- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-268-518/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- G. G.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
- A. S. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- I. K. 650 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. 2016 m. vasaros viduryje, ryte, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. rankomis lietė jos pilvą ir lytinius organus, užgulęs nukentėjusiąją apnuogintu lytinu organu dirgino jos makštį bei liepdamas mažametei liesti jo lyties organą, tenkino lytinę aistrą rankomis dirgindamas savo lytinius organus. Po to praėjus neilgam laiko tarpui įvedė savo varpą nukentėjusiajai į burną ir taip seksualiai prievartavo mažametę A. S..
1.2. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus, t. y. 2016 m. vasaros viduryje, dienos metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po prieš tai atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų su mažamete A. S., atsigulęs į lovą, stebint mažametei nukentėjusiajai, dirgino (masturbavo) savo lytinius organus, taip skatindamas mažametės lytinį susidomėjimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą.
1.3. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, t. y. 2016 m. vasaros viduryje, dienos metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tenkindamas savo lytinę aistrą, rankomis liesdamas mažametės A. S. pilvą ir lytinius organus, užgulęs nukentėjusiąją, apnuogintu lytiniu organu liesdamas jos makštį, liepdamas mažametei nukentėjusiajai liesti jo apnuogintą lytinį organą bei tenkindamas lytinę aistrą oraliniu būdu – įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną, atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus – stebint mažametei dirgindamas savo lytinius organus, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl jo veiksmų patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą A. S. psichikos sveikatai. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, A. S. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8).
Šalies argumentai
2. Nuteistojo G. G. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendį, pripažįstant G. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas bei paskirti G. G. už nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes nei sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, kurias vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors G. G. veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje buvo pagrindas pripažinti G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltininko gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dėl to paskirti švelnesnę bausmę, kuri turėtų būti mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
2.2. Pažymima, kad BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų išskiriamas bausmės teisingumas, kuris neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama nustačius: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. G. G. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę visiškai pripažino, davė savo esme faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Pirmosios instancijos teismo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad G. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš esmės buvo nustatyta vien tik G. G. prisipažinimo pasėkoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuoširdi ir nuosekli kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu nesudarė pagrindo taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, jam taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių G. G. laikėsi viso proceso metu. Be to, nukentėjusioji yra lytiškai nesubrendusi mažametė mergaitė, todėl išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes be G. G. nuoseklių, nuoširdžių parodymų ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę sudėtinga, būtent G. G. prisipažinimas ir nuoseklūs parodymai turėjo reikšmingos įtakos tinkamam nusikalstamos veikos ištyrimui ir teisingam veikos kvalifikavimui. Taip pat G. G. dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu ne tik atsiprašė nukentėjusiosios įstatyminės atstovės I. K., bet dar ikiteisminio tyrimo metu visa apimtimi ir savo valia pasižadėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, taip pat visa apimtimi ir savo valia pripažįsta skundžiamu nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius ir jų apeliacine tvarka neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog G. G. iš tiesų kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, dėl jo išgyvena ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
2.3. Apibendrinant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad byloje turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ne tik tai, kad G. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, bet ir tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Nustačius papildomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas paskiriant G. G. švelnesnę bausmę.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. G. gynėjas advokatas R. Kairys prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos nustatytos G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės ir G. G. kaltė padarius šias veikas, bet nesutinkama su G. G. paskirta bausme, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
8. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas G. G. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.
8.1. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje taip pat tik laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų, o BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki penkerių metų.
8.2. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, šiame punkte konstatuotos dvi savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas nustatė tai, kad G. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl nusikaltimų gailisi, tai skundžiamame nuosprendyje įvardinta kaip G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors skundžiamame nuosprendyje tiesiogiai ir nėra konstatuota, jog buvo nustatyta G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau vien atitinkamos BK normos neįvardijimas laikytinas neesminiu nuosprendžio trūkumu, nesudarančiu pagrindo keisti nuosprendį. Kita minėtoje normoje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką konstatuojama, kai kaltininkas savo gera valia padeda išsiaiškinti visas jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. G. visas esmines nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo pripažintos įrodytomis skundžiamu nuosprendžiu, nurodė 2017 m. balandžio 12 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju (2 t., b. l. 95-97), bet 2017 m. kovo 2 d. pirminės apklausos metu G. G. nurodė visiškai priešingas aplinkybes, o būtent: kad pati nukentėjusioji A. S. atėjo ir atsigulė pas jį į lovą, jam nusimovus apatines kelnaites, lietė jo lytinį organą ranka, jis to daryti nukentėjusiosios neprašė ir jai neliepė, jokios prievartos prieš A. S. nenaudojo, G. G. teigė net nebuvo prilietęs savo lytino organo prie nukentėjusiosios lytinių organų (2 t., b. l. 89-90). Vertinant G. G. parodymų kitimą, atsižvelgtina į tai, kad iki papildomos G. G. apklausos nukentėjusioji A. S. apklausiama tiek tyrėjo (1 t., b. l. 53-55), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t, b. l. 70-73) nurodė visas esmines skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintas faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino ir A. S. artimieji (1 t., b. l. 129-131). Taigi, G. G. visas esmines nusikalstamų veikų aplinkybes nurodė tik tada, kai jau buvo surinkta pakankamai kitų duomenų byloje, kas iš esmės ir lėmė parodymų pakeitimą. Todėl šiuo atveju G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką.
8.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
8.4. Taip pat skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad G. G. tiesiogine tyčia padarė vieną labai sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, sukėlusius didelę psichologinę traumą mažametei nukentėjusiajai A. S., G. G. anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiu, iš esmės charakterizuojamas neigiamai.
8.5. Skunde akcentuojama tai, kad G. G. neginčija priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir ketina atlyginti priteistą neturtinę žalą bei kad viso proceso metu nuteistasis laikėsi jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikti G. G. charakterizuojantys duomenys, susiję su nuteistojo gyvenimu dar iki nusikalstamų veikų padarymo, t. y. apie nuteistojo darbą 2008-2014 metais, sudarytą ir nutrauktą santuoką, gimusį vaiką. Tačiau sprendžiant dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę, paminėtoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Skiriant bausmę, vertinama bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, kuri šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.
8.6. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui vadovaujantis BK 62 straipsniu. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti G. G. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų sankcijos vidurkį atitinkančių bausmių, tiek galutinės subendrintos bausmės, kuri neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.
10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.