Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas K. B. skundas dėl Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialisto J. B. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-18-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialisto J. B. (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-18-2023 (toliau ir – Institucijos nutarimas) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 295,00 eurų bauda už tai, kad 2023 m. kovo 18 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 127 kvartalo 30, 31, 33, 34 sklypuose, 130 kvartalo 29 sklype ir 133 kvartalo 5 sklype padidinto pravažumo automobiliu – visureigiu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su grupe kitų asmenų išvažinėjo miško paklotę, ją sunaikindamas, tuo pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 11 ir 12 punktus.

2. Nesutikdamas su nutarimu, K. B. skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. B. skundą, 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pareiškėją pripažino kaltu padarius ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jam paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovas advokatas S. K. (toliau – ir skundo autorius) apygardos teismo prašo: Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. B. atžvilgiu nutraukti; konstatavus skundo 26–28 punktuose išdėstytą pažeidimą, panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje dėl pažeidimo ištaisymo; atlyginti apelianto K. B. patirtas išlaidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip asmens įgalioti atstovai, paslaugoms apmokėti.

4. Skundo autorius mano, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai įvertinus surinktus duomenis (įrodymus). Atstovas skunde nurodo:

4.1. teismas neįvertina, kad liudytojai A. J. ir N. S. objektyviai patvirtino aplinkybes, kad tą dieną iki pavėsinės visureigiais atvažiavę asmenys, ne visi važiavo į mišką. Teismo nurodomas patikimas liudytojas A. J. taip pat patvirtina, kad automobiliai vieni važiavo „nuo plento link pavėsinės, kiti iš miško“, ,,nuo plento atvažiavę nevažiavo į mišką, vaišinosi prie pavėsinės, buvo 3–4 automobiliai“, „papuolė į kadrą tie, kurie vaišinosi“, „pasivaišinę išvažiavo“, „buvo stebėtojai“. Taigi, vien šios aplinkybės jau parodo, kad vienareikšmiškai tvirtinti, jog tarp mišku važinėjusių asmenų ir iki pavėsinės nuo (duomenys neskelbtini) kelio atvažiavusių asmenų buvo išankstinis susitarimas, nėra jokių objektyvių duomenų, o teismo daromos prielaidos apie išankstinį susitarimą nepagrįstos bylos įrodymais;

4.2. liudytojų A. J. ir N. S. parodymai patvirtina atsakomybėn traukiamo asmens K. B. parodymus, kad jis iki pavėsinės buvo atvažiavęs ne kaip kokio nors organizuoto pasivažinėjimo dalyvis, kad jis prie pavėsinės tam tikrą laiką stebėjo iš miško išvažiuojančius visureigius, o tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytos objektyviosios pusės realizavimas. Nepagrįstas teismo argumentas, kad „K. B. ir bent jau R. K., D. Š.., L. K. buvo bendrai susitarę važinėti po mišką visureigiais“. Visi šiame punkte išvardinti asmenys kategoriškai paneigė buvus kokį nors susitarimą tarp jų ir K. B. važinėtis miške. Liudytojas L. K. K. B. net nepažinojo iki pat teismo posėdžio“.

4.3. L. K. į (duomenys neskelbtini) mišką važiavo ne nuo pagrindinio kelio, ne nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne nuo (duomenys neskelbtini) kelio, jis pripažino, kad į mišką įvažiavo su kitais asmenimis, kad jau po važiavimo po mišką išvažiavo prie medžiotojų pavėsinės. Su D. Š. važinėjęs liudytojas N. B. taip pat parodė, kad su K. B. susipažino tik teismo posėdžio dieną teismo koridoriuje;

4.4. teismo analizuotas ir kaip bendrą važiavimą įrodantis argumentas pateiktas automobilių stovėjimas vienas paskui kitą taip pat prieštaringas, nes tokiu atveju L. K. vairuojamas automobilis taip pat turėtų būti nurodytas šioje sekoje, tačiau jis vienoje iš fotonuotraukų užfiksuotas stovintis ne eilėje, o D. Š. vairavo ne fotonuotraukose užfiksuotą visureigį, o automobilį „Subaru Legacy“, kurių minėtoje fotografijoje nematyti;

