Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, turinti pradinį išsilavinimą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turinti pradinį išsilavinimą, teista Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje;

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį 1 metams;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

10) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, o būtent:

ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau nei iki 2023 m. rugsėjo 13 d., savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, už pagalbinės patalpos pastato, prie krūmų, į žemę įkastame plastikiniame kibire, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 3 090,91 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis, t. y. 3,3536 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kai tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), teritorijoje kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį, t. y. 3 090,91 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis, t. y. 3,3536 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

D. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:

ji, 2023 m. balandžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 18.35 val., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 2,180307 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 0,001191 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ne mažiau kaip 0,000499 g metadono, kurias neteisėtai gabeno laikydama prie savęs automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur Vilniuje, Širvio g. 5, tą pačią dieną, t. y. 2023 m. balandžio 13 d., apie 18.35 val., automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, t. y. 2,180 g, minėtos miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje didelis kiekis, t. y. 0,000924 g karfentanilio ir 0,000459 g metadono, parduodama už 100 Eur išplatino A. R., o likusią dalį minėtos miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje 0,000267 g karfentanilio ir 0,000040 g metadono, sulaikoma policijos pareigūnų išbarstė automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, po ko minėtas narkotines medžiagas automobilio apžiūros metu surinko ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

A. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

jis, 2023 m. balandžio 13 d., apie 18.35 val., Vilniuje, P. Širvio g. 5, automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 100 Eur iš D. S., neteisėtai įgijo 2,180 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,000924 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,000459 g narkotinės medžiagos – metadono, kurią neteisėtai laikė dėvimos striukės dešinėje išorinėje kišenėje, mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Mi“ apsauginiame dėkle, iki kol 2023 m. balandžio 13 d., apie 18.35 val., Vilniuje, P. Širvio g. 5, jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilio bei metadono.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

C. KITI BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI

Motyvuojamoji dalis

- gelsvos spalvos miltelių iš 16 vnt. bespalvių plastikinių maišelių, 2023 m. rugsėjo 13 d. rastų ir paimtų atliktos kratos metu pas M. S. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, jo masė yra 1,909 g;

- gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2023 m. rugsėjo 13 d. rasto ir paimto atliktos kratos metu pas M. S. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, jo masė yra 0,0126 g (2 t., b. l. 101–105).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad trys rankų pėdsakai yra palikti M. S. dešinės rankos delnu ir kairės rankos didžiuoju pirštu (2 t., b. l. 131–134).

D. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl kaltinimo A. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad A. R. veiksmai disponuojant narkotinėmis medžiagomis yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Kiekio nustatymo rekomendacijos), karfentanilio kiekis yra laikomas nedideliu, kai jo masė yra ne didesnė nei 0,00006 g, o didelis kiekis, kai jo masė yra didesnė nei 0,0006 g, todėl laikytina, kad A. R. savo reikmėms tyčia įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Dėl kaltinimo D. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji tyčia narkotinių medžiagų automobilyje nebarstė, tiesiog sulaikymo metu ant jos užšoko moteris ir jos laikomi milteliai automobilyje išbyrėjo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, ar milteliai buvo išbarstyti tyčia, ar sulaikymo metu netyčia, D. S. veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. Šiuo atveju esminę reikšmę turi narkotinių medžiagų kiekis ir jų pardavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmai, disponuojant narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir platinant, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pagal Kiekio nustatymo rekomendacijas, karfentanilio kiekis yra laikomas nedideliu, kai jo masė yra ne didesnė nei 0,00006 g, o didelis kiekis, kai jo masė yra didesnė nei 0,0006 g, todėl laikytina, kad D. S. tyčia išplatino didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog narkotines medžiagas ji įgijo stotyje iš nepažįstamo asmens, o ne iš kaltinamosios M. S., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Dėl šių aplinkybių teismas pasisakys vertindamas M. S. pateiktus kaltinimus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Nepaisant to, kad kaltinamoji M. S. savo kaltę dėl jai pateikto kaltinimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, neigė, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamosios M. S. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, visiškai įrodyta iš dalies pačios kaltinamosios M. S. parodymais, liudytojo R. J. parodymais, kratos protokolu, specialisto išvadomis, kitais pirmiau nurodytais įrodymais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., atliekant kratą (duomenys neskelbtini), pas M. S., nuėjus 10 m pramintu takeliu už ūkinio pastato, pastebėtas į žemę įkastas kibiras su užrašu „Kolinarna Homogenizowana 5 kg“ su dangčiu, kuriame buvo plastikinis melsvos spalvos maišas, jame 4 juodos spalvos plastikiniai maišeliai su šviesios spalvos biria medžiaga. Taip pat kibire rastas dar vienas plastikinis pilkos spalvos maišas, kurio viduje 16 permatomų plastikinių maišelių su šviesios spalvos biria medžiaga. Kibire po maišais taip pat rastas plastikinis indelis, kurio viduje plastikinis maišelis su šviesios spalvos biria medžiaga. Specialisto išvadoje konstatuota, kad visuose plastikiniuose maišeliuose esančiuose milteliuose yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurios masė yra 3,3536 g (2 t., b. l. 103, 104). Pagal Kiekio nustatymo rekomendacijas, karfentanilio kiekis yra laikomas labai dideliu, kai jo masė yra didesnė nei 0,018 g. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad 10 m atstumu nuo M. S. ūkinio pastato buvo rastas pakastas 186 kartus mažiausią labai didelį kiekį viršijantis narkotinės medžiagos – karfentanilio, kiekis. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kaltinamoji M. S. kratos metu savanoriškai parodė, kad išorinėje virtuvės lango pusėje, po metaline palange, yra į polietileninį maišą ir kukurūzų traškučių pakuotę įdėtos elektroninės svarstyklės (2 t., b. l. 52, 79). Ant minėtų svarstyklių, pagal specialisto išvadą, rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio, pėdsakų (2 t., b. l. 160). Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis.

Nepaisant to, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų M. S. iš esmės nepripažino ir nurodė, kad narkotines medžiagas netoli jos ūkinio pastato užkasė jos draugas A. iš Ukrainos, su kuriuo ji palaikė intymius santykius, tačiau kurio nei pavardės, nei telefono numerio, nei konkretaus adreso ji nežino. Ji davė jam kibirą, kastuvą ir maišelių, tačiau neklausė, ką jis ruošiasi užkasti, o tiesiog leido jam savo sklype kažką pasidėti.

