Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, Virginijui Mizarui, išteisintajam N. B., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d., 306¹ str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. 2012 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2012-09-28 Švedijoje pagrobtą didelės vertės (84870 Lt), 2008 metų laidos, pilkos spalvos automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, naudojosi juo ir laikė garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, kol 2012-10-30 kratos metu automobilį surado policijos pareigūnai.

Be to laikotarpiu nuo 2012-10-25 iki 2012-11-16, Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, N. B. laikė žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose pateikti neteisingi automobilio ir jo savininko duomenys, t. y. vokišką autotransporto priemonės registracijos liudijimo 1 dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio blankas ieškomas kaip vogtas nuo 2007-05-10 Vokietijoje, ir II dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios blankas ieškomas kaip vogtas nuo 2011-11-03 Vokietijoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastojo ir laikė automobilio ,,BMW X5“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vokišką autotransporto priemonės pirkimo (Kaufertrag) sutartį, apsimestinai nurodydamas, kad ji 2012-10-25 sudaryta Wurselen mieste tarp T. E. ir N. B., bei, pasirašydamas ją, nors iš tikrųjų tokia sutartis nebuvo sudaryta, šiuos suklastotus dokumentus laikė iki 2012-11-16, kuomet daiktų, dokumentų pateikimo protokolu juos pateikė policijos pareigūnams.

N. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir nusikalstama veika numatyta LR BK 306¹ str. 1 d. t.y. tuo, kad 2012 m. spalio mėnesį Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2012-09-28, suklastojo Švedijoje pagrobto automobilio „BMW X5“ identifikavimo numerį, pakeisdamas originalius identifikacinio numerio (duomenys neskelbtini) simbolių piešinius į kitus, suklastotus – (duomenys neskelbtini), bei suklastojo variklio numerį, pakeisdamas variklio tikro numerio (duomenys neskelbtini) paskutinį simbolio piešinį į kitą – (duomenys neskelbtini).

N. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir nusikalstama veika numatyta LR BK 302 str. 1d. t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-25 iki 2012-11-16, Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo melu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė griežtos atskaitomybės blankus – vokiško autotransporto priemonės registracijos liudijimo 1 dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškoma kaip vogta nuo 2007-05-10 Vokietijoje, ir II dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškoma kaip vogta nuo 2011-11-03 Vokietijoje, ir šiuos pagrobtus griežtos atskaitomybės blankus laikė iki tol, kol 2012-11-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė policijos pareigūnams.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu N. B. pagal visus kaltinimus t.y. pagal BK 189 str. 2 d., 306¹ str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje N. B. išteisintas pagal BK 189 str. 2 d. bei 300 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį:

- N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d. ir paskirti 40 MGL (5200 litų) baudą; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1300 litų) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties Lt) baudą.

Skunde prokuroras nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nereikšmingus prieštaravimus įvertino kaip keliančius abejonę N. B. kaltumu, neišanalizavo visų kaltinančių įrodymų, nemotyvavo jų atmetimo, neįvertino įrodymų visumoje, dėl ko nepagrįstai taikė „in dubio pro reo“ principą. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vidutinė transporto priemonės „BMW X5“ kaina Lietuvoje buvo 84870 Lt, tuo tarpu N. B. nurodė, jog automobilį pirko už 32000 Lt. Prokuroro teigimu, teismas nevertino išteisintojo parodymų, kaip vieno iš įrodinėjimo šaltinių, patikimumo.