4.5. šios aplinkybės parodo, kad jokių duomenų apie K. B. susitarimą kartu su kitais asmenimis važinėtis (duomenys neskelbtini)miške nėra;

4.6. cituoja ANK 5 straipsnio 1 dalį;

4.7. teismo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad „atriboti, kuris konkretus asmuo kuria motorine transporto priemone kuriame konkrečiame miško sklype išvažinėjo miško paklotę, šiuo atveju, vienu metu po visą mišką važinėjantis visai grupei asmenų, neįmanoma, juolab, kad įvykyje dalyvavę asmenys teisme labai vengė konkretizuoti savo veiksmus, nurodyti kitus įvykyje dalyvavusius asmenis. Tai įrodo, kad pažeidimas padarytas bendrininkaujant, t. y. K. B. veikiant vienu metu, išvien sutartinai ir kryptingai su kitais pasivažinėjimo visureigiais po mišką dalyviais, tokius pačius veiksmus (važinėjimą po mišką padidinto pravažumo transporto priemonėmis) su tais asmenimis atliekant tuo pačiu metu“. Tokia argumentacija teismas paneigia administracinių nusižengimų teisenoje galiojanti principą, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo);

4.8. aktualu paminėti ir teisinį vertinimą dėl ANK 282 straipsnyje numatyto pažeidimo dalyko. Supaprastintai galima įvardinti, kad šiuo konkrečiu atveju tai būtų miško paklotė (dar būtų galima sutikti ir su žoline danga). Taigi, kaip teisingai įvardino liudytoju apklaustas girininkas D. T. (fiksavęs pažeidimo padarinius), miško lankytojai turi teisę įvažiuoti ir važiuoti miško keliukais. Taigi, susitarimas, jei toks ir būtų, važinėtis miško keliukais, savaime nėra baudžiamas. Gali būti baudžiama tik už miško paklotės sugadinimą. Pasivadovavus nutartyje nurodyta prielaida, kad buvo susitarimas važinėtis miške, reiktų surinkti duomenis, kad buvo susitarimas važinėtis miško paklote, tik tada būtų galima vadovautis nutartyje suformuota išvada, kad esant susitarimui, nebūtina nustatyti kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konkrečių veiksmų dėl važiavimo vietos, maršruto, sukeltų pasekmių. Girininkas D. T. teisingai įvardino, kad „kituose sklypuose buvo išvažinėti keliai, kvartalinės linijos, tačiau tai galėjo būti padaryta žala tik infrastruktūrai, o miško paklotei žala nepadaryta“. Šios paminėtos aplinkybės tik patvirtina, kad ne kiekvienu važiavimu miške gali būti sunaikinama miško paklotė, todėl sugadinus miško infrastruktūros elementus, asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį;

4.9. dėl N. S. apklausos ir jos metu gautų duomenų objektyvumo: 2024 m. kovo 7 d. posėdžio metu apklaustas liudytoju N. S. paliudijo, kad prie taip vadinamos „medžiotojų pavėsinės“ be jam pažįstamų žmonių, buvo sustoję daug ekipažų, paliudijo, kad „buvo balaganas “, paliudijo, kad filmavo tuos ekipažus, kurie buvo atvažiavę nuo kelio, nes jie pavėsinėje buvusiems medžiotojams reiškė pretenzijas. Aiškiai paliudijo, kad „nuo pagrindinio kelio atvažiavo 2-3 automobiliai, yra užfiksuotas „Subaru“ automobilis, jis gal rausvos spalvos, kažkas tokio, be tikrai ne juodas“. Ši liudijimo dalis prieštaringa nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytoms aplinkybės, kad matė K. B. vairuojamą automobilį, išvažiuojantį iš miško „būtent šį automobilį jis matė išvažiuojantį ties tupykla jau iš miško, kai iš miško išvažinėjo ir kiti ten važinėjęsi automobiliai“. Šio prieštaravimo teismas neaptarė ir dėl jo nepasisakė;

