Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. B. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad apie I. P. straipsnius sužinojo ne pats, iš pažįstamos moters, ji jam mandagiai parašė, kad jo buvusi sugyventinė rašo įdomius straipsnius apie tai, ką jis išgyveno. Perskaitęs juos, pasipiktino, kaip žmogus gali skleisti tokią neteisybę. Straipsnis buvo susijęs su vaikais, tėvais ir seneliais. Pasipiktinimas kilo, nes iš tėvų ir senelių buvo atimti vaikai. Ji dėjo skelbimus, kad gali padėti išsiaiškinti šeimos santykius, padeda atrasti darną, bet tai prieštarauja jos realiam gyvenimui. Jis tiesiog išreiškė savo nuomonę. 2014 m. liepos pirmą savaitę grįžo į savo namus, iš namų buvo dingęs E. K.. Jo mama išsiaiškino, kad jis atiduotas. Po kelių dienų jiems kalbantis, I. P. pasakė, kad ji susapnavo, jog E. jai kenkia ir turi jį atiduoti atgal. I. P. sapnus aiškino jam, jo tėvams, neprašoma pasakojo, kad jo artimuosius ištiks nelaimės ir pan. Tokie dalykai negali būti šiaip sakomi. Gyvendamas su ja yra tiek išgirdęs. Jis niekada nereikšdavo savo nuomonės, kol ji nepradėjo reikšti savo nuomonės internete. E. K. augino 3 metus, mokė jį, S. J. jį nuveždavo į mokyklą. Per nelaimingą atsitikimą, kai E. K. gulėjo komoje, važiavo palaikyti I. P., 10 dienų kasdien su S. J. važiavo į Kauną lankyti sūnaus. Jo sūnui buvo trys savaitės, kad nenutrūktų ryšys, išsikėlė gyventi į Kauną, už gyvenamąsias patalpas apmokėjo S. J.. Komentarai buvo jo nuomonė, norėjo informuoti žmones, kad prieš kreipdamiesi į ją paslaugų pasidomėtų. Jo nuomonė paremta faktais, išgyvenimais. Tais keliais sakiniais nupasakojo 3 metus jų gyvenimo. Nei vieno žodžio negali išsižadėti. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarą, nes I. P. mėgsta vogti iš valstybės, pradėjo dirbti nelegaliai. Ji teikia konsultacijas nuotoliniu būdu, tai ar verta žmonėms į ją kreiptis. Išsakyta tik jo nuomonė. Jiems susipažinus 2011 metų birželio mėn., buvo pasakyta, kad E. K. yra jų, I. P. ir S. J., sūnus. 2014 metų liepos pirmą savaitę iš savo mamos sužinojo, kad oficialiai viena mama yra tik I. P.. Nors iš bendravimo matė, kad tai tėtis ir sūnus. 2011 metais I. P. išsiskyrė su S. J., kartu buvo pragyvenę 6 metus. S. J. paprašė, kad E. K. būtų pakrikštytas Vokietijoje liuteronų tikėjimu. Atlikus tokią procedūrą, staiga S. J. tapo ne tėtis. Kai paėmė vaiką iš vaikų namų, E. K. verkė kelias savaites, buvo abejingas viskam, sunkiai adaptavosi, po to apsiprato, išmoko vokiečių kalbą, 6 metų vaikas laisvai kalbėjo vokiškai, 2014 metais staiga buvo nutrauktas ryšys su S. J.. S. J. leisdavo savaitgalius su E. K. baseine, veždavo į „(duomenys neskelbtini)“, net minties nebuvo, kad kažkas gali būti kitaip. Neginčija, kad balandžio 12 d. komentarus rašė į nurodytus internetinius tinklalapius. Tikslo pažeminti, paniekinti I. P. neturėjo. Norėjo tik informuoti žmones, kad į ją nesikreiptų. Tai nėra žeminanti informacija. Jei informacija yra negraži, tai ji negražiai ir skamba. Kai E. K. pradėjo eiti į mokyklą, jam sklandžiai ėjosi ne viskas. Nutiko nelaimė, po avarijos E. K. turėjo pasekmių, nebemokėjo rašyti, našta auginti vaiką 10 kartų pasunkėjo, reikėjo pastatyti žmogutį ant kojų, nebeliko I. P. noro jį auginti, dingo meilė. Po avarijos E. K. daug laiko praleido su S. J., vežiojo jį į baseiną, vaiko aplankyti atskrido S. J. močiutė. Kai buvo kas su vaiku užsiima, I. P. pradėjo tingėti, lengviausia atiduoti vaiką ir jo neauginti. E. K. buvo S. J. apdraustas. I. P. gavo už vaiko draudimą pinigų, bet niekaip neskatino jo pasveikti, nevežė į sanatoriją. Jei paėmei mažą žmogų, reikia įprasminti jo suvokimą, išmokti kitos šalies kalbą, o ne susapnavus nutraukti visus ryšius, nes tai yra nusikaltimas. Nuotraukose matosi visas gyvenimas. Manė, kad 2013 metais po avarijos, kovo, vasario mėn., kreipėsi I. P. tėvai dėl E. atėmimo iš jo. Tik praeitą savaitę sužinojo, kad buvo kreiptasi dėl bendravimo nustatymo su vaikaičiais. Jis toje byloje buvo tik liudytojas. Niekas nedraudė seneliams bendrauti su R. B.. Nuo 2013 metų E. K. neturėjo kontakto su seneliais. Vaikas nuolat mėtomas. Abu vaikai serga autizmu, čia vos ne kaip gripas tikriausiai, nes nesirgo ir staiga susirgo. Žmonės skaito straipsnius, įtiki tuo, kas rašoma. Išreiškė komentarą, kad dar papildomai ja pasidomėtų. Straipsnis yra gražus, o žmogus, jos gyvenimas, tikslai yra priešingi straipsniui. Jo komentarai atitinka realybę. Nėra nei vieno sakinio, kuris neatitiktų tikrovės. 2016 m. rašytas komentaras buvo apie E. K., kurį atidavė S. K., kuri I. P. buvo padavusi į teismą dėl netinkamo vaiko auklėjimo. I. P. nebuvo paduota į teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros. Kai rašė komentarą, žinojo, kad I. P. 2013 metais buvo paduota į teismą dėl E. K.. Buvo nustatyta, kad I. P. smurtavo prieš E. K.. Nežino, ar teismas nustatė tą aplinkybę, jam mama prasitarė. Nežino, koks teismo sprendimas. Toje byloje dalyvavo kaip liudytojas, jo klausinėjo apie smurtą, ar jis smurtavo, ar S. J. smurtavo, ar I. P. smurtavo, todėl suprato, kad byla iškelta dėl smurtavimo. Gal reikėjo parašyti komentare, kad ji vieno vaiko mėtytoja, nes 2014 m. liepos mėn. I. P. išvežė E. K. pas savo motiną visam laikui. Jam ji sakė, nes taip susapnavo. E. K. buvo 9 metai. Nežino, kaip vaikas tai priėmė. Šio vaiko netikras tėvas buvo S. J.. I. P. buvo teigusi, kad įvaikino E. K. S. J. ir ji. Kalbėjo su S. J., žino, kad I. P. neleidžia matytis su vaiku. Pasakė, kad vieną kartą bandė nuvažiuoti, bet S. J. įvardino, kad vaikas buvo apsvaigęs, nesuprato, kas darosi. Jis neturi teisės bandyti dar aplankyti vaiką. Oficialiai negali pakovoti, nes jis vaikui yra niekas. Nežino, ar yra naudojamos kokios priemonės, kad nematytų vaiko, tik žino iš S. J. žodžių, jog neleidžia. Todėl pagrįstas sakinys, kad atėmė iš vaiko tėvą ir vaiką iš tėvo. 2013 metais, būnant Kauno ligoninėje, S. K. priėjo prie jo ir paklausė, ar nereikėtų S. J. uždrausti matytis su E. K.. Jis yra kitas I. P. sugyventinis, su kuriuo susilaukė kito vaiko - R. B.. Jam taip pat neleidžia matytis su vaiku. Šiaip gali matytis, bet ji teigia, kad vaikas nenori. Nuo 2014 m. spalio 25, 27 d. matytis su vaiku negali. Gali atvykti, bet vaikas nuteikinėjamas prieš jį. 2016-03-25 atvyko pasiimti vaiką, vaikas klykė, namie buvo chaosas, S. K. šaukė ant įvaikinto vaiko, jo vaikas klykė, buvo neadekvatus, atvyko policija. Pakalbino vaiką, vaikas pas jį atėjo. Kai 28 d. atvyko pasiimti vaiko, yra filmuota medžiaga, kad I. P. naudoja fizinį smurtą prieš jį. Vaikas norėjo eiti, bet ji traukė už kapišono atgal. Kitą kartą fiksuota antstolio, kad vaikas priėjo, apžiūrėjo meškerę, davė žirnių, jį pabučiavo. I. P. paėmė jį ant rankų ir vaikas pas jį nebėjo. Ant motinos rankų vaikas žviegia, trankosi. Jų ryšys nutrauktas. Iki 2014 spalio mėn. santykiai su vaiku buvo geri. Internetu bendravo su I. P. dėl vaiko išlaikymo tvarkos. Jį informavo, kad ji kreipėsi į teismą dėl alimentų. Taikos būdu susitarė dėl alimentų, padarė klaidą, nenustatė bendravimo tvarkos. Jo mama dažnai tarpininkaudavo paimant vaiką. I. P. jai sakė, kad, kai jis bus Lietuvoje, nebus kliūčių matytis su vaiku. Nuo 2014 m. spalio mėn. I. P. turėjo sugyventinį, 2015 m. vasarą sumažino pasimatymus su vaiku, su juo leido matytis iki 3 savaičių, nors atostogų turėjo 5 savaites. Melavo, kad visi važiuos atostogų. Po 2015 metų matymosi su vaiku, pareiškė, kad 4 mėnesiams išvyksta į Italiją ir vaiko nematys. Prašė pasiderinti, parvežti vaiką ir pan. Tada matė vaiką 2 kartus. Nesurado žodinio kompromiso, kreipėsi į teismą nusistatyti bendravimo tvarką. Ta tvarka jį tenkino, I. P. nusprendė atkeršyti. Nuo to laiko pradėjo kažką daryti, nors nesupranta, ką ji daro. Šiai dienai bendravimo