Anot apelianto, N. B. nurodomos prabangaus automobilio įsigijimo aplinkybės, kai šis perkamas iš pardavėjo, kurio jis nematė, neturint apie jį jokių duomenų, pasirašant ant pirkimo sutarties, kurios sudarymo vieta ne Lietuvoje, neatitinka normaliems ir teisinėje visuomenėje priimtiniems pirkimo–pardavimo veiksmams, sandoriams, prieštarauja elementariam apdairumui, rūpestingumui, atidumui (bonus pater familias) įsigyjant didelės vertės turtą. Prokuroro teigimu, šiuos duomenis būtina sugretinti su pirminiais duomenimis, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kuriuos teisme patvirtino liudytojas M. V., t. y. jog pagal policijos pareigūnų gautą operatyvinę, būtent N. B. supirkinėjo vogtus automobilius, perkalinėjo jų identifikavimo numerius ir realizuodavo juos užsienio valstybėse. Skunde taip pat teigiama, jog būtina buvo įvertinti ir liudytojo M. V. parodymus apie tai, kad pagal išklotines mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. B., išklotines mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pastarojo brolis T. B., galima daryti išvadą, kad T. B. pateikė neteisingus parodymus, jog brolį N. B. vežė iki (duomenys neskelbtini), Kaune.

Apelianto teigimu, faktinių aplinkybių neatitinka ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta automobilio techninė būklė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie patikros rezultatus, matyti, kad su diagnostine aparatūra atlikus automobilio „BMW X5“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), elektrinės dalies patikrą , klaidų susijusių su variklio valdymo blokais nerasta. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio 17 d. aiškinamasis raštas Nr. 9 patvirtina, kad N. B. (jo paties parodymų patikrinimo metu) rodė į išorės oro užterštumo daviklį AUC, kurio funkcija – jausti žiedadulkes, smalkes, blogus kvapus, jo pagalba yra automatiškai uždaromos automobilio ventiliacinės sistemos sklendės. Šis daviklis variklio darbui įtakos neturi, daviklio gedimą nustatyti galima kompiuterinės diagnostikos pagalba. AUC daviklio kaina yra 213 Lt su PVM, gedimo nustatymas kainuoja 188,43 Lt su PVM, AUC daviklio pakeitimas kainuoja 31,41 Lt su PVM. Taigi, prokuroro manymu, netgi esant šiam, išteisintojo nurodomam daviklio gedimui, jeigu toks būtų buvęs užfiksuotas, remonto kaina faktiškai nebūtų įtakojusi paties automobilio kainos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad išteisindamas N. B. pagal BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas rėmėsi jo parodymais, kad nenustatytas asmuo jam davė automobilio dokumentus, atspausdintą pirkimo – pardavimo sutartį, kurią tereikėjo pasirašyti. Tačiau, anot prokuroro, būtent dokumento pasirašymas, jo išbaigtumas ir sukelia teisines pasekmes. Tokia pirkimo – pardavimo sutartis, turinti visus būtinus rekvizitus, parašais patvirtintą šalių valią, tampa dokumentu, sukuriančiu, pakeičiančiu ar panaikinančiu teisinius faktus. Šiuo atveju, apelianto teigimu, atsižvelgtina ir į išteisintojo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis neva pirko automobilį, t. y. pirko net nematęs pardavėjo, neturėdamas apie jį jokių duomenų, pasirašė ant pirkimo sutarties, kurios sudarymo vieta ne Lietuvoje. Prokuroro nuomone, šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad nenustatyta kokiu būdu, kada ir kas atspausdino sutartį, o svarbu tai, jog minėtomis objektyviomis aplinkybėmis nustatyta, kad N. B. žinojo, jog pasirašė šią tikrovės neatitinkančią sutartį, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, padarydamas nusikaltimą numatytą BK 300 str. 1 d.

Tai, kad N. B. baudžiamojo proceso metu neprisipažino, prokuroro nuomone, nevertintina kaip jį teisinanti aplinkybė, o šiuo atveju laikytina tik jo gynybine pozicija, kuri paneigta byloje esančiais kitais įrodymais. Apeliantas siūlo N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 189 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir skirti baudą.