4.10. N. S. pateikdamas vertinimus dėl miško keliukų išsidėstymo, manytina, taip pat klaidina teismą, kad (duomenys neskelbtini) miško 133 kvartale ties 5 sklypu nėra miško keliuko. Byloje pateikta schema patvirtina, kad tarp šio sklypo ir gretimų sklypų (133 2 ir 12, 134 kvartalo 1 sklypo) nėra suprojektuota jokio privažiavimo, vienintelis būdas patekti į 133 kvartalo 5 sklypą yra palei (duomenys neskelbtini) upelį. Nesant keliuko palei (duomenys neskelbtini) upelį, į šį sklypą turintys, ar norintys patekti savininkai ar miško kirtėjai kiekvienu atveju darytų ANK 282 straipsnyje numatytą pažeidimą dėl privažiavimo prie sklypo nebuvimo, kas nėra nei logiška, nei pagrįsta;

4.11. taip pat N. S. parodymai yra klaidinantys ir dėl pačių fotonuotraukose užfiksuotų, jo teigimu, palei (duomenys neskelbtini) upelį važiavusių automobilių, vieno iš jų užklimpimo ir tempimo. Liudytoju apklaustas girininkas D. T., kuris fiksavo pažeidimą, patvirtino, kad palei (duomenys neskelbtini) upelį nebuvo važinėta;

4.12. N. S. taip pat nurodo netikslias aplinkybes apie visureigių tempimą. Byloje nustatyta, kad tempimo pagalbos reikėjo L. K. vairuojamam visureigiui, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, buvo tempiamas D. Š. vairuojamas automobilis Subaru, raudonos spalvos. Nei vienas liudytojas, nei jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad buvo tempiamas R. K. vairuojamas visureigis „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šviesiai mėlynos (žydros) spalvos, tad ir šioje dalyje N. S. parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys;

4.13. nutartyje nurodytos aplinkybės, kad „N. S. patvirtino, kad nuotraukoje jis užfiksavo būtent pareiškėjo automobilį, virve per 15 sklypą link 5 sklypo tempiantį R. K. automobilį“ taip pat laikytinos neatitinkančiomis objektyvių duomenų, kadangi bylos nagrinėjimo metu peržiūrint minėtas fotonuotraukas, kurios Institucijos atstovų buvo pateiktos iš liudytojo N. S. telefono padarius skaitmenines kopijas, automobilių tempimas objektyviai nebuvo matomas, fiksuotas, jo nematyti. Pagal spalvą galima daryti prielaidą, kad vienas iš fotonuotraukoje užfiksuotų automobilių galėjo būti R. K. vairuojamas automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) šviesiai mėlynos (žydros) spalvos, bet kitas automobilis pagal jokius kriterijus negali būti nurodomas kaip tikrai K. B. vairuojamas automobilis;

4.14. šie, ir dar kiti N. S. parodymų neatitikimai tiek su paties duotais, parodymais (kaip tarkime jo teisingas ir bylos aplinkybes atitinkantis paliudijimas, kad D. Š. vairuojamas automobilis „Subaru“ atvažiavo nuo pagrindinio kelio, tačiau, tada lieka neaišku, kaip K. B. vairuojamas automobilis, kuris pagal teismo pateikiamą bylos aplinkybių vertinimą „dalyvavo susitarime“, iš karto išvažiavo iš miško ir N. S. buvo nufotografuotas), tiek su liudytojo D. T., tiek su jo tėvo N. S., tiek su A. J. parodymais (pastebėtina, kad teismas šių liudytojų parodymus laiko nuosekliais, neprieštaraujančiais vieni kitiems, patikimais) pagrįstai leidžia manyti, kad liudytojas atsimena įvykio aplinkybes netiksliai, klaidinančiai, pagal savo susikurtą seką, todėl teismas nutartyje turėjo išsamiai aptarti byloje esančius duomenų prieštaravimus, ir tik juos išsamiai įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, spręsti dėl jų pripažinimo įrodymais ir spręsti, kokias aplinkybes jie patvirtina, kokias paneigia;

4.15. negalima laikyti pagrįstu teismo nurodomo argumento, kad „nuo jo ratų krenta purvas“ (skundo 4 punktas), nes purvo kritimas nuo K. B. vairuojamo visureigio ratų įrodo jį važiavus ne asfaltuota ar kieto žvyro danga. Savaime suprantama, kad net ir važiavimas žvyruota danga pavasarį, kai šia danga jau yra pravažiavę ne vienas ir ne du automobiliai, kai ant žvyruotos dangos yra balų ir kitokio purvo, purvas prie ratų tam tikram laiku lips ir kris nuo ratų, bet tai negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančią važiavimą miško paklote;