tvarka nevykdoma, leidžiama pasimatyti su vaiku, bet jis jo nemato dėl I. P. veiksmų. Nuolat trukdoma susitikti. Vaiką užima žaidimais, todėl vaikas pas jį neina. Kai jis turi pasiimti sūnų, prikviečiama svečių, apsunkinama situacija. Vaikas yra traumuojamas. Nekaltomis frazėmis nutraukinėja bendravimą. Nuo kovo 25 d. vaikšto į vaiko teises, pas antstolius, kad nusistatyti protingą bendravimo su vaiku tvarką. Laikas eina, ryšys nutrūksta. I. P. iniciatyva parašyta, kad R. B. yra psichinis ligonis. Tai įrašyta todėl, kad uždraustų bendrauti su vaiku. Nėra medicininės išvados, kad vaikui uždrausta su juo bendrauti. I. P. dedasi geriausia mama. Nors jai yra motinystės įgūdžių trūkumas. Ji nemoka pagaminti valgyti, vienerių metų amžiaus vaikas valgo sausą vištieną, vaikas verkia dėl skaudančio pilvuko. Kai gyveno kartu, tą dalyką jautė. I. P. nebuvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš E. K.. Tai nustatė vaiko teisės, nors neatliko jokio tyrimo, nežino, ar šį faktą perdavė policijai. Išmetė vaiką kaip šunį. Iki avarijos vienintelis, kuris vaiką mokė, buvo jis, o mama į tai žiūrėjo atsainiai. Vaikai kaip laukiniai, nemokomi net „labas rytas“ pasakyti. Jie klykauja, rėkauja, elgiasi neadekvačiai. Jų gyvenime nebedalyvauja. Nebuvo namie laisvo kambario, dėl to I. P. vaiką išmetė, kad galėtų susirasti trečią vyrą. Nuo to laiko E. K. pradėjo gyventi R. B. kambaryje. Rašė komentarus į „Rekvizitai.lt“, kad informuoti žmones. Nebuvo tikslo šmeižti I. P.. Jos straipsniai orientuoti į žmonių grupę, kurie ieško sapnų aiškinimo. Komentaras „vaikų mėtytoja“ gavosi netyčia, spausdinimo klaida, turėjo būti „vaiko mėtytoja“. Nežinia, kaip bus ateityje, neva I. P. laukiasi dar vieno vaiko. Nemano, kad šie komentarai šmeižia. Jei nori, kad į tave kreiptųsi daugiau žmonių, turi būti idealus. Komentarai parodo I. P. neigiamas puses, jie išreiškia jo suvokiamą tiesą. Kas skaitytų komentarus, susimąstytų, paanalizuotų. Vaiko įvaikinimas suteikia žmogui pozityvo, bet paauginus jį atiduoti, jau protu nesuvokiama. Su „išmestu“ vaiku susitikęs nebuvo. Niekas jam nesuteikė teisės viešinti duomenis apie įvaikinimą, bet jis neįvardino vaiko vardo, pavardės. Tai nėra paslaptis. Paviešino tik tai, kad I. P. yra įvaikinusi vaiką ir jo atsisakė. Jei mano, kad žmogus meluoja, yra būtinybė informuoti žmones, nelikti abejingam melui. Komentaruose niekur nepabrėžė, kad tai jo nuomonė. Visi komentarai yra kiekvieno žmogaus nuomonė. Turėjo kelis socialinio tinklo „Facebook“ profilius, iš tų paskirų ir parašė komentarus, o „zinantis“ yra slapyvardis. Vienas jo „Facebook“ profilis yra išgalvotas, kad galėtų matyti informaciją, nes I. P. jo tikrąjį profilį yra užblokavusi. „T. Š.“ yra vienas profilis, o „zinantis“ pasivadino, nes tikrai žinojo situaciją. Rašė komentarą ir kitą dieną, galėjo slapyvardį pakeisti ir į „jis“, „žmogus“. Yra reikalavimai, kad parašyti komentarą. Rašydamas komentarą nesislėpė. Visi komentarai yra bendravimas. 2011 metais jam sakė vieną informaciją, po to sužinojo kitą situaciją. Gal net nebūtų su I. P. draugavęs, jei būtų žinojęs apie ją pirminę informaciją. Jei būtų žinojęs, kad I. P. viena įsivaikino E. K., gal būtų kitaip į tai pažiūrėjęs. Trejus metus I. P. jam, jo šeimai melavo. Kyla klausimas, kaip E. K., gyvendamas (duomenys neskelbtini), atvežamas į I. P. namus. Vaiko teisės jam išaiškino, kad jis pas mamą negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Niekas nedraudžia jam bendrauti su mama, pas ją atvykti. Jei jo sūnaus pasiėmimo procesas nebūtų apsunkintas, nebūtų ir problemos. Bendraujant „Skype“, E. K. nebūna pas I. P.. Kai 2016 m. teismas nustatė bendravimo tvarką, pirmas bendravimas buvo kovo 25 d. Grąžino vaiką anksčiau nei galėjo turėti, nes turėjo išvykti. Dar su vaiku norėjo pabūti jo mama, bet, vengiant problemų, grąžino atgal. Kovo 28 d. bendravimas įvyko, bet abu kartus buvo kviesta policija. Liepos 20 d. turėjo būti kitas bendravimas. Visada kreipiasi į vaiko teises, kad padėtų sklandžiai pasiimti vaiką. Metus laiko stengėsi gražiai elgtis, bet jei ji nevykdo teismo sprendimo, verčia abu vaikus matyti konfliktus, tai neturi ką pasakyti. Jam taikytos kardomosios priemonės, uždrausta bendrauti su sūnumi, kol vyksta tyrimas. Nepamena, kad bandytų bendrauti su vaiku, kai jam uždrausta. „Skype“ skambino, nes nebuvo gavęs teismo sprendimo. Kai tik gavo sprendimą, pradėjo jį vykdyti. Jo mama (duomenys neskelbtini) negyvena, gavo pranešimą, nuėjo į paštą, jį paėmė, paskambino jam ir pasakė, kas per sprendimas, nuo to laiko su vaiku nebendrauja. Nepamena, kad būtų pasirašytinai supažindintas su kardomąja priemone. Komentarus pateisina, gerai, kad informuoja žmones apie melą. Straipsnis buvo apie santykių gerinimą, kad I. P. padės išspręsti problemas, o ji pati atiminėja vaikus iš tėvų. Tai nesuderinama. Ji nesuranda jėgų taikiai spręsti klausimų tarp savęs ir jo. Savo elgesį vertina teigiamai, išreiškė savo nuomonę. Moralės reikalas, kiek teisingai pasielgė. Yra žmogus, turi jausmus, išgyvena, kiekvieną dieną nutraukinėjamas ryšys tarp jo ir vaiko. Naudojamas psichologinis smurtas prieš jį, sunku matyti klykiantį vaiką. Bendravimas per „Skype“ nevyksta, nes tuo metu vakarieniaujama, vaikas būna kur nors kitur, nors jam paskirtas laikas bendrauti su vaiku. Tai daroma tyčia. Šeštadieniais 17 val. yra vakarieniaujama, bet galima informuoti jį ir pasiūlyti jam paskambinti 18 val. Reikia jį informuoti prieš adekvatų laiką ir viską galima paderinti. Įžeidinėjančių žinučių nesiuntė, tai vartojami kreipiniai. Komentaruose yra jo nuomonė. Kita informacija yra kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kur viską nustatys. Rašydamas dėl vaiko mėtymo, turėjo galvoje bylą dėl bendravimo tvarkos tarp vaikaičio ir senelių. Prie internetinių puslapių galima visiems prieiti. Anomalija.lt pasirinkus straipsnius, ten gali komentuoti visi. Nuo 2014 m. liepos pirmos savaitės E. K. su I. P. nebegyvena. Dabar jam 11 metų, apie jį duomenų neturi, paskutinį kartą gyveno (duomenys neskelbtini). I. P. visai nepadėdavo jam bendrauti su jo vaiku. Visai neskatino bendravimo, „atėjo pas tave tėvas“, „tėvas tau skambina“, 3 metų vaikui tai grubu. Neturėjo teisės ateiti į butą, būdavo laiptinėje. Ieškinys yra nepagrįstas. Jei žmogus įsižeidžia dėl tiesos, tai jo asmeninė problema. Jei veiksmai gyvenime buvo neigiami, tai ir komentarai yra neigiami. Jei informacija tikra, gali ją viešai pateikti. Asmeninio pobūdžio dalykų skelbti gal negalima. Komentaruose nėra asmeninio pobūdžio informacijos, gal yra tik iš dalies. Tuo metu taip parašė, nes straipsnis buvo apie šeimą, jis neatitiko realybės. Visiškai nepagrįstas ieškinys, nesutinka nei su mažesne suma. I. P. visiškai nepatyrė neturtinės žalos. Ji darydavo finansinius nusikaltimus, tai gal reikėtų ir tai išsiaiškinti. Pateikta informacija asmens nežemina. Objektyviai žvelgiant į situaciją, informacija nežemina. Visiškai nesutinka su kaltinimu. Tas, kas buvo išsakyta keliuose sakiniuose, atitinka realybę. 2013 m. byloje, apklaustas kaip liudytojas, nesakė nieko blogo apie I. P., nes advokatė taip liepė sakyti. Nemelavo. Nuomonė į blogąją pusę pasikeitė, kai kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo. 2015-12-19 vyko posėdis. Išsiskyrė 2014 vasarą. Dar bandė taikytis, nuvyko į Šventąją, 08-15 grįžo į namus. Rugsėjo pirmomis dienomis pasakė, kad turi santykius su kitu žmogumi. Kai gimė sūnus, ryšiai su I. P. tėvais buvo prasti, pati I. P. prastai atsiliepdavo apie tėvus, jos žodžiais „tėvai sultis užgėrinėja alkoholiu“, turi tai pagrindžiančių nuotraukų. Trejus metus kartu gyveno, nuotraukos yra bendras turtas, ji pati davė nuotraukas. Neleido viešinti nuotraukų, bet už tai atsakė kituose posėdžiuose.