Prokuroro manymu, šioje byloje taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu N. B. buvo baustas už neteisėtą disponavimą žinomai vogtu turtu – analogišku automobiliu „BMW X5“.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu išteisintojo N. B. gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kurie pagrįstų, jog jo ginamasis N. B. žinojo, kad perkamas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, kad jis suklastojo automobilio identifikavimo bei variklio numerius bei vokišką autotransporto priemonės pirkimo sutartį. Tik, įvertinus automobilių kainų skirtumą tarp N. B. sumokėtos sumos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatytos vidutinės tokios markės automobilio kainos, daroma prielaida, kad N. B., už automobilį mokėdamas žymiai mažesnę sumą nei jo vidutinė vertė, turėjo suprasti, kad automobilis yra vogtas. Tačiau N. B. buvo paaiškinta, jog automobilio variklis yra su defektu. Vis dėlto dėl variklio defekto išteisintasis neturėjo galimybės įsitikinti, nes jis automobilio neeksploatavo ir į automobilių meistrus dėl defektų nustatymo nespėjo kreiptis. Kad automobilio variklio defektai nebuvo tokie, kad būtų galima pirkti automobilį už tokią palyginus nedidelę kainą, išryškėjo tik kratos metu paėmus automobilį.

N. B. gynėjas taip pat nurodė, kad prielaidomis grindžiamas ir kaltinimas, kad jo ginamasis suklastojo ir laikė pirkimo–pardavimo sutartį, o vokišką registracijos liudijimą laikė, žinodamas, jog jis suklastotas. Byloje jokiais įrodymais nepaneigtas N. B. teiginys, kad 2012 m. spalio 25 d. vokišką automobilio „BMW X5“ pirkimo–pardavimo sutartį ir dviejų dalių vokišką registracijos liudijimą jis gavo kartu su automobiliu.

N. B. gynėjas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į tai, jog jo ginamasis jau yra baustas 2013 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už neteisėtą disponavimą žinomai vogtu automobiliu, šiuo konkrečiu atveju jam taip pat buvo siūloma prisipažinti kaltu ir jam būtų paskirta bauda teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau N. B. šiuo atveju savęs kaltu nelaiko, todėl ir nesutiko, kad būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.), nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o apylinkės teismas padarė išvadas, kurios neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kurias paneigia teisme ištirti įrodymai, todėl išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog esant tik nuosprendyje išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, pripažinti N. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas pripažino, kad kaltinimai N. B. atžvilgiu, jog jis įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad šis yra gautas nusikalstamu būdu, naudojosi juo ir laikė jį, suklastojo automobilio identifikavimo numerį, variklio numerį, laikė žinomai suklastotus dokumentus, suklastojo ir laikė automobilio pirkimo sutartį, įgijo ir laikė griežtos atskaitomybės blankus, kurie ieškomi kaip vogti, ištyrus visus įrodymus, nepasitvirtino. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis kaltinamojo parodymais, neturėdamas pagrindo vertinti jų kaip siekimą išvengti atsakomybės, visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, padarė išvadą, kad dėl kaltinimų pagal BK 189 str. 2 d., 306¹ str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. N. B. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka aukštesnysis teismas nustatė, kad tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą kaltinamasis N. B. kaltę neigė. N. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. spalio 25 d. automobilį „BMW X5” pamatė už automobilių turgaus, (duomenys neskelbtini), Kaune, prie vilkiko. Šio automobilio vairuotojas teigė, kad automobilis parduodamas už 35000 Lt. Vairuotojas iš savo telefono paskambino automobilio šeimininkui ir davė jam pakalbėti. Paklausus, kodėl parduodamas pigiai, šeimininkas pasakė, kad yra defektas, automobilis iš Vokietijos. Sutarė kainą – 32000 Lt, paliko vairuotojui užstatą 1000 Lt ir savo duomenis tam, kad šeimininkas galėtų išrašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Po valandos grįžo, automobilio vairuotojas pasakė, kad šeimininkas paliko pirkimo–pardavimo sutartį, liepė vairuotojui palikti likusius pinigus. Jis padavė vairuotojui pinigus, jis jam davė atspausdintą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią tereikėjo pasirašyti, vilkiko vairuotojas jam padavė vokiškus automobilio dokumentus. Sutikrino automobilio kėbulo numerį su dokumentais, jie atitiko, sėdo į automobilį „BMW X5“ ir išvažiavo. Lietuviškos pirkimo–pardavimo sutarties nepildė. Vairuotoją matė pirmą kartą, su automobilio šeimininku bendravo tik vairuotojo telefonu. Automobilį paliko garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, tėvui pasakė, kad palaikys porą dienų garaže automobilį, tačiau nesakė, kad tai jo automobilis. Paprašė brolio T. B. pavežti jį iki automobilių turgaus, kur paliko savo senąjį automobilį. Planavo automobilį „BMW X5“ registruoti VĮ „Regitra“. Pats nei automobilio kėbulo, nei variklio neperkalinėjo. Buvo atsidaręs tik kapotą ir užmovė kištukus. Meistrams nebuvo palikęs remontuoti. Kad automobilis buvo vogtas užsienyje ir perkalti identifikaciniai numeriai – sužinojo tik atvykęs į policiją. Matė, kad sutartyje nurodyta pardavimo vieta – Vokietija. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Lietuvoje ir nežino, ar toks pirkimas yra teisėtas. Kad numeriai buvo perdirbti, jis nematė.

