Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai I. P. ir jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. P. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privačios kaltintojos I. P. reikalavimas dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, privačios kaltintojos I. P. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.

G. B. patirtos 800 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš I. P. G. B. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad šmeižė I. P., tai yra tyčia per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią I. P., pakertančią pasitikėjimą ja, o būtent:2016 m. balandžio 12 d., laikotarpiu nuo 21.46 val. iki 21.58 val., iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), keturiuose skirtinguose internetiniuose tinklalapiuose:

1) socialiniame tinklapyje www.facebook.com profilyje „(duomenys neskelbtini)“, po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, kurio autorė I. P., iš profilio „T. Š.“,

parašė I. P. šmeižiantį komentarą: „Jus netikėkit šita vaiku mėtytoja, viena vaika isivaikino, paaugino kartu su savo sugyventiniu, tada ta vaika atidave savo motinai, kuri buvo padavus straipsnio autore i teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros, ir atidavė ne tėvui (sugyventiniui) su kuriuo isivaikino, o savo motinai. Ateme is tėvo vaika ir is vaiko teva ir neleidžia matytis. Su kitu sugyventiniu susilaukė sunaus ir taip pat neleidžia matytis tėvui ir vaikui. Čia dedasi žmonių ir santykiu konsultante ir dar viskuom, o pati vaikus ir tėvu atiminėja ir pati geriausia mama dedasi. Įsivaikinta vaika kaip suni ismete is savo namu nes pasidarė sunku auginti, nes ir mokykloje reikia padėti ir gyvenime šio bei to pamokyti. Pasidarė per sunku, nes trečia vyra su dviem vaikais jau sunku susirasti, tai viena ismete is savo namu ... žmones, pasidomėkit ja ...jau pas velnią geriau nei pas ja“;

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 19 d. apie 20.52 val. iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) prie įmonės UAB „I.“, kurios direktorė I. P., pasivadinęs slapyvardžiu „jis“, paliko I. P. šmeižiantį komentarą: „Vaikų metytoja ... direktorė ...“; tą pačią dieną, internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, kurio autorė I. P., komentarų skiltyje, pasivadinęs slapyvardžiu „žinantis“, paliko I. P. šmeižiantį komentarą „Vaikų mėtytoja autorė. Ne sapnus ji aiškina kitiems, o nemėto įsivaikintų vaikų“, ir tame pačiame tinklalapyje po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, kurio autorė I. P., komentarų skiltyje, pasivadinęs slapyvardžiu „žinantis“, paliko I. P. šmeižiantį komentarą „vaikų mėtytoja straipsnio autorė...“.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. P. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-60-951/2017 ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį G. B. atžvilgiu: G. B. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam baudą pagal įstatymą, priteisti iš G. B. I. P. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 391,50 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, arba privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-35620-16. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą: iš LITEKO sistemos prijungus perklausyti Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-193-291/2014 2014 m. vasario 4 d. posėdžio garso įrašą (4–7 min., 11–14 min., 19–20 min.); prijungti prie bylos Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, 2017 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimą sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-44126-16 ir Nr. 01-1-35620-16, I. P. pareiškimus, kurie jungiami į ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-09749-17. Be to, prašo priteisti iš G. B. apeliantei I. P. 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.Skunde dėl veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių nurodoma, kad G. B. komentarai pagal savo turinį patvirtina, kad jis išdėstė ne nuomonę, o pateikė konstatuojamojo pobūdžio informaciją, teigdamas buvus įvykius, kurių nebuvo, G. B. savo komentaruose iškraipė tikrovę ir tai pateikė kaip realius faktus – I. P. savo vaikų nemėto, jų neatiminėja ir neatidavinėja, įsivaikinto vaiko neišmetė iš namų, ir pan. Skunde pažymima, kad G. B. teisme į privačios kaltintojos atstovės klausimą, kokiu tikslu rašė komentarus, atsakė, kad turėjo tikslą informuoti žmones, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kokia yra