Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (2 veikos), BK 149 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), BK 150 straipsnio 4 dalyje (4 veikos), BK 153 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos Nukentėjusiosios Nr. 1 atžvilgiu

Z. J. išžagino mažametę Nukentėjusiąją Nr. 1, o būtent: Z. J., laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas nuolat tenkinti savo lytinę aistrą su savo sutuoktinės nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės mažamete dukra Nukentėjusiąja Nr. 1, gim. (duomenys neskelbtini), sistemingai, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo Z. J. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo bei panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą, nuolat sakydamas, kad papasakojus apie tai mamai jų šeima iširs, o jį pasodins ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją bei manipuliuodamas (leisti ar uždrausti) vaiko poreikiais naudotis kompiuteriu, telefonu, susitikti su draugėmis ir vaikiška konkurencija dėl tėvo dėmesio su jaunesne seserimi Nukentėjusiąja Nr. 2, savo ir vaikų kambariuose bei vonios kambaryje, nenustatytą kartų skaičių lytiškai santykiavo natūraliu būdu su Nukentėjusiąja Nr. 1 ir taip ne kartą ją išžagino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat, Z. J. seksualiai prievartavo mažametę Nukentėjusiąją Nr. 1, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, šeimai persikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas nuolat tenkinti savo lytinę aistrą su Nukentėjusiąja Nr. 1, gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo Z. J. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo bei panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą, nuolat sakydamas, kad papasakojus apie tai mamai jų šeima iširs ir jį pasodins, taip įbaugindamas nukentėjusiąją bei manipuliuodamas vaikiška konkurencija su jaunesne seserimi Nukentėjusiąja Nr. 2 dėl tėvo dėmesio ir vaiko poreikiais naudotis kompiuteriu, telefonu, susitikti su draugėmis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, įvairiose butų patalpose, t. y. tėvų ir vaikų kambariuose bei vonios patalpose, ateidamas prie Nukentėjusiosios Nr. 1 arba pakviesdamas ją prie savęs, sakė nukentėjusiajai imti jo varpą į burną, pats kišo varpą jai į burną, sakydamas čiulpti, kišo varpą į analinę angą, o taip pat, lietė rankomis Nukentėjusiosios Nr. 1 apnuogintą krūtinę, lytinius organus, analinę angą ir kišo savo pirštus jai į makštį ir analinę angą, lietė liežuviu lytinius organus ir kišo liežuvį į makštį bei dėdavo jos ranką ant savo varpos ir taip seksualiai prievartavo mažametę oralinio, analinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdais. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to, Z. J. tvirkino mažametę Nukentėjusiąją Nr. 1, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, šeimai persikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią pratinti mažametę Nukentėjusiąją Nr. 1, gim. (duomenys neskelbtini), prie pornografijos, lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, per kompiuterį jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir įrašai, t.y. vyro ir moters apnuoginti kūnai ir lytiniai organai, vyro ir moters lytiniai aktai bei tyčia rodė juos nukentėjusiajai, sakydamas jai žiūrėti ir mokytis, po to rodyti ką išmoko, o taip pat, ne kartą, matant Nukentėjusiajai Nr. 1, tenkindavo savo lytinę aistrą su mažamečiais nukentėjusiaisiais Nukentėjusiąja Nr. 2, Nukentėjusiąja Nr. 3 ir Nukentėjusiuoju Nr. 4, tokiu būdu Z. J. atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Z. J. nesunkiai sutrikdė mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 sveikatą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuomet pasinaudodamas mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą, sistemingai, ne kartą ją žagino, seksualiai prievartavo oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu bei tvirkino, šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė Nukentėjusiajai Nr. 1 nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl šių Z. J. veiksmų ir pasireiškusį praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresą (F43.8). Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

II. Nusikalstamos veikos Nukentėjusiosios Nr. 2 atžvilgiu

Z. J. išžagino mažametę Nukentėjusiąją Nr. 2, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su savo sutuoktinės nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės mažamete dukra Nukentėjusiąja Nr. 2, gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo Z. J. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo bei panaudodamas mažametės atžvilgiu psichologinį smurtą, nuolat sakydamas, kad papasakojus apie tai mamai jų šeima iširs, o jį pasodins ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją bei manipuliuodamas (leisti ar uždrausti) vaiko poreikiais naudotis kompiuteriu, telefonu, susitikti su draugėmis bei vaikiška konkurencija dėl tėvo dėmesio su vyresne seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1, nenustatytą kartų skaičių kišo savo lytinį organą Nukentėjusiajai Nr. 2 į makštį, t.y. ne kartą lytiškai santykiavo natūraliu būdu su Nukentėjusiąja Nr. 2 ir taip ją išžagino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje.

Z. J. taip pat seksualiai prievartavo mažametę Nukentėjusiąją Nr. 2, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, šeimai persikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas nuolat tenkinti savo lytinę aistrą su Nukentėjusiąja Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo Z. J. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, o taip pat vaiko meile ir prieraiša kaip prie tėvo bei panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą, nuolat sakydamas, kad papasakojus apie tai mamai jų šeima iširs ir jį pasodins, taip įbaugindamas nukentėjusiąją bei manipuliuodamas vaikiška konkurencija su vyresne seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1 dėl tėvo dėmesio ir vaiko poreikiais naudotis kompiuteriu, telefonu, susitikti su draugėmis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, įvairiose butų patalpose, t. y. tėvų ir vaikų kambariuose bei vonios patalpose, ateidamas prie Nukentėjusiosios Nr. 2 arba pakviesdamas ją prie savęs, sakė nukentėjusiajai imti jo varpą į burną, pats kišo varpą jai į burną, sakydamas čiulpti, kišo varpą į analinę angą, o taip pat, lietė savo rankomis Nukentėjusiosios Nr. 2 lytinius organus ir analinę angą, savo pirštus kišo jai į makštį ir analinę angą, lietė liežuviu lytinius organus ir kišo liežuvį į makštį, sakydavo mažametei kišti jos pirštus į makštį ir dėdavo jos ranką ant savo varpos ir taip seksualiai prievartavo mažametę oralinio, analinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdais. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Z. J. atliko ir mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, šeimai persikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią pratinti mažametę Nukentėjusiąją Nr. 2, gim. (duomenys neskelbtini), prie pornografijos, lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, per kompiuterį jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir įrašai, t.y. vyro ir moters apnuoginti kūnai ir lytiniai organai, vyro ir moters lytiniai aktai bei tyčia rodė juos nukentėjusiajai, sakydamas jai žiūrėti ir mokytis, po to rodyti ką išmoko, o taip pat, ne kartą, matant Nukentėjusiajai Nr. 2, tenkindavo savo lytinę aistrą su mažamečiais nukentėjusiaisiais Nukentėjusiąja Nr. 1 ir Nukentėjusiąja Nr. 3, tokiu būdu Z. J. atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Z. J. nesunkiai sutrikdė mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 sveikatą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2017 m. kovo mėn. 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuomet pasinaudodamas mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą, sistemingai, ne kartą ją žagino, seksualiai prievartavo oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu bei tvirkino, šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė Nukentėjusiajai Nr. 2 nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl Z. J. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresą (F43.8). Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

III. Nusikalstamos veikos Nukentėjusiosios Nr. 3 atžvilgiu

Z. J. seksualiai prievartavo mažametę Nukentėjusiąją Nr. 3, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra Nukentėjusiąja Nr. 3, gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, mažiausiai tris kartus, kambaryje atsiguldamas ant lovos bei vonios kambaryje, lietė savo varpa Nukentėjusiosios Nr. 3 lupas, liepė jai imti jo varpą į burną ir kišo varpą jai į burną, taip seksualiai prievartavo mažametę oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to, Z. J. atliko ir mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, mažametei Nukentėjusiajai Nr. 3, gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, daug kartų, per kompiuterį jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai, t. y. vyro ir moters lytiniai aktai, oraliniai santykiai, žmonių apnuoginti kūnai ir lytiniai organai ir tyčia rodė juos nukentėjusiajai, o taip pat, ne kartą, matant Nukentėjusiajai Nr. 3, tenkindavo savo lytinę aistrą su mažamete Nukentėjusiąja Nr. 2, tokiu būdu Z. J. atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

