovas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nurodė neturintis, todėl siekiant užtikrinti vaiko poreikius turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, nuomojasi gyvenamąjį būstą. Atsakovė, ginčydama nurodytą išlaidų sumą, jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti pirmiau ieškovo pateiktais duomenimis. Teismo posėdžio metu atsakovės nurodyta pozicija, jog jai nėra žinomos aplinkybės apie sūnui šiuo metu skiriamą kambarį, taip pat paaiškinimai, jog sūnus miega su tėvu, nepaneigia ieškovo išlaidų būsto nuomai, siekiant sudaryti galimybę vaikui, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, turėti atskirą kambarį, tokiu būdu užtikrinant jo teisę į privatumą. Pažymėtina, kad atsakovės tik subjektyvaus pobūdžio pamąstymai apie ieškovo galimas išlaidas būstui, nesudaro pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais objektyviais duomenimis, juo labiau kad atsakovė šių duomenų neginčijo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nesivadovauti pirmiau nurodytais ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas, šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ar kad netinkamai užtikrintų jo teises ir teisėtus interesus jam su sūnumi gyvenant (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenurodė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo gebėjimais ir galimybėmis užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Taigi byloje nesant jokių kitų duomenų apie galimas išlaidas būsto nuomai, teismas, remdamasis pirmiau nurodytais duomenimis, neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo turimų išlaidų būstui.

45. Pasisakydamas dėl atsakovės nesutikimo su ieškovo poreikių lentelėje nurodyta 5,00 GBP (5,46 Eur) suma sveikatos profilaktikai ir vaistams, teismas, net ir įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikų gydymas ir vaistai jiems yra nemokami, t. y. kompensuojami valstybės, neturi pagrindo šių ieškovo nurodytų išlaidų laikyti objektyviai nepagrįstomis. Pažymėtina, kad ieškovas neneigė, jog vaistai, skirti gydymui, (duomenys neskelbtini) yra kompensuojami, kas, teismo vertinimu, atsispindi ir šiems poreikiams tenkinti skirtinoje kas mėnesį sumoje, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas neturi jokių išlaidų, susijusių su šalių sūnaus sveikatos profilaktika ir (ar) gydymu. Ieškovas nurodė, kad šias išlaidas sudaro medikamentai, skirti peršalimo ligoms gydyti ir ligų profilaktikai, o atsakovė nenurodė duomenų, kad ir sveikatos gerinimui (profilaktikai) skirti vaistai (duomenys neskelbtini) būtų kompensuojami. Juo labiau, teismo vertinimu, be tam tikrų medikamentų peršalimo ligoms ar profilaktikai ieškovas gali turėti ir kitų išlaidų, susijusių su imuniteto stiprinimu, vitaminų vartojimu ir pan., o šioms išlaidoms per mėnesį skirtina suma, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė ir (ar) objektyviai nepagrįsta, todėl teismas ir šias ieškovo nurodytas išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

47. Teismas, išklausęs ieškovo žodinius paaiškinimus apie sūnaus poreikius ir turimas išlaidas jiems tenkinti, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šių vaiko poreikių, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovo nurodyti vaiko poreikiai rūbams (35,00 GBP (38,00 Eur), avalynei (16,00 GBP (17,49 Eur), maistui (180,00 GBP (196,72 Eur), būstui (300,00 GBP (327,87 Eur), laisvalaikiui ir lavinimuisi (25,00 GBP (27,32 Eur), mokyklinėms išlaidoms (31,00 GBP (33,88 Eur), sveikatos profilaktikai (5,00 GBP (5,46 Eur), higienos reikmėms (17,00 GBP (18,58 Eur) ir poilsiui, atostogoms (41,60 GBP (43,79 Eur) yra protingi ir adekvatūs, o išlaidos šiems poreikiams tenkinti tikėtinai pagrįstos. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina apie N. Ž. užsiėmimus (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 89–91), išlaidas mobiliajam telefonui įsigyti (e. b. l. 92–93), išlaidas rūbams, avalynei, maistui mokykloje, baseinui apmokti (e. b. l. 94–112), skrydžių bilietams (e. b. l. 116–124). Kita vertus, teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia apie 500,00 GBP. Teismo posėdžio metu ieškovo duoti paaiškinimai ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose pateikti duomenys apie ieškovo išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti tik patvirtina šalių nurodytas aplinkybes apie sūnaus poreikių dinamiką ir skirtingas išlaidas šiems poreikiams tenkinti skirtingais laikotarpiais. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais apie vaiko poreikius ir išlaidas jiems tenkinti, nustatytų aplinkybių, susijusių su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 575,00 GBP, t. y. apie 628,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus, su laisvalaikiu ir nekasdieninėmis išlaidomis susijusius, poreikius, ji yra protinga ir adekvati, atitinkanti vaiko amžių ir realius jo poreikius.

48. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina ieškovo galimybes teikti šalių sūnui nurodyto dydžio materialinį išlaikymą. Ieškovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jo vidutinis darbo užmokestis yra 690,00 GBP, jis taip pat dirba papildomai, gaunamos papildomos pajamos yra apie 200,00–300,00 GBP per mėnesį, taip pat ieškovas vaikams gauna 137,00 GBP dydžio pašalpą. Ieškovo paaiškinimais, jo poreikiams tenkinti per mėnesį taip pat reikia apie 500,00 GBP, o dukros K. išlaikymui jis kas mėnesį skiria apie 200,00 Eur. Taiga ieškovo nurodytos išlaidos iš esmės atitinka jo gaunamas pajamas, o be to, ieškovas nurodė, kad esant poreikiui jis papildomai skolinasi pinigų iš savo artimųjų giminaičių, dukrą išlaikyti jam padeda motina.

49. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo dviem nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) gaunamas išmokas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą išmokų dydį, laikydamas, kad šios išmokos skirtos vaikų poreikiams tenkinti, jog šalių sūnui tėvų skiriama išlaikymo suma sudaro 575,00 GBP – (137,90 GBP / 2) = 506,05 GBP, t. y. 553,06 Eur, sprendžia, jog kiekvienam iš tėvų tenkanti sūnaus išlaikymo dalis sudarytų 276,53 Eur.

50. Teismas, atsakovei nepateikus jokių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o ieškovui kategoriškai neigiant gaunant kitas išmokas ar socialines garantijas (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo spręsti dėl mažesnės tėvų dalies, skirtinos vaikui išlaikyti. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kokias išmokas ji gaudavo gyvendama su ieškovu, t. y skirtas vaikui išmokas, karalienės pašalpą, kompensaciją būsto nuomai, tačiau jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad šias išmokas ar pašalpas gauna ir ieškovas, nepateikė. Ieškovas tokių išmokų gavimą neigė, todėl nesant objektyvių šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, teismas neturi pagrindo jomis vadovautis, o tuo pačiu ir spręsti dėl tėvų pareigos teikti mažesnio dydžio išlaikymą sūnui, nei kad jam yra reikalinga. Pažymėtina, kad tėvai neturi perkelti vaikų išlaikymo naštos valstybei ar kitiems asmenims, o pagal vaiko poreikius ir savo galimybes turi teikti reikiamo dydžio išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas objektyviai neįrodytomis laiko atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas sūnaus išlaikymui gauna apie 500,00 Eur per mėnesį, todėl papildomos lėšos sūnui išlaikyti yra nereikalingos ir (arba) sūnaus poreikiams tėvų skirtinos sumos yra (turėtų būti) tik minimalios.

Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui

51. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

52. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos ar turtiniai įsipareigojimai kitiems asmenims negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą.

53. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

54. Ieškovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad jo darbo užmokestis per metus (duomenys neskelbtini) yra 8 280,00 GBP (9 049,18 Eur) (e. b. l. 114–115). Ieškovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (duomenys neskelbtini) neturi (e. b. l. 125, 156), turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo 2018 m. lapkričio 15 d. (e. b. l. 145–147), gyvenamąjį būstą nuomojasi. Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta taip pat nustatyta su ieškovu, o dukros motina prie dukros išlaikymo neprisideda (e. b. l. 157). Už du vaikus ieškovas gauna apie 137,00 GBP (149,73 Eur) išmokas iš valstybės (e. b. l. 140–144).

55. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 169), turi vieną transporto priemonę, šiuo metu gyvena pas tėvus, nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nemoka, dirba, jos su darbo santykiais susijusios pajamos 2018 metais buvo 4 421,95 Eur, o 2019 metais (iki 2019 m. liepos 31 d.) – 1 849,83 Eur (neatskaičiavus mokesčių) (e. b. l. 166–168). Atsakovės teigimu, jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Nustatyta, kad atsakovė taip pat turi dar vieną nepilnametį sūnų. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus atsakovės ir jos sutuoktinio G. M. santuoką, jų nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, atsakovė įsipareigojo teikti savo sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki sūnaus pilnametystės (e. b. l. 170–173).

56. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, galima spręsti, kad šalių turtinė padėtis, nevertinant jų gaunamo darbo užmokesčio, nėra labai skirtinga, tačiau ieškovui gaunant didesnį darbo užmokestį, laikytina, kad jo galimybės didesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo objektyviai yra didesnės. Nors abi šalys neturi nekilojamojo turto ir turi po vieną transporto priemonę, tačiau ieškovas gyvenamąjį būstą nuomojasi, o atsakovė gyvena su tėvais ir nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių nemoka. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi po du išlaikytinius, t. y. išlaikymo reikalaujančius nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, kad nei vieno atsakovės turimo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ja, kai tiek ieškovo sūnaus, tiek dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu. Ieškovo teigimu, dukros motina prie dukros išlaikymo neprisideda, todėl dukros išlaikymo našta tenka ieškovui, jam pagalbą teikiant ir dukrą išlaikyti padedant tėvams. Atsakovės abu sūnūs gyvena su tėvais, todėl nors atsakovė yra įsipareigojusi teikti savo nepilnamečiam sūnui G. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, prie sūnaus išlaikymo, tikėtina, prisideda ir jo tėvas. Nors nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovo įsipareigojimai bei išlaidos yra didesni, tačiau nustatyta, kad ieškovas gauna didesnį darbo užmokestį nei kad atsakovė.

57. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė gauna mažesnį darbo užmokestį nei kad ieškovas, nepaneigia jos pareigos atitinkama dalimi prisidėti prie savo sūnaus poreikių tenkinimo. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, net ir minimalios išmokos nėra priežastis atleisti vieną iš tėvų nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Taigi, nors atsakovė savo sunkia turtine padėtimi argumentavo negalėjimą savo sūnui teikti didesnio išlaikymo, nei kad 100,00 Eur, tačiau teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų turtinės padėties, būtina atsižvelgti ne tik į jų turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad grįžusi į (duomenys neskelbtini) buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, ieškojo vertėjos darbo, tačiau pagal turimą specialybę įsidarbinti nepavyko, šiuo metu dirba padavėja. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų geriau apmokamam darbui susirasti, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės pastangas gauti pajamas, kurios atitiktų jos amžių ir profesines galimybes. Nors atsakovė nurodė, jog ji pageidauja dirbti vertėja, tačiau jokių įrodymų, kad ji būtų šio darbo ieškojusi, byloje nėra. Juo labiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, gaudama minimalų darbo užmokestį, būtų ėmusis priemonių papildomam ar geriau apmokamam darbui susirasti. Pažymėtina, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie jos neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, dėl kurių ji negalėtų dirbti, teismo posėdžio metu atsakovė nenurodė, kad turi sveikatos problemų, kurios jai trukdytų dirbti. Taigi atsakovė, būdama sveika ir darbinga, teismo vertinimu, nesiėmė jokių aktyvių ir pakankamų veiksmų susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, kad gautų jos ir jos nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį darbo užmokestį.

58. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškotis darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas pajamas taip, kad būtų užtikrinti jos nepilnamečių vaikų, įskaitant ir sūnų N. Ž., poreikiai. Teismo vertinimu, atsakovės nerealizuojamos galimybės gerinti savo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos teikti sūnaus poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą ar šią pareigą neproporcingai perkelti ieškovui. Teismas tuo pačiu pažymi, kad šalių sūnui gyvenant su ieškovu ir atsakovei neteikiant sūnui išlaikymo, būtent ieškovui tenka visa šalių sūnaus išlaikymo našta. Be to, ieškovui tenka didesnė nei atsakovei kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda.

59. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006), tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

60. Teismas pažymi, jog nors CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodyta jos turtinė padėtis negali būti laikoma pagrindu neteikti jos sūnui reikiamo ir optimalaus materialinio išlaikymo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi ir daugiau išlaikytinių, kad nustačius teiktino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį neturėtų būti pažeidžiami kito atsakovės nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai į tinkamą išlaikymą, kad neturėtų būti teikiamas prioritetas kuriam nors iš vaikų, tačiau atsižvelgdamas į skirtingą atsakovės sūnų amžių ir skirtingus jų poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo turtinė padėtis leidžia jam prisidėti didesne dalimi prie sūnaus poreikių tenkinimo, o atsakovės šalių sūnui teiktino materialinio išlaikymo dydis turėtų būti 170,00 Eur. Teismo vertinimu, tokio išlaikymo dydžio nustatymas nepažeis nei atsakovės, nei kito jos išlaikytinio interesų, kadangi atsakovei ėmusis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, tokio dydžio išlaikymo našta nebūtų per sunki atsakovei, o kartu ir sudarytų sąlygas užtikrinti tiek kitų atsakovės išlaikytinių, tiek ir jos poreikius. Be kita ko, teismo vertinimu, net ir gaunant, kaip nurodė atsakovė, minimalų darbo užmokestį, įvertinus atsakovės išlaidas bei teikiamą išlaikymą kitam sūnui, nurodyta suma neturėtų būti vertinama kaip neproporcinga tėvų (šiuo atveju atsakovės) turtinei padėčiai.

61. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, šalių turtinę padėtį, nustatytą išlaikymo pareigos neteikimo faktą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą jos nepilnamečiam sūnui N. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 9 d.) iki šalių sūnaus pilnametystės.

62. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

63. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

64. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

65. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., iš viso 7 740,00 Eur skolą.

66. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

67. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

69. Teismas jau pirmiau pasisakė dėl atsakovės argumentų dėl Lietuvos Respublikoje veikiančio teismo jurisdikcijos ir galimybių nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir už tą laikotarpį, kai šalys gyveno (duomenys neskelbtini), todėl pripažinus teismo teisę nagrinėti ieškovo reikalavimą ir šioje dalyje, nėra pagrindo tenkinti atsakovės atstovės prašymo šią ieškinio reikalavimo dalį atmesti ir (ar) palikti nenagrinėta.

70. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos teikto sūnui materialinio išlaikymo, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), pažymi, kad ieškovas neigė atsakovės prisidėjimą prie sūnaus poreikių tenkinimo tiek tuo metu, kai šalys gyveno (duomenys neskelbtini), tiek tuo metu, kai atsakovė grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovė pripažino nevykdžiusi išlaikymo pareigos nuo grįžimo gyventi į (duomenys neskelbtini) momento, t. y. nuo 2018 m. sausio mėnesio pabaigos ir sutiko su reikalavimu už šį laikotarpį priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Taigi ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto nuo nurodyto laikotarpio nėra.

71. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), tinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Nors atsakovė nurodė, kad tarp šalių egzistavo tarpusavio žodinis susitarimas dėl sūnaus N. Ž. išlaikymo, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas kategoriškai neigė bet kokį šalių susitarimą dėl šalių sūnaus išlaikymo, juo labiau neigė atsakovės pareigos teikti išlaikymą tinkamą vykdymą nurodydamas, kad atsakovė jokia forma neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Byloje nustatyta, kad išsprendus šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu klausimą, klausimas dėl sūnaus išlaikymo nebuvo spręstas. Atsakovės teigimu, teismas šio klausimo nesprendė šalims susitarus taikiai, tačiau teismui pateiktoje Romfordo teismo nutartyje nėra jokių nuorodų apie tai, kad šalys būtų sprendusios ir gera valia susitarusios dėl sūnui atsakovės teiktino išlaikymo.

72. Kita vertus, atsakovė savo pareigos teikti išlaikymą tinkamą vykdymą grindė tuo, jog ji savaitgaliais, atostogų metu, o taip pat esant poreikiui ir darbo dienomis, kai sūnus būdavo pas ją, juo rūpindavosi, pirkdavo jam reikiamus daiktus, nurodė, kad sūnui buvo užtikrinusi galimybę turėti savo kambarį, atskirą televizorių, kompiuterį, planšetę ir t. t. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog tokio pobūdžio veiksmai atsakovei rūpinantis savo sūnumi tuo metu, kai jis būdavo su ja, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovei tinkamai teikus jos sūnui reikiamą išlaikymą. Vien tai, kad atsakovė bendravo su savo sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką ir (ar) dažniau, kad sūnus likdavo pas ją nakvoti, kad tuo metu ji rūpinosi sūnaus poreikiais, maitinimu, apgyvendinimu, poilsiu ir laisvalaikiu, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė tinkamai ir visa apimtimi teikė išlaikymą savo sūnui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė nuolat, periodiškai būtų prisidėjusi prie sūnaus einamųjų, būtinųjų poreikių tenkinimo, tam tikrą pinigų sumą skirdama jo poreikių tenkinimui ir tuo metu, kai jis nebūdavo su ja. Byloje nesant duomenų, kad šalys faktiškai vienodai praleisdavo laiko su sūnumi, taip pat kad atsakovė faktiškai tenkindavo daugumą sūnaus N. poreikių, turėdama atitinkamas išlaidas, susijusias su kasdienių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės sūnui teiktą reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie sūnui teiktą išlaikymą, o jos nurodytos išlaidos sūnaus buvimo pas motiną savaitgalių ar atostogų metu, negali būti laikomomis tinkamu išlaikymo prievolės vykdymu.