Teismas pirmiausia pastebi, kad M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, priklausomai nuo jai pateikiamos informacijos apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kito. 2023 m. rugsėjo 19 d. įtariamoji M. S. parodymus duoti atsisakė. 2023 m. rugsėjo 21 d. įtariamoji M. S. nurodė, kad galimai prieš 2 savaites iki sulaikymo, pas ją atvažiavo A. ir paprašė pasaugoti kažkokį daiktą, tačiau, kas tai buvo per daiktas, ji nežino, jis buvo maišelyje, ji į maišelį nežiūrėjo. Jis tik paprašė jam duoti kibirą ir paklausė, ar gali minėtą kibirą su jo atsineštu daiktu kur nors užkasti, ji jam leido. A. pats paėmė kastuvą, kuris stovėjo prie namo ūkinio pastato, pats nuėjo šiek tiek toliau nuo namo ir užkasė savo atsineštą daiktą. Ji apytiksliai matė, kur jis kasė, tačiau priėjusi nebuvo. 2024 m. sausio 9 d. įtariamoji M. S. paaiškino, kad po to, kai ji A. pasakė, kad šis gali daiktą pasidėti pas ją namuose, jis jos dar paprašė, kad ji jam duotų kokį nors kibirą, o ji jam padavė kažkokį namuose buvusį plastikinį kibirą. Tuomet A. nuėjo prie savo automobilio, iš jo bagažinės kažką išsiėmė (ką, ji nematė, kadangi stovėjo atokiau), po to dar pasiėmė kieme esantį kastuvą ir nuėjo už jų ūkinių pastatų. Ji tuomet pasiliko stovėti prie kiemo tvoros, buvo atokiau nuo A., tačiau matė, kaip A. nuėjęs už ūkinių pastatų, pradėjo kasti žemę. Kadangi ji stovėjo nuo A. dideliu atstumu – nematė, ar jis iškasęs žemę joje užkasė kibirą, tačiau mano, kad jis kibirą užkasė žemėje, kadangi grįždamas iš tos vietos jis kibiro su savimi nebeturėjo. Taigi, iš 2024 m. sausio 9 d. M. S. parodymų galima suprasti, kad M. S. apskritai nematė, ką A. dėjo į jos duotą kibirą prie mašinos, nors 2023 m. rugsėjo 21 d. parodymuose ji nurodė, kad daiktas buvo maišelyje, į kurį ji nežiūrėjo. 2024 m. vasario 19 d. įtariamoji M. S. nurodė, kad A., kuris jos gyvenamosios vietos teritorijoje užkasė minėtas narkotines medžiagas, jos prašė duoti jam maišelių. Ji nepamena, kiek ir kokių tiksliai maišelių ji jam iš savo namų tą kartą davė. Ji nematė, ką minėtas asmuo darė su jos jam duotais maišeliais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tokia M. S. versija apie narkotinių medžiagų kilmę ir užkasimo aplinkybes yra neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis, yra nelogiška, prieštaringa, neįtikinama bei paneigta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad praktiškai yra nerealu artimai bendrauti su žmogumi apie 9 metus (taip nurodė pati kaltinamoji) ir nežinoti nei jo pavardės, nei telefono numerio, nei jo gyvenamosios vietos, juo labiau, leisti jam kažką užkasti savo sklype ar šalia jo, net nepasiteiravus ką. M. S. nepateikė jokių duomenų, leidžiančių minėtą asmenį kaip nors identifikuoti, ant narkotinių medžiagų įpakavimo maišelių nebuvo rastą kitų asmenų pėdsakų, kurie būtų tinkami asmens identifikavimui. Priešingai, ant narkotinių medžiagų įpakavimų buvo rasti trys M. S. rankų pėdsakai. 2023 m. rugsėjo 21 d. vykusios apklausos metu, M. S. nurodė, kad daiktas, kurį A. prašė leisti užkasti, buvo maišelyje, o ji į maišelio vidų nežiūrėjo. Visgi iš kratos protokolo matyti, kad kibire buvo rasti du skirtingų spalvų maišeliai, kuriuose buvo įdėti kiti maišeliai su biria medžiaga, o po maišeliais dar ir plastikinis indelis, kurio viduje taip pat įdėtas maišelis su biria medžiaga (žr. 2 t. b. l. 52). Apibendrinant darytina išvada, kad užkastame kibire rasti trys atskiri objektai, kurie nebuvo sudėti į vieną atskirą maišelį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė M. S. mačiusi pas A. (6 t., b. l. 154), t. y. M. S. nurodytos aplinkybės prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 9 d., M. S. jau nurodė kitas aplinkybes, kad ji A. namuose padavė kažkokį kibirą, o šis nuėjo prie savo automobilio (kurio jokių požymių ji taip pat neatsimenanti) ir iš bagažinės kažką išėmė, bet ką – nematė. Taigi, M. S. jau nemini mačiusi kokį nors maišelį, taip pat nemini, kad ir ji pati jam būtų davusi maišelių, o nurodo davusi tik kibirą. Po to, anot M. S., A. dar pasiėmė kieme esantį kastuvą (teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. nurodė, kad ji pati jam davė kastuvą) ir nuėjo už ūkinio pastato. Ji stovėjo atokiau, bet matė, kaip jis pradėjo kasti žemę, bet nematė ar joje užkasė kibirą. Apie tai, kad A. būtų svėręs, fasavęs, perpakavęs, perdėjęs medžiagas iš vieno maišelio į kitą ar užtrukęs ilgesnį laiko tarpą, pirmose apklausose M. S. neminėjo, nors patvirtino, kad ji buvo netoliese prie ūkinio pastato ir kiemo tvoros bei laukė kol A. prieis (tą ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu). Taigi šiuo atveju M. S. parodymai tiek skiriasi nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. duotų parodymų, tiek ir yra prieštaringi. Pagal jos pačios paaiškinimus ir pagal kratos protokolo duomenis, kibiras su narkotinėmis medžiagomis buvo aptiktas apie 10 m nuo ūkinio pastato, ji buvo prie ūkinio pastato, pati matė, kaip A. kasė, bet ar užkasė ir ką daugiau su atsineštais objektais darė, nematė, nors pagal tai, kad bendrais bruožais matė, jog A. kažką kasa kastuvu, turėjo galimybę matyti ir kitus A. veiksmus.