4.16. negali būti laikoma pagrįsta teismo padaryta išvada, kad „teismas, įvertinęs visas pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes“ (skundo 12 punktas). Pirmosios instancijos teismui skųstas Institucijos priimtas nutarimas, teismui pripažinus, kad liudytojų parodymais negalėjo būti vadovaujamasi dėl leistinumo principo pažeidimo, iš esmės galėjo būti grindžiamas tik keliomis automobilių fotonuotraukomis, kurios pačios savaime nėra informatyvios ir be liudytojų parodymų nepatvirtina nei vienos aktualios šio pažeidimo aplinkybės. Pats teismas sau prieštarauja, kai teigiama, kad „skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos“, bet tuo pačiu pripažįsta, kad ikiteisminėje bylos stadijoje liudytojų parodymai surinkti pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos įstatymus ir principus ir institucija jais vadovautis neturėjo jokio teisinio pagrindo Taigi, tokia teismo išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta;

4.17. pastebėtina, kad šioje byloje Institucijos skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis administracinio nusižengimo protokolu, kuris turi esminių trūkumų.| Administracinio nusižengimo protokolas surašytas be administracinio nurodymo. Cituojama ANK 610 straipsnio 1 dalis, 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 610 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 610 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Skundo autoriaus teigimu, minėtuose ANK nuostatose nurodytų aplinkybių nebuvo, tad administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti surašytas su administraciniu nurodymu, administracinio nusižengimo byloje buvo visos sąlygos. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, ar / ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-47-222/2019, Nr. 2AT-59-689/2019) (past. – skundo 26-as punktas);

4.18. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimą (past. – skundo 27-as punktas);

4.19. apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negali pašalinti, todėl byla turėtų būti grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų pašalinti konstatuotus esminius proceso teisės pažeidimus. Kadangi ANK 653 straipsnis tiesiogiai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą institucijai, o nagrinėjamoje situacijoje tokį sprendimą turėjo priimti pirmosios instancijos teismas, turėtų būti priimamas ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas nutarimas, apylinkės teismo nutarimas naikinamas visa apimtimi (past. – skundo 28-as punktas);.

4.20. apibendrinant skundo pagrindus ir motyvus, skundo autoriaus nuomone, akivaizdu, kad: teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normą dėl susitarusių asmenų - susitarimas administracinių pažeidimų bylose yra tik sunkinanti aplinkybė, bet ne atsakomybę sukeliantis institutas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas); administracinio nusižengimo teisenoje negalima remtis prielaidomis, kas buvo padaryta šioje byloje, kai teismas rėmėsi prielaida dėl susitarimo tarp administracinės atsakomybėn traukiamų asmenų buvimo; net ir argumentuojant, kad administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų, reiktų įrodyti buvus būtent susitarimą daryti administracinį nusižengimą; net ir buvus išankstiniam susitarimui daryti administracinį nusižengimą, byloje turėjo būti nurodytos įrodymais paremtos aplinkybės, kad už administracinį nusižengimų padarymą atsakomybėn traukiamas asmuo realizavo objektyviosios pusės požymius dėl miško paklotės sunaikinimo; byloje teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl liudytojų parodymų ir kitų duomenį (fotonuotraukų) prieštaringumo, taip pažeisdamas administracinių nusižengimų teisenos procesines normas (ANK 563 straipsnio numatyto proceso visapusiškumo principe pažeidimas); byloje teismas abejones ir neįrodytas aplinkybes aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, taip pažeisdamas administracinių nusižengimų teisenos procesines normas (ANK 566 straipsnio nekaltumo prezumpcijos principo ir ANK 567 straipsnio įrodinėjimo pareigos principų pažeidimai); tuo padaryti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai dėl administracinio nusižengimo sudėties konstatavimo K. B. veiksmuose, įrodymų vertinimo ir asmens kaltės nustatymo; teismas, įvertindamas, kad skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tačiau tuo pačiu pripažindamas, kad liudytojų parodymai gauti pažeidžiant leistinumo principą, pažeidė administracinių nusižengimų teisenos procesines normas (ANK 641 straipsnis); teismas neįvertino administracinio nusižengimo protokolo trūkumų ir taip pažeidė administracinių nusižengimų teisenos procesines normas (ANK 609 straipsnis).

2. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundas netenkinamas

3. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas nesutinkant, kad K. B. padarė ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjo atstovas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savitą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių interpretaciją. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą nutartį bei įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai, nei teigia apelianto atstovas, skundžiamą nutartį teismas pagrindė ne prielaidomis, o teismo posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Šiame kontekste aukštesnis teismas pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai ANK pažeidimai. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija pagrįstai pareiškėją pripažino kaltu padarius ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Nustatyta, kad K. B. administracine tvarka yra nubaustas pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį už tai, kad šios nutarties1-ame punkte nurodytu laiku ir vietoje, valstybinio miško sklypuose padidinto pravažumo automobiliu – visureigiu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su grupe kitų asmenų išvažinėjo miško paklotę, ją sunaikinant, tuo pažeidžiant Lankymosi miškuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 1, 12 punktų reikalavimus.

7. ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Taigi šioje normoje įtvirtinta atsakomybė asmenims, kurie pažeisdami minėtus (šios nutarties 9-as punktas) Lankymosi miškuose taisyklių 11, 12 punktus motorinėmis transporto priemonėmis važiuoja ne miško keliu ir dėl to sugadina miško paklotę, t. y. natūralią miško dangą.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. neneigia pažeidimo padarymo dieną buvęs miške, tačiau neigia miško paklotės išvažinėjimo faktą. Apylinkės teisme asmuo paaiškino, kad jis savo visureigiu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su sūnumi O. savaitgalį, prieš pietus nuo (duomenys neskelbtini) kelio pusės žvyrkeliu atvažiavo pasibūti gamtoje prie medžiotojų pavėsinės (duomenys neskelbtini) miške, to miško jis nelabai žino, tačiau pavėsinė buvo užimta, tikriausiai medžiotojų, todėl jie su sūnumi apsisuko ir išvažiavo namo. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