I. P.. Advokatės teigimu, šis G. B. atsakymas, kaip ir jo parodymai, kad „jei informacija yra negraži, tai ji negražiai ir skamba“, patvirtina, kad jis skleidė informaciją, o ne savo nuomonę. Pastebima, kad žodžių junginys „vaikų mėtytoja“ komentaruose naudojamas bent keturis kartus, todėl G. B. teisinimasis, kad tai yra spausdinimo klaida (jis norėjo parašyti vienaskaita), yra visiškai nelogiškas. Nurodoma, kad G. B. tiek atvykdamas savo sūnaus R. pasiimti pas I. P., tiek skambindamas „Skype“ programa ne kartą yra matęs E. I. P. namuose, todėl jo komentarai yra akivaizdus jam žinomų aplinkybių iškraipymas tikslu pažeminti I. P.. Pažymima, kad S. K. į teismą kreipėsi ne dėl netinkamos vaiko priežiūros, o dėl to, kad būtent G. B. reikalavimu I. P. neleido savo tėvams matytis su vaikaičiais, G. B. draudė I. P. tėvus įsileisti į namus, ir pan. – civilinės bylos iškėlimo aplinkybes išsamiai teisme paaiškino S. K.. Civilinės bylos Nr. 2-193-291/2014 2014 m. vasario 4 d. posėdžio garso įraše yra užfiksuota, kad G. B. teismui paaiškina, jog jam yra žinoma nagrinėjamos bylos esmė (garso įrašo 4–7 min.), kad G. B. dėsto reikalavimus, kokia tvarka I. P. tėvai turėtų bendrauti su jo sūnumi R. B. (garso įrašo 11–14 min.). Be to, posėdžio garso įraše užfiksuota, kad G. B. teismui aiškina, jog I. P. E. įsivaikino viena (garso įrašo 19–20 min.). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad G. B. komentaro dalį, kad I. P. neleidžia jam matytis su jo vaiku, kaip G. B. suvoktą subjektyvią tiesą ir jo pateiktą savo nuomonę, pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis aplinkybėmis, kurios buvo jau po nagrinėjamo komentaro parašymo – visi LITEKO sistemoje matomi teisminiai procesai (B. B. ieškinys atsakovei I. P. dėl bendravimo su vaikaičiu R. B. tvarkos nustatymo (beje, byla užbaigta taikos sutartimi), I. P. ieškinys G. B. dėl tėvo valdžios ribojimo, antstolio T. U. prašymas skirti I. P. skirti baudą išieškotojo G. B. naudai už teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (teismas prašymo netenkino), ikiteisminiai tyrimai prasidėjo jau po nagrinėjamų G. B. komentarų parašymo. Taip pat skunde nurodoma, kad G. B., teigdamas, kad I. P. jam neleidžia bendrauti su sūnumi pateikė ne subjektyvią tiesą ar nuomonę, o iškraipytą, tikrovės neatitinkančią informaciją, nes tuo metu jis bendravo su vaikų, tą pats patvirtino ir teisme. Skunde pažymima, kad iš paties kaltinamojo G. B. parodymų, jog jis jaučia pyktį I. P., todėl akivaizdu, kad jis savo komentarais norėjo apšmeižti ir pažeminti nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad visa tai, apie ką komentavo G. B., jo interesų visiškai neliečia ir tai dar kartą rodo jo tyčinis pastangas viešai žeminti I. P.. G. B. savo tikrovės neatitinkančiuose komentaruose nors ir nemini nukentėjusiosios vardo, pavardės ar kitų asmens duomenų, bet juos patalpino taip, kad prie nurodytų svetainių prisijungę asmenys atpažintų nukentėjusiąją kaip asmenį, susijusį su paskleista žinia - prie nukentėjusiosios įmonės rekvizitų, prie nukentėjusiosios straipsnių, komentaruose nurodo, kad tai žinios apie direktorę, autorę. Nukentėjusiąją šmeižiančių komentarų patalpinimas visur, kur tik minima jos pavardė, jos įmonė, rodo G. B. tyčią kuo plačiau viešai paskleisti I. P. žeminančias žinias, sumenkinti jos autoritetą ir jai padaryti kuo didesnę žalą. G. B. negalėjo nesuprasti jo rašomų komentarų prasmės, kas tik patvirtina jo suvokimą ir norą paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.Dėl ultima ratio principo taikymo skunde nurodoma, kad šioje byloje vertinant internetiniuose tinklalapiuose paskelbtus G. B. komentarus, baudžiamoji atsakomybė yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios I. P. teises ir reputaciją. G. B. akivaizdžiai ir grubiai piktnaudžiavo galimybe ir teise reikštis internetinėje erdvėje, todėl turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismui į šią bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-44126-16 pagal BK 154 straipsnio 2 dalį dėl vėlesnių, po nagrinėjamų komentarų, G. B. veiksmų internetinėje erdvėje (šio nutarimo teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir nevertino), vėl pasiūlant kreiptis privataus kaltinimo tvarka, duoda pagrindo teigti, kad švelnesnėmis, pvz. civilinėmis, priemonėmis I. P. savo garbės ir orumo apginti nebūtų galėjusi, nes G. B. veiksmai internetinėje erdvėje nevaldomi ir neprognozuojami.Dėl teismo šališkumo skunde teigiama, kad teismas nesiekė ištirti visų galimų įrodymų ir G. B. nusikalstamų veiksmų visumos. Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti dokumentus, atskleidžiančius vieningą ir kryptingą kaltinamojo G. B. tyčią žeminti, šmeižti, persekioti I. P. (Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, 2017 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimą), tačiau prie bylos prijungė ir beveik dvi valandas posėdžio metu žiūrėjo G. B. pateiktą 2016 m. liepos 20 d. antstolio A. B. darytą vaizdo įrašą fiksuojant faktines aplinkybes, kaip G. B. ir B. B. ateina pas I. P. pasiimti vaiko, o vaikas šaukia, klykia, pas tėvą neina, nors šis įvykis buvo gerokai po to, kai G. B. rašė nagrinėjamus komentarus. Taip pat nurodoma, kad privataus kaltinimo bylą nagrinėjančio teismo buvo prašoma vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 409 str. 5 d. privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui, prijungimui prie jau atliekamų ikiteisminių tyrimų G. B. atžvilgiu, tačiau teismas šio prašymo netenkino.Dėl privataus kaltinimo proceso nutraukimo ir bylos medžiagos perdavimo prokurorui pažymima, kad skundu teismo yra prašoma panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį, tačiau teisingas būtų ir alternatyvus sprendimas – panaikinus skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui, prijungimui prie į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų, kuriems paliktas medžiagos Nr. 01-1-35620-16, ir kuriuose tiriamos G. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, nes galimai nusikalstamus G. B. veiksmus nagrinėjant atskirai skirtingose bylose yra neįmanoma objektyviai atskleisti viso neteisėtų veiksmų masto, dinamikos, pasekmių.Atsikirtimais į apeliacinį skundą G. B. gynėja advokatė Irma Gutkovienė prašo I. P. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš I. P. G. B. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.Atsikirtimuose nurodoma, kad E. K. globa buvo inicijuota apeliantės iniciatyva, jos pareiškimu, todėl G. B. komentarų turinio dalis, kad įsivaikintą vaiką „atidavė savo motinai“, paremta konkrečiais faktais ir šią aplinkybę kai vaikas neauga kartu su mama, G. B. supranta, vertina kaip vaiko atidavimą, mėtymą. Taip pat atsikirtimuose teigiama, kad motinos nenoras kartu gyventi su vaiku, neleidimas vaikui gyventi kartu su ja, G. B. supratimu laikytinas vaiko išmetimu iš namų. Atsikirtimuose pažymima, kad tarp E. K. ir apeliantės buvusio sugyventinio S. J. buvo susiklostę faktiniai šilti, abipusiu prieraišumu pagrįsti tėvystės santykiai, todėl G. B. juos laikė sūnumi ir tėvu. Pabrėžiama, kad komentaro dalis, „kuri buvo padavus straipsnio autorę į teismą...“ , paremta tikrais faktais, o komentaro dalis „buvo padavus straipsnio autorę į teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros“, paremta G. B. įsitikinimui, jog byla apeliantei buvo iškelta dėl vaikų nepriežiūros, o ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Taip pat nurodoma, kad komentaro dalis „atėmė iš tėvo vaiką ir iš vaiko tėvą ir neleidžia matytis“ paremta S. J. G. B., jo motinai pasakotais išgyvenimais dėl galimybės matytis su vaiku E. K.. Todėl, advokatės teigimu, šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad G. B. norėjo apšmeižti apeliantę, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.Atsikirtimuose atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras ikiteisminius tyrimus sujungė, tačiau dėl prokurorų nutarimų yra pateiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl prijungti procesinius neįsiteisėjusius sprendimus, juo labiau nesusijusius su nagrinėjama byla, teismui nebuvo pagrindo. Taip pat pabrėžiama, kad prokuroras, sujungęs ikiteisminius tyrimus, pareiškė G. B. įtarimus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje požymiai yra visiškai skirtingi. Ikiteisminiame tyrime nurodyti atskiri įvykiai, neturintys ryšio su šia privataus kaltinimo byla, jos tiriamomis aplinkybėmis.Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios I. P. atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, patikslindama, jog bylą prašo perduoti ne prokurorui, o teismui, išteisintojo G. B. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu I. P. atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašo G. B. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomas tiesos kriterijus. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla. Be to, pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.Nagrinėjamu atveju G. B. parašyti komentarai vertinami tarp jo (G. B.) ir I. P. susiklosčiusių tarpusavio santykių kontekste. Iš komentarų turinio ir nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad G. B. išsakė apie I. P. savo nuomonę, kuri susiformavo per ilgalaikį bendravimą su pastarąja, konfliktus, teisminius procesus, ją lėmė ir kitų asmenų (G. B. motinos, taip pat S. J.) pateikta informacija (privataus kaltinimo byla, l. 111–112). Pažymėtina, kad E. K. iš tiesų gyveno su seneliais, o globa seneliams, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, buvo nustatyta I. P. iniciatyva (privataus kaltinimo byla, l. 68). Pati I. P. nurodė, kad E. K. paliko seneliams ir iš Lietuvos išvyko tik su jaunesniuoju vaiku (privataus kaltinimo byla, l. 143–144). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. P. G. B. rašė, jog jai skambino E. K., nes norėjo grįžti gyventi pas ją, o ji pasakė ne (privataus kaltinimo byla, l. 154–155). Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nutrūkus santykiams su I. P., su vaiku nebebendrauja, nors būtų norėjęs toliau bendrauti, vaikui išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), suprato, kad nebėra prasmės vaiko lankyti, nes vaikas su juo nebekalbėjo ir nebebendravo, su G. B. ar B. B. yra kalbėjęs, kad jam skaudu, jog dėl suaugusių asmenų nesutarimų prarado ryšį su vaiku (privataus kaltinimo byla, l. 164). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad G. B. susiklosčiusią situaciją dėl E. K. globos suteikimo seneliams ir nutrūkusių E. K. ir S. J. santykių komentaruose įvertino kaip vaiko atidavimą, jo išmetimą iš namų, I. P. hiperbolizuotai pavadindamas „vaikų mėtytoja“. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo G. B. pasisakymais buvo paskleista ne informacija, o remiantis tikrovėje egzistuojančiais faktais (aplinkybėmis) išsakytas nors ir neigiamas, tačiau subjektyvus faktų (aplinkybių) vertinimas. Nagrinėjant pateiktą apeliacinį skundą buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu I. P. atstovė pateikė antstolio 2017 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš minėto dokumento matyti, kad G. B. 2014 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu žinojo, jog E. K. įsivaikino tik viena mama, nes I. P. ir S. J. nebuvo susituokę, taip pat G. B. patvirtino, kad yra susipažinęs su ieškiniu ir žino, ko ieškovai pageidauja, ir dėl to išreiškė savo poziciją. Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad nors S. J. nebuvo biologinis E. K. tėvas, tačiau juos siejo faktiniai tėvo ir sūnaus santykiai. Teisiamojo posėdžio metu I. P. paaiškino, kad su S. J. gyveno nuo 2003 metų iki 2010 metų, o E. K. pasiėmė auginti 2007 metų pabaigoje (privataus kaltinimo byla, l. 144), t. y. vaiką įsivaikino gyvendama kartu su S. J.. Iš I. K. (dabar I. P.) Vaiko teisių apsaugos skyriui rašyto prašymo matyti, kad S. J. buvo laikomas E. K. tėčiu, nes jo (S. J.) santykiai su vaiku, kurį jis augino nuo 2 metų, buvo labai artimi, I. K. ir S. J. planavo susituokti ir tada S. J. būtų oficialiai įsivaikinęs E. K. (privataus kaltinimo byla, 132–133 b. l.). Todėl vien dėl to fakto, kad I. P. teisiškai viena įsivaikino E. K., negalima teigti, kad komentaruose G. B. melagingai S. J. vadino E. K. tėvu. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad I. P. tėvas P. K. 2013 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, išreikšdamas abejones dėl galimai netinkamos jo anūko E. K. priežiūros (privataus kaltinimo byla, l. 86–89, 109, 127, 129, 141) ir tai I. P. tėvas bei motina paminėjo savo pareiškime Šiaulių apylinkės teismui dėl bendravimo su vaikaičiais nustatymo (privataus kaltinimo byla, l. 82). Todėl sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog komentaro dalis, kad I. P. motina buvo kreipusis į teismą dėl netinkamos vaiko priežiūros, taip pat negali būti laikoma melaginga.Komentaro dalis, kad I. P. neleidžia G. B. matytis su savo vaiku, yra tarp G. B. ir I. P. vykstančio konflikto, kuris abiejų šalių yra vertinamas skirtingai, išdava. G. B. komentaruose išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie kitą asmeninio ginčo šalį (I. P.) – kad ji trukdo matytis su vaiku, nuteikinėdama vaiką prieš jį (privataus kaltinimo byla, l. 112). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog komentaro dalis apie tai, kad G. B. neleidžiama matytis su jo vaiku, yra paremta įvykiais po komentaro surašymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad komentarai buvo parašyti 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. balandžio 19 d., tačiau iki to laiko jau buvo prasidėję nesutarimai tarp I. P. ir G. B. dėl matymosi su vaiku. Tai patvirtina aplinkybės, kad 2016 m. vasario 11 d. buvo nustatyta G. B. ir jo sūnaus bendravimo tvarka (privataus kaltinimo byla, l. 94–101), tačiau G. B. buvo įsitikinęs, kad I. P. nuteikinėja vaiką prieš jį, todėl bendravimo tvarka nevykdoma, ir tam pagrįsti pateikė 2016 m. kovo 25 d., t. y. iki komentarų rašymo, darytą vaizdo įrašą (privataus kaltinimo byla, l. 161, 168).Pirmosios instancijos teismas analizavo ir G. B. padarytos veikos subjektyviąją pusę, padarydamas pagrįstą išvadą, kad G. B., rašydamas komentarus, neturėjo tikslo tyčia apšmeižti I. P.. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs tiek į paties G. B. tvirtinimą, kad jis nesiekė pažeminti ar paniekinti I. P. (privataus kaltinimo byla, l. 111), tiek į nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad G. B. pavartotos frazės rodo, jog jis nepateikė jokios naujos konstatuojamojo pobūdžio informacijos, o remdamasis turėta informacija įvertino įvykius, išdėstė savo požiūrį į juos, t. y. G. B. tik išreiškė savo subjektyvų įsitikinimą apie faktus. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad I. P., būdama įsitikinusi, kad jos teisės pažeistos, ir siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, gali apginti jas ir nesinaudodama baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės normomis. Iš pateikto skundo matyti, kad I. P. siekia apsaugoti savo reputaciją, taip pat prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad I. P. neturtinės žalos gali reikalauti ne tik baudžiamajame procese, bet ir civiliniame procese, ir šiuo atžvilgiu abiejų procesų rezultatas yra toks pats. Be to, būtina pažymėti, kad civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, jei įrodo, kad jie žemina jo garbę ir orumą, ir taip apginti savo reputaciją, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kita vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes, nesant kliūčių savo teises apginti kitomis priemonėmis, laikytina, kad taikant baudžiamąją atsakomybę būtų pažeistas ultima racio principas.Atsakant į skundo argumentus dėl šališkumo pažymėtina, kad teismas negali būti laikomas šališku vien todėl, kad netenkina proceso dalyvių prašymų. Šiaulių apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole yra nurodyti aiškūs motyvai dėl I. P. atstovės pateiktų dokumentų prijungimo ir bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui. Toks prašymas pagrįstai atmestas, padarius išvadą, kad pateikti dokumentai nesusiję su privataus kaltinimo byla (privataus kaltinimo byla, l. 178). Tenkinti apeliacinio skundo prašymą sujungti baudžiamąsias bylas (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė patikslino, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir surašytas kaltinamasis aktas) nėra pagrindo, nes iš kaltinamojo akto byloje Nr. 01-1-35620-16 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, jog prokuroras bylą teismui perdavė kaltinant G. B. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymu (sistemingai naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiuosius I. P. ir A. P.), o šiuo atveju nagrinėjama byla dėl BK 154 straipsnyje numatytos veikos, t. y. dėl to, kad I. P. pasijuto apšmeižta, o ne įbauginta.I. P. atstovė prašė ne tik tenkinti apeliacinį skundą, bet ir priteisti iš G. B. I. P. 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. G. B. gynėja advokatė I. Gutkovienė prašė I. P. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš I. P. G. B. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju privačios kaltintojos I. P. atstovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl I. P. atstovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, o G. B. gynėjos advokatės I. Gutkovienė prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas. Tačiau atsižvelgiant į posėdžių trukmę ir įvertinus bylos sudėtingumą bei apimtį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą, taip pat nukentėjusiosios turtinę padėtį daroma išvada, kad prašomos priteisti proceso išlaidos – 400 Eur (2 t., b. l. 68–69) – yra per didelės, todėl ši suma mažintina iki 100 Eur. Esant šioms aplinkybėms, iš privačios kaltintojos I. P. priteistina išteisintajam G. B. 100 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. P. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Iš privačios kaltintojos I. P. išteisintajam G. B. priteisti 100 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.