Liudytojas J. B. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad tuo metu, kai jo sūnus-N. B. atvarė į jo garažą palikti automobilį BMW X5, jo nebuvo namuose. Sūnus jam apie paliktą garaže automobilį pasakė, paminėjo, jog automobilis kelias dienas pastovės garaže, tačiau nieko neminėjo, jog automobilį jis nusipirko.

Liudytojas M. V. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje tyrėju. 2012-10-25 buvo gauta žvalgybinė informacija, kad N. B. galimai užsiiminėja vogtų automobilių prekyba, perdirba numerius, kėbulo numerius ir parduoda. Taip pat buvo gauta informacija, kad N. B. tėvų gyvenamojoje vietoje laikomas vogtas automobilis BMV X5, vėliau buvo sankcionuota krata ir kratos metu ieškomas automobilis buvo rastas (duomenys neskelbtini), Kaune. Automobilio kėbulo numeriai buvo perkalti, tai galėjo būti padaryta, kol automobilis buvo garaže. Nuo informacijos gavimo iki kratos atlikimo jokie procesiniai tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Kratos metu nebuvo rasti įrankiai, pritaikyti automobilio numerių perkalimui. Kaltinamojo gyvenamojoje vietoje krata nebuvo atliekama, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu jis atliko analitinį darbą, tai yra telefoninių pokalbių įvykusių 2012-10-25 tarp N. B. ir jo brolio T. B.. Pagal N. B. parodymus jis analizavo kokiu metu ir kiek truko pokalbiai tarp jų, prie kokių bazinių stočių bokštų pokalbių metu buvo prisijungę. Atliktos analizės metu nustatė, kad T. B. negalėjo N. B. nurodytu laiku, tai yra 2012 -10-25 nuvežti iš adreso (duomenys neskelbtini), Kaunas iki nurodytos automobilio pirkimo vietos, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Telefoninius pokalbius ir jų trukmę nustatinėjo pagal kaltinamojo N. B. nurodytą laiką.

Kratos protokolu (t. 1, b. l. 15-16) garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame J. B., rastas ir paimtas automobilis ,.BMW X5“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), Šis automobilis apžiūrėtas apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 17-24), jame matomas identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1582 (t. 1, b. l. 33-34) konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad automobilio „BMW X5“, vokiškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomas kėbulo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, originalius identifikacinio numerio simbolių piešinius pakeičiant kitais, tikrasis šio automobilio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Matomas automobilio variklio numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, paskutinio simbolio piešinį pakeičiant kitu. Tikrasis automobilio variklio numeris yra (duomenys neskelbtini). Automobilis pagamintas 2008 metais, originali spalva pilka.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 39) vidutinė transporto priemonės „BMW X5“, pagamintos 2008 m., kaina Lietuvoje yra 84870 Lt.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 40) N. B. pateikė 2012-10-25 automobilio ,,BMW X5“ pirkimo- pardavimo sutartį ir dviejų dalių registracijos liudijimą vokiečių kalba (t. 1, b. l. 41-44)