IV. Nusikalstamos veikos Nukentėjusiojo Nr. 4 atžvilgiu

Z. J. seksualiai prievartavo mažametį Nukentėjusįjį Nr. 4, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su savo mažamečiu sūnumi Nukentėjusiuoju Nr. 4, gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, kambaryje bei vonios kambaryje, mažiausiai du kartus kišo savo varpą Nukentėjusiajam Nr. 4 į burną ir taip seksualiai prievartavo mažametį oraliniu būdu. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat Z. J. atliko mažamečio Nukentėjusiojo Nr. 4 tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, mažamečiui Nukentėjusiajam Nr. 4, gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, daug kartų, per kompiuterį jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai, t.y. vyro ir moters lytiniai aktai, oraliniai santykiai, žmonių apnuoginti kūnai ir lytiniai organai ir tyčia rodė juos nukentėjusiajam, o taip pat, ne kartą, matant Nukentėjusiajam Nr. 4, tenkindavo savo lytinę aistrą su mažametėmis nukentėjusiosiomis Nukentėjusiąja Nr. 2 ir Nukentėjusioji Nr. 3, tokiu būdu Z. J. atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažamečio domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip jį tvirkino. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

V. Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu

Z. J. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: jis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d., savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, be leidimo laikė priskirtą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams Vokietijos Federacijos Respublikos fabrikinės gamybos .380 kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 kalibro šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir 9 mm (.380) kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Z. J. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių, į savo kompiuterio sisteminį bloką su „CORSAIR“ logotipu parsisiuntė ir taip įgijo pornografinio turinio dalykus – mažiausiai 28 vaizdo dokumentus (fotonuotraukas bei filmuotą medžiagą), kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, nepilnamečiai asmenys ir asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai ir kuriuos Z. J. minėtame sisteminiame bloke laikė iki 2017 m. kovo 15 d., kol sisteminis blokas buvo paimtas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais Z. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

C. BYLOJE APKLAUSTŲ ASMENŲ PARODYMAI

I. Kaltinamojo Z. J. parodymai

II. Nukentėjusiosios Nr. 1 parodymai

III. Nukentėjusiosios Nr. 2 parodymai

IV. Nukentėjusiosios Nr. 3 ir Nukentėjusiojo Nr. 4 parodymai

V. Nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymai

Motyvuojamoji dalis

Remiantis minėtais argumentais darytina išvada, jog kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y., jog Z. J. lytiškai santykiavo su Nukentėjusiąja Nr. 1 ir ją išžagino, pasitvirtino ir tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Be to, iš bylos duomenų analizės matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 nesunkaus sveikatos sutrikdymo taipogi nustatytos teisingai. Viso baudžiamojo proceso metu buvusi nuosekli kaltinamojo pozicija dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą, teisminio nagrinėjimo metu kiek pakito. Pasak kaltinamojo, medikų išvadose konstatuota, kad mergaitei dėl nusikalstamų veiksmų yra susidarę smulkūs sutrikimai, o kaltinamajame akte nurodoma daugiau sutrikimų; kaltinamasis nemano, kad mergaitei buvo sutrikdyta psichika ar sveikata, tačiau sutinka su medikų išvadomis dėl padaryto nežymaus sutrikdymo. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje šio nusikaltimo padarymas jau pripažįstamas, o kaltinamasis pasinaudodamas paskutinio žodžio teise taip pat prisiima kaltę padaręs šią nusikalstamą veiką.

Taigi darytina išvada, jog kaltinime nurodytos aplinkybės apie nesunkų Nukentėjusiosios Nr. 1 sveikatos sutrikdymą, taip pat pasitvirtino ir tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

Taigi šioje kaltinimo dalyje teismas laiko įrodytas veikas, Nukentėjusiosios Nr. 1 atžvilgiu, kurios nurodytos šio nuosprendžio A skyriaus I poskyryje.

II. Kaltinimas dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 išžaginimo, seksualinio prievartavimo, tvirkinimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 išžaginimo nustatytos teisingai. Teismas pastebi, kad šioje kaltinimo dalyje viso baudžiamojo proceso metu buvusi nuosekli kaltinamojo pozicija dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą, teisminio nagrinėjimo metu pakito iš esmės. Pasak kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, jis nežinojo, jog išžaginimas ir prievartavimas yra reglamentuojamas skirtingų BK normų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nors jis bandė su Nukentėjusiąja Nr. 2 santykiauti natūraliu būdu, įkišęs nebuvo; nes įkišęs tik mažiau negu pusę varpos į analinę angą, suprato, kad normaliu būdu netilps, jis tik buvo prilietęs minėtą vietą lytiniu organu, tokių kartų buvo ne vienas. Pasak kaltinamojo, tokią jo poziciją pagrindžia ir tai, kad Nukentėjusiosios Nr. 2 mergystės nėra plyšusi. Visgi apygardos teismas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog šio nusikaltimo požymiai Z. J. veikoje egzistuoja, o kaltinamojo pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas yra nepagrįstas.

Nors kaltinamasis neigia natūraliu, t. y. vaginaliniu, būdu santykiavęs su Nukentėjusiąja Nr. 2, nes, anot jo, jam to padaryti nepavyko – jis bandė, tačiau varpa netilpo, tokios aplinkybės nekeičia išvados, jog Z. J. šią veiką mažametės atžvilgiu padarė. Tokia teismo pozicija grindžiama LAT praktika šios kategorijos bylose.

Taigi šioje dalyje nustatyta, kad kaltinime nurodytos aplinkybės apie Nukentėjusiosios Nr. 2 atžvilgiu atliktus tvirkinimo veiksmus, išskyrus tai, jog ji matė seksualinę prievartą prieš Nukentėjusįjį Nr. 4 pasitvirtino ir tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš byloje surinktų įrodymų analizės matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 nesunkaus sveikatos sutrikdymo taipogi nustatytos teisingai. Kaip jau minėta, kaltinamojo pozicija dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą, teisminio nagrinėjimo metu kiek pakito. Pasak kaltinamojo, medikų išvadose konstatuota, kad mergaitei dėl nusikalstamų veiksmų yra susidarę smulkūs sutrikimai, o kaltinamajame akte nurodoma daugiau sutrikimų. Kaltinamasis sutinka su medikų išvadomis dėl padarytų nežymaus sutrikdymo. Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje šio nusikaltimo padarymas pripažįstamas, o kaltinamasis pasinaudodamas paskutiniojo žodžio teise taip pat prisiėmė kaltę padaręs šią nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, jog kaltinime nurodytos aplinkybės apie nesunkų Nukentėjusiosios Nr. 2 sveikatos sutrikdymą, taip pat pasitvirtino ir tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

Taigi šioje kaltinimo dalyje teismas laiko įrodytas veikas, Nukentėjusiosios Nr. 2 atžvilgiu, kurios nurodytos šio nuosprendžio A skyriaus II poskyryje.

III. Kaltinimas dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog nors Z. J. savo kaltę šioje kaltinimo dalyje neigia, jis nukentėjusiosios Nukentėjusiosios Nr. 3 atžvilgiu atliko veiksmus, kurie atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Teismas minėtų nusikaltimų padarymo aplinkybes nustatė remdamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais:

Iš šių įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinimo dalis dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo yra nustatytos teisingai.

Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. gegužės 16 d. apklausos metu Z. J. nurodė, kad atėjęs į vaikų kambarį priėjo prie nemiegančios Nukentėjusiosios Nr. 3 ir paklausęs, kodėl ji nemiega, jis automatiškai nusmaukė trumpikes ir savo organu palietė jos lūpas; pastaroji nesuprato, kas vyksta ir jis jos paklausė, ar ji nenori paimti į burną, po ko ji prisilietė lūpomis prie jo varpos, ją apžiojo ir paėmė ją iki dantų, giliau nekišo. Jis bijojo kišti giliau, nes bijojo, kad jos dantys gali sužaloti jo varpą. Mergaitė pasakė, kad nepatinka varpos skonis, iškart ją ištraukė, sakė „fui“ ir išėjo į tualetą. Kitas kartas buvo, kai jis su Nukentėjusiąja Nr. 3 dviese buvo miegamajame. Jis pasiūlė jai dar kartą pamėginti, ji pasilenkė prie varpos, ji paėmė į burną, prisilietė dantimis. Tuo pat metu į kambarį užėjo Nukentėjusioji Nr. 2 ir paklausė, ką jie daro. Nukentėjusioji Nr. 3 susigėdo ir išėmė varpą iš burnos, ji stovėjo šalia lovos nuleidusi galvą. Kita kartą maudydamas Nukentėjusiąją Nr. 3 jis prilietė varpa jai prie burnos, tačiau Nukentėjusioji Nr. 3 pradėjo purtyti galvą, sakė ne ir varpos neėmė. Jis jautė kaltę, kad siūlė tai daryti savo vaikui, priešingai nei Nukentėjusiajai Nr. 1 ar Nukentėjusiajai Nr. 2 (3 t., b. l. 24-28). Analogiškos įvykių aplinkybės buvo nurodytos ir kaltinamojo laiške nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei (5 t., b. l. 105, 111-112).

Teismui suprantama kaltinamojo nurodyta versija apie tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. parodymus jis davė atsižvelgdamas į gynėjo patarimą siekiant švelnesnės teisinės atsakomybės, tikintis sutrumpinto įrodymų tyrimo teisminio nagrinėjimo metu ir tokiu atveju trečdaliu švelnesnės bausmės. Visgi teismo tokia kaltinamojo versija neįtikina, nes: pirma, šie parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei paties kaltinamojo parašyto laiško turinį; antra, labai sunkių nusikaltimų bylose, tokios supaprastintos proceso galimybės nėra, taigi, labai tikėtina, kad vėlesnį tokių parodymų paneigimą lėmė ne noras papasakoti tiesą, o tik vėliau suprasta aplinkybė, jog prisipažinimas, priešingai nei tikėtasi, nesudarys galimybės sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Taigi atsižvelgiant į visa tai, minėti parodymai sustiprino teismo vidinį įsitikinimą byloje dėl kitais įrodymais pripažintų duomenų grandinės nuoseklumo ir logiškumo.

Kaltinamojo akcentuojama aplinkybė, kad pati Nukentėjusioji Nr. 3 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nenurodė netinkamų tėvo veiksmų jos atžvilgiu, minėtų teismo išvadų taip pat nekeičia: pateikta psichologinė mergaitės analizė parodė, kad tai, jog Nukentėjusioji Nr. 3 neduoda kaltinamąjį kaltinančių parodymų, nereiškia nei, kad toks įvykis buvo, nei to, jog jo nebuvo (1 t., b. l. 167-168).

Taigi, apygardos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdais, t. y. savo lytinio organo kišimu prie jos lūpų, tenkino lytinę aistrą su savo dukra Nukentėjusiąja Nr. 3.

Teismas taip pat daro išvadą, kad Z. J., kaip nukentėjusiosios biologinis tėvas, neabejotinai žinojo, kad ji yra mažametė. Be to, nukentėjusioji pripažintina buvusi ir bejėgiškos būklės: šiuo atveju tai lemia ne tik jos jaunas amžius (tėvo sulaikymo metu jai buvo tik 6 metai, o inkriminuoti veiksmai jos atžvilgiu atlikti dar anksčiau), tačiau ir psichologo išvadoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad mergaitė apie esamą situaciją šeimoje nekalba, galimai pilnai neįsisąmonina įvykių esmės ir reikšmės (1 t., b. l. 167-168). Be to, svarbu pažymėti, kad šie veiksmai buvo atliekami asmens, nuo kurio nukentėjusioji buvo priklausoma – jos tėvo, kuriuo ji pasitiki ir myli, todėl šių veiksmų netinkamumo ir jų socialinės reikšmės nukentėjusioji, turint omenyje, kad ji veikų padarymo metu buvo ikimokyklinio amžiaus, objektyviai negalėjo suvokti.

Taigi teismas laiko, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl to, jog Z. J. seksualiai prievartavo Nukentėjusiąją Nr. 3 - pasitvirtino ir tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Patikimais pripažintų Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 parodymų, iš dalies juos patvirtinančių jų įstatyminės atstovės parodymų ir kitų jau aptartų duomenų kontekste, apygardos teismas konstatuoja ir tai, jog kaltinamajam inkriminuotos aplinkybės dėl Nukentėjusiosios Nr. 3 tvirkinimo taip pat pasitvirtino.

Šioje kaltinamo dalyje pažymėtini Nukentėjusiosios Nr. 2 parodymai, jog patėvis mažajai sesutei demonstravo ne tik pornografinius filmus, tačiau ir tam tikrais atvejais po jų žiūrėjimo ar vonioje, jis jai liepdavo imti į burną; kad su Nukentėjusiąja Nr. 2 patėvis santykiavo ir Nukentėjusiosios Nr. 3 akivaizdoje; kad kai patėvis santykiavo su ja ir Nukentėjusiąja Nr. 1, pradžioje tai matė ir dvynukai, tačiau jie buvo maži ir nieko nesuprato. Taip pat pažymėtini Nukentėjusiosios Nr. 1 parodymai ir juos netiesiogiai patvirtinantys nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymai apie tai, kad patėvis vaikams rodė pornografiją. Duomenys apie tai, jog tokio turinio filmus kaltinamasis žiūrėjo nekelia abejonių, tą patvirtino pats kaltinamasis, be to, tą patvirtina objektyviai kompiuterio atmintyje rasti tokios informacijos duomenys. Iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamasis Nukentėjusiąją Nr. 3 tvirkino rodydamas jai pornografiją bei jos akivaizdoje tenkindamas lytinę aistrą su Nukentėjusiąja Nr. 2.

Visgi apygardos teismas negali daryti kategoriškos išvados dėl to, kad Nukentėjusioji Nr. 3 matė, kaip patėvis santykiauja su jos dvyniu broliu Nukentėjusiuoju Nr. 4. Nors byloje yra tam tikrų duomenų, kurie leistų kelti šią versiją, jie nėra pakankami - minėtos nukentėjusiosios seserys to tiesiogiai neparodė, o kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis pripažino savo kaltę visa apimtimi – nurodė, kad kai santykiavo su Nukentėjusiuoju Nr. 4, Nukentėjusioji Nr. 3 buvo išėjusi į tualetą. Atitinkamai turimų duomenų pagrindu apygardos teismas negali padaryti kategoriškos išvados ir dėl to, jog Nukentėjusioji Nr. 3 matė, kaip tėvas tenkina lytinę aistrą su jos vyriausiąja seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1. Nors Nukentėjusioji Nr. 2 parodė, kad „kai Nukentėjusioji Nr. 1 atsikėlė, jis nuėjo į vonią, nusiplovė „tai“ ir kišo jai (Nukentėjusiajai Nr. 2 – aut past.) į burną. Tai darė jai ir Nukentėjusiajai Nr. 1, mama tada miegojo, o Nukentėjusioji Nr. 3 su Nukentėjusiuoju Nr. 4 buvo maži ir nieko nesuprato“, tačiau pati Nukentėjusioji Nr. 1 nurodė, kad kai patėvis tenkino lytinę aistrą su ja, tai galėjo pastebėti ir mažiukai, bet kiek žino, jie nematė. Taigi pati Nukentėjusiosios Nr. 3 sesuo yra linkusi manyti, kad jos jauniausioji sesutė nematė patėvio su ja tenkinant lytinės aistros (teismo įsitikinimu, ir iš Nukentėjusiosios Nr. 2 cituotos parodymų dalies išraiškos formos, labiau tikėtina, kad ji turėjo omeny tik save, o ne ją ir seserį Nukentėjusiąją Nr. 1).

Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, apygardos teismas daro išvadą, jog esant tokioms abejonėms, in dubio pro reo principas reikalauja, kad pastarosios būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad Nukentėjusioji Nr. 3 taip pat buvo tvirkinama matant kaip patėvis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete jos seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1 ir mažamečiu jos broliu Nukentėjusiuoju Nr. 4, nėra pagrįsta tokiu kiekiu tyrimo duomenų, kurie leistų daryti dėl to kategoriškas išvadas – todėl ji šalintina. Pažymėtina, jog toks nusikalstamos veikos apimties susiaurinimas šiuo atveju neturi jokios įtakos aptariamo nusikaltimo kvalifikavimui – Nukentėjusiosios Nr. 3 tvirkinamieji veiksmai pirmiausia pasireiškė pornografijos demonstravimu nukentėjusiajai bei tuo, kad pastaroji matė, kaip jos tėvas tenkino lytinę aistrą su seserimi Nukentėjusiąja Nr. 2.

Taigi šioje dalyje nustatyta, kad kaltinimas dėl Z. J. veiksmų tvirkinant mažametę Nukentėjusiąją Nr. 3, išskyrus aplinkybę, kad Nukentėjusioji Nr. 3 buvo tvirkinama matant kaip patėvis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete jos seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1 ir mažamečiu jos broliu Nukentėjusiuoju Nr. 4, pasitvirtino, ši veika atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Taigi šioje kaltinimo dalyje teismas laiko įrodytas veikas, Nukentėjusiosios Nr. 3 atžvilgiu, kurios nurodytos šio nuosprendžio A skyriaus III poskyryje.

IV. Kaltinimas dėl mažamečio Nukentėjusiojo Nr. 4 seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo

kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, mažiausiai du kartus kišo savo varpą Nukentėjusiajam Nr. 4 į burną ir taip seksualiai prievartavo mažametį oraliniu būdu.

kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mažamečiui Nukentėjusiajam Nr. 4, tyčia, daug kartų, per kompiuterį jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir rodė juos nukentėjusiajam, o taip pat, ne kartą, matant Nukentėjusiajam Nr. 4, tenkindavo savo lytinę aistrą su mažamečiais nukentėjusiaisiais Nukentėjusiąja Nr. 1, Nukentėjusiąja Nr. 2 ir Nukentėjusiąja Nr. 3, tokiu būdu Z. J. jį tvirkino.

- nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, dar iki nukentėjusiųjų apklausų pas tyrimo teisėją (apie tai, kad jai mergaitės papasakojo, kad Z. vaikams rodė pornografiją; jog Nukentėjusioji Nr. 1 pasakojo mačiusi, kaip jis davė čiulpti Nukentėjusiajai Nr. 3; Nukentėjusioji Nr. 1 jai minėjo, kad 2016 m. rudenį, Nukentėjusiajai Nr. 2 sėdint prie kompiuterio, o Nukentėjusiajai Nr. 1 gulint lovoje savo kambaryje, patėvis užėjo į vaikų kambarį ir nusmaukęs kelnes ir apatinius, Nukentėjusiajam Nr. 4 į burną įkišo savo lytinį organą. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pastarosios duoti parodymai apie tai, kad Nukentėjusioji Nr. 1 pasakojo, jog patėvis dvynukams kišo organą į burną (5 t., b. l. 92-101, 1 t., b. l. 173-174);

- nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada (psichologė nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 23 d. bendraudama su Nukentėjusiuoju Nr. 4 ir jį stebėdama padarė išvadas, jog jis nesupranta kodėl yra globos namuose; tikėtina, kad jis nesuvokia šeimoje įvykusių įvykių esmės bei reikšmės; pokalbis apie šeimą berniukui kelia nemalonias emocijas, pasireiškia vengimo reakcijos, siekis nukreipti tyrėjo dėmesį į kitą veiklą, tačiau tyrimo duomenys neleidžia diferencijuoti dėl kokių priežasčių tokios reakcijos pasireiškia; negalima nei patvirtinti, nei atmesti prielaidos, kad Nukentėjusysis Nr. 4 galimai patyrė seksualinę prievartą (1 t., b. l. 164-165));

- teismui pateiktas ir apžiūrėtas 2017 m. liepos 4 d. Z. J. laiškas nukentėjusių įstatyminei atstovei (laiške iš įkalinimo įstaigos, kurio autorystės Z. J. neneigė, kaltinamasis pripažino atlikęs seksualinės prievartos veiksmus prieš visus vaikus, taip pat ir dvynukus).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl mažamečio Nukentėjusiojo Nr. 4 seksualinio prievartavimo yra nustatytos teisingai - ši kaltinimo dalis yra patvirtinta nukentėjusiųjų ir jų įstatyminės atstovės parodymais, specialistų bei ekspertų padarytomis išvadomis. Be to, apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje, kaip ir šio nuosprendžio dalyje „Kaltinimas dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo“ būtina pažymėti ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. gegužės 16 d., duotų parodymų ir 2017 m. liepos 4 d. datuojamo asmeninio laiško nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei ypatumus (5 t., b. l. 105, 111-112). Kaip jau minėta, čia kaltinamasis pripažino savo kaltę visa apimtimi, o jo nurodytos veikos aplinkybės ne tik neprieštarauja kitų asmenų parodymams šioje byloje, tačiau jos pasižymi tokiomis detalėmis, kurių tyrimo metu nenurodė nei viena iš nukentėjusiųjų ar jų įstatyminė atstovė.

Atsižvelgdamas į visa tai ir nekartodamas nuosprendžio dalyje „Kaltinimas dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo“ išsakytų argumentų apie minėtų kaltinamojo parodymų ir laiško vaikų mamai vertinimą, pripažįsta, jog gynybos versija, jog nukentėjusiąsias apkalbėti kaltinamąjį galėjo primokyti motina, nepasitvirtino ir yra paneigta. Aplinkybė, kad mažametis Nukentėjusysis Nr. 4 nedavė tėvą kaltinančių parodymų yra visiškai suprantama įvertinus ir byloje esančią psichologės išvadą, apie tai, kad berniukui pokalbis apie šeima sukelia vengimo reakciją, jis siekia nukreipti tyrėjo dėmesį į kitą veiklą (1 t., b. l. 164-165). Tokia vengimo reakcija aiškiai matyti ir iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į prieš tai aptartą įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdais tenkino lytinę aistrą su savo mažamečiu sūnumi Nukentėjusiuoju Nr. 4. Kaip ir kaltinimo dėl mažametės, Nukentėjusiojo Nr. 4 dvynės sesers, Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo dalyje, tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Patikimais pripažintų Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 parodymų, iš dalies juos patvirtinančių jų įstatyminės atstovės parodymų ir kitų jau aptartų duomenų kontekste, apygardos teismas konstatuoja ir tai, jog kaltinamajam inkriminuotos aplinkybės dėl Nukentėjusiojo Nr. 4 tvirkinimo taip pat pasitvirtino.

Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, jog esant tokioms abejonėms, in dubio pro reo principas reikalauja, kad pastarosios būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad Nukentėjusysis Nr. 4 buvo tvirkinamas, matant kaip patėvis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete jos seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1, nėra pagrįsta tokiu kiekiu tyrimo duomenų, kurie leistų daryti dėl to kategoriškas išvadas – todėl ji šalintina. Pažymėtina, jog toks nusikalstamos veikos apimties susiaurinimas šiuo atveju neturi jokios įtakos šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui – Nukentėjusiojo Nr. 4 tvirkinamieji veiksmai pirmiausia pasireiškė pornografijos jam demonstravimu bei tuo, kad pastarasis matė, kaip jos tėvas tenkino lytinę aistrą su kitomis seserimis.