Teismas pažymi, kad M. S. pateiktame kaltinime yra nurodyta, kad dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ji neteisėtai disponavo turėdama tikslą jas platinti. Nepaisant to, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų, teismas laiko, kad ši aplinkybė byloje taip pat nustatyta.??? Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, dalis jų buvo supakuota į 16 maišelių, kurie buvo paruošti pardavimui dideliais kiekiais, namie buvo rastos svarstyklės, ant kurių buvo karfentanilio pėdsakų, pati kaltinamoji narkotinių medžiagų nevartojo, ką patvirtina ir specialisto išvada (6 t., b. l. 184). Be to, nors teistumas ir išnykęs, kaltinamoji M. S. praeityje teista už analogiško pobūdžio nusikaltimą (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 101–117 l.), todėl daro išvadą, jog M. S. dideliu kiekiu narkotinių medžiagų neteisėtai disponavo turėdama tikslą jas platinti. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia spręsti, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei iki 2023 m. rugsėjo 13 d., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, M. S. laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 3,3536 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Įvertinęs M. S. objektyviai atliktus veiksmus – tai, kad narkotines medžiagas reikėjo pasverti, supakuoti, užkasti, t. y. paslėpti, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji M. S., net ne bendrais bruožais, o neabejotinai aiškiai suvokė ir žinojo, kad medžiagos, kuriomis ji disponavo, yra narkotinės, taip pat suvokė ir žinojo, kad šios narkotinės medžiagos draudžiamos ir kad minėtomis medžiagomis ji disponuoja neteisėtai, galiausiai neabejotinai suvokė ir žinojo, kad disponuoja ne bet kokiu, o labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Atitinkamai darytina išvada, kad M. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti, jos veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kvalifikuoti teisingai.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareigūnams, pagal BPK 158 straipsnį buvo leista atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės – slapta patekti į policijos areštinės patalpas, kuriose buvo laikoma M. S. ir fiksuoti jos pokalbius. Tiek iš prokuroro prašymo teismui (4 t., b. l. 97, 98), teismo nutarties (4 t., b. l. 100–102), tiek kitų bylos duomenų matyti, jog atlikus kratą M. S. gyvenamojoje vietoje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, tačiau nebuvo aišku, iš kur toks narkotinių medžiagų kiekis buvo gautas, kas buvo galimi M. S. bendrininkai. M. S. pasinaudojus savo teise parodymų apie jei pateiktus įtarimus neduoti, nesant kitų būdų nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo logiška ir būtina panaudoti neviešo pobūdžio veiksmus įtariamosios M. S. atžvilgiu, tikintis gauti duomenų apie kitus nusikaltimo padaryme galimai dalyvavusius asmenis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad slapti tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti laikantis BPK 158 straipsnio reikalavimų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad neleistina situacija, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, formaliai veikdami pagal BPK 158 straipsnį, inicijuoja ,,neoficialius“ pokalbius su įtariamaisiais, taip pažeisdami asmens teisę neduoti prieš save parodymų. Taigi teisėsaugos pareigūnai gali apklausti įtariamąjį tik laikydamiesi visų BPK nustatytų reikalavimų, o ne įtvirtindami ,,neformalias“ apklausas kaip BPK 158 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės vykdymą. Paprastai toks pareigūnų veikimas pripažįstamas neteisėtu, o gauti duomenys – neleistinais (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-788/2016, 2K-62-628/2019, 2K-165-976/2022, 2K-8-976/2024). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose konstatuojama, kad įtariamojo pasirinkimo laisvė, ar apklausos metu kalbėti ar tylėti, gali būti neleistinai apribota, kai, įtariamajam apklausos metu pasirinkus tylėti, institucijos imasi gudrybių, siekdamos išgauti prisipažinimą ar kitus kaltinamojo pobūdžio parodymus, ir jie pateikiami kaip įrodymai teisme (pvz., A. prieš Jungtinę Karalystę, 50 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei, siekdami išgauti iš įtariamojo atitinkamą informaciją, pareigūnai pasitelkia privačius asmenis, formaliai nesaistomus su valstybės teisėsaugos institucijomis jokiais ryšiais, vertinant galimą teisės tylėti pažeidimą gali būti reikšmingas, be kita ko, tariamo informatoriaus ir valstybės santykis; informatoriaus santykiai su įtariamuoju. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė tylėti, vertinama, ar informatorius faktiškai veikė kaip valstybės agentas, t. y. ar jo ir įtariamojo bendravimas būtų įvykęs nesant valstybės pareigūnų įsikišimo, taip pat ar įtariamojo „parodymai“ buvo duoti dėl informatoriaus poveikio įtariamajam, t. y. ar jų pokalbis faktiškai atitiko apklausą (pvz., A. prieš Jungtinę Karalystę, 51 punktas).

Teisme ištyrus kaltinamosios M. S. pokalbių areštinėje su nenustatyta moterimi garso įrašus, padarytus taikant slaptas procesines prievartos priemones, matyti, kad daugiausia iniciatyvą kalbėti apie M. S. problemas, jos sulaikymo aplinkybes, apie tai, kokius parodymus ji ruošiasi duoti, kokios versijos planuoja laikytis, įkyriai rodė viena kartu areštinėje buvusi moteris. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. V., kuris dalyvavo taikant šias proceso prievartos priemones, nurodė, kad kartu su M. S. kameroje sėdėjusios moterys nebuvo kaip nors įtakojamos policijos pareigūnų ir M. S. neprovokavo. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu moterų ar moters, kurios nuolat bendravo su M. S. asmenybė nustatyta nebuvo, teisme šių aplinkybių patikrinti nebuvo įmanoma. Pati kaltinamoji M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad moteris, kuri ją kalbino įvairiu paros metu, buvo erzinanti ir provokuojant, todėl ji atsakinėjo bet ką, nes dažnai buvo pavargusi ir nenorėjo su ja leistis į diskusijas. Klausant garso įrašų galima suprasti, kad nenustatytos moters balsas visuose pokalbiuose girdimas labai gerai, priešingai nei kaltinamosios M. S., kas leidžia teismui spręsti, jog garso fiksavimo įranga turėjo būtent nenustatytas asmuo, o tai leidžia spręsti, jog nenustatytas asmuo faktiškai veikė kaip valstybės agentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad duomenys, gauti atliekant šią proceso prievartos priemonę, – neleistini.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę kažkokių esminių, naujų duomenų, kurie leistų nustatyti narkotinių medžiagų kilmę, M. S. bendrininkus, nebuvo gauta. Iš užfiksuotų įrašų tik galima spręsti, kad M. S. ilgai svarstė, kokią gynybinę versiją pasirinkti, aptarinėjo versiją apie tai, kad narkotinės medžiagos neva priklauso A. iš Ukrainos, kad ji neprisimena, ar per 6 mėnesius iš ten narkotikus ėmė ir ar paliko pėdsakus, svarsto jog galėjo būti nufilmuota prie paslėptų narkotikų, minėjo, jog ji narkotikus pardavinėjo. Iš esmės šios aplinkybės tik atitinka teismo jau prieš tai aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes, jog M. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdama tikslą jas platinti.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios M. S. gynėjas nurodė, kad krata, atlikta 2023 m. rugsėjo 13 d. M. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), yra atlikta neteisėtai ir teismas neturi pripažinti kratos metu gautų duomenų įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Anot gynėjo, atsižvelgiant į tai, kad kratą teismo nutartimi buvo leista atlikti 2023 m. gegužės 2 d., o krata buvo atlikta tik praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo teismo nutarties priėmimo dienos, laikytina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė BPK 2 straipsnyje įtvirtintos pareigos imtis priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per kuo trumpesnį laiką. Be to, anot gynėjo, narkotinės medžiagos buvo rastos už M. S. gyvenamosios vietos teritorijos ribų, kur pareigūnai neturėjo teisės daryti kratos.