Specialistas išvadoje Nr. 20-4-IS1-1681 (t. 1, b. l. 54-57) patvirtino, kad jam tirti pateiktų vokiškų transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų 2008-10-03 automobiliui „BMW X5“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), blankai yra atspausdinti pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus. Tačiau tirti pateiktuose blankuose yra pakeisti pirminiai rekvizitai - registracijos liudijime Nr. ZBI (duomenys neskelbtini), skiltyje ,,E“ esančiame identifikaciniame numeryje (duomenys neskelbtini) skaičius „4“ nėra pirminis, pirminis skaičius pašalintas mechaniniu būdu, t. y. trynimu, skutimu ir jo vietoje atspaustas skaičius ,,4“, nustatyti pirminio skaičiaus nėra galimybės dėl stipraus dokumento blanko pažeidimo; registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „I Datum“, po data „(duomenys neskelbtini)“, žodyje „WURSELEN“ į dešinę pusę nuo raidės „N“ yra pašalinta raidė, kokia raidė buvo šioje vietoje - nustatyti nėra galimybės dėl stipraus dokumento blanko pažeidimo; registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esančių trijų apvalių antspaudų antspaudai yra atspausti ne antspaudų klišėmis, o atspausdinti ofsetine litografine spauda, t. y. jie netikri.

Kauno AVPK NTV Tarptautinių ryšių grupės 2012-11-26 rašte Nr. 20-8-S-14048 (t. 1, b. l. 61) nurodoma, jog Švedijos nacionalinis biuras šią tarnybą informavo, kad automobilis „BMW X5“, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Švedijoje laikotarpyje tarp 2012-09-27 ir 2012-09-28, o valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ne šiam automobiliui, o automobiliui ,,Volvo 745“, VIN: 745813G1008145, kuris yra išregistruotas. Taip pat Vokietijos teisėsaugos institucijos pranešė, kad variklis Nr. 22746666 priklauso automobiliui „BMW X5“, VIN: WBAFF41040L108048.

Kauno AVPK NTV Tarptautinių ryšių grupės 2013-06-17 raštas Nr. 20-8-IL-1801 (t 1, b. l. 64) patvirtina, kad Vokietijos nacionalinis skyrius informavo, jog automobilio dokumentas II Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-03 yra ieškomas Vokietijoje kaip vogtas.

Kauno AVPK NTV Tarptautinių ryšių grupės 2013-09-03 rašte Nr. 20-8-IL-2670 (t. 1, b. l. 68) nurodoma, jog Vokietijos nacionalinis biuras pranešė, kad registracijos liudijimo 1 dalis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai išduota, šis blankas ieškomas nuo 2007-05-10 - 2007-05-11 Vokietijoje, E. T. nėra ir nebuvo registruotas kaip Wuerselen gyventojas, Vokietijos Wuerselen mieste nėra gatvės pavadinimu Eichelstrasse, o dokumentas yra suklastotas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-12 nutarimu (t. 1, b. l. 86-87) bei 2013 01 29 pakvitavimu (t.1, b.l. 90) automobilis „BMW X5“ grąžintas savininkui A. N., veikiančiam per įgaliotą atstovą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-17 raštu Nr. 9 (t. 1, b. l. 107) patvirtinata, kad N. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodytas daviklis variklio darbui įtakos neturi, daviklio gedimą nustatyti galima kompiuterinės diagnostikos pagalba.

UAB „(duomenys neskelbtini)s“ pažyma (t. 1, b. l. 110) patvirtina, kad diagnostine aparatūra atlikus automobilio „BMW X5“ elektrinės dalies patikrą, nustatyta, kad neatitinka dviejų valdymo blokų programinės įrangos versijos, tačiau klaidų, susijusių su variklio valdymo blokais, nerasta.