Taigi šioje dalyje nustatyta, kad kaltinimas dėl Z. J. veiksmų tvirkinant mažametį Nukentėjusįjį Nr. 4, išskyrus aplinkybę, kad Nukentėjusysis Nr. 4 buvo tvirkinamas matant kaip patėvis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete jo seserimi Nukentėjusiąja Nr. 1, pasitvirtino, ši veika atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Taigi šioje kaltinimo dalyje teismas laiko įrodytas veikas, Nukentėjusiosios Nr. 3 atžvilgiu, kurios nurodytos šio nuosprendžio A skyriaus IV poskyryje.

V. Kaltinimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu

Šioje dalyje Z. J. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d., savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, be leidimo laikė priskirtą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams Vokietijos Federacijos Respublikos fabrikinės gamybos .380 kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 kalibro šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir 9 mm (.380) kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nepripažino kaltinimo šioje dalyje ir teigė, kad jo namuose rastą ginklą įsigijo legaliai prieš 10 metų, jo nenaudojo ir jis buvo paslėptas. Likus mėnesiui iki įstatymo įsigaliojimo, jis sužinojo, kad tokiam ginklui nešioti reikia leidimo, bet kadangi jo nenaudojo, tai pagalvojo, kad jam šio leidimo nereikės. Ginklo nelaikė specializuotoje saugykloje, nes nebuvo reikalavimo – kai pirko, jam pasakė, kad nereikia, galima laikyti be seifo. Vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad apie šį ginklą žinojo ir nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė (5 t., b. l. 79-88, 106-107).

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog Z. J. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o teisme nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra įrodytos ne tik paties kaltinamojo parodymais (nepaisant to, jog, jo manymu, tokia veika nebuvo padaryta), bet ir kitais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis.

Pirmiausia tokiais duomenimis yra nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymai, apie tai, kad Z. aiškino, jog vėlai vakare grįžta namo iš darbo, todėl įsigijo ginklą. Ginklas visą laiką gulėjo pas jį stalčiuje, o kai atsikėlė į (duomenys neskelbtini) – bare. Anot jos, ji sakiusi jam, kad tam reikia seifo, bet viskas taip ir liko - jis jai atsakė, kad dabar nėra tam laiko ir pinigų; Z. net domėjosi policijos nuovadoje dėl leidimo, o kai jam pasakė kainą, jis nusprendė, kad vėliau pasidarys (5 t., b. l. 92-101).

Taip pat 2017 kovo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė savanoriškai pateikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytą Z. J. revolverį bei 2017 m. kovo 30 d. Licencijavimo veiklos pažyma apie tai, kad leidimas šaunamajam ginklui laikyti Z. J. neišduotas (1 t., b. l. 144-145).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-645 (17) matyti, kad tirti pateiktas revolveris yra fabrikinės Vokietijos gamybos .380 kalibro revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .380 kalibro revolverių šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Iš pateikto revolverio galima šaudyti ir 9 mm (.380) kalibro revolverių garsiniais bei dujiniais šoviniais. Tirti pateiktas revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. 023150 yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktam revolveriui laikyti ir nešioti reikalingas leidimas (1 t., b. l. 148-150).

Taigi iš teismo įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad jau aptarti kaltinamojo Z. J. parodymai nepripažįstant kaltinime nurodytų aplinkybių dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu yra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis.

Įstatymų leidėjas nustato konkrečias ginklų rūšis, kurių disponavimui reikalingi leidimai ir kuriuos gali gauti tik asmenys atitinkantys konkrečius teisės aktuose numatytus reikalavimus. Šioje situacijoje nelegaliai disponuodamas C kategorijos ginklu, kaltinamasis nebuvo patikrintas kompetentingų institucijų, todėl tokio ginklo – padidinto pavojaus šaltinio – buvimas pastarojo dispozicijoje, užtraukia atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismas įvertino šio ginklo pobūdį, mažesnį jo pavojingumą, o taip pat jo laikymo aplinkybes, tačiau šios, mažesnį veikos pavojingumą rodančios aplinkybės svarbios parenkant bausmę ir nekeičia išvados dėl veikos atitikties BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams.

Taigi kaltinimas šioje dalyje visiškai pasitvirtino, teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio A skyriaus V poskyryje.

VI. Kaltinimas

Šioje dalyje Z. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių puslapių, į savo kompiuterio sisteminį bloką su „CORSAIR“ logotipu parsisiuntė ir taip įgijo pornografinio turinio dalykus – mažiausiai 28 vaizdo dokumentus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, nepilnamečiai asmenys ir asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai ir kuriuos Z. J. minėtame sisteminiame bloke laikė iki 2017 m. kovo 15 d., kol sisteminis blokas buvo paimtas policijos pareigūnų.

Kaltinimas Z. J. šioje dalyje buvo grindžiamas duomenimis apie Z. J. namuose rasto ir paimto kompiuterio atmintyje išlikusia informacija. 2017 m. lapkričio 10 d. Kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. 416-17 nurodoma, kad tirti buvo pateiktas objektas sisteminis blokas (juodos spalvos) su „Corsair“ logotipu, kuris tyrimo duomenimis priklausė kaltinamajam. Šioje išvadoje be kita ko nurodyta, kad:

1) sisteminio bloko standžiajame diske ir puslaidininkiniame atminties kaupiklyje buvo atlikta visų grafinių ir video failų peržiūra, tarp jų ir ištrintų. Aptikti ir išrūšiuoti grafiniai bei video failai ir duomenys apie failus (failo dydis, buvimo vieta, sukūrimo data, ir kt.), kuriuose vaizduojami galimai vaikai nuo 6-ių iki l8-os metų;

2) sisteminio bloko standžiajame diske ir puslaidininkiniame atminties kaupiklyje buvo atlikta visų grafinių ir video failų peržiūra, tarp jų ir ištrintų. Aptikti ir išrūšiuoti grafiniai bei video failai ir duomenys apie failus (failo dydis, buvimo vieta, sukūrimo data, ir kt.), kuriuose vaizduojami galimai vaikai apnuogintais lytiniais organais ar lytinis aktas su vaikais;

3) sisteminio bloko standžiajame diske ir puslaidininkiniame atminties kaupiklyje buvo atlikta visų grafinių ir video failų peržiūra, tarp jų ir ištrintų. Aptikti ir išrūšiuoti grafiniai bei video failai ir duomenys apie failus (failo dydis, buvimo vieta, sukūrimo data, ir kt.), kuriuose vaizduojama galimai pornografinio turinio medžiaga (1 t., 127-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. MK-O 145/2017 (01), nurodyta, kad (po kompiuterinio tyrimo) pateiktuose tirti 155 vaizdo failuose, rastuose kataloguose „galimai vaikai apnuogintais lytiniais organai ar lytinis aktas“ ir „pornografinio turinio“, vaizduojama: mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai - 38 failuose, nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus imtinai - 9 failuose, asmenys pateikiami kaip nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus imtinai - 44 failuose, pilnamečiai asmenys (l8 metų ir daugiau) - 91 faile, amžiaus nustatyti negalima - 413 failų (1 t., b. l. 136-137).

Žurnalistų etikos tarnybos specialisto išvadoje Nr. EA-106 nustatyta, kad: vaizdo dokumentuose (28 vnt.): „4-45399l.jpg“, „_1-256790.jpg“, „1-262676.jpg“, „_1-317930.jpg“, „4-14564.webm“, „4-24980.webm“, „4-28134.webm“, „4-21588.webm“, „4-21661.webm“, „4-21828.webm“, „4-22714.webm“, „4-2341.webm“, „4-27886.webm“, „4-6258.webm“, „4-758173.old.webm“, „4-27899.webm“, „4-3723.webm“, „4-503715.jpg“, „l-264202.jpg“, „4-484803 .webp“, „4-22870.webm“, „4-23111.webm“, „4- 14329.mp42ea337144e8cbl.mp4“, „4-22271.mp42ea32d4d074770.3gp“, „4-187562.mp42e9ab0085a9762.3gp“, „4-44622.mp42ea32d4da30bed.3gp“, „4-96359.mp42ea32d5f8fe6b5.3gp“ ir „4-96361.mp42ea32d5f8e83ef.mp4“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (1 t., b. l. 140-141).

