Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo (pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vėjoteka“, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Archstudija“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. spalio 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija arba LAGK) 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 21R-788(AG-693/07-2020) ir bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vėjoteka“ (toliau – ir Bendrovė) skundą dėl Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. (4)-V3-818(7.21) dalies panaikinimo nutraukti.

Tarnyba prašyme nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatas Tarnybai suteikta teisė teikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, Tarnyba 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (4)-V3-1449(7.21), 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. (3)-V3-269(7.21) ir 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4)-V3-642(7.21) realizavo šią teisę, siekdama, kad pareiškėjos planuojama vykdyti ūkinė veikla (vėjo jėgainių parko įrengimas ir eksploatavimas) nedarytų reikšmingo poveikio saugomoms rūšims bei jų buveinėms. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. (4)-V3-818(7.21) pateikta išvada dėl ataskaitos, šį Tarnybos raštą (išvadą) apskundė Komisijai.

Atsakovės nuomone, Tarnybos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, pateikta pareiškėjai Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. (4)-V3-818(7.21), yra tik vienas iš poveikio aplinkai vertinimo proceso metu surašomų dokumentų. Tokia Tarnybos išvada nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes ir nėra galutinis sprendimas.

Atsakovė prašyme pažymi, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į LAGK jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Ši nuostata Tarnybai leidžia teigti, kad LAGK kompetencijai nepriskirtas skundų (prašymų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nagrinėjimas. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims sukelia teisines pasekmes. LAGK neturi įgalinimų vertinti tarpinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrinių veiksmų (išvadų) iki sprendimo, kuris yra tik Aplinkos apsaugos agentūros diskrecijoje, priėmimo. Pagal teisinį reglamentavimą bei apibendrintą teismų praktiką teisę vertinti tarpinius poveikio aplinkai vertinimo procedūrinius veiksmus (išvadas) turi tik Aplinkos apsaugos agentūra. Tarnybos manymu, LAGK dėl pareiškėjos skundo bylą turėjo nutraukti Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovė pažymi, kad sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo priima ne Tarnyba, o Aplinkos apsaugos agentūra. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą Aplinkos apsaugos agentūra yra atsakingoji institucija. Atsakingoji institucija atlieka planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir vertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktą papildomą informaciją, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakingoji institucija taip pat gali teikti motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti ataskaitą. Tik atsakingosios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą. Todėl atsakovė teigia, kad tik Aplinkos apsaugos agentūros priimtas sprendimas pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad išvada pritarti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei yra tik tarpinis dokumentas, kuris neužkerta kelio tolesnėms procedūroms, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (išvada), asmuo šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl PAV ataskaitos. Tik nagrinėjant pastarąjį ginčą, galimas tarpinio sprendimo (išvados) įvertinimas, jo reikšmė ir poveikis galutiniam atsakingos institucijos sprendimui (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje, 2015 m. apibendrinimo 21 p.).

Tarnybos nuomone, LAGK, viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir priimtu sprendimu panaikindama Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. (4)-V3-818(7.21) išdėstytoje išvadoje nustatytas tris būtinas reikšmingam poveikiui išvengti sąlygas, iš esmės pakeitė Tarnybos išvados esmę, t. y. pagal LAGK sprendimą UAB „Vėjoteka“ gauna Tarnybos pritarimą veiklai be dalies būtinų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti, su kuo Tarnyba kategoriškai nesutinka.

Pareiškėja su atsakovės prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad Tarnyba yra kompetentingas bei privalomas subjektas poveikio aplinkai vertinimo procedūroje. Tarnyba turi išimtinę kompetenciją, kuri nepriskiriama jokiai kitai institucijai. Tarnyba turi priimti sprendimus ar nustatyti sąlygas dėl planuojamos ūkinės veiklos „Natūra 2000“ teritorijose. Todėl pareiškėja mano, kad skundžiamas Tarnybos administracinis sprendimas turi ir turės esmines teisines pasekmes tolesnėse poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

Papildomai pareiškėja atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu Aplinkos apsaugos agentūra, kaip apibendrintą sprendimą priimantis subjektas, dažnai kreipiasi į Tarnybą dėl tarnybinės pagalbos.

Pareiškėjos manymu, Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys priimamų sprendimų motyvuotumą. Pažymi, kad Tarnyba priimdama 2020 m. liepos 28 d. išvadą Nr. (4)-V3-818(7.21) šių reikalavimų nesilaikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archstudija“ atsiliepime į prašymą su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Trečiojo asmens vertinimu, Komisija 2020 spalio 1 d. priėmė teisėtą, pagrįstą ir visiškai teisingą sprendimą Nr. 21R-788 (AG-693/07-2020).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl poveikio aplinkai vertinimo subjekto reikalavimo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti poveikio vertinimo aplinkai ataskaitą pagrįstumo.