Tarnybinis pranešimas patvirtina (t. 1, b. l. 194), kad išanalizavus apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono, kuriuo naudojosi N. B., išklotines ir mobiliojo ryšio telefono, kuriuo naudojasi T. B., išklotines, matyti, jog T. B. galimai pateikė neteisingus parodymus, jog brolį N. B. vežė iki (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo pateikta versija bei išanalizavusi visus aptartus teisme ištirtus duomenis, sprendžia, kad N. B. teisme pateiktuose parodymuose nurodyta automobilio BMW X5 įsigijimo versija yra nelogiška, sietina su apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų (bonus pater familias) nesilaikymo akivaizdumu, todėl apeliacinės instancijos teismas N. B. duotus parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl veikos numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Objektyvieji požymiai LR BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė N. B., pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Pagal konstrukciją šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

Kokiu būdu gautas turtas, nagrinėjamu atveju kaltinamasis akivaizdžiai suprato iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenis, pasiūliusius automobilį ir pan. N. B. iš esmės teismo nustatyto automobilio įsigijimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu nustatytais subjektyviaisiais požymiais, teigdamas, jog automobilį įsigijo teisėtai ir nežinojo, kad jis buvo įgytas nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atsiskleidžia byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytuose N. B. veiksmuose yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Sugretinus visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo apylinkės teismo nuosprendyje aptarti kaltinamojo N. B., liudytojo M. V. parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados, apžiūros protokolai ir kt. duomenys, darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai atskleidė N. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad jis įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Teismo nustatytos aplinkybės (kaltinamojo patirtis jau anksčiau ne kartą perkant automobilius, Lietuvoje galiojančiais įstatymais nustatytos automobilių įgijimo tvarkos žinojimas, aiškiai nereali t.y. daugiau nei dvigubai žemesnė automobilio pardavimo vertė nei rinkoje vyraujanti kaina, automobilio pardavimo aplinkybės-jo pirkimas iš lietuvių tautybės asmens, kurio N. B. net nematė, o tik kalbėjosi telefonu, gaunant aiškiai suklastotus dokumentus, patvirtinančius, jog automobilis tą dieną N. B. pirktas Vokietijoje iš vokiečių tautybės asmens) paneigia N. B. argumentus, kad jis nežinojęs ir nesupratęs apie nusikalstamą automobilio gavimo būdą. Akivaizdu, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti N. B. pateiktais duomenimis, jog jis su tariamu lietuvių tautybės automobilio pardavėju (net nesužinojęs pardavėjo anketinių duomenų) bendravo tik kartą-telefonu, tardamasis dėl automobilio pirkimo-pardavimo, jo nurodymu perdavė rankpinigius ir savo asmens duomenis visiškai nepažįstamam kitam asmeniui-tralo vairuotojui, kurio nei vardo nei pavardės nežino, o po to, net nepatikrinęs automobilio techninės būklės, neįsitikinęs jo identifikacinių duomenų teisingumu, tariamai sumokėjo likusius pinigus ne automobilio savininkui, o visiškai nieko bendro su perkamu automobiliu neturinčiam asmeniui. Tokie kaltinamojo teiginiai yra nelogiški, nerealūs ir jais nėra pagrindo tikėti dar ir dėl to, jog N. B., anot jo, pinigus už automobilį sumokėjo jau matydamas jam pateiktus automobilio bei pirkimo-pardavimo dokumentus, patvirtinančius, jog jis automobilį tą dieną perka Vokietijoje iš vokiečių tautybės piliečio T. E.. Kaltinamojo teiginius paneigia dar ir ta aplinkybė, jog jis įgyto automobilio neregistravo, o automobilį nuvarė ir pastatė bei iki pat jo suradimo laikė savo tėvo garaže, šiam net nepasakęs, jog nusipirko automobilį, o tik nurodęs, jog jo atvarytas automobilis kurį laiką pastovės tėvo garaže. Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų bei šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių tik patvirtina, jog N. B. kaltinime nurodytą automobilį BMW X5 įsigijo jau žinodamas, jog šis automobilis yra įgytas neteisėtai, nusikalstamu būdu, t.y. suvokė, kad įgijo turtą, gautą nusikalstamu būdu, norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, subjektyvieji požymiai. Kadangi nusikalstamo būdu įgyto automobilio vertė viršija 250 MGL, kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK189 straipsnio 2 dalyje ir už šią veiką N. B. privalo atsakyti.

Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad N. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d., t. y. įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Išnagrinėtoje Vilniaus apylinkės teisme byloje N. B. pripažino, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą ir iš to pasipelnyti, veikdamas kartu su Algirdu Minaičių, 2013-05-16 apie 15.00 val., kelyje Vievis-Kernavė, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 4000 EUR įgijo 150870 Lt vertės automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad transporto priemonė gauta nusikalstamu būdu, t. y. 2013-05-15 pavogta Vokietijoje, ir automobiliu naudojosi iki 2013-05-16, kol transporto priemonė buvo sulaikyta policijos pareigūnų (T. 2, b. l. 120-123). Ši aplinkybė tik įrodo, jog linkęs daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas - dar vykstant ikiteisminiam tyrimui už 2012 m. spalio mėn. padarytas nusikalstamas veikas, N. B. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kuria buvo nuteistas minėtų baudžiamuoju įsakymu.

Dėl veikos numatytos LR BK 300 str. 1d.

Byloje esantys duomenys, ištirti teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad N. B. padarė ir nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 1 d.. LR BK 300 str. 1d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. Teisme ištirti duomenys patvirtina, kad N. B. laikė žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose pateikti neteisingi automobilio ir jo savininko duomenys, t. y. vokišką autotransporto priemonės registracijos liudijimo 1 dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios blankas ieškomas kaip vogtas nuo 2007-05-10 Vokietijoje, ir II dalį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios blankas ieškomas kaip vogtas nuo 2011-11-03 Vokietijoje. Teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad N. B., pateikė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad tie duomenys bus panaudoti suklastojant vokišką autotransporto priemonės pirkimo (Kaufertrag) sutartį, įgijo ir laikė automobilio ,,BMW X5“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vokišką autotransporto priemonės pirkimo (Kaufertrag) sutartį, kurioje buvo apsimestinai nurodyta, kad sutartis 2012-10-25 buvo sudaryta ne Lietuvoje, o Wurselen mieste, tarp T. E. ir N. B., pasirašė ją, nors iš tikrųjų tokia sutartis nebuvo sudaryta. Veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus jis padarė suvokdamas, kad daro veiką numatytą BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei, ir norėdamas taip veikti, todėl už šią veiką jis turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Skiriant bausmę N. B. vadovaujamasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo tikslais bei BK 54, 61 ir 63 straipsniuose numatytomis nuostatomis. Atsižvelgiama į N. B. asmenybę bei pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes – kad jis analogišką nusikalstamą veiką padarė esant ikiteisminiam tyrimui dėl inkriminuojamų veikų, tame tarpe ir BK 189 str. 2 d., už ką nuteistas 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu. Tai N. B. charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas linkusį asmenį. Taip pat atsižvelgiama į veikų pobūdį bei pavojingumą, t. y. tai, kad viena iš N. B. padarytų nusikalstamų veikų – tyčinis apysunkis turtinis nusikaltimas. Atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, esminė žala nepadaryta ( automobilis neapgadintas, jis grąžintas jo savininkui). Įvertinus aplinkybių visumą bei tai, kad apeliaciniame skunde prašoma skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, N. B. skirtina ne didesnė nei apeliaciniame skunde prašomo dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 189 straipsnio 2 dalyje bei LR BK 300 str. 1 d. ir skirti bausmes:

-už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 189 straipsnio 2 dalyje - 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų Lt) baudą.

už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. - 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties Lt) baudą.

N. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti N. B..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), kompaktinę plokštelę su N. B. pokalbių mobiliojo ryšio telefonų įrašais, voką su N. B. daktiloskopine kortele, du stiklainius su N. B. kvapo pavyzdžiu ir foniniu kvapu, du stiklainius su kvapo pavyzdžiais iš automobilio „BMW X5“, grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.