Nukentėjusioji I. P. teisme parodė, kad G. B. yra jos buvęs sugyventinis, sutiko duoti parodymus. Buvo pareikšta ją šmeižianti informacija. Apie komentarus jai pranešė jos buhalterė. Iš pradžių rado komentarus internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt, po to rado ir kituose internetiniuose puslapiuose. Skelbiama informacija buvo šmeižianti, nurodyta, kad vaikas išmestas ir panašiai. Ji yra E. mama, tai įrodo dokumentai. G. B. teigia, kad ji E. įsivaikino su kažkuo, bet juridiškai vaikas yra tik jos. Buvo skelbiama informacija, kad vaikas išmestas. Ji išvyko į užsienį, sutvarkė dokumentus, kad E. galėtų būti su jos tėvais, vaikas niekur nebuvo išmestas. E. pageidavo, kad, kol ji bus išvykusi į užsienį, jis gyventų su seneliais, nes nori mokytis Lietuvoje. Taip pat buvo skelbiama, kad neleidžiama G. B. matytis su vaiku. Jis yra nusistatęs bendravimo su vaiku tvarką. Kai rašė komentarus, neseniai buvo praleidęs laiką su vaiku. Nebuvo iškeltos bylos dėl vaiko nepriežiūros, buvo tik byla dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Visa informacija, paskelbta internete, yra neteisinga, šmeižianti. Po trijų dienų nuo komentarų paskelbimo jai apie juos pasakė buhalterė. Ji kažką tikrino ir pamatė komentarus, pasakė jai. Jos prašymu komentarai buvo ištrinti, bet G. B. juos papildė. Šiuo metu visi komentarai yra pašalinti internetinių puslapių atstovų. Vienas komentaras yra likęs, kur G. B. pasirašė slapyvardžiu „T. Š.“. Kai sužinojo apie komentarus, rašė laiškus administratoriams, tuomet komentarus pašalino. Tiksliai negali pasakyti, per kiek laiko komentarai buvo pašalinti. Šiuo metu turi įmonę, dar užsiima astrologija, ezoterinėmis konsultacijomis. Tiesiogiai santykių klausimais nekonsultuoja. Konsultuoja žmones, kurie turi tam tikrų problemų, žmonės kreipiasi dėl santykių, vaikų ir kitų gyvenimiškų problemų. Yra sudariusi sąlygas E. K. gyventi su jos tėvais. E. yra įvaikintas. G. B. gyveno kartu su jais, jis nuolat teigia, kad yra E. tėvas. Nesikreipė į G. B., kad prižiūrėtų E., kol ji bus išvykusi, nes juridiškai taip padaryti negalima. Tarp G. B. ir R. B. vyko bendravimas, bet dabar teismo sprendimas dėl bendravimo yra sustabdytas. G. B. su E. neturi dėl ko bendrauti. Komentarai buvo paskelbti po teismo sprendimo įsigaliojimo. Vaikas buvo pas jį, grąžino vaiką balandžio 1 d., komentarai atsirado balandžio 12 d. G. B. bendravo su vaiku pagal nusistatytą tvarką. Sūnus pavėlavo važiuoti pas tėvą, nes sirgo, yra visos pažymos. G. B. galėjo prasitęsti buvimo su vaiku laiką, jam nebuvo ribojamas bendravimas. Kliūčių bendrauti su vaiku niekada nebuvo. 2015 m. G. B. sugalvojo kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kaip norėjo, taip nustatė, ir ta tvarka buvo vykdoma. Viskas buvo pagal jo pageidavimus. Ją labiausiai šmeižia pasakymas „vaikų mėtytoja“. Šiuo metu eina nauji G. B. komentarai „vaikų žudikė“. Skaudžiausi komentarai, susiję su vaikais. Įvaikinimo informacija negali būti skelbiama viešai. Tai ne visiems žinoma informacija. Susilaukė skambučių su klausimais apie įvaikinimą. Kai perskaitė komentarus, iš karto suprato, kas juos parašė. Neturtinę žalą sudaro tai, kad buvo viešai paskelbta informacija, jog vaikas įvaikintas. Šmeižtas atsiliepė jos darbui, nes buvo parašyta, jog žmonės į ją nesikreiptų, geriau eitų pas velnią. Jai rašė žmonės, klausė, kaip suprasti tuos komentarus. Jos verslui tai turėjo įtakos, į ją kreipėsi 20-30 proc. mažiau žmonių. E. įvaikinimo metu gyveno su S. J.. Su S. J. gyveno nuo 2003 metų iki 2010 metų. E. auginti pasiėmė 2007 metų pabaigoje. E. ir S. J. santykiai buvo tokie, kokie gali būti gyvenant kartu vaikui ir mamos sugyventiniui. G. B. įvardino save E. tėvu. E. S. J. vadino tėvu. Yra visi vykę į Vokietiją, bet S. J. tėvų seneliais nevadino. Po automobilio avarijos, kurioje buvo sužeistas E., S. J., kaip ir visi, rūpinosi vaiku. S. J. prisidėdavo prie jos išlaikymo, nes G. B. nesugebėjo net savo vaiko išlaikyti. Byloje dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatyto negalėjo kitaip atsiliepti apie S. J., nes jai G. B. liepė taip kalbėti. Jei ne S. J., nebūtų padengę skolų, atsiradusių dėl G. B. priklausomybės lošimams. 2013-05-13 rašte vaiko teisės išaiškino, kad S. J. yra svetimas žmogus, todėl su vaiku matytis negali. Prieš ketverius metus gyveno su G. B., todėl tuo metu sakė tai, ką reikėjo sakyti. Dabar situacija yra kitokia, tai sako taip, kaip buvo. Jos žiniomis, G. B. skambino kelis kartus S. J., reikalavo, kad jis ateitų į bylą ir duotų parodymus. S. J. pasakė, kad jam neįdomu, nenori jis niekur eiti, nes turi savo gyvenimą. Jai vaiko teisės uždraudė, jog vaikas kelis kartus per savaitę būtų pas S. J.. Jos asmeninis reikalas, kur ir su kuo ji praleidžia šventes. Ji su jaunesniuoju vaiku keturiems mėnesiams išvyksta iš Lietuvos, todėl negali kartu vežtis E.. Jos mama ir tėtis yra dirbantys. Kai ji būna Lietuvoje, E. būna (duomenys neskelbtini), nes ten lanko mokyklą. Savaitgaliais, per atostogas visada būna kartu, kiekvieną dieną bendrauja internetu. Ne G. B. reikalas, kur gyvena E.. Jos santykiai su jos tėvais buvo geri, kol nesusipažino su G. B.. Kai susipažino su juo, tapo G. B. įkaite, nes buvo baisi jo priklausomybė lošimams. Kai pralošdavo, pradėdavo daužytis, pati buvo uždaryta, jis tapdavo neprognozuojamas. G. B. pats sakė, kad vartoja raminamuosius, psichotropinius vaistus, nuo kurių nesupranta, kas vyksta. Žmogus yra neprognozuojamas, agresyvus, priklausomas nuo azartinių lošimų. Visa tai paaiškėjo, kai buvo 8 mėnesius nėščia, tuomet jis ją sumušė ir pabėgo pas savo mamą. Tai baisiausi jos gyvenimo metai. Tegul G. B. parodo bent vieną nuotrauką, kuomet gyveno kartu, kur būtų visi kartu. Kuomet G. B. atvyko pasiimti vaiko su policija, tai buvo jo 10 minučių cirkas. Atvyko nusiteikęs agresyviai, todėl, žinoma, vaikas su juo eiti nenorėjo. G. B. išsikvietė policiją, pareigūnai vaiką pakalbino, davė pažaisti raciją. Vaikas išėjo su pareigūnais, ne su G. B.. Kai nusileido į apačią, vaikas bėgo atgal namo. Nepamena, ką rašė rašte dėl mamos kreipimosi į vaiko teises. Ji buvo G. B. izoliuota, niekur negalėjo išeiti, jos tėvams buvo uždrausta pas juos atvykti. Tėvai bandė ištraukti ją iš tos situacijos. Buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes norėjo ją ištraukti iš tokios situacijos. Mama kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad seneliams neleidžiama matytis su anūku. Nežino, ar nurodė, kad netinkamai rūpinasi vaiku. G. B. ją buvo prispaudęs, buvo nuolatinis psichologinis ir fizinis smurtas. E. turi tik mamą. Kol gyveno su S. J., buvo faktiniai tėviški santykiai su vaiku. Kai išsiskyrė, bendravo draugiškai, po to prasidėjo finansiniai nesklandumai, nes turėjo bendras įmones. Kai susipažino su A. P., bendravimas su S. J. nutrūko. Kol su S. J. bendravo draugiškai, vaikas irgi su juo bendravo. Iki 2014 m. S. J. bendravo su E.. Jai reikėjo išvykti į Italiją, E. išvyko gyventi pas jos tėvus, tuomet J. J. su E. nebebendravo. Draudimų bendrauti nebuvo. S. J. turėjo E. telefono numerį, buvo atsiuntęs dovanų. Kol neįsikišo G. B., dvejus metus apie S. J. nieko nebuvo girdėjusi. Nepamena, kad posėdžio metu būtų buvęs jos mamos keliamas klausimas dėl smurtavimo prieš vaiką. Nepamena, kad jos tėtis būtų sakęs, jog naudoja fizines bausmes E.. Pykčio ir euforijos būsenoje gali daug ko prirašyti. Tikriausiai tuo metu buvo pykčio būsenoje. Šios bylos esmė yra dėl šmeižto. Savo vaikais visada rūpinasi, visos instancijos tai patvirtino. Nežino, kokia G. B. procesinė padėtis buvo byloje dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo, gal liudytojas. Įvaikinimo dokumentų G. B. nebuvo rodžiusi, visi dokumentai buvo stalčiuke, jei norėjo, galėjo pasižiūrėti. Jis žinojo, kad ji viena įsivaikino E.. Nėra lankiusi kursų dėl socialinių įgūdžių trūkumo. Socialinė darbuotoja tikrino gyvenimo sąlygas, nes tokia vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcija. Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo pokalbių neprotokoluoja. Dokumentų, kad vaiko teisės uždraudė S. J. bendrauti su E., neturi. Iki pažinties su G. B., jos santykiai su tėvais buvo geri, bendraudavo. E. nuo pradžių bendravo su seneliais. Kai gyveno su G. B., santykiai su tėvais pasikeitė, nuo pirmos dienos jie sukonfliktavo. Niekur negalėjo išeiti, draudė jai ir vaikams bendrauti su jos tėvais. Kai G. B. suprato, kad santykių tarp jų nebebus, išvyko į užsienį. Nuo to laiko jos santykiai su tėvais atsinaujino. Ji nieko negalėjo padaryti, nes buvo nuolatiniame smurte, gyveno baimėje. G. B. „lupdavo“ savo vaiką. Nesikreipė į policiją, nes buvo įkaitas priklausomybę turinčio asmens. Savo moralinę žalą įvertino 4000 Eur.