- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- eA2-3690-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25214-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- Y
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.3Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui Y dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31924-996/2016 pagal jos pačios ieškinį atsakovui Y dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir diskriminacijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-126-803/2017 nusprendė Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė kasacinį skundą priimti.
Pareiškėja Z. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes dėl darbo sutarties su ja pakeitimo ir atleidimo pagrindo, nesiėmė priemonių, kad atsakovas įrodytų savo dėstomas aplinkybes, neišreikalavo reikšmingų procesui įrdoymų. Byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, kuomet visi Y prašymai ir prieštaravimai buvo tenkinami ir į juos atsižvelgiama. Tuo tarpu pareiškėjos prašymai buvo atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas, remiantis tik atsakovo neteisingais teiginiais.
Pareiškėja nurodo 2019 m. rugsėjo mėnesį papildomai sužinojusi (buvo įmestas į pašto dėžutę pats įsakymas), kad įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) antro punkto turinys neatitinka padarytam 2015-12-16 2015 m. gruodžio 16 d. įrašui auklėtojos darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 16 d. darbdavys auklėtojos darbo sutartyje turėjo nurodyti koeficientą ir atlyginimą, kaip tai darydavo iki 2010 metų. Galimai ši aplinkybė galėjo tapti pareiškėjos neteisėtu atleidimo iš darbo priežastimi, nes pagal 2015 m. sausio 2 d. ir 2016 m. sausio 4 d. patvirtintus pareigybių sąrašus auklėtojo tarnybinis koeficientas yra 16,55, atlyginimas 587,53 Eur. Pareiškėja teigia, kad teismų sprendimai buvo paremti atsakovo melagingais paaiškinimais, jog pareiškėja atsisakė susipažinti su bendrabučio auklėtojos pareigybiniais nuostatais.
Savo prašymą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindais (el. b. pop. priedo 1-6 lapai).
Atsiliepimas
Atsakovas Y pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-31924-996/2016, kuriuo nesutiko su prašymu, nurodė, kad prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos bei išnagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kaip nurodo atsakovas, pareiškėja prašyme dėmesį skiria jos pačios atstovų byloje veiksmų ar neveikimo vertinimui, tačiau būdama nepatenkinta savo atstovų veiksmais pareiškėja turi visas procesines galimybes reikšti jiems turtines pretenzijas, o ne reikalauti atnaujinti procesą. Pareiškėja savo prašymą grindžia tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe apie įsakymo neatitikimą darbo sutarties tekstui. Pareiškėja nepateikia įrodymo, kad nėra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, nes nėra aišku, ar pareiškėja tariamai gavo įsakymą 2019 m. rugsėjo 1-13 dienomis, ar vėliau. Pirmuoju atveju pareiškėja laikytina praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta terminą ir vien dėl šios priežasties procesas negalėtų būti atnaujinamas. Būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kada tiksliai ji tariamai gavo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiko pagrindu atnaujinti procesą. Be to, atsakovas abejoja apie pareiškėjos naujai gautą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiuo metu visi su pareiškėjos darbu pas atsakovą susiję dokumentai jau yra suarchyvuoti, ji tą įsakymą turėjo bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo nuomone, pareiškėjos kelti reikalavimai ir su jais susijęs įrodinėjimo procesas niekaip negali būti siejamas su pareiškėjos nurodoma proceso atnaujinimo aplinkybe, tariamai pareiškėjai paaiškėjusia naujai. Atsakovas laiko, kad pareiškėja neįrodo, kuo, tariamai, naujai paaiškėjusi aplinkybė pagrindžia poreikį atnaujinti procesą byloje. Pareiškėja, remdamasi asmenų liudijimų ir dokumentų analize, iš naujo kvestionuoja byloje jau ištirtas aplinkybes, o ne naujai tam tikru teismo nuosprendžiu paaiškėjusias melagingo liudijimo aplinkybes. Atsakovas prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (atsiliepimo registracijos dokumento teisme Nr. DOK-9297).
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami konkretūs juridiniai faktai. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. K., nurodydama, jog 2019 metų rugsėjo mėnesį į pašto dėžutę gavo 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl darbo sutarčių pakeitimo, kuris, anot pareiškėjos, yra reikšmingas bylai, nes atskleidžia svarbią aplinkybę, kad šio įsakymo 2 punkto turinys neatitinka 2015 m. gruodžio 16 d. įrašui auklėtojos darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tokio gavimo nepatvirtina jokiais įrodymais, kaip ir nepagrindžia, kad apie tokį įsakymą nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Taigi, pareiškėja nepateikė teismui objektyvaus įrodymo, kad būtų galima spręsti, jog jos nurodoma aplinkybė dėl proceso atnaujinimo yra paaiškėjusi naujai, kaip to reikalauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Nagrinėjamu atveju, vertinant išnagrinėtos bylos medžiagą, teismų padarytas išvadas, pareiškėjos nurodytus prašyme argumentus ir pridėtus įrodymus, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad apskritai 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymas būtų daręs įtaką pirmos ir antros teismų instancijos sprendimų išvadoms dėl pareiškėjos diskriminavimo ir atleidimo iš darbo pagrįstumo.
Pareiškėja prašyme dauguma teismų nustatytų aplinkybių, remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, vadina melu. Teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip neįrodytus ir nepagrindžiančius CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų pagrindų buvimo, kadangi norint atnaujinti procesą nurodytais pagrindais, turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl bent vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą procesą atnaujinti (t.y. dėl melagingų paaiškinimų ar parodymų ir pan.). Byloje nenustatyta, kad teismų sprendimai buvo paremti atsakovo melagingais paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Vien pareiškėjos subjektyvus vertinimas ir kvestionavimas byloje jau ištirtų aplinkybių, negali būti pripažinta aplinkybe, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.
Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra atsiradusių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos turinčios esminę reikšmę bylai, dėl kurių galėtų keistis materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija ta apimtimi, kokia buvo iškeltas ginčas ir išnagrinėta byla.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas - tai išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą ir Vilniaus mieto apylinkės teismui 2016 m./ spalio 11 d. priėmus sprendimą, atmetus Z. K. ieškinį, sprendimas buvo skųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi išnagrinėjęs Z. K. apeliacinį skundą, jį atmetė, palikdamas galioti primos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kaip nurodė pati pareiškėja, Lietuvos Aukščiausiasis teismas jos kasacinį skundą atsisakė priimti. Vadinasi, byla išnagrinėta visų instancijų teismuose, ir teismas, pagal surinktą medžiagą, bei pareiškėjos nurodomus argumentus prašyme, neturi pagrindo proceso atnaujinti, nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktuose numatytų pagrindų.
Teismui atmetus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 ir 8.8 punktais, atsakovui Y iš pareiškėjos Z. K. priteisiamos 786,50 Eur išlaidos, atsakovo patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 366 straipsniu, 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
NUTARIA:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal Z. K. prašymą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31924-996/2016 pagal Z. K. ieškinį atsakovui Y dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir diskriminacijos.
Priteisti atsakovui Y, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.