73. Taigi atsakovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie jos sūnui teiktą išlaikymą, nėra pagrindo pripažinti atsakovę tinkamai vykdžius išlaikymo prievolę. Teismui pripažinus, kad atsakovė tinkamai tiek įstatyminės, tiek ir prigimtinės prievolės išlaikyti savo sūnų N. Ž. nevykdė, vadovaujantis CK nuostatomis, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

74. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą atsakovė neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nenustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovės finansinės galimybės teikti 170,00 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Priešingai, atsakovės paaiškinimais, gyvenant (duomenys neskelbtini) ji gaudavo didesnes pajamas, todėl galėjo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus poreikiams tenkinti anksčiau buvo skiriamos mažesnės sumos (apie 450,00 GBP), nes jam reikėjo mažiau rūbų, tačiau teismas sprendžia, kad šios išlaidos nebuvo tiek mažesnės, kad sudarytų pagrindą daryti išvadą dėl mažesnio šalių sūnui teiktino išlaikymo. Taigi nustačius šalių nepilnamečiui teiktino materialinio išlaikymo dydį, iš atsakovės priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., iš viso 6 120,00 Eur suma. Pažymėtina, kad nors ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. balandžio 24 d., tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas už ilgesnį nei kad trijų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. gegužės 9 d., todėl už ankstesnį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

75. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo prievolę teikti materialinį išlaikymą sūnui, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

77. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra atleistas nuo žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimo. Pagal pareikšto ieškinio kategoriją, už ieškinį turėjo būti mokamas 232,00 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau tiek ieškovui, tiek ir atsakovei esant atleistiems nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepriklausomai nuo to, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybei iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinas žyminis mokestis.

78. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3135-11019 atsakovei A. M. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 77–78). Atsižvelgiant į tai, atsakovė A. M. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, o taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (79 procentai) mokėtinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,59 Eur (teismas šioje byloje iš viso turėjo 7,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

79. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

80. Byloje esanti 2019 m. balandžio 17 d. teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad šioje byloje ieškovą atstovavo advokato padėjėja Dineta Valkauskaitė (e. b. l. 14­15). Ieškovo pareikštame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo išlaidas advokato padėjėjos pagalbai. Ieškovo išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą byloje yra 600,00 Eur (e. b. l. 189). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, iš nurodytos 600,00 Eur sumos 300,00 Eur suma yra už procesinių dokumentų parengimą, o 300,00 Eur – už atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į šios nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį – byla dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, į jos sudėtingumą – byla nėra sudėtinga, nors ir turinti tarptautinį elementą, į teismui ieškovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys, prašymai dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, rašytiniai paaiškinimai), apimtį ir turinį, laiką, reikalingą pasirengti tokios bylos nagrinėjimui teisme ir (ar) parengti procesinius dokumentus, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė trukmę, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma – 600,00 Eur yra pagrįsta, objektyviai būtina ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

81. Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje taip pat turėjo išlaidų ir rašytinių dokumentų vertimui iš anglų į lietuvių kalbą – 90,75 Eur (e. b. l. 127–129). Šios išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams taip pat priteistinos ieškovui iš atsakovės.

82. Taigi iš viso šioje byloje ieškovas turėjo 690,75 Eur išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (79,00 procentai), ieškovui iš atsakovės priteistina 545,69 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai ir vertimams. Kadangi dalis ieškovo ieškinio reikalavimų nepatenkinta, likusi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidų dalis ieškovui iš atsakovės nepriteistina.

83. CPK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

84. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylos duomenimis, valstybės išlaidos už A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra 719,61 Eur (e. b. l. 198­200). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. Ž. ieškinys patenkintas tik iš dalies (nepatenkinta ieškinio reikalavimų dalis 21,00 procentas), proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 151,18 Eur.

85. Kadangi iš ieškovo priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 1,49 Eur, t. y. mažesnė už minimalią valstybei priteistiną sumą, šios išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.200 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98–99 straipsniais, 290–291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo gavimo teisme dienos (2019 m. gegužės 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirti įstatyminį vaiko atstovą tėvą V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), 6 120,00 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 120,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 545,69 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 69 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai ir vertimo išlaidoms apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151,18 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 18 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.