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, kaltinamasis yra buvęs dukros sugyventinis. G. B. viešoje erdvėje šmeižė jos dukrą. Tuos komentarus skaitė, jie neatitiko tikrovės. Buvo nurodyta, kad dukra mėto vaikus, atiduoda juos ne tėvui, sugyventiniui. Tiksliai nepamena komentarų, gali paskaityti. Dukra nepametė nei vieno vaiko, niekam jų neatidavė. Jos dukra turi du vaikus. Jaunesnysis sūnus būna su mama, o vyresnysis pagal laikiną globą būna (duomenys neskelbtini), bet nuolat palaiko ryšį su mama, per atostogas būna kartu. E. pats išreiškė norą būti (duomenys neskelbtini), nes dukra išvyksta į užsienį. E. važiuoti nenorėjo. Kol mama būna Italijoje, jis gyvena pas ją. Savaitgaliais, per šventes, atostogų metu laiką leidžia su mama. Kasdien kelis kartus bendrauja su mama internetu, telefonu. E. tėvo neturi, biologinis tėvas nėra nustatytas. Kai dukra gyveno su vienu vyru, gal dėl to, kad E. buvo mažas, vaikas vadino jį tėvu. Šiuo metu nėra jokio vyro, kurį E. vadintų tėčiu, jis pats sako, kad turi tik mamą. Kai buvo mažas, tėčiu vadino S. J.. Kai santykiai tarp I. P. ir S. J. nutrūko, vaikas nebenorėjo su juo bendrauti. Vaikas niekada nereiškė noro bendrauti su S. J.. Nežino, kad S. J. būtų išreiškęs norą bendrauti su E.. I. P. niekada netrukdė bendrauti su vaiku. Nebuvo kreiptasi į teismą dėl vaiko nepriežiūros. Kreipėsi į teismą tik dėl bendravimo su anūku tvarkos nustatymo. Pagrindinė esmė yra dėl G. B.. Kai dukra pradėjo su juo gyventi, tapo uždara, nešneki. Nesuprato, kas nutiko, nes iki to laiko bendraudavo tiek su dukra, tiek su vaiku. Per kelias savaites viskas kardinaliai pasikeitė. Tėvas dirbo su dukra viename darbe, jis irgi pastebėjo, kad dukra tapo uždara, nekalbi. Paprašius atvežti E. į Mažeikius, dukra bijodavo. Vaikas krūpčiodavo vien nuo įėjimo į kambarį. Paklausė vaiko, kas nutiko, pasakė, kad G. B. jį muša, pats išsirenginėja, rodo raumenis, sako, kad yra labai stiprus. Vaikas pasakė, kad nenori gyventi tuose namuose. I. bijojo ką nors pasakyti. G. B. iš pradžių jų vengė, prieš jiems atvažiuojant bėgdavo iš namų. Po to, kai E. pasipasakojo, G. B. jų nebeįsileido, pasakė dukrai pasirinkti arba jį, arba tėvus. Jie buvo išbraukti iš dukros gyvenimo. G. B. būdavo agresyvus, galbūt tuomet, kai nesisekdavo lošimuose. Yra sakę G. B., kad nebandytų mušti nei vaiko, nei I. Jis tik nusišypsodavo, nereaguodavo ir uždraudė I. juos įsileisti. Pasitarė su advokatais, pasiūlė kreiptis į teismą dėl bendravimo su anūku tvarkos nustatymo. Kreipėsi tam, kad apsaugoti dukrą, vaikus. G. B. labai priešinosi, bet tai buvo vienintelė išeitis padėti dukrai, vaikams. Kai buvo sudaryta taikos sutartis, G. B. netikėjo, kad jie gali atvažiuoti paskirtomis valandomis. Kai pamatė, kad jie dukros, vaikų nepalieka, G. B. susirinko daiktus ir pabėgo. Taip dukra išsivadavo iš valdingos, smurtinės, psichologinės atmosferos. Dukra tinkamai rūpinasi vaikais. Ji turi verslą, susijusį su maistu. Yra baigusi astrologinius mokslus, turi licencijas, užsiima konsultacijomis. Konsultuoja santykių klausimais. Sunku ištrūkti iš smurtaujančios aplinkos. Dukra konsultuoja jos drauges, ji pati skaito straipsnius, vaikas irgi skaito, nes jau didelis. Apie komentarus jai pasakė dukra. Taip galėjo parašyti tik vienintelis žmogus, nes apie įvaikinimą žmonės nežinojo. Tokie dalykai neatskleidžiami. Buvo psichologinė trauma vaikui, jis pradėjo dusti, nes nebuvo jam atskleidę, jog yra įvaikintas, žinojo, kad turi tik mamą. Po komentarų dukra verkė, patyrė stresą. Kaip galima parašyti, jog mėtomi vaikai. Jos draugės irgi skaitė komentarus, jais nepatikėjo, nesuprato, kaip iš vis galima šitaip rašyti. Kol vaikas lanko mokyklą, mama važiuoja į renginius, būna su klasiokų tėvais, jie mato, kad vaikais rūpinamasi. E. mokosi gimnazijoje, kur aktyvi tėvų bendruomenė. Visi rekomendavo duoti G. B. į teismą, kad tai yra melas ir šmeižtas. Kad G. B. yra lošėjas, sužinojo iš E., jis prašė apginti jį, mamą ir brolį nuo G. B.. Sakė, jog G. B. muša dėl to, jog nebeturi pinigų, juos pralošia, liepia mamai grąžinti pinigus. G. B. norėjo izoliuoti dukrą ir vaikus, neprileisti prie jų. Kai pamatė, kad vaikas kažką papasakojo, pradėjo visus terorizuoti. Kai dukra pradėjo gyventi su G. B., jų santykiai kardinaliai pasikeitė. Kai dukra susituokė su A. P., jų santykiai nepasikeitė, yra geri. Dukra išsisuko iš pinklių, yra laiminga šeima. A., R., E. vienas kitą gerbia, visi bendrauja draugiškai. Viskas kaip anksčiau. Kai kreipėsi į teismą, suprato, kad yra izoliavimas, valdymas, dukra negalėjo jiems paskambinti. Kad dukrai būtų šansas išeiti iš namų, reikalavo, kad E. atvežtų jiems į Mažeikius. Ji iš vis nesupranta pasakymo „vaikų mėtytoja“. Kokį žodį G. B. bepasakytum, jis viską replikuoja, pradeda mojuoti rankomis. Apie įvaikinimą vaikas sužinojo po komentarų. Jis pats komentarus perskaitė, susirado, nes skaito mamos straipsnius. E. paklausė, kas jis toks, ar yra įvaikintas, pradėjo nerimauti. Vaikas visada prie G. B. jautėsi nesaugiai. E. ir dabar nelabai žino, kad yra įvaikintas. Buvo bandoma kelis kartus pasakyti, bet jis šventai tiki, jog nėra įvaikintas. Po komentarų jis uždavinėjo klausimus. 2016-03-25 nešaukė, jog vaikas yra įvaikintas, galite pateikti filmuotą medžiagą. Paklausė G. B., kodėl jis klausinėja vaiko apie tėvą, jei žino, kad yra įvaikintas. S. J., G. B. buvo dukros sugyventiniai, niekada nebuvo E. tėvai. Visose medžiagose dėl bendravimo su anūkais tvarkos nustatymo, buvo nurodyta, kad G. B. smurtauja. Negali atsakyti, kaip buvo posėdžio metu, ką sakė. Kalbėjosi su advokatais, negalėjo rašyti pareiškimo dėl G. B. veiksmų. Kai buvo sudaryta taikos sutartis, iš G. B. pusės baigėsi smurtas. Šaltuoju metų laiku dukra su R. išvyksta į Italiją gydyti dermatito. E. negali važiuoti kartu, nes lanko mokyklą Lietuvoje. Vaikas šventes sutinka su mama. Tik šiais metais per Kalėdas nebuvo mamos. Mama visada per šventes, atostogų metu būna su vaiku. Kad E. vežtis kartu į Italiją, norint sutikti Kalėdas kartu, reikėjo dvi savaites nevesti jo į mokyklą, nes atostogos vaikams būna vėliau. Kitas vaikas serga, negalima derinti atostogų ir išvykimo. Santykių tarp E. ir S. J. nebuvo, jie tiesiog gyveno kartu, tėviškų santykių tarp jų nebuvo. Būdavo, kad E. su S. J. važiuodavo į Vokietiją, vaikas mokėjo vokiečių kalbą.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2016 m. balandžio mėn. jo žmonai paskambino jos buhalterė. Pranešė, kad internetiniame puslapyje rekvizitai.lt yra baisus, blogas komentaras apie ją. Po skambučio žmona atėjo pas jį, jis paklausė, kas nutiko, nes matė, kad žmona nerami, pradėjo verkti. Pasakė, kad yra šmeižiantis komentaras apie ją. Žmona pradėjo panikuoti, prašė jo pagalbos. Kitą dieną paskambino internetinio puslapio administracijai, kad ištrintų ar paslėptų komentarą. Po kelių dienų žmonės socialiniame tinkle pradėjo rašyti žinutes, kad komentarai parašyti ir kituose internetiniuose puslapiuose T. Š. vardu. Dėl tokios situacijos pablogėjo žmonos nuotaika, pablogėjo jos darbas, nes ji teikia astrologines paslaugas. Klientai pradėjo jos klausinėti dėl komentarų, prarado dalį klientų. Kokie trys klientai atsisakė konsultacijų. Ten buvo parašyta, kad I. yra vaikų mėtytoja, išmetė vaiką, neleidžia vaikui bendrauti su tėvu. Keista situacija, nes, kiek jis žino, žmona turi vieną vaiką įvaikintą, bet vaikas tik jos. Jokių vyrų ji neturėjo. Dar turi kitą vaiką, kurio tėvas yra G. B., bet jie nebuvo susituokę. G. B. norėjo pažeminti jo žmoną, norėjo sutrukdyti jos darbą, gyvenimą. Jo žmona rūpinasi abiem vaikais. E. kol kas gyvena pas I. mamą (duomenys neskelbtini). R. gyvena su jais. Kai susipažino su I., buvo 2014 m. pavasaris. Ji iš karto pasakė, kad turi du vaikus, kurių vienas yra įvaikintas ir gyvena su jos mama. E. gyvena pas močiutę, nes buvo planuota vykti į užsienį dėl darbo, kad vaikas galėtų eiti į mokyklą, sutvarkė, kad vaikas gyventų su močiute. Bet čia nieko blogo, normalu, kad, kai tėvai išvyksta į kitą šalį, palieka vaiką gyventi su močiute. I. nuolat bendrauja su vaiku, 2-3 kartus per mėnesį važiuoja į Mažeikius arba E. atvažiuoja pas juos. Telefonu, „Skype“ vaikas bendrauja su mama beveik kiekvieną dieną, bendrauja su broliu, labai jį myli. Jokių problemų nėra. Jam keista, kai sakoma, kad neleidžia tėvui matytis su vaiku. Kiek gyvena kartu, niekada nebuvo pranešta, kad nori bendrauti su vaiku. Nebuvo situacijos, kad G. B. norėtų matytis su vaiku, o I. neleistų. Buvo labai baisu, nemaloni situacija. Per mėnesį laiko viskas susitvarkė. Namie buvo didelė įtampa, stresas. Pradėjo rašyti į internetinius portalus, kad ištrintų komentarus, bet žmonės vis tiek perskaitė. Žmona dirbo, po komentarų sumažėjo klientų. Kartu buvo policijoje, parašė pareiškimą. Ten kas savaitę G. B. rašinėjo po naują komentarą. Rašė balandžio mėnesio pradžioje, po to kitame portale rašė balandžio mėn. pabaigoje. Nebuvo maloni situacija, žmona dėl to pergyveno. Buvo ne vienas komentaras. Panašūs komentarai buvo talpinami keliuose internetiniuose portaluose. Dar buvo pridėta anketų I. K., I. P. vardais, rašomi komentarai po nuotraukomis, kurių nebuvo galima ištrinti. Tokie G. B. veiksmai vis dar kartojasi iki šiol. Dėl komentarų pašalinimo kreipėsi tą pačią dieną ar kitą dieną, tiksliai nepamena. Komentarai buvo ištrinti, tik nepamena, per kiek laiko. Po savaitės jau buvo naujas komentaras. I. konsultuodavo horoskopų klausimais. Dėl asmeninių santykių į ją kreiptasi nebuvo, bent jau kiek jis žino. Neina žiūrėti, ką ji konsultuoja, kartu nedirba. Būdavo namie, kai G. B. ateidavo pasiimti savo sūnaus R. 2016-03-25, 2016-07-20 vaiko pasiėmimo nefilmavo, filmavo G. B.. Kovo 25 d. G. B. turėjo pasiimti vaiką. Namie visi laukė. Buvo Velykos. Tą dieną turėjo važiuoti į Mažeikius. Žmona bandė ruošti vaiką, kad ateis tėvas. Vaikas pradėjo verkti, nenorėjo važiuoti. Atidarė duris, G. B. jau filmavo. Vaikas pamatė ir pabėgo į savo kambarį. Mama kvietė vaiką, sakė, kad atėjo tėvas, reikia su juo važiuoti. Vaikas lyg ir eina, bet vėl grįžta į kambarį. Jis ir I. bandė kalbinti vaiką, kad ateitų. Po to atvyko policija. Tai nereiškia, kad žmona neduoda vaiko. Čia tiesiog vaikas nenorėjo išeiti. Atvyko policija, buvo chaosas. 3 metų vaikas neturėtų matyti tokių dalykų. Policija buvo namie, aiškinosi situaciją, pareigūnas bandė kalbėti su vaiku, klausė, ar nori pas tėtį. Vaikas sakė, kad nenori eiti su tėčiu, vėl bandė pasislėpti. Galiausiai vaikas išėjo iš namų su policija, nes tėtis laukė apačioje. Policija per prievartą vaiko nesivedė. Tiki, kad vaikas galvojo, kad eina su pareigūnu, gal ką nors parodys, vaikas manė, kad išeis trumpam, nesuprato, kad išeina ir grįš po kelių dienų. Nematė, kaip vaikas buvo perduotas tėvui ir močiutei. Liepos 20 d. buvo dar baisiau. Kovo 25 d. G. B. nebuvo adekvatus, buvo piktas, jį kažkur pasiuntė. Jam sakė, kad jis kalbėjo su S., nors nesuprato, kodėl to klausė. Liepos 20 d. buvo namie, dar buvo I. mama. Liepos 9 d. buvo jų vestuvės. Liepos 20 d. nepavyko vaiko išsivesti, nes G. B. buvo atvykęs su antstoliu, tądien buvo cirkas prie laiptinės. Tą dieną irgi buvo filmuojama. Mano, kad E. žino, jog yra įvaikintas. Nepamena, ar kovo 25 d. S. K. sakė, kad E. yra įvaikintas. Jis neturi klientų skundų dėl tų komentarų.