Visgi teisiamojo posėdžio metu teismui ir proceso dalyviams kilo neaiškumų dėl to ar kaltinamasis į šį kompiuterį sąmoningai parsisiuntė failus bei taip juos įgijo ir jais disponavo, ar jie kompiuterio atmintyje išliko be kaltinamojo valios. Siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes teismas teisiamajame posėdyje apklausė vieną iš specialistų surašiusių specialisto išvadą Nr. 416-17 – A. B.

Specialistas teisiamojo posėdžio be kita ko parodė, kad jie rado visus failus, kurie galėjo būti išlikę ir po kaltinamojo nurodyto pirminio atminties disko formatavimo (diskas įsigytas nenaujas, todėl kaltinamasis teigė jį formatavęs). Pasak specialisto, peržiūrėjus failą internete gali likti duomenys apie tai kompiuteryje, kaip metaduomenys, t. y. mažas paveiksliukas kietajame diske; iš esančių duomenų, jis nemato ar tie failai buvo sąmoningai išsaugoti, ar jie patys atsirado tiesiog žiūrint falus internete – to iš prieduose esančios informacijos negalima pamatyti. Teismo posėdyje specialistas, apžiūrėdamas konkrečius failus, nurodė, kad dalis failų yra neegzistuojantys atkurti failai. Specialistas paaiškino, jog tai reiškia, kad failai yra neegzistuojantys kompiuteryje ir apie juos jis nieko daugiau negali pasakyti – jų metaduomenys, apie tai, kada jis buvo sukurtas, apie jų buvimo vietą, nerasti (5 t., b. l. 106-113).

Pažymėtina, jog tokie specialisto paaiškinimai lėmė ir oficialios valstybinio kaltintojo pozicijos šioje kaltinimo dalyje pasikeitimą. Prokuroras baigiamojoje kalboje pripažino, kad atsižvelgiant į specialisto paaiškinimus, nėra pagrindo laikyti, kad Z. J. kaltė pagal BK 302 straipsnio 2 dalį yra įrodyta, nes iškilo abejonių dėl to, ar Z. J. apskritai įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus. Valstybinis kaltintojas pripažino, jog jam nepavyko panaikinti šių abejonių, todėl jis daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė šioje dalyje neįrodyta ir ji iš kaltinimo šalintina (2018 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

Esant tokiai situacijai, taip pat iš 2017 m. lapkričio 10 d. Kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr. 416-17 sekant, kad tyrimo metu buvo atlikta visų kompiuteryje buvusių grafinių ir video failų peržiūra, tarp jų ir ištrintų, laikytina, jog viso proceso metu nekitusi kaltinamojo pozicija, kad jis į savo kompiuterį tokios medžiagos nesisiuntė, o tik tokius failus žiūrėjo internete, nebuvo paneigta. Teismas pažymi, jog byloje išlieka reali ir nepaneigta galimybė, jog minėti paveikslėliai galėjo atsirasti kaltinamojo kompiuterio sisteminiame bloke vien juos peržiūrėjus internete, o tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, kartu su minėtais paveikslėliais tyrimo metu nepavyko atkurti metaduomenų, kurie bylotų apie galimai pornografinio turinio failų sukūrimo laiką, jų buvimą vietą ir pan. Nesant tokio pobūdžio duomenų, teigti, jog kaltinamojo kompiuteryje tam tikru metu tokie failai buvo patalpinti būtų nepagrįsta, todėl šiuo nuosprendžiu, remiantis in dubio pro reo principu, dėl minėtos veikos padarymo (BK 309 straipsnio 2 dalis) jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių.

D. BAUSMĖS SKYRIMAS

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Z. J. padarė 6 (šešis) tyčinius labai sunkius nusikaltimus: BK 149 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) nusikaltimus, už kuriuos baudžiama alternatyvų neturinčia laisvės atėmimo bausme nuo 5 iki 15 metų bei BK 150 straipsnio 4 dalyje (4 veikos) numatytus nusikaltimus, už kuriuos baudžiama alternatyvų neturinčia laisvės atėmimo bausme nuo 3 iki 13 metų. Taip pat pastarasis padarė 7 (septynis) tyčinius apysunkius nusikaltimus: BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (2 veikos), numatytus nusikaltimus, už kuriuos baudžiama alternatyvų neturinčia laisvės atėmimo bausme iki 5 metų; BK 153 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), numatytus nusikaltimus, už kuriuos baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų; BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Šios veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad jis praeityje nebuvo teistas (3 t., b. l. 144), nebaustas administracine tvarka (nuobaudos negalioja) (3 t., b. l. 143, 148), iki sulaikymo dirbo. 2017 m. lapkričio 6 d. – 2017 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktu Nr. 75U-I-42/2017 konstatuota, kad kaltinamajam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai – pedofilija, adaptacijos sutrikimai (tai netrukdė inkriminuojamų veikų padarymo metu suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (3 t., b. l. 121-128)). Seksualinio pobūdžio veiksmus kaltinamasis atliko savo šeimos narių atžvilgiu - faktinių mažamečių įdukrų Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 ir jo biologinių vaikų Nukentėjusiosios Nr. 3 ir Nukentėjusiojo Nr. 4 atžvilgiu. Veiksmai atlikti suvokiant savo pavojingų veikų pobūdį, žinant apie nukentėjusiųjų mažametystę ir jų priklausomumą nuo jo, bei aiškiai suprantant gresiančią atsakomybę už tokius veiksmus (nukentėjusiosios nurodė aplinkybes apie baimę atskleisti jų atžvilgiu daromus veiksmus, nes dėl to, pasak paties kaltinamojo, grėstų kalėjimas, iširtų šeima). Jo paskatos buvo itin žemos – siekė seksualiai pasitenkinti pasinaudodamas bejėgiškos būklės mažamečiais, kurie šių veiksmų pobūdžio ir jų socialinės reikšmės nesuprato, dėl ko Nukentėjusiosioms Nr. 1 ir 2 jau iškart po kaltinamojo sulaikymo konstatuoti praeinantys psichiniai sutrikimai, o visiems vaikams apskritai – sunki psichologinė būsena (apie tai plačiau minėta šio nuosprendžio dalyse dėl kaltinimo pagal atskiras nusikalstamas veikas). Tokių aplinkybių kontekste, įvertinus ne tik šios baudžiamosios bylos išskirtinę specifiką (nusikaltimai vykdyti net keturių mažamečių atžvilgiu), tačiau ir tai, kad veikos buvo sistemingos bei atliekamos pakankamai ilgą laiką, nukentėjusiesiems padarytą žalą ir galimus padarinius jų gyvenimui, asmenybių formavimuisi, pačių nusikaltimų pavojingumą visuomenei, teismas mano, kad kaltinamajam, kuriam inkriminuojamų daugumos nusikaltimų sankcijose yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė be alternatyvų, skirtina sankcijoje numatyta griežta ir reali laisvės atėmimo bausmė.