Teismas tokius gynėjo argumentus laiko nepagrįstais ir atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 145 straipsnis imperatyviai neapibrėžia, kiek tiksliai turi būti nurodyta patalpa ar kitokia vieta, kurioje gali būti daroma krata. Baudžiamajame procese kratai, kaip duomenų gavimo būdui, įgyvendinti nekeliamos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose turto valdymą, nuosavybės teises į objektą ir pan. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas kratai suponuoja, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, kas disponuoja, turi nuosavybės teise kokį nors objektą, kuriame bus daroma krata, taip pat kratą galima atlikti ne tik pas įtariamąjį, bet ir pas kitą asmenį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-222/2016).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. gegužės 2 d. motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (tenkinant tos pačios dienos prokuroro prašymą) buvo leista daryti kratą M. S. name, pagalbinėse ir ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose M. S., siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomas narkotines bei psichotropines medžiagas, priemones joms sverti, fasuoti ir laikyti (t. 2, b. l. 47, 48). Šios nutarties pagrindu 2023 m. rugsėjo 13 d. nurodytu adresu atlikta krata, o jos metu, be kita ko, praėjus pagalbinių patalpų pastatą apie 10 m išmintu takeliu, prie krūmų įkastas į žemę rastas plastikinis kibiras su narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 51, 52). Kratos metu nebuvo sudaryta schema, kuri leistų tiksliai nustatyti narkotinių medžiagų suradimo vietą, tačiau iš byloje esančių fotolentelių ir liudytojo R. J. paaiškinimų galima suprasti, kad narkotinės medžiagos rastos užkastos už namo teritoriją juosiančios tvoros (2 t., b. l. 63–66), galimai ne M. S. nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, o šalia jos.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtais įrodymais (Registrų centro raštu (9 t., b. l. 136), be kita ko ir pačios kaltinamosios M. S. bei liudytojo R. J. parodymais) nustatyta, kad narkotinės medžiagos rastos netoli M. S. namą juosiančios tvoros, tvoroje yra paliktas praėjimas, iki vietos, kur buvo rastos narkotinės medžiagos išmintas takelis, pats žemės sklypas po statiniais nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, jokių kitų namų valdų teritorijų šalia M. S. namo teritorijos nėra, juo labiau ir pati M. S. neginčija aplinkybės žinojusi apie toje vietoje užkastą kibirą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kreipdamiesi į ikiteisminio tyrimo teisėją, neturėjo galimybės nurodyti tikslesnės kratos atlikimo vietos nei jie nurodė pareiškime. Minėta teritorija yra prie pat M. S. ūkinio pastato, ja faktiškai naudojosi pati M. S., todėl 2023 m. rugsėjo 13 d. atliekant kratą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nustatytos kratos ribos peržengtos nebuvo.

Vertindamas gynėjo argumentus, kad krata buvo atlikta praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties dėl kratos sankcionavimo priėmimo dienos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nenustato terminų, per kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kartu su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru, atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pasirenka ikiteisminio tyrimo taktiką, procesinių prievartos priemonių taikymo laiką ir pan. Iš nagrinėjamoje byloje esančių tarnybinių pranešimų ir rezoliucijos lapo (1 t., b. l. 1, 2) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. sausio 9 d. turint pirminę informaciją, kad narkotines medžiagas galimai platina A. K. ir Z. K., kuri yra D. S. motina (žr. asmens duomenų tomą, b. l. 7) ir 2023 m. sausio 19 d. buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratos sankcionavimo A. K. ir Z. K. gyvenamojoje vietoje, kas ir buvo leista atlikti (2 t., b. l. 16, 17, 19). Kratą atliko tyrėjas R. J. tik 2023 m. balandžio 13 d. 20.30 val. (2 t., b. l. 21, 22), t. y. iš karto po to, kai buvo sulaikyta narkotines medžiagas A. R. pardavusi D. S., tačiau jokių draudžiamų daiktų ar medžiagų rasta nebuvo. Nedelsiant, 2023 m. balandžio 14 d. 1.20 val., tyrėjo R. J. nutarimu buvo atlikta krata D. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur draudžiamų daiktų taip pat rasta nebuvo (2 t., b. l. 27–39). Pastebėtina, kad duomenų apie galimą D. S. įsitraukimą į nusikalstamų veikų darymą buvo gauta klausantis A. K. ir Z. K. pokalbių (3 t., b. l. 185, 186), dėl ko 2023 m. balandžio 6 d. buvo leista klausytis ir D. S. telefoninių pokalbių (3 t., b. l. 192–194), kas ir lėmė tai, jog buvo galimybė surengti pasalą, kuomet D. S. pardavė narkotines medžiagas A. R.. Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tik apklausę liudytoją M. J. suvokė, kad narkotines medžiagas D. S. galėjo įgyti (duomenys neskelbtini) (namas priklauso M. S.), nes liudytojas nurodė 2023 m. balandžio 13 d., prieš atvykstant į susitikimą su A. R., ten užvežęs D. S. (2 t., b. l. 41). Dėl šių aplinkybių tik 2023 m. gegužės 2 d. buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratos sankcionavimo minėtu adresu ir dėl M. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės (2 t., b. l. 44–48; 3 t., b. l. 43, 44). Esant tokioms aplinkybėms, logiška manyti, kad daryti kratą praėjus beveik trims savaitėms po asmens sulaikymo su narkotinėmis medžiagomis, pas asmenį, iš kurio galimai buvo įsigytos narkotinės medžiagos, yra neprasminga. Juo labiau, ištyrus D. S. telefone esančius susirašinėjimus, buvo matyti, kad ji artimai bendrauja su M. S. ir šiai apie jos sulaikymą gali būti žinoma, todėl draudžiami daiktai, jei tokių buvo, galėjo būti iš ten išgabenti arba sunaikinti. Vėliau, anot liudytojo tyrėjo R. J., buvo gauta duomenų, kad M. S. išvykusi iš Lietuvos Respublikos į Rusiją, apie kratos objektą reikėjo surinkti daugiau duomenų, nes teritorija, kurioje yra M. S. namas, yra pakankamai didelė, todėl ir buvo nuspręsta kratą atlikti vėliau. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimo nevilkino ir nesiekė pažeisti M. S. teisių, kaip nurodo gynėjas.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti. Net ir atlikus kratą praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties leisti atlikti kratą gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, taip pat juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, kas ir buvo padaryta bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl kaltinimų M. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

M. S. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:

ji, nuo tyrimo nenustatytos dienos iki ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 13 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 2,180307 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 0,001191 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir ne mažiau kaip 0,000499 g metadono, kai 2023 m. balandžio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 18.35 val., 2,180307 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje didelis kiekis – 0,001191 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,000499 g metadono, ji neteisėtai perdavė ir tokiu būdu išplatino D. S..

Kaip jau aptarta anksčiau, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. S. 2023 m. balandžio 13 d., apie 18.35 val., pardavė 2,180307 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 0,001191 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir ne mažiau kaip 0,000499 g metadono, A. R.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamoji M. S. nurodė, kad apie D. S. parduotą karfentanilį nieko nežino, todėl ir paaiškinti nieko negali. D. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad karfentanilį ji įgijo iš nepažįstamo vyro Vilniaus autobusų stotyje. Anot D. S., jos vyrui reikėjo karfentanilio, todėl Vilniaus stotyje nepažįstamo vyro pasiteiravo, kur gauti narkotikų, šis nurodė žmogų prie baro, o tas išsitraukė maišelį ir iš gailesčio davė narkotikų nemokamai. Tokia D. S. versija teismas nesiremia, nes ji yra visiškai neįtinkinanti, nelogiška ir nepagrįsta kitais bylos duomenimis, juo labiau, kad iš apžiūros protokolo matyti, jog D. S. naudojamo telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) prie bazinių stočių, įrengtų Vilniuje, Sodų g. 14, ir Vilniuje, Kauno g. 14, į kurių veikimo zoną patenka Vilniaus autobusų stotis, įsikūrusi Vilniuje, Sodų g. 22, 2023 m. balandžio 13 d. nesijungė (4 t., b. l. 179–192). Nepaisant to, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, daro išvadą, jog jų nepakanka kategoriškai išvadai, kad būtent M. S. išplatino nurodytas medžiagas perduodama jas D. S..