Liudytojas S. J. teisme parodė, kad Ingridą ir G. B. pažįsta. I. turi du vaikus. Nežino, kur jie šiuo metu gyvena, nebebendrauja. Kai bendravo, prieš 5 metus I. rūpinosi vaikais. Kiekvienas vaikas turi tėvą. R. tėtis yra G. B.. E. tėvo nepažįsta. Nežino, ar I. žino, kas yra E. tėvas. Kai bendravo su I., vaikas kreipėsi į jį tėčiu, jautėsi esąs tėvas. Kai nutrūko santykiai su I., su vaiku nebebendrauja. Vienas vaikas išvyko į Mažeikius. Buvo du kartus nuvykęs ten jo aplankyti. Pirmą kartą jis džiaugėsi jį sutikęs, antrą kartą vaikas su juo jau nebekalbėjo. Nusprendė vaiko nebelankyti, kad jam nekelti skausmo, netrikdyti. Pagal dokumentus vaikui yra niekas, tą kelis kartus jam paaiškino vaiko seneliai. Kai vaikas užaugs, supras, gal norės bendrauti. Būtų norėjęs toliau bendrauti su E.. Neprašė I., kad sudarytų sąlygas bendravimui su vaiku, nes nenorėjo skaudinti vaiko. Kai nebegyveno su I., niekas kliūčių bendrauti su E. nesudarė. Vaikas dažnai pas jį būdavo, kol neišvyko į Mažeikius. I. skambino, sakė, kad nebegali taip gyventi, didelis stresas dėl teismų, seneliai norėjo rūpintis vaiku, todėl jį atidavė seneliams. Nežino, ar pati I. nenorėjo rūpintis vaiku. Gal ir norėjo, bet buvo didelis spaudimas iš senelių pusės. I. straipsnių neskaito. Nežino, kuo ji užsiima. Jie išsiskyrę 5 metai, 3 metai visai nebebendrauja. Nėra niekada įsivaikinęs vaiko. Užsieniečiams sunku įsivaikinti. Dėl bendravimo su E. niekur nesikreipė. Neskambino I. su prašymu dėl bendravimo su vaiku. Į senelius tuo klausimu irgi nesikreipė. E. nesiskundė, kad (duomenys neskelbtini) jam blogai, nesakė, kad nenori ten gyventi, jautėsi gerai. Kol gyveno kartu, neturėjo nusiskundimų dėl I., kaip mamos, elgesio. Kai gyveno kartu, kartu E. ir išlaikė. Kartais mokėjo už darželį, mokyklos reikmenis. Vaikas susipažino su jo tėvais, gyvenančiais Vokietijoje. Vaikas jo tėvus vadino seneliais. Ginčų su I. nebuvo. Vaikas išvyko į Mažeikius, du kartus aplankė, tuomet suprato, kad nėra prasmės lankyti. Kai aplankė pirmą kartą, vaikas džiaugėsi. Antrą kartą nebebendravo, jis žaidė su telefonu. Su B. B. buvo susitikę, paskutinį kartą šią vasarą, nes iš jos pirko aviečių. Šiek tiek kalbėjo apie vaiką. Kalbėjo apie tai, kaip sekasi E.i. Jam skaudu, kad prarado ryšį su E., yra apie tai kalbėjęs su G. B. ar B. B.. Ryšį prarado dėl suaugusių asmenų nesutarimų. Pradžioje buvo mintis įsivaikinti E., bet taip viskas ir pasibaigė. Jo mama su I. šiek tiek bendrauja, prieš Kalėdas susiskambino, I. nusiuntė nuotraukų. Dabar kitos šeimos neturi. Turi gyvenimo draugę, ji turi 4 vaikus, jo santykiai su jais geri. Vaikai jį vadina vardu. Nesijaučia vaikams tėvu. Vaikai jį laiko mamos draugu, laisvalaikį leidžia kartu, mergaitės atvažiuoja savaitgaliais, eina į baseiną. Jo mama žino, kad yra keturi vaikai, pabendrauja per „Skype“.

