Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir M. M. ieškinį atsakovui G. G. Ž. dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo J. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-30214-1159/2024 pagal A. M. ir M. M. (toliau – ir ieškovai) pareiškimą 2024 m. spalio 15 d. išdavė teismo įsakymą (toliau – ir teismo įsakymas), kuriuo priteisė ieškovų naudai iš G. G. Ž. (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur netesybų, 363 Eur nuostolių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 393 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui pateikus prieštaravimus, teismas juos priėmė ir nustatė ieškovams terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovai pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo 5 363 Eur skolos, kurią sudaro 5 000 Eur netesybos (bauda) ir 363 Eur nuostoliai, ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtas ieškinys priimtas, o teismo įsakymas panaikintas ir byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų ir nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priteisimo.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai (Turto pirkėjai), atsakovas bei trečiasis asmuo (Turto pardavėjai) 2024 m. liepos 4 d. sudarė preliminarią sutartį Nr. 1, kuria šalys susitarė dėl Turto pagrindinės notariškai tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 51-53). Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas, 2024 m. rugpjūčio 30 d. atvykęs į notaro biurą, atsisakė pasirašyti minėtą sutartį.

8. Preliminarios sutarties 6.2 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. nebus pasirašyta dėl pardavėjų kaltės, tai pardavėjai per 10 dienų nuo 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės sumokėti 5.1 punkte nurodyto dydžio sumą (5 000 Eur), kaip šalių aptartus minimalius nuostolius. Nors atsakovas atsiliepime deklaratyviai nurodė, kad Preliminarią sutartį pasirašė prieš savo valią, tačiau priešinio ieškinio su reikalavimu Preliminarią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nereiškė, o akivaizdžių Preliminarios sutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

11. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

12. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėjo, kad atsakovo pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y., kad būtent atsakovas atsisakė sudarytą pagrindinę sutartį. Atsakovas šią faktinę aplinkybę byloje pripažino. Taigi, tokiu atveju, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jis pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad buvo priverstas atšaukti sandorį, siekdamas skaidrumo. Atsakovas nurodė, kad Preliminarioje sutartyje nurodytos namo charakteristikos neatitiko realybės. Be to, atsakovas nurodė, kad iš brokerės Ž. N. turėjo patikinimą atskira sutartimi parduoti teisę į medelyno sklypo infrastruktūros gerbūvį ir sklypo panaudą, tačiau jam pasirašius Preliminarią sutartį ši jo iniciatyva tapo ignoruojama, todėl buvo priverstas atšaukti sandorį. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių priežasčių, sukelia jai neigiamus teisinius padarinius. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, jų chronologinė seka suponuoja pagrindą išvadai, kad būtent dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis (atsakovas turėdamas visą informaciją apie statinį ir jo charakteristikas, pasirašė su ieškovais Preliminarią sutartį, jos nenutraukęs ir teisės aktų nustatyta tvarka neginčijęs nei dėl valios trūkumo, nei dėl kitų priežasčių, neinformavęs ieškovų apie neketinimą jos vykdyti, galiausiai tik notaro biure atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį). Nustačius, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. subjektyvių priežasčių nulemto (nepagrįsto) atsisakymo, neįvyko pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, remiantis Preliminarios sutarties 6.2 punktu, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 5 000 Eur dydžio bauda (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

14. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo 363 Eur dydžio nuostolius, patirtus už teisines išlaidas ikiteisminėje stadijoje (pretenzijų rengimą). Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys įrodymai (b. l. 49-50, 54-58). Atsakovas šių išlaidų pagrįstumo ar jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei į tai, kad atsakovas gera valia Preliminarioje sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo ieškovams netesybų, dėl ko ieškovai turėjo patirti papildomas išlaidas už pretenzijų rengimą ikiteisminėje stadijoje, ieškovų naudai iš atsakovo priteistina 363 Eur nuostolių.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovai už ieškinį sumokėjo 121 Eur žyminio mokesčio (b. l. 17, 63) ir patyrė 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 59-62, 97). Ieškovų prašomos priteisti teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, minėtos bylinėjimosi išlaidos (viso 1 210 Eur) priteistinos ieškovams iš atsakovo.

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo. Valstybės naudai priteista suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovų A. M. ir M. M. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) baudos, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 363 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.