Tiek D. S., tiek ir M. S. neneigė, kad 2023 m. balandžio 13 d. jos galėjo būti susitikę (duomenys neskelbtini), bet nurodė aplinkybių neprisimenančios. Liudytojo M. J. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, S. S. parodymai ir kiti objektyvūs bylos duomenys – D. S. asmens kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone (abonentinis telefono Nr. +(duomenys neskelbtini)) esantis surašinėjimas su M. S. (abonentinis Nr. +(duomenys neskelbtini)) programėlėmis „WhatsApp“ ir „Viber“, patvirtina, kad D. S. su savo vyru S. S. buvo atvykę pas D. S. į (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) išklotinės, matyti, kad minėtas telefono numeris, kuriuo naudojasi D. S. prie bazinės stoties, kurios perimetras apima (duomenys neskelbtini), jungėsi 2024 m. balandžio 13 d. nuo 15.31 val. iki 16.36 val. (4 t., b. l. 180). Šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad D. S., prieš parduodama narkotines medžiagas A. R., lankėsi M. S. gyvenamojoje vietoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent tuo metu ir būtent iš M. S. D. S. įgijo narkotines medžiagas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendyje anksčiau aprašytų faktinių aplinkybių matyti, kad D. S. pardavė A. R. 2,180 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje didelis kiekis, t. y. 0,000924 g karfentanilio ir 0,000459 g metadono, tačiau atlikus kratą kaltinamosios M. S. gyvenamojoje vietoje buvo rasti milteliai, kurių sudėtyje metadono nebuvo aptikta. Kaip matyti iš M. S. parodymų, minėtu adresu ji gyvena ne viena, be jos vaikų kartu gyvena ir jos motina V. S., kuri LITEKO duomenimis praeityje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, brolis J. S., kuris praeityje taip pat teistas. Tiek iš D. S., tiek ir iš liudytojo S. S. parodymų matyti, kad prieš atvažiuojant į susitikimą su A. R., jie buvo sustoje prie „Maxima“ bazės. Anot liudytojo M. J., jiems važiuojant iš (duomenys neskelbtini), jie buvo sustoję kolonėlėje. Todėl neatmestina galimybė, kad narkotines medžiagas D. S. galėjo įgyti (duomenys neskelbtini) iš kitų M. S. name buvusių asmenų arba vėliau, sustojus prie „Maxima“ bazės ar kolonėlėje, pakeliui į susitikimą su A. R.. Prokuroras teisus teigdamas, kad M. S. susirašinėjo su D. S. programėlėmis „Viber“ ir „WhatsApp“, tačiau susirašinėjimo turinys taip pat vienareikšmiškai neleidžia daryti išvados, kad kaltinamosios tarėsi dėl narkotinių medžiagų perdavimo. Iš tiesų, iš D. S. kratos metu paimto telefono (telefono Nr. +(duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra užfiksuoti skambučiai ir bandymai skambinti A. R., kuris naudojosi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Iš D. S. telefono apžiūros protokolo matyti, kad pirmas skambutis 2023 m. balandžio 13 d. (nors ir nesujungtas) A. R. buvo 13.41 val. (1 t., b. l. 144), o vėliau buvo užfiksuoti dar bent 6 telekomunikaciniai įvykiai tarp nurodytų telefono numerių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš D. S. paimtas telefonas yra įvardintas kaip „D. A52“ (1 t., b. l. 150). Tame pačiame apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad telefone yra aptikta 2024 m. balandžio 13 d. 13.08 val. žinutė „Viber“ programėlėje. Iš minėto apžiūros protokolo galima spręsti, kad D. S. rašo M. S.: „Aš atvyksiu pas tave, laukiu čia namie D. ... Klausyk, aš dabar atnešiu šimtą eurų ir vaikinui (ne (duomenys neskelbtini)) kai važiuosiu į Vilnių paimsiu dar 120, kur apie jį kalbėjau vaikinas to prašo jau iš pat ryto, sako eik pas merginą, o D. negalėjo paimti, užsiėmęs tai dabar paims žmoną iš darbo ir ateis pas mane“ (1 t., b. l. 183). Tai vienintelė žinutė, kurioje kalbama apie pinigų 100 Eur atvežimą M. S. ir dar kažko 120 paėmimą. Žinutėje dar taip pat kalbama apie D., jo žmoną, kurių D. S. laukia. Visgi iš šios žinutės, net ir visų kitų bylos duomenų kontekste, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad kalba eina apie narkotikų paėmimą ir jų gabenimą A. R.. Nei apie D., nei apie jo žmoną byloje nėra jokių duomenų, kaip ir neaišku kas yra 120. Kaip matyti iš byloje esančių D. S. ir A. R. SMS žinučių ir telefoninių pokalbių, jie bendravo ne tik 2024 m. balandžio 13 d., bet ir 2024 m. balandžio 12 d. (4 t., 18–24), iš pokalbio konteksto galima suprasti kad kalbėjo ir apie narkotinių medžiagų kainą (4 t., b. l. 20). Visgi, iš minėtų pokalbių matyti, kad A. R. 2024 m. balandžio 13 d. su D. S. susisiekė ne anksčiau kaip 14.41 val., o žinutė apie tai, kad vaikinas prašo nuo pat ryto, „Viber“ programėlėje M. S. buvo išsiųsta 13.08 val., todėl negalima teigti, jog būtent A. R. prašė narkotinių medžiagų nuo pat ryto. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad narkotines medžiagas D. S. įgijo iš M. S. būtent nuvykusi pas ją 2023 m. balandžio 13 d., 16.38 val., (duomenys neskelbtini). Šie aptarti įrodymai tik leidžia daryti prielaidą, jog D. S. narkotines medžiagas įsigijo iš M. S., tačiau vien tokių prielaidų priimti apkaltinamąjį nuosprendį nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, M. S. išteisintina neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (ne mažiau kaip 0,001191 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir ne mažiau kaip 0,000499 g metadono laikymas turint tikslą platinti ir platinimas D. S.) (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Be to, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, kaltinimas D. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tikslintinas, nurodant, kad D. S. 2023 m. balandžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 18.35 val., įgijo ne mažiau kaip 2,180307 g miltelinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 0,001191 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ne mažiau kaip 0,000499 g metadono. Šis kaltinimo patikslinimas D. S. veiksmų kvalifikacijai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju esminę reikšmę turi narkotinių medžiagų kiekis ir jų pardavimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kaltinamoji M. S. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas atsižvelgia į M. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei ją charakterizuojančius duomenis, o būtent, kad ji iš esmės niekada nėra oficialiai dirbusi (žr. asmens duomenų tomą, b. l. 97), šiuo metu teistumas išnykęs, administracinių nusižengimų nėra padariusi, turi du nepilnamečius vaikus. Kaltinamosios M. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamajai inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta itin griežta sankcija, kurios minimalios ir maksimalios bausmių „žirklės“ yra pakankamai siauros (nuo dešimties iki penkiolikos metų), už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. S. skirtina minimalaus dydžio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismas turėtų svarstyti ir švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės skyrimą, kadangi įstatymo leidėjas baudžiamojo kodekso sankcijoje numatė neproporcingai griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui. Teismai, taikydami paminėto BK straipsnio nuostatas, iš pradžių turi patikrinti, ar nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį. BK 62 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiuo atveju kaltinamoji padariusi nusikaltimą neprisipažino, byloje nėra ir kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo, pritaikius BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas, M. S. skirti švelnesnę bausmę.

Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-21-628/2021). Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos sukelia itin žalingus padarinius žmonių sveikatai ar net gyvybei, visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokias griežtas sankcijas už BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatyta, kad narkotinės medžiagos karfentanilio labai didelio kiekio minimali riba yra 0,018 g. Kaltinamoji D. S. neteisėtai laikė 3,3536 g karfentanilio, kurio svoris net apie 186 kartus viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę labai didelio kiekio ribą. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimą. Priešingai, kaltinamoji Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jau buvo teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliko, šiuo metu teistumas jau išnykęs (žr. asmens duomenų tomą, b. l. 101–117). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. buvo nuteista už narkotinių medžiagų (heroino) disponavimą ir platinimą. Be to, narkotinių medžiagų ji pati nevartojo, laikė jas turėdama tikslą platinti, kas kėlė pavojų gyvybei bei sveikatai labai dideliam ratui asmenų. Jos padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Iš esmės jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baigiamųjų kalbų metu nenurodė ir kaltinamosios gynėjas.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgęs į M. S. neteisėtai disponuoto, turint tikslą platinti, karfentanilio kiekį (186 kartus viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę labai didelio kiekio ribą), į tai, kad ji su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo, nenurodė narkotinių medžiagų tiekėjo, į minėtus jos asmenį charakterizuojančius duomenis (ypač tai, kad praeityje buvo nuteista už analogišką nusikalstamą veiką), nesant jokių išskirtinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir jai skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas.

2023 m. rugsėjo 13 d. 16.45 val. M. S. laikinai sulaikyta vadovaujantis BPK 140 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (6 t., b. l. 193, 194), kuri vėlesnėmis teismų nutartimis pratęsta ir baigiasi 2024 m. rugsėjo 13 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas M. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismo nuosprendžiu kaltinamajai skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio vykdymą M. S. ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė, iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, nekeistina.

Dėl bausmės skyrimo D. S.

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dešimties metų bausmė. Kaltinamoji D. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą. Skiriant bausmę kaltinamajai D. S. įvertinama tai, kad ji teista už nusikaltimo padarymą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) bauda, kurios nesumokėjusi), daug kartų bausta administracine tvarka, tačiau baudų nesumokėjusi, išsituokusi (LITEKO duomenys, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 12 d. sprendimas), turi tris mažamečius vaikus, tačiau motinos valdžia jų atžvilgiu laikinai apribota (LITEKO duomenys, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimas), dirba (pradėjo dirbti tik 2023 m. rugsėjo mėnesį). D. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl konstatuotina viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismas turėtų svarstyti ir švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės skyrimą, kadangi įstatymo leidėjas baudžiamojo kodekso sankcijoje numatė neproporcingai griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, nekartodamas anksčiau aptartų BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų ir jų taikymo teismų praktikos, daro išvadą, kad D. S. taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę pagrindo nėra. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu su tyrimą atliekančiais pareigūnais nebendradarbiavo, pateikė išgalvotą narkotinių medžiagų įsigijimo versiją Vilniaus autobusų stotyje, kuri teismo buvo paneigta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į kaltinamosios D. S. elgesį ją sulaikant nusikaltimo padarymo vietoje. Nors D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad narkotines medžiagas automobilyje išbarstė netyčia, kai ant jos užšoko pareigūnė, teismas daro išvadą, kad narkotines medžiagas ji išbarstė sąmoningai, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kai suprato, jog tuoj bus sulaikyta policijos pareigūnų. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. B. nurodė, kad sulaikymo metu D. S. pasilenkusi pradėjo kažką plėšyti ir barstyti, o ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė labai konkrečiai, kad barstyti pasilenkusi miltelius D. S. pradėjo jai atidarius dureles. Iš to, kad automobilyje narkotinės medžiagos išbarstytos po sėdyne, taip pat buvo rasta bespalvė plastikinės plėvelės skiautė (1 t., b. l. 55, 91), teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos L. B. parodymais, juo labiau, kad tiek A. R., tiek ir D. S. buvo sulaikomi praktiškai tuo pačiu metu ir pas A. R. rastos narkotinės medžiagos buvo saugiai supakuotos. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad D. S. laikomos narkotinės medžiagos buvo nesupakuotos ir atsitiktinai galėjo išbyrėti pakankamai dideliame plote po sėdyne ją sulaikant.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad D. S. anksčiau buvo teista už narkotinių medžiagų disponavimą, o iš byloje esančių telefoninių pokalbių ir A. R. parodymų matyti, kad narkotines medžiagas ji platino ir anksčiau, akivaizdu, jog jos padaryta nusikalstama veika nebuvo sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes ar nepakankamo suvokimo dėl daromos veikos baudžiamumo, t. y. atsitiktinė. Kaip asmenybė kaltinamoji laikytina pavojinga visuomenei, nes platino itin pavojingą narkotinę medžiagą – karfentanilį, disponavo vien karfentaniliu (be metadono, kuris taip pat draudžiamas), kurio svoris net apie 3,5 karto viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę (0,0006) didelio kiekio ribą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į nusikalstamos veikos padarymo būdą – už narkotines medžiagas iš nuo narkotikų priklausomo asmens gavo 100 Eur, t. y. jos veiksmai buvo savanaudiški.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajai D. S. gali būti pasiekti tik paskyrus jai BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

2023 m. balandžio 13 d. 18.59 val. D. S. laikinai sulaikyta vadovaujantis BPK 140 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (5 t., b. l. 175–178), kuri vėlesne teismo nutartimi pratęsta. 2023 m. birželio 12 d. D. S. paleista į laisvę, jei skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (6 t., b. l. 8–11), kuri vėlesnėmis teismų nutartimis buvo pratęsta ir baigiasi 2024 m. lapkričio 12 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas D. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. birželio 12 d. Teismo nuosprendžiu kaltinamajai skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio vykdymą, D. S. paskirta kardomoji priemonė, iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, nekeistina.