Liudytoja B. B. teisme parodė, kad G. B. yra jos sūnus, sutiko duoti parodymus šioje byloje. Tiksliai nežino komentarų, bet buvo parašyta, kad I. tarpininkauja šeimoms santykių gerinimo klausimais. Sūnus turėjo santykių su I., matė, kaip viskas vyksta, kad įvaikintas vaikas buvo išmestas iš šeimos. Paskutiniu metu sąmoningai neduodamas sūnus G. B., kad atimti jį iš tėčio, kaip kad E. buvo atimtas iš tėvo. Todėl G. B. ir parašė komentarą, kad toks žmogus negali konsultuoti šeimų santykių klausimais, jis parašė savo išgyvenimus. Ji prižiūrėjo R. iki darželio, iki 2 metų, tada ateidavo kasdien. Kai pas juos atėjo 2014 m. liepos mėn., E. nebuvo, nors buvo atostogos. Pagalvojo, kad vaikas pas tėtį, nesmalsavo. Kitą dieną vėl nebuvo E., tai paklausė. I. pasakė, kad atidavė jį į Mažeikius. Paklausus, kaip į tai reagavo S., I. pasakė, kad ji turi savo gyvenimą, o S. nėra tėvas. Nesiaiškino, kaip S. ne tėtis, nes vaikas jį vadino tėčiu. Buvo įsitikinusi, kad viena moteris negali įsivaikinti, todėl manė, kad S. yra oficialus E. tėtis. Nesuprato, kaip galima atimti iš tėčio vaiką. I. sakė, kad vaiką atidavė seneliams į Mažeikius. Atiduoti be motyvacijos nebuvo galima. Ji sakė, kad vaiką myli, atiduoti vaiką yra netinkamas elgesys. Negalima taip vaiko traumuoti. Po to ji nuoširdžiai prisipažino, kad iš pradžių su vaiku nebendravo, jo visai nemyli ir nenori. I. susirašė su G. žinutėmis, G. pakomentavo žinutes, kad E. prašėsi atgal pas mamą, bet ji jo nepriėmė. I. straipsnių neskaito, sūnaus komentarą skaitė. Sūnus komentarą parodė. Mano, kad komentaras nėra šmeižikiškas, tai tiesiog žmogaus išgyvenimai, kurie yra skausmingi, kuomet mato, kai vienas vaikas atiduodamas, neatsižvelgiant į tėčio meilę, dabar kito vaiko neduoda tėčiui. Tai yra tiesa. Šiai dienai santykių tarp G. B. ir vaiko nėra. Yra sustabdytas teismo sprendimas, o anksčiau buvo kryptingai dirbama ir neskatinama vaiko bendrauti su tėčiu. Sudarius tokią emocinę vaiko būklę, siekiama santykius su tėčiu visiškai nutraukti ir uždrausti bendrauti. Liepos 20 d. atvykus pasiimti vaiko, mama pasakė „tėvas atvažiavo, R., eik pas jį“. Tai yra netinkamas skatinimas. Tėtis pasiimdavo vaiką kas 2-3 mėnesius, reiktų labiau skatinti, pasakyti, kad tėtis pasiilgęs, dviratuku važinėsis, pasakoti gerus prisiminimus. Yra ėjusi kartu su G. B. pasiimti vaiko. G. B. elgdavosi ramiai, taktiškai, laukdavo laiptinėje, kalbindavo, nors vaiko nesimatydavo, būdavo pasislėpęs. Visokiais būdais stengėsi sudominti vaiką. Kartą turėjo žiūronus, kitą kartą nusinešė meškerę, kad vaiką prikalbinti. Reikia laiko, bet po to vaikas apsikabindavo. Mama ne kartą jai buvo pasakiusi, kad padarys viską, jog vaikas tėvo nekęstų. Tai daroma kryptingai. Pasiimant vaiką prieš Velykas, namuose buvo I. K. mama, taip pat įvaikintas vaikas. Liepos mėn. irgi namie buvo įvaikintas vaikas, močiutė. Žinodama, kad reikės broliui važiuoti pas tėtį, vaikas gali susijaudinti, galėtų jo tokiu metu nekviesti. Stengiamasi atitraukti vaiko dėmesį nuo tėčio, nes vaikas norės bendrauti su broliu. E. K. tėčio nežino. E. turi tėtį S.. E. pavardė yra K. Nežino, kodėl jo pavardė ne kaip tėčio, būna daug tokių šeimų. Pagal bendravimą buvo aišku, kas yra tėtis. Nekeista, kodėl R. pavardė nėra K., nes G. B. yra biologinis jo tėtis. Ji pasakoja tuos pokalbius, kuriuose dalyvavo, kuriuos girdėjo. E. buvo įvaikintas prieš 3 metus iki jiems susipažįstant, tai ji nežinojo iki jų buvusio gyvenimo, susitarimo dėl pavardžių. Žino, kad S. myli vaiką, jį pasiimdavo, vaikas jį vadino tėčiu. Kam tada vaikui buvo meluojama, kad S. tėtis. Kodėl leido vadinti tėčiu, jei jis nėra tėtis. E. buvo atiduotas gyventi pas močiutę 2014 m. liepos mėn. Po 2014 m. liepos mėn. E. nebematė, su juo nebendravo. 2016 m. kovo mėn., liepos mėn. E. būdavo pas mamą, jis būdavo naudojamas kaip daiktas, kad atitraukti R. dėmesį nuo tėčio. E. traumuojamas, mylinti mama neturėtų taip elgtis. Sūnaus elgesį vertina kaip skausmingą išgyvenimą. Turi pakankamai kovoti, kad nepasiekti M. likimo. Kadangi vaikas nepaprastai mylėjo tėtį, jos net nereikėdavo, kai tėtis grįždavo iš komandiruotės. Dabar vaikas nenori matytis su tėčiu, tai čia tik nuteikinėjimo pasekmės. Pateisina G. B. elgesį, siekiant sudrausminti mamą, atvesti į protą, kad nenaudotų vaiko kaip daikto. Vaikui reikalingas ir tėtis, ir mama. Negali pasakyti, ar mama ką nors buvo padariusi neteisėto ir už tai bausta. Nėra įspėta dėl blogo elgesio su vaiku. Patvirtina, kad nėra įspėta dėl savo blogų veiksmų vaiko atžvilgiu. Sūnus pasakojo apie paskutinį susitikimą su vaiku. Sakė, kad sūnus pasislėpė, G. B. jį kalbino, rodė nuotraukas, vaikas žiūrėjo, nešaukė. Pateisina G. B. elgesį, nes jis kaip tėvas norėjo pamatyti vaiką. E. G. niekada tėčiu nevadino, sakė, kad tai jo draugas. E.i tėtis buvo tik S.. Dėl A. P., nėra mačiusi jų visų kartu, negirdėjo, kaip bendrauja. Bylų eigoje pagal dokumentus sužinojo, kad E. tėčio neturi. E. ir S. santykiai buvo nepaprastai šilti, kiekvieną penktadienį pasiimdavo pas save, E. pats prašydavo leisti važiuoti pas tėtį. Linksmas išvykdavo, pamokas ruošdavo, papildomas užduotis darydavo. Grįždavo linksmas, pasakodavo, kad eidavo į baseiną, valgydavo picą, pas tėtį turi daug žaislų, dviratį. E. pats taip pasakodavo. Norą eiti pas tėtį matydavo pati. Kol nebuvo bylos teisme, mama nurodė, kad R. paimti ir parvežti turi jis, kad vaikas nebūtų traumuojamas. Pabuvus 2 savaites pas juos, mama pasakė, kad tokiam ilgam laikotarpiui vaiko daugiau nebeduos. Vasarą davė tik savaitei, nors G. B. galėjo būti su vaiku 5 savaites. I. pasakė, kad per Kalėdas važiuos į Italiją, nors buvo sakiusi, kad vaikas vienodai šventes leis su abiem tėvais. Tuomet G. B. kreipėsi dėl tvarkos nustatymo. Nuo tada tik tėtis galėjo pasiimti vaiką, ji nebegalėjo. Kai G. B. nebegyveno su I., yra bendravusi su S.. Augina avietes, jam nuveždavo, yra pirkusi iš S. medų. Susitikimų metu yra bendravusi apie vaikus. Tai skausminga ir S., ir jai, nes abu nebesimato su vaikais. Abu stovėjo ir verkė. S. sakė, kad I. nesudaro sąlygų bendrauti su E.. Jei toks vyras verkia, tai, vadinasi, kažką reiškia. S. atsitraukė, su vaiku nebebendravo.