Spręsdamas dėl jos dydžio teismas pastebi, kad nors kaltinamajame akte, o taip pat baigiamojoje prokuroro kalboje buvo nurodyta, jog šioje byloje nenustatyta Z. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, visgi teismo vertinimu, tokia išvada, nors iš esmės ir teisinga, reikalauja pastebėjimo, jog dalį kaltinime inkriminuotų aplinkybių kaltinamasis pripažino. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dalies nusikaltimų padarymo savo kaltę Z. J. pripažino viso proceso metu – turimi omenyje nusikaltimai padaryti Nukentėjusiosios Nr. 1 atžvilgiu (4 veikos) bei dalis Nukentėjusiosios Nr. 2 atžvilgiu padarytų nusikaltimų (3 veikos). Taigi darytina išvada, jog kaltę dėl 7 iš 13 kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų Z. J. iš esmės prisiėmė ir parodė dėl to atgailą, papasakodamas įvykių aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog šioje kaltinimo dalyje Z. J. buvo nuoseklus, sutiko atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, sutiko duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui (3 t., b. l. 41-46) ir taip padėjo atskleisti dalį jo padarytų nusikaltimų. Taigi šioje dalyje laikytina, jog Z. J. padėjo išaiškinti šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl kaltinamojo indėlis yra reikšmingas ir turi būti įvertintas pastarajam skiriant bausmę. Todėl teismas, taip pat pažymėdamas, jog Z. J. iki šiol nebuvo teistas, jog jam visgi konstatuoti tam tikri psichikos sutrikimai, daro išvadą, jog už atskirus padarytus nusikaltimus (išskyrus neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu) jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, o toje dalyje, kurioje kaltinamasis savo kaltę nuosekliai pripažino ir padėjo tyrimui išaiškinti šias veikas, skirtina švelnesnė bausmė.

Minėtų argumentų kontekste, skirtinos tokios bausmės: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (Nukentėjusiosios Nr. 1 išžaginimas) – 7 metus laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2 veikos - Nukentėjusiosios Nr. 1 ir Nukentėjusiosios Nr. 2 seksualinis prievartavimas) – po 6 metus laisvės atėmimo; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (2 veikos – Nukentėjusiosios Nr. 1 ir Nukentėjusiosios Nr. 2 tvirkinimas) – po 2 metus laisvės atėmimo; ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus (2 veikos – Nukentėjusiosios Nr. 1 ir Nukentėjusiosios Nr. 2 nesunkus sveikatos sutrikdymas) – po 2 metus laisvės atėmimo.

Atitinkamai už nusikaltimų, kurių padarymo kaltinamasis nepripažino, ir taip pat už padarytų veikiant prieš dar jaunesnio amžiaus vaikus, kaltintajam skirtinos kiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, kurios visgi neviršija sankcijoje numatyto vidurkio.

Už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo (Nukentėjusiosios Nr. 2 išžaginimas) padarymą, įvertinant kaltinimo šioje dalyje neigimą, bet tuo pačiu mažesnės apimties veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, skirtina tokia pati kaip ir už Nukentėjusiosios Nr. 1 išžaginimo veiksmus skirta – 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų (2 veikos – Nukentėjusiosios Nr. 3 ir Nukentėjusiojo Nr. 4 seksualinis prievartavimas) padarymą, Z. J. skirtina po 6 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, nes pastarieji buvo itin maži ir jaunesni nei jų seserys, todėl iš esmės neturėjo realių galimybių pasipriešinti neteisėtiems tėvo reikalavimams ar suprasti su jais atliekamų veiksmų pobūdžio. Už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (2 veikos – Nukentėjusiosios Nr. 3 ir Nukentėjusiojo Nr. 4 tvirkinimas) kaltinamajam skirtina po 3 metus laisvės atėmimo. Toks sprendimas yra paremtas tuo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų atžvilgiu atliekant tvirkinimo veiksmus, pastariesiems išties gali susiformuoti įspūdis, jog lytinis santykiavimas su vaikais yra norma, todėl šių vaikų tvirkinimas yra dar pavojingesnis nei vyresnių nukentėjusiųjų šioje byloje.

Be jau minėtų veikų, Z. J. padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Bylos aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad revolverio, laikymas namuose, neturint tam leidimo, nėra toks pavojingas, kaip nustatoma kitais atvejais, kai randamas iš esmės kitokio pobūdžio ir pavojingumo ginklas, nors veika ir kvalifikuojama pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Teismo vertinimu, disponavimas šiuo ginklu (šiuo atveju nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis buvo tik laikomas (nors ir ne seife), tačiau nenaudojamas), jį laikant paslėptą namuose, nėra laikytinas tokiu pavojingu, kad už jį būtų teisinga ir proporcinga kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių priežasčių už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 30 parų arešto bausmė.

Teismas atkreipia dėmesį į tai kad, BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyti labai sunkūs nusikaltimai ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyti apysunkiai yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kaip tai apibrėžia BK 10 straipsnis. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais, teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą.

Taigi šiuo atveju už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (už kiekvieną iš 2 veikų atskirai) skirta bausmė apima paskirtas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes skirtas už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą ir švelnesnę – 30 parų arešto bausmę, skirtą už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Subendrinus bausmes už atskiras nusikalstamas veikas padarytas esant skirtingam nusikaltimų pavojingumui, bausmės už kiekvieną atskirą realioje sutaptyje esančią veiką (Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 išžaginimas, Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 bei Nukentėjusiosios Nr. 3 ir Nukentėjusiojo Nr. 4 seksualinis prievartavimas (4 veikos)), iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių (pridedamų bausmių dalys nuo 7 iki 9 mėnesių) ir galutinę bausmę nustatant 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės poziciją dar iki įrodymų tyrimo pradžios, teismui pateikė 4 civilinius ieškinius, kuriuose civiliniais ieškovais buvo nurodyti visi keturi šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti vaikai – civiliniu atsakovu patrauktas Z. J.. Kiekvienam vaikui yra prašoma priteisti po 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, t. y. iš viso iš kaltinamojo prašoma priteisti 40 000 EUR nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti nukentėjusiųjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visa apimtimi.

Visų pirma teismas pastebi, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas bylose dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui svyruoja. Visgi šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, paminėta tik ta LAT praktika, kurioje asmenys buvo nuteisti už seksualinių nusikaltimų daugeto nukentėjusiųjų atžvilgiu padarymą – nes Z. J. kiekvieno iš mažamečių atžvilgiu padarė bent 2 nusikaltimus. Apygardos teismas pažymi, jog LAT tokiose situacijoje yra patvirtinęs kaip pagrįstai paskirtus toliau pateikiamus neturtinės žalos dydžius.

Pvz. už BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – nuo 2 896 iki 11 669 EUR (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2014, 2K-516/2014); už BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – nuo 7 240 EUR iki 8 688,60 EUR (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2013, 2K-11/2014); už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – 8 000 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016); už BK 138 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – 6 000 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2017). Taigi jau iš vien pateiktų praktikos pavyzdžių matyti, kad už kiekvieną nukentėjusįjį vaiką šioje byloje yra prašoma priteisti iš esmės teismų praktikos patvirtinta racionali suma, t. y. 10 000 EUR.

Visgi apygardos teismo vertinimu, minėti LAT praktikos pavyzdžiai nėra identiški šioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai. Šioje byloje veikos buvo dar pavojingesnės, nei minėtos aukščiau - jos buvo padarytos mažamečių vaikų atžvilgiu, o ir padarytų veikų pobūdis, trukmė, kiekis bei jų intensyvumas didina šių padarytų veikų pavojingumo laipsnį bei lemia kiekvienam iš vaikų priteistinos neturtinės žalos dydį.