Dėl bausmės skyrimo A. R.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą gali būti paskirta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 43–48 l.), baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 39–42 l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017 m. A. R. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 36–37 l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Anot A. R., 3 narkotikų lankstinukus jis įsigijo iš D. S. dar 2023 m. balandžio 12 d., o kitą dieną jis įsigijo karfentanilio jau net už 100 Eur, t. y. gerokai daugiau nei jam tuo metu jo reikėjo – 16 dozių narkotinės medžiagos (A. R. nurodė, kad viena dozė kainavo 6 Eur). Tai patvirtina didesnį A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. R. linkęs nusikalsti, daryti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu, o jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad A. R. po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nurodė dedantis dideles pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl daro išvadą, kad jam skirtinas minimalus sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Be anksčiau išvardytų aplinkybių, teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam A. R. galimybę, atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį atliko subendrintą 4 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę (taip pat buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis) ir iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2022 m. gruodžio 29 d. (proceso dalyvių asmens duomenų tomo 48 l.), tačiau nepraėjus nei penkiems mėnesiams ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, darė administracinius nusižengimus. Tad nepaisant to, kad kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino, įvardytos kaltinamojo padarytą veiką ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės, ypač tai, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, teismui neleidžia spręsti apie tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų bus galima pasiekti nuteistajam neatliekant realaus laisvės atėmimo bausmės.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti A. R. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir trečdaliu mažinti A. R. skirtiną laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų nebuvimo. Byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat nebuvo atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas ir negalėjo būti taikomas, kadangi M. S. buvo kaltinam labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Taigi, nors nuteistasis A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino, tačiau, esant minėtoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų.

2023 m. balandžio 13 d. 18.35 val. A. R. laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu, paleistas 2023 m. balandžio 14 d. 11.53 val. (5 t., b. l. 99–102, 107–109). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis sulaikyme išbuvo ne pilną parą, todėl į bausmę įskaitytina viena laisvės atėmimo diena.

Dėl turto konfiskavimo ir daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti, kiti klausimai

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistoji D. S. turėdama tikslą platinti, iki 2023 m. balandžio 13 d., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų (0,001191 g karfentanilio ir 0,000499 g metadono), tęsdama nusikalstamą veiką 2023 m. balandžio 13 d. 18.35 val. dalį narkotinių medžiagų (0,000924 g karfentanilio ir 0,000459 g metadono) pardavė už apytiksliai 100 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, D. S. asmens kratos metu rasta pinigų suma – 102,91 Eur (saugoma Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, 6 t., b. l. 77–79), įvertinus tai, kad šis procesinis veiksmas (asmens krata) buvo atliktas iškart po to, kai D. S. išplatino dalį turėtų narkotinių medžiagų, pripažintina turtine nauda, kurią kaltinamoji gavo padariusi uždraustą veiką. Ši pinigų suma laikytina uždraustos veikos rezultatu, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotina.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad nėra jokių duomenų apie kaltinamosios M. S. teisėtai gaunamas pajamas, o atsižvelgiant į tai, kad M. S. kaltinama narkotinių medžiagų platinimu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad pas M. S. rastos piniginės lėšos yra gautos iš nusikalstamos veikos darymo, galimai narkotinių medžiagų platinimo, ir turi būti konfiskuotos. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pagrindo konfiskuoti kratos metu rastus pinigus iš M. S., kaip uždraustos veiklos rezultatą, nėra.

Iš kratos protokolo, kuriame užfiksuota krata atlikta pas M. S. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

svetainės kambaryje (Nr. 1), ant prie dešinės sienos stovinčio krėslo matoma juoda rankinė, joje rudos spalvos piniginė, kurioje 6 vnt. skirtingų verčių kupiūrų grynųjų pinigų krūvelės (pirma krūvelė – 2 vnt. 20 Eur vertės kupiūros, viena 10 Eur ir viena 2 JAV dolerių vertės kupiūra; antra krūvelė – 10 vnt., 20 Eur vertės kupiūrų; trečia krūvelė – 13 vnt. 50 Eur vertės kupiūrų; ketvirta krūvelė – 14 vnt. 50 Eur vertės kupiūrų, 3 vnt. 100 Eur vertės kupiūrų; penkta krūvelė – 6 vnt. 100 Eur vertės kupiūrų ir 8 vnt. 50 Eur vertės kupiūrų; šešta krūvelė – 4 vnt. 100 Eur vertės kupiūrų, 5 vnt. 20 Eur vertės kupiūrų ir 10 vnt. 50 Eur vertės kupiūrų; iš viso 4 000 Eur, vėliau ikiteisminio tyrimo metu patikslinta, kad 3 900 Eur grynųjų pinigų), taip pat piniginėje rasta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelė (paketas Nr. 647139);

iš svetainės patekus į kitą kambarį (Nr. 2), rasta juodos spalvos rankinė, prie kurios raudonos spalvos piniginė, kurioje 120 Eur (po vieną 100 Eur ir 20 Eur vertės kupiūrų) grynųjų pinigų (paketas Nr. 647191);

pasukus dešinėn patenkama į dar vieną kambarį (Nr. 3), o iš jo į dar vieną kambarį (Nr. 4), kuriame rasta juodos spalvos rankinė. Rankinėje rastas: mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Nova Y90“, kuriame įdėta SIM kortelė Nr. +(duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 1 780 Eur (100, 50, 20 ir 10 Eur nominalo popierinėmis kupiūromis) (paketas Nr. 647190) bei M. S. vardu išduotas pasas (2 t., b. l. 51, 56, 81–86).

Apibendrinant kratos rezultatus matyti, kad grynieji pinigai buvo rasti M. S. priklausančiame name trijuose skirtinguose kambariuose ir trijose skirtingose rankinėse. Rankinėje, kurioje buvo rasta 1 780 Eur grynųjų pinigų, buvo rastas ir M. S. pasas bei mobiliojo ryšio telefonas, todėl teismui nekyla abejonė, kad ši rastų grynųjų pinigų suma priklauso M. S..

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. paaiškino, kad kratos metu jos gyvenamojoje vietoje buvo rasti, surinkti ir paimti ne tik jai priklausantys pinigai, kurių tikslios sumos nepamena (šie pinigai buvo rasti jos rankinėje, jos piniginėje, šalia jos asmens dokumentų, šiuos pinigus ji susitaupė iš gaunamų išmokų už vaikus, iš socialinių išmokų), bet ir jos motinai V. bei jos tetai T. K. bei dar vienai jos tetai, kurios vardo ji nežino, priklausantys pinigai. Kokia jos motinai ir tetoms priklausančių pinigų suma buvo paimta kratos metu, ji nepamena, tačiau tai buvo visi likusieji kratos metu paimti pinigai, išskyrus paimtus jai priklausančius pinigus (6 t., b. l. 160). Kaltinamoji M. S. teisme paaiškino, jog kratos metu namuose rasti 5 800 Eur yra ne jos pinigai, jie priklauso jos motinai ir kitiems giminaičiams. 2022 m. ir 2023 m. jos mėnesio pajamas sudarė socialinė pašalpa už vaikus (apie 500 Eur) ir Sodros išmokos (apie 300 Eur).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. S. pateikė teismui rašytinį prašymą gražinti jai 3 900 Eur ir 2 JAV dolerius, kurie buvo paimti darant kratą (duomenys neskelbtini). A. A. V. S., ji gyvena kartu su dukra, gauna išmokas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus grynais pinigais (2022 m. gavo 6 930,20 Eur, 2023 m. iki rugpjūčio buvo gavusi dar 5 497,6 Eur), prideda tai patvirtinančius dokumentus (9 t., b. l. 142–148). Be to, anot V. S., ji dar prekiauja drabužiais (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį užsidirba papildomai po 500 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į pinigų radimo aplinkybes (rasta trijuose skirtinguose kambariuose bei skirtingose rankinėse), į V. S. ir M. S. paaiškinimus, pridėtus dokumentus, neturi pagrindo abejoti, kad 3 900 Eur ir 2 JAV doleriai, rasti svetainėje (kambaryje Nr. 1), priklauso kaltinamosios motinai V. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ji šioje byloje nėra kaltinama kokių nors nusikalstamų veikų padarymu, pinigai grąžintini savininkei.