9. Iš Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko D. T. 2023 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Prienų girininkijos teritorijoje (duomenys neskelbtini) miške buvo pastebėta išvažinėta miško paklotė, važinėta visureigiais, paliktos gilios provėžos, o aplinkinių kaimų gyventojai ir medžiotojai informavo, kad kovo 18 d. važinėjo keliolika visureigių, kad buvo važinėjama tiek valstybiniame, tiek privačiuose miškuose. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad atlikus matavimus pagal miško kvartalus ir sklypus (pateikiama lentelė) nustatyta, kad važinėjant neleistinose vietose iš viso sunaikinta 323,2 m² kvadratinių metrų miško paklotės (administracinės bylos l. 1). 2022 m. vasario 23 d. Patikros sertifikatas Nr. 1409730 (kopija) patvirtina, kad metalinės ruletės, kuria buvo atlikti matavimai, patikra galioja iki 2025 m. vasario 22 d. (administracinės bylos l. 2). Tai, kad važinėjant miške yra paliktos gilios provėžos ir važinėjant yra pažeista natūrali miško danga (miško paklotė), patvirtina administracinėje byloje esančios fotonuotraukos (administracinės bylos l. 3–9). Liudytojais 2023 m. kovo 21 d. apklausus medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narius A. J., N. S. ir N. S., pastarieji parodė (šių trijų liudytojų apklausa užfiksuota viename paaiškinime), kad kovo 18 d. jiems tvarkant būrelio lupyklą, apie 11.00 val., iš (duomenys neskelbtini) miško suvažiavo daug džipų, atvykusieji prie lupyklos papietavo ir išvažiavo į minėtą mišką, jie (liudytojai) nufilmavo visureigiais sugadintus kelius ir perspėjo vairuotojus, kad taip elgtis negalima; džipai klimpo ir traukė vieni kitus, gadino kelią, miško paklotę, važinėjo ne tik miško keliais, bet ir miške, kur nėra kelių (administracinės bylos b. l. 9–10). Pagal šių medžiotojų klubo narių pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotų visureigių valstybinius numerius buvo nustatyti keturi visureigių valdytojai, kitų dviejų transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai nesimatė, valdytojai nenustatyti. Nustatytieji, tai yra D. Š., vairavęs „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), L. K., vairavęs „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir R. K., vairavęs „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltais prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jų atžvilgiu dėl miško išvažinėjimo užvestos bylos Nr. 26 (D. Š. atžvilgiu), Nr. 27 (L. K. atžvilgiu) ir Nr. 28 (R. K. atžvilgiu). Iš šiose bylose esančių šių asmenų paaiškinimų matyti, kad kitų asmenų, visureigiais kartu važinėjusių miške, jie nenurodė. Be minėtų trijų asmenų, taip pat buvo nustatytas ir ketvirto neleistinose miško vietose važinėjusio visureigio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas, tai yra K. B.. Pastarasis, kaip minėta, neneigė pažeidimo padarymo dieną buvęs miške, tačiau neigė išvažinėjęs miško paklotę. Tęsiant tyrimą, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vadovui T. B. 2023 m. birželio 26 d. raštu „Dėl aplinkybių patikslinimo“ kreipusis į Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką V. P. (administracinės bylos l. 22), pastarasis 2023 m. birželio 30 d. pranešimu informavo, kad šio būrelio medžiotojai, 2023 m. kovo 18 d. matę ir užfiksavę neleistinose vietose (ne keliais) važiuojant automobilius „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Nissan Patrol“, valstybinis (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, be valstybinio numerio, pilkos spalvos, „L. N.“, be valstybinio numerio, tamsios spalvos, sutinka liudyti, duoti parodymus, tikslinti aplinkybes (administracinio nusižengimo b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai A. J., N. S. ir N. S. davė rašytinius paaiškinimus ir šie paaiškinimai šįkart buvo užrašyti kiekvieno iš jų atskirai (administracinės bylos l. 28, 29, 30). Tačiau rašytiniai paaiškinimai iš minėtų medžiotojų būrelio narių buvo paimti jų neįspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šią Institucijos padarytą procesinę klaidą ištaisė apylinkės teismas, tinkamai liudytojais apklausė tiek minėtus, tiek kitus įvykio dalyvius. Aukštesnis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad netikėti liudytojų A. J., N. S. ir N. S., taip pat girininko D. T. parodymais nėra jokio pagrindo.