2016-04-20 pažymoje užfiksuota, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra iš Norvegijos (1 t. 13-14 b. l.).

Iš V. S. laiško matyti, kad G. B. 2016 m. balandžio 4-22 dienomis buvo komandiruotas į Norvegiją ir ten dribo (1 t. 97 b. l.).

Iš 2016-04-25 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, paieškoje įvedus telefono numerį (duomenys neskelbtini), sistema atidaro T. Š. profilį. Socialiniame tinklapyje www.facebook.com profilyje Anomalija.lt po straipsnio „Maža žvakė – didelė magija jūsų rankose“ nuoroda 2016-04-12 21. 46 val. T. Š. vardu parašytas komentaras „Jus netikėkit šita vaiku mėtytoja, viena vaika isivaikino, paaugino kartu su savo sugyventiniu, tada ta vaika atidave savo motinai, kuri buvo padavus straipsnio autore i teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros, ir atidavė ne tėvui (sugyventiniui) su kuriuo isivaikino, o savo motinai. Ateme is tėvo vaika ir is vaiko teva ir neleidžia matytis. Su kitu sugyventiniu susilaukė sunaus ir taip pat neleidžia matytis tėvui ir vaikui. Čia dedasi žmonių ir santykiu konsultante ir dar viskuom, o pati vaikus is tėvu atiminėja ir pati geriausia mama dedasi. Įsivaikinta vaika kaip suni ismete is savo namu nes pasidarė sunku auginti, nes ir mokykloje reikia padėti ir gyvenime šio bei to pamokyti. Pasidarė per sunku, nes trečia vyra su dviem vaikais jau sunku susirasti, tai viena ismete is savo namu ... žmones, pasidomėkit ja ...jau pas velnią geriau nei pas ja“. Taip pat viskas užfiksuota ekrano fotonuotraukomis (1 t. 27-28, 29-33 b. l.).