Teismas taip pat daro išvadą, kad kratos metu kaltinamosios M. S. gyvenamojoje vietoje rastų ir jai priklausančių 1 780 Eur grynųjų pinigų konfiskavimas taip pat nepagrįstas, nes byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra nustatyta, kad M. S. išplatino narkotines medžiagas, nustatyta tik tai, kad ji turėjo tikslą jas platinti. Narkotinės medžiagos buvo paimtos pareigūnų, taigi ir turtinė nauda nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 1 780 Eur suma, rasta kratos M. S. gyvenamojoje vietoje metu jos rankinėje, yra gauta iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nėra pakankami nusikalstamai šio turto – piniginių lėšų – kilmei konstatuoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pinigai, rasti kambaryje Nr. 2 (120 Eur) ir Nr. 3 (1 780 Eur), grąžintini M. S..

Asmens kratos metu pas D. S. rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (su SIM kortele viduje) ir perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (toliau ir Sandėlių skyriui) (1 t., b. l. 190–193). Telefonas su SIM kortele priklauso D. S., šiomis priemonėmis kaltinamoji D. S. palaikė ryšį su kaltinamuoju A. R., tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, todėl jos pripažintinos nusikalstamos veikos priemonėmis ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos bei sunaikintinos (BK 72 straipsnio 1–3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Kratos metu pas M. S. (duomenys neskelbtini) rastas bei paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Huawei Nova Y90“ (su SIM kortele viduje), perduotas saugoti Sandėlių skyriui (3 t., b. l. 20–23). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kad M. S. naudojosi minėtu mobiliojo ryšio telefonu darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos M. S. pateikus rašytinį prašymą, telefonas jai grąžintinas, o per nustatytą terminą prašymo nepateikus – sunaikintinas kaip menkavertis.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini:

automobilio „Toyota Prius“ apžiūros metu rastas mobiliojo ryšio telefonas „Pelitt“, perduotas saugoti Sandėlių skyriui (1 t., b. l. 139–142);

vokas su tyrimo objektais (paketai Nr. 646490, Nr. 544893, Nr. 64608, 3 vnt. vokų, į plastikinį maišelį supakuotas tuščias popierinis lankstinukas, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, plastikinės plėvelės skiautė), perduotas saugoti Sandėlių skyriui (1 t., b. l. 95–97);

kratos metu pas M. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasti objektai (SIM kortelės laikiklis ir 4 popieriaus lapai), perduoti saugoti Sandėlių skyriui (3 t., b. l. 13–16);

dėžė su joje esančiais tyrimo objektų įpakavimais, perduota saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 118–121);

tyrimo objektai (vokas su tyrimo objektais (milteliais), taip pat paketas, kuriame supakuoti du plastikiniai indeliai), perduoti saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 151–154);

vokas su viduje esančiu voku, plastikiniu konteineriu su vatos tamponu, perduotas saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 163–166);

vokas su tyrimo objektais (plastikine pakuote, plastikiniu maišeliu ir elektroninėmis svarstyklėmis), perduotas saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 174–176);

maišas, kurio viduje yra du 5 litrų kibirai ir vienas kibiras su dangteliu, perduotas saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 196–200; 3 t., b. l. 1–3).

Po objektų tyrimo atlikimo likę milteliai (bendras kiekis – 3 054,847 g, grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio – 3,315 g), saugomi Sandėlių skyriuje (2 t., b. l. 106, 107), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kompaktiniai diskai su įrašyta tyrimui reikšminga informacija, saugomi prie baudžiamosios bylos (įdėta į vokus, įsegtus 7-ame bylos tome), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. nedirba, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. R. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už A. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajai M. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. birželio 12 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo D. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo realiai vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę D. S. palikti galioti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 13 d. 18.35 val. iki 2023 m. balandžio 14 d. 11.53 val. (vieną dieną).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

M. S. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamosios M. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastą turtą – 5 800 Eur, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (7 t., b. l. 67), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir 3 900 Eur grąžinti V. S., o 1 900 Eur grąžinti M. S..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pas kaltinamąją D. S. kratos metu rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 102,91 Eur, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (6 t., b. l. 77–79), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. S. turtui – 102,91 Eur – panaikinti ir šiuos pinigus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, miltelius (bendras kiekis – 3 054,847 g, grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio – 3,315 g), likusius po tyrimo ir paliktus saugoti Sandėlių skyriuje (2 t., b. l. 106, 107), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:

automobilio „Toyota Prius“ apžiūros metu rastą mobiliojo ryšio telefoną „Pelitt“, perduotą saugoti Sandėlių skyriui (1 t., b. l. 139–142);

asmens kratos metu pas D. S. rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (su SIM kortele viduje), saugomą Sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 190–193);

voką su tyrimo objektais (paketus Nr. 646490, Nr. 544893, Nr. 64608, 3 vnt. vokų, į plastikinį maišelį supakuotą tuščią popierinį lankstinuką, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, plastikinės plėvelės skiautę), perduotą saugoti Sandėlių skyriui (1 t., b. l. 95–97);

kratos metu pas M. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastus objektus (SIM kortelės laikiklį ir 4 popieriaus lapus), perduotus saugoti Sandėlių skyriui (3 t., b. l. 13-16);

dėžę su joje esančiais tyrimo objektų įpakavimais, perduotą saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 118–121);

tyrimo objektus (voką su tyrimo objektais (milteliais), taip pat paketą, kuriame supakuoti du plastikiniai indeliai), perduotus saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 151–154);

voką su viduje esančiu voku, plastikiniu konteineriu su vatos tamponu, perduotą saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 163–166);

voką su tyrimo objektais (plastikine pakuote, plastikiniu maišeliu ir elektroninėmis svarstyklėmis), perduotą saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 174–176);

maišą, kurio viduje yra du 5 litrų kibirai ir vienas kibiras su dangteliu, perduotą saugoti Sandėlių skyriui (2 t., b. l. 196–200; 3 t., b. l. 1–3).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, kratos metu pas M. S. rastą bei paimtą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Huawei Nova Y90“ (su SIM kortele viduje), perduotą saugoti Sandėlių skyriui (3 t., b. l. 20–23), per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pagal rašytinį M. S. prašymą jai grąžinti, o per nustatytą terminą prašymo nepateikus – sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismui su baudžiamąja byla perduotas laikmenas, saugomas prie baudžiamosios bylos (įdėta į vokus, įsegtus 7-ame bylos tome), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. R. 1 057,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.