10. Iš liudytojų A. J., N. S. ir N. S. parodymų, duotų apylinkės teisme, matyti, kad įvykio dieną jiems betvarkant miško aikštelę su pavėsine, pasigirdo stiprus automobilių gausmas, vieni automobiliai atvažiavo nuo plento, kiti – nuo miško, iš viso buvo 15–20 automobilių. Iš šių liudytojų parodymų spręstina, kad nuo plento automobiliais (jų buvo dauguma) atvažiavusieji buvo stebėtojai. Liudytojo A. J. vertinimu, vieni darė renginį, o kiti buvo jų šeimų nariai, išlindę iš miško automobiliais bendravo su stebėtojais, visi kartu vaišinosi. Pasak šių liudytojų, iš miško išvažiavę buvo bekelei paruošti automobiliai, dalis jų buvo be numerių, dalis su platformomis, ant mašinų buvo suvynioti trosai, stovėjo pagalbiniai darbuotojai net ant automobilių stogo, ant bagažinės, kai kurie žmonės buvo su bridkelnėmis, daug automobilių buvo purvini, bet nevienodai apsitaškę. Liudytojas N. S. parodė, kad tarp iš miško išvažiavusių automobilių buvo ir mėlynas „Mitsubishi Pajero“, taip pat parodė, kad sambrūzdyje viena buvo sugedusi transporto priemonė. Liudytojas N. S. parodė, kad grupės vadas jam liepė pafilmuoti, befilmuodamas išgirdo atvažiavusius kalbant apie tai, kad liudytojas filmuoja, todėl nutraukė filmavimą. Kas išvažiavo iš miško, yra užfiksuota, o kai nustojo filmuoti, išvažiavo dar gal penkios mašinos. Prie pavėsinės užfiksuoti tie automobiliai, kurie išvažinėjo iš paties miško, jie visi purvini. Jie būtent iš miško išvažiavo, nes ten yra vienintelis kelias ir tik per jį galima važiuoti. Automobiliai, atvažiavę pagrindiniu keliu, tiesiog sustojo ir laukė savo kompanijos, kurie atvažiuos iš miško, jie sustojo palei žvyrkelį prie pievos. Tie žmonės susirinko, pabuvo ir pradėjo važiuoti. Jis (N. S.) išgirdo, kad pora mašinų važiuoja vėl į mišką, todėl liudytojas nuėjo keliuku pasižiūrėti. Šalia kelio yra kanalas, pamatė, kad ten atvažiavusios gal 4-5 mašinos, viena mašina buvo užklimpusi, o kita ją tempė. Po kurio laiko, jau grįžęs į aikštelę, pamatė, kad vėl iš miško tie patys džipai grįžo per kitą pusę. Važiuojant pro pavėsinę, galima apsukti ratą iki to kanalo, bet ne už jo, kur yra užfiksuotos mašinos. Grupės vadui A. J. telefonu per „Viber“ programėlę kovo 18 d. jis (N. S.) siuntė visas padarytas nuotraukas, tačiau, pasirodo, ne visos nuotraukos, išsisiuntė. Advokato S. K. pateiktoje 2024 m. sausio 11 d. atspausdintoje MGIS informacijoje apie miškus (schemoje) ir nuotraukose savo telefone liudytojas N. S. apylinkės teisme parodė, kad palei sklypus 11 ir 15 kelio nėra. Liudytojas taip pat parodė, kad mašinos jo padarytose nuotraukose užfiksuotos ten, kur kelio nėra. Liudytojas N. S. parodė matęs, kaip automobilis, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), traukė mėlyną automobilį, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Liudytojas N. S. parodė, kad minėtus automobilius, tai yra ir šiuo atveju aktualų automobilį – visureigį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis matė išvažiuojančius iš miško. Pastebėtina ir tai, kad kitas liudytojo N. S. minimas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra R. K. automobilis „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. prisipažino įvykio metu išvažinėjęs miško paklotę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, kad nei vienas liudytojas, nei jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad buvo tempiamas R. K. vairuojamas visureigis „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesiai mėlynos (žydros) spalvos, todėl šiuos liudytojo N. S. parodymus laiko prieštaringais. Šiuo atveju aukštesnis teismas pastebi, kad pirmiau minėtais N. S. parodymais, išgirdęs, kad pora mašinų važiuoja vėl į mišką, jis nuėjo keliuku pasižiūrėti, šalia kelio yra kanalas, jis pamatė, kad ten atvažiavusios gal 4-5 mašinos, viena mašina buvo užklimpusi, o kita ją tempė. Iš šių N. S. parodymų spręstina, kad būtent jis vienas iš ten buvusių medžiotojų būrelio narių paėjėjo į mišką ir ten matė automobilio užklimpimo faktą. Tad akivaizdu, kad aikštelėje likę A. J. ir N. S. šio fakto tiesiogiai nematė, todėl N. S. parodė tik girdėjęs, kad sambrūzdyje buvo sugedusi viena transporto priemonė, o A. J. net nepastebėjęs, ar kokie tai automobiliai buvo velkami. Pastebėtina ir tai, kad minėtas liudytojas A. J. taip pat parodė, kad automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tai yra šiuo atveju aktualus numeris (duomenys neskelbtini) galėjo atvažiuoti ir nuo plento. Tačiau N. S., kuriam medžiotojų būrelio vadovas buvo pavedęs fiksuoti įvykį, nedvejodamas parodė, kad jis visureigį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matė tarp išvažiuojančių iš miško, o liudytojas N. S. parodė, kad tarp iš miško išvažiavusių automobilių buvo ir „Mitsubishi Pajero“. Automobilį, matomą administracinio nusižengimo bylos 17-e lape (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), liudytojas N. S. paaiškino ir patvirtino pirmą kartą matęs išvažiuojantį iš miško ir dar kartą jį matė, kai tas automobilis įvažiavo už kanalo ir vėl prasuko pro pavėsinę kartu su mėlynu automobiliu. Kiek atsimena, ryškus mėlynas buvo tik vienas džipas, nuotrauka daryta tada, kai automobilis pirmą kartą išvažiavo iš miško. Liudytojo vertinimu, automobilis, kurio numeris (duomenys neskelbtini), vos atvažiavęs apsisukti ir išvažiuoti negalėjo, nes jis iš miško išvažiavęs buvo visas purvinas, jis taip atrodyti negalėjo, jei būtų atvažiavęs nuo pagrindinio kelio. Liudytojo N. S. parodymų patikimumą iš esmės sustiprina ir administracinės bylos 17-ame lape esanti fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas pamiške kairėn nuo stovinčio visureigio paskui bent du kitus visureigius važiuojantis visureigis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant šio visureigio galo esančio atsarginio rato apvyniota virvė, kurios galas nėra tinkamai užfiksuotas, nuotraukoje matoma kairė šio visureigio pusė nuo priekio, ypatingai nuo apačios stipriai apnešta purvu taip, kad iš esmės sunku įžiūrėti, kokios spalvos yra šis visureigis.

11. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tiek liudytojai A. J., N. S. ir N. S., tiek liudytojas D. T., taip pat liudytojas N. B., kurio parodymus apylinkės teismas vertino iš esmės patikimais, dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą K. B.. Apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai, kaip aiškiai prieštaringus, neatvirus ir klaidingus atmetė L. K., R. K., D. Š. parodymus, o taip pat liudytojų R. K., G. K. parodymus, kurie yra pareiškėjo kaimynai ir draugai, todėl akivaizdu, jog yra suinteresuoti jam padėti išvengti administracinės atsakomybės arba bent ją sušvelninti.

12. Aukštesnio teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog K. B. įvykio dieną šios nutarties 1-ame punkte nurodytu laiku ir vietoje, valstybiniame miške jam priklausančiu visureigiu išvažinėjo miško paklotę, ją sunaikindamas, kas atitinka ANK 282 straipsnio 2 dalies požymius. Visa tai jis darė su grupe kitų asmenų, ką patvirtina kompaktiniame diske įrašytos bei administracinėje byloje esančios fotonuotraukos (administracinės bylos b. l. 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, o keleto asmenų analogiškų pažeidimų padarymas esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms nėra jų veikas kvalifikuojanti aplinkybė, todėl kiekvienam bendrininkui administracinio nusižengimo protokolas surašomas atskirai, tačiau bendrininkavimas gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas nagrinėjamu atveju Institucijos pagrįstai ir buvo padaryta.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su skunde pateikiamu K. B. atstovo įrodymų vertinimu, laikytini selektyviais, išrinktais iš įrodymų konteksto visumos, turint siekį bet kokiu būdu paneigti savo atstovaujamojo kaltę. Pažymėtina, kad skundo argumentai aukštesniam teismui neįrodė apelianto K. B. gynybinės versijos, kad įvykio dieną jis žvyrkeliu tik trumpam su sūnumi buvo užsukęs į mišką, o taip pat nepaneigė tų faktinių aplinkybių, kad K. B. įvykio dieną valstybiniame miške padidinto pravažumo automobiliu – visureigiu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su grupe kitų asmenų išvažinėjo natūralią miško dangą (paklotę), ją sunaikindamas.

14. Nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam K. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo įrašytas administracinis nurodymas. Pastebėtina, kad be skunde minimų atvejų, administracinis nurodymas negali būti surašomas ir tuo atveju, kai administraciniu nusižengimu yra padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju aplinkai buvo padaryta turtinė žala, tyrimo metu administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo persiųsta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriui žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimui pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Aplinkai padarytos žalos K. B. neatlygino. Esant tokiai situacijai, jo atžvilgiu Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole administracinis nurodymas pagrįstai nebuvo įrašytas.

15. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos nutarimą, todėl naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

17. Apeliaciniame skunde prašoma atlyginti apelianto K. B. patirtas išlaidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip asmens įgalioti atstovai, paslaugoms apmokėti.

18. ANK 666 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį), turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021). Atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

21. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovas advokatas S. K. pateikė apeliacinį skundą, kurį šia nutartimi nuspręsta atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad K. B.procesinis statusas byloje nesikeičia, priteisti jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą už apeliacinio skundo surašymą ir advokato atstovavimą apylinkės teisme nėra teisinio pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-594/2024).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundą atmesti.

Nepriteisti K. B. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.