Nustatyta, kad UAB „Archstudija“, viena iš UAB „Vėjoteka“ planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitos rengėjų, 2019 m. lapkričio 12 d. Tarnybai pateikė derinimui PAV ataskaitą (toliau – Ataskaita). Tarnyba 2019 m. gruodžio 10 d. motyvuotu raštu Nr. (4)-V3-1449(7.21) paprašė papildyti bei pataisyti Ataskaitą pagal Tarnybos pareikštas pastabas (LAGK byla, II tomas, b. l. 8-12).

Pakartotinai Tarnybai Ataskaita buvo pateikta 2020 m. vasario 7 d. Atsakydama į prašymą, Tarnyba 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. (3)-V3-269(7.21) pareiškėjai paaiškino, jog Ataskaita nėra pilnai ištaisyta, Tarnyba jai nepritaria ir paprašė ją pakartotinai pataisyti ir papildyti Ataskaitą (LAGK byla, II tomas, b. l. 13-14).

UAB „Archstudija“ 2020 m. gegužės 26 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl pakartotinio Ataskaitos derinimo. Tarnyba 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4)-V3-642(7.21) nepritarė Ataskaitai ir paprašė ją pataisyti bei papildyti pagal Tarnybos nurodytas pastabas (LAGK byla, II tomas, b. l. 15-16).

UAB „Archstudija“ 2020 m. liepos 14 d. Tarnybai pateikė pataisytą Vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (LAGK byla, I tomas, b. l. 13-181).

Tarnyba, išnagrinėjusi Ataskaitą, 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. (4)-V3-818(7.21) „Dėl pataisytos vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos” (toliau – Raštas) nurodė, jog Tarnyba neprieštarauja planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimui pagal Ataskaitoje pateiktą 3-iąją alternatyvą, t. y. 16 VE, kurių vienos bendras aukštis ne didesnis kaip 241 m, o statybos vietos atitinka nurodytas Ataskaitos 5 priedo 6 paveiksle, įrengimui ir eksploatavimui laikantis šiame rašte išvardintų 13 sąlygų.

Be kita ko, Tarnyba Rašto 5 punkte nurodė sąlygą – stabdyti vėjo elektrinių VE07, VE08, VE10, VE22 veiklą paukščius pritraukiančių žemės ūkio darbų metu (ariant žemę, nuimant derlių, šienaujant, surenkant šieną), jeigu jie vykdomi sklypuose, esančiuose iki 500 metrų atstumu nuo išvardintų VE, balandžio– rugsėjo mėn. Tarnyba Rašto 6 punkte nurodė sąlygą – trejus metus nuo VE eksploatavimo pradžios balandžio–spalio mėn., vykdyti žuvusių paukščių monitoringą (paiešką kas 5 dienas) prie VE06, VE07, VE08, VE10, VE22, VE24, VE27.

Tarnyba Rašto 7 punkte nurodė ir sąlygą – pagal monitoringo duomenis nustačius reikšmingą poveikį saugomoms paukščių rūšims, t. y. per 3 metų stebėjimų laikotarpį nuo susidūrimo su VE06, VE07, VE08, VE 10, VE22, VE24 arba VE27 žuvus antram paukščio individui (bendrai skaičiuojant žuvusius plėšriuosius paukščius, juoduosius gandus ir gerves), nedelsiant taikyti papildomas poveikio mažinimo priemones – įdiegti efektyvias automatiškai paukščius identifikuojančias ir kritiniu atveju VE veiklą stabdančias ar paukščius atbaidančias sistemas arba kitu būdu stabdyti VE greta jų pasirodžius jautrios susidūrimo su VE aspektu rūšies paukščiams:

visose aukščiau išvardintose VE – jeigu bent vienas iš dviejų paukščių žuvo nuo VE06, VE24 arba VE27 (Rašto 7.1 papunktis);

VE07, VE08, VE10, VE22 – jeigu abu paukščiai žuvo tik nuo šių VE (Rašto 7.2 papunktis).

Apie užfiksuotą reikšmingą poveikį saugomoms paukščių rūšims (antrojo iš išvardintų saugomų paukščių rūšių žūtį) turi būti nedelsiant informuojama Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) ir papildomos poveikio mažinimo priemonės bei jų įdiegimo terminai suderinami su AAA ir Tarnyba (LAGK byla, I tomas, b. l. 3-4; II tomas, b. 1. 23-25, 41-43).

Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos rašto 5, 6 ir 7 punktais ir juose nustatytomis sąlygomis, su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama šiuos Tarnybos rašto punktus panaikinti (LAGK byla, I tomas, b. l. 1-2).