Pirmiausia iš teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, jog pvz., Nukentėjusiųjų Nr. 1 ir 2 atžvilgiu buvo padaryti net 4 nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, kurie buvo atliekami ilgą laiko tarpą. Be to, visi 4 nukentėjusieji šioje byloje veikų padarymo metu buvo mažamečiai (pažymėtina, jog Nukentėjusysis Nr. 4 ir Nukentėjusioji Nr. 3 apskritai buvo ikimokyklinio amžiaus), kas ne tik didina padarytų veikų pavojingumą (pats įstatymų leidėjas mažamečio išžaginimą ir seksualinį prievartavimą laiko sunkiausiais seksualinio pobūdžio nusikaltimais), tačiau ir byloja apie ypač ankstyvą intervenciją į nukentėjusiųjų seksualinę sveikatą, ydingą tokio pobūdžio veiksmų supratimo formavimą bei ryškius šių veikų išliekamuosius padarinius vaikams. Įvertinus tai, kad neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai mažamečių atžvilgiu buvo sistemingi, jog jie buvo atliekami vaikų tėvo ir patėvio, kurį Nukentėjusiosios Nr. 1 ir 2 laikė savo tėvu, taip pat tai, kokia sudėtinga vaikų būklė atsispindi psichologo išvadose (sumišę jausmai dėl tėvo (patėvio), nenoras kalbėti apie įvykius ir pan. (1 t., b. l. 158-159, 161-162, 164-165, 167-168)) ir ekspertizės aktuose, leidžia daryti išvadą, jog 10 000 EUR piniginės sumos kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisimas ne tik neprieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, tačiau įvertinus šios bylos specifiką bei kitus jos ypatumus, laikytinas pagrįstu ir būtinu vaikams padarytos neturtinės žalos ekvivalentu. Todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi ir kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistina po 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Vilniaus apygardos teisme gauti 4 (keturi) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –Tarnyba) teikimai: 2018 m. liepos 9 d. teikimai Nr. (2.16) NTP-7-4193, (2.16) NTP-7-4195, (2.16) NTP-7-4197 ir (2.16) NTP-7-4198 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (antrinės teisinės pagalbos) išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-1020/2018.

Teikimuose nurodoma, kad nukentėjusiuosius Nukentėjusiąją Nr. 3, Nukentėjusįjį Nr. 4, Nukentėjusiąją Nr. 2 ir Nukentėjusiąją Nr. 1 bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo Tarnybos paskirtas advokatas Gediminas Skaistys ir atitinkamai už kiekvieno iš nukentėjusiųjų atstovavimą prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atitinkamai už Nukentėjusiosios Nr. 3 atstovavimą prašoma priteisti 208 EUR, Nukentėjusiojo Nr. 4 – 214,50 EUR, Nukentėjusiosios Nr. 1 – 219,94 EUR bei Nukentėjusiosios Nr. 2 – 215,27 EUR (iš viso 857,71 EUR) už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 118-128).

Apygardos teismas įvertindamas šios bylos specifiką bei BPK 1 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį (be kita ko apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves), daro išvadą, jog kaltinamasis turi atlyginti dalį susidariusių nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų. Visgi apygardos teismas negali šio prašymo tenkinti visa apimtimi pirmiausia dėl to, kad didžiausią dalį nukentėjusiųjų atstovavimo paslaugų šioje byloje sudarė civilinių ieškinių parengimas. Visgi kaip matyti, pareikšti 4 civiliniai ieškiniai kiekvieno nukentėjusiojo vardu yra iš esmės identiški, todėl parengus vieną iš minėtų dokumentų, kiti dokumentai iš esmės buvo pritaikomi minėtai situacijai. Dėl šios priežasties teismas priteisia didžiausias atstovavimo išlaidas, kurias advokatas patyrė už Nukentėjusiosios Nr. 1 interesų atstovavimą - 219,94 EUR,, o likusioje dalyje deklaruojamas susidarius išlaidas – 637,77 EUR – priteisia tik iš dalies. Tinkama šiuo atveju laikytina galutinė 400 EUR piniginė suma. Tokia suma ne tik laikytina proporcinga, tačiau ir tinkama siekiant užtikrinti vieną svarbiausių tikslų šioje byloje, jog kuo greičiau ir efektyviau būtų pašalinama pačių nukentėjusiųjų tiesiogiai patirta neturtinė žala, priteista pagal civilinius ieškinius. Taigi antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo yra tenkinamas iš dalies ir valstybės naudai priteistina 400 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl kardomųjų priemonių

Šioje byloje kaltinamajam Z. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atitinkamai šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimo

Pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (Z. J. ir nukentėjusiųjų seilių pavyzdžiai), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai ir dėl savo nekintamo pobūdžio neturintys esminės reikšmės, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2 (dvi) servetėlės, prezervatyvų dėžutė, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vaikiški drabužiai (14 vnt.), Z. J. kelnės, kelnaitės, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko ar atstovo prašymui, pateiktam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtiems jų savininkams, o nesant tokio prašymo, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4-5 punktai).

2 (du) USB raktai, sisteminis blokas juodos spalvos korpusu su „CORSAIR“ logotipu, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, pateiktam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtiems jų savininkams pašalinus iš jų visą juose esančią informaciją, o tokio prašymo nesant, šie daiktai pereina valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaip jau minėta, 2017 kovo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė pateikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytą Z. J. revolverį. Kaip matyti iš 2017 m. kovo 30 d. Licencijavimo veiklos pažymos, leidimas šaunamajam ginklui laikyti Z. J. nebuvo išduotas (1 t., b. l. 144-145). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Valstybės žinios, 2002-02-06, Nr. 13-467) (toliau – GŠKĮ) 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto (policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, ir tuo atveju, kai jie laikomi, neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba pasibaigus jų galiojimo laikui) pagrindu minėtas ginklas buvo paimtas ir perduotas saugoti. Atsižvelgiant į tokius bylos duomenis bei į aplinkybę, jog kaltinamasis neturi leidimo šiam ginklui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje (1 t., b. l. 151) - perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 2 ir 5 dalimis ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

- BK 149 straipsnio 4 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 išžaginimo) ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 150 straipsnio 4 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 seksualinio prievartavimo) ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 tvirkinimo) ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 1 nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 149 straipsnio 4 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 išžaginimo) ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 150 straipsnio 4 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 seksualinio prievartavimo) ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 tvirkinimo) ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 2 nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 150 straipsnio 4 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 seksualinio prievartavimo) ir paskirti jam 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę;

- BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl mažametės Nukentėjusiosios Nr. 3 tvirkinimo) ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 150 straipsnio 4 dalyje (dėl mažamečio Nukentėjusiojo Nr. 4 seksualinio prievartavimo) ir paskirti jam 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę;

- BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl mažamečio Nukentėjusiojo Nr. 4 tvirkinimo) ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu) ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Z. J. (Z. J.) dėl kaltinimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei Z. J. (Z. J.) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti Z. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2017 m. kovo 15 d. 10 val. 00 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam Z. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Z. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Tenkinti pareikštus civilinius ieškinius visa apimtimi ir priteisti iš Z. J. po 10 000 (dešimt tūkstančių) EUR kiekvienam iš nukentėjusiųjų, t. y. Nukentėjusiajai Nr. 1, Nukentėjusiajai Nr. 2, Nukentėjusiajai Nr. 3 ir Nukentėjusiajam Nr. 4 (viso 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) EUR) neturtinei žalai atlyginti ir iki nukentėjusiųjų pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti nukentėjusiųjų įstatyminę atstovę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 9 d. teikimus Nr. (2.16) NTP-7-4193, (2.16) NTP-7-4195, (2.16) NTP-7-4197 ir (2.16) NTP-7-4198, kuriais prašoma iš Z. J. valstybės naudai priteisti teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems susidariusias išlaidas, tenkinti iš dalies ir valstybės naudai iš Z. J. priteisti 400 (keturis šimtus) EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pavyzdžius lyginamajam tyrimui (Z. J. ir nukentėjusiųjų seilių pavyzdžiai), saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius ir dėl savo nekintamo pobūdžio neturinčius esminės reikšmės, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2 (dvi) servetėles, prezervatyvų dėžutę, saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vaikiškus drabužius (14 vnt.), Z. J. kelnes, kelnaites, saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko ar atstovo prašymui, pateiktam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtiems jų savininkams, o nesant tokio prašymo, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4-5 punktai).

2 (du) USB raktus, sisteminį bloką juodos spalvos korpusu su „CORSAIR“ logotipu, saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (1 t., b. l. 142-143) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, pateiktam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtiems jų savininkams pašalinus iš jų visą juose esančią informaciją, o tokio prašymo nesant, perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus aps. VPK OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugykloje (1 t., b. l. 151), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.