Iš 2016-04-20 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad įėjus į internetinį puslapį www.rekvizitai.lt ir minėtame puslapyje peržiūrint informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorė - I. K., atsiliepimų skiltyje užfiksuotas komentaras: „Vaikų metytoja...direktorė...“. Pagal pateiktą informaciją puslapyje komentaras parašytas 2016-04-19 d. 20 val. 52 min. iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini). Užėjus į internetinį puslapį www.anomalija.lt ir peržiūrėjus I. K. nurodytus straipsnius, užfiksuota, jog prie straipsnio „SAPNAI APIE MIRUSIUS — KĄ JIE REIŠKIA?“ komentarų skiltyje parašytas komentaras: „vaikų mėtytoja autorė. Ne sapnus ji tegu aiškina kitiems, o nemėto įsivaikintų vaikų“. Pagal pateiktą informaciją puslapyje komentaras parašytas 2016-04-19, komentarą parašė „žinantis“. Prie straipsnio „KARMINIAI KYŠIAI: MUS SUPA ŽMONĖS IŠ MŪSŲ PRAEITŲ GYVENIMŲ, KOKIA YRA ŽMOGAUS ENERGIJOS GALIA?“ komentarų skiltyje parašytas komentaras: „vaikų mėtytoja straipsnio autorė... “. Pagal pateiktą informaciją puslapyje, komentaras parašytas 2016-04-19, komentarą parašė „zinantis“. Prie straipsnio „KOKIA YRA ŽMOGAUS ENERGIJOS GALIA?“ komentarų skiltyje parašytas komentaras: „Jus netikėkit sita vaiku metytoja, viena vaika isivaikino, paaugino kartu su savo sugyventiniu, tada ta vaika atidavė savo motinai, kuri buvo padavus straipsnio autore i teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros. Ir atidavė ne tėvui (sugyventiniui), su kuriuo įsivaikino, o savo motinai. Ateme is tėvo vaika ir is vaiko teva ir neleidžia matytis. Su kitu sugyventiniu susilauke sunaus ir taip pat neleidzia matytis tėvui ir vaikui. Cia dedasi zmoniu ir santykiu konsultante ir dar viskuom, o pati vaikus is tėvu atiminėja ir pati geriausia mama dedasi. Isivaikinta vaika kaip suni ismete is savo namu....... nes pasidarė sunku auginti nes ir mokykloje reikia padėti ir gyvenime šio bei to pamokyti. Pasidarė per sunku, nes trečia vyra su dviem vaikais jau sunku susirasti, tai viena ismete is savo namu..... zmones, pasidomėkit ja.... jau pas velnia geriau eiti nei pas ja.“ Pagal pateiktą informaciją puslapyje komentaras parašytas 2016-04-12, komentarą parašė „zinantis“. Prie straipsnio „LIGOS IR JŲ KARMINĖS PRIEŽASTYS“ komentarų skiltyje parašytas komentaras: „Jus netikėkit šita vaiku metytoja, viena vaika įsivaikino, paaugino kartu su savo sugyventiniu, tada ta vaika atidavė savo motinai, kuri buvo padavus straipsnio autore i teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros. Ir atidavė ne įsivaikinto vaiko tėvui, o savo motinai. Ateme is tėvo vaika ir is vaiko teva ir neleidžia matytis. Su kitu sugyventiniu susilaukė sunaus tai ir neleidžia matytis tėvui ir vaikui. Čia dedasi įmonių ir santykiu konsultante ir dar viskuom, o pati vaikus is tėvu atiminėja ir pati geriausia mama. įsivaikinta vaika kaip suni ismete is savo namu....... nes pasidarė sunku auginti nes ir mokykloje reikia padėti ir gyvenime. Pasidarė per sunku, nes trečia vyra su dviem vaikais jau sunku susirasti, tai viena ismete is savo namu..... zmones, pasidomėkit ja.. ..jau pas velnia geriau eiti nei pas ja.“ Pagal pateiktą informaciją puslapyje komentaras parašytas 2016-04-12, komentarą parašė „zmogus“. Taip pat pateiktos komentarų fotonuotraukos (1 t. 39-40, 41-50 b. l.).

Iš E. K. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad E. K. de jure tėvo neturi (2 t. 64 b. l.).

Iš 2014-12-11 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1638 matyti, kad nuo 2014-12-10 E. K. laikinaisiais globėjais yra paskirti P. ir S. K. (2 t. 67 b. l.).

Iš 2016-10-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos Nr. GVT-4110 kopijos matyti, kad I. P. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. 80 b. l.).

Iš 2016-10-31 Šiaulių miesto lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos pateiktos R. B. ugdymo charakteristikos matyti, kad I. P. rūpinasi sūnumi R. B. (2 t. 81 b. l.).

Iš 2013-07-23 nuasmeninto pareiškimo „Dėl bendravimo su vaikaičiais nustatymo“ kopijos matyti, kad senelių teigimu, bendravimas su anūkais jiems buvo apsunkintas dėl jų dukters elgesio (2 t. 82-85 b. l.).

Iš 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatyta G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. tvarka (2 t. 94-101 b. l.).

Iš 2016-11-03 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad sustabdytas 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymas (2 t. 116-118 b. l.).

Iš 2014-04-22 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią seneliams (P. K. ir S. K.) buvo nustatyta bendravimo tvarka su vaikaičiais E. K. ir R. B. (2 t. 119-121 b. l.).

Iš 2013-05-13 I. K. prašymo leisti vaikui matytis su tėvu (asmeniu, su kuriuo vaiką kartu augino nuo 2 metų) matyti, kad E. K. ir S. J. santykius pati I. P. apibūdino kaip tėvo ir sūnaus (2 t. 132-133 b. l.).

Iš 2016-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas netenkino pareiškėjo antstolio T. U. prašymo skirti skolininkei I. P. baudą išieškotojo G. B. naudai už teismo sprendimo nevykdymą, bei nurodė, kad sprendimo nevykdymui įtaką turi ne tik vaiko ir tėvų konfliktiški santykiai, tačiau ir vaiko R. B. psichikos būsena, elgesio sutrikimai (2 t. 156-160 b. l.).

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-645/2005, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. <...>, net ir nuomonė turi remtis tikrais faktais, nors jai ir netaikomas tiesos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-7-645/2005, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-843-628-2012).

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 str. 36 d.); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 str. 84 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-507/2006, 3K-3-106/2011 ir kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007 ir kt.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-171/2013, 2K-57/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-175/2016).

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Tokiu būdu, šmeižimo objektui privalomi abu požymiai – tai tikrovės neatitinkanti informacija, be to, galinti žmogų paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Be to, nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą (LAT 2005-12-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005; KLAP 2009-02-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–118-174/2009 ir kt.).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta šmeižimu, būtina nustatyti šių požymių visumą. Jau buvo minėta, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotinas požymis - asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemones.

Nukentėjusioji I. P. teisme parodė, kad visa informacija, paskelbta internete, yra neteisinga, šmeižianti, skaudžiausi komentarai yra susiję su vaikais, o ją labiausiai šmeižia pasakymas „vaikų mėtytoja“.

Bylos nagrinėjimo metu G. B. savo kaltės dėl to, kad jis parašė komentarus neneigė, tačiau teigė, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes išsakė savo nuomonę, kuri susidarė dėl jo patirtų išgyvenimų, nuomonė buvo paremta faktais, jis nesiekė pažeminti ar paniekinti I. P..