LAGK 2020 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 21R-788(AG-693/07- 2020) patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. (4)-V3-818(7.21) 5, 6 ir 7 punktus (LAGK byla, II tomas, 51-56).

LAGK vertino, jog skundžiama Tarnybos išvada turi atitikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat išvadoje turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimais pagrįsti motyvai dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai. Komisija nesutiko su Tarnybos argumentu, kad nėra teisinio reglamentavimo nagrinėjamu atveju vertintinoms aplinkybėms, negali paneigti privalomai specialaus įstatymo nustatytų reikalavimų skundžiamai išvadai. LAGK sutiko su pareiškėjos pozicija, kad išvada turi būti pagrįsta teisės aktų nustatytais reikalavimais. Komisija pažymėjo, kad įvertinus skundžiamos išvados turinį, akivaizdu, kad joje nėra nuorodų į jokius teisės aktus, taip pat ir dėl skundžiamų 5, 6 ir 7 išvados sąlygų.

Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAV įstatymas).

Pagal PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 4 dalį planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą.

PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima:

1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau - programa) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau - ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;

2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;

3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;

4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veikios poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;

5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veikios poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese (PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pagal juos patikslina ataskaitą, kurią kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti (PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 5 dalis).

Pagal PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Tarnyba, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, atliekantis poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, turi teisę teikti motyvuotas išvadas pritarti ar nepritarti planuojamai ūkinei veiklai (PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 5 dalis) arba pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą (PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, Tarnyba sprendimo, numatyto PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, nėra priėmusi. Skundžiamo Rašto turinys patvirtina, kad Tarnyba iš esmės pritaria pareiškėjos planuojamai veiklai, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Pagal PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį poveikio aplinkai vertinimo subjektų reikalavimai papildyti ar pataisyti ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams iš esmės yra privalomi.

Atsižvelgiant į tai, Komisijos išvada, jog Tarnybos išvada turi atitikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat išvadoje turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimais pagrįsti motyvai dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai, yra visiškai nepagrįsta, nes Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu jokios išvados, numatytos PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, nėra priėmusi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš poveikio aplinkai vertinimo proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų PŪVPAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2014).

Akcentuotina, kad iš PŪVPAV įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatų aiškiai matyti, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turi teisę tikrinti tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jų kompetencijai priklausančiais ir programoje numatytais klausimais. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės teikti išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ribas – teikti išvadas tik dėl subjekto kompetencijai priklausančių klausimų. LVAT praktikoje nuolat pabrėžiama, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar jo dalies teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama (LVAT 2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 -383/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad išvadas rengia atitinkamų sričių specialistai, kurių teiginiai yra paprastai paremti praktika, stebėsena, mokslinėmis išvadomis ar pan. Todėl reikalavimų motyvavimas, taip, kaip jis suprantamas pagal PŪVPAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, negali būti prilyginamas individualaus administracinio akto reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.).

PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Pagal PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 1 dalį atsakingoji institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti atrankos išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 1-2 punktuose (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) nurodyta, jog Aplinkos ministerija koordinuoja tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, o Aplinkos apsaugos agentūra vykdo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas.

PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis, dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tik atsakingosios institucijos – Aplinkos apsaugos agentūros priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą veiklą (PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 9 dalis).

Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 9 dalis).

Įvertinus PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima atsakingoji institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra. Tai reiškia, jog atsakingoji institucija priima galutinę motyvuotą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Atsakingoji institucija, priimdama tokią išvadą, privalo ne tik konstatuoti poveikio aplinkai vertinimo procese gautus pasiūlymus, išvadas, bet ir jas įvertinti aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų kontekste.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tik po poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o poveikio aplinkai vertinimo procedūra užbaigiama atsakingai institucijai priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes. Pabrėžtina, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamo poveikio vertinimo aplinkai ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog poveikio aplinkai subjektų atliekamas poveikio aplinkai vertinimo subjektų ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš poveikio aplinkai vertinimo proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų PŪVPAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realia jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (LVAT 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 -1745/2013).

LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-520/2019; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-568-438/2019).

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra, t. y. administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-446-575/2017).

Kadangi Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. raštas Nr. (4)-V3-818(7.21) „Dėl pataisytos vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos” yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nagrinėjamu atveju neturintis įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms, darytina išvada, kad LAGK pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, t. y. pažeisdama jai suteiktą kompetenciją. Todėl yra teisinis pagrindas ginčijamą LAGK sprendimą panaikinti ir administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. (4)-V3-818(7.21) „Dėl pataisytos vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos” dalį nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 21R-788(AG-693/07-2020) panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjoteka“ skundą dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 28 d. rašto Nr. (4)-V3-818(7.21) dalies panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.