Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-19-450/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2A-19-450/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00256-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: I. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-19-450/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00256-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), ir 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad R. A. P. mirė (duomenys neskelbiami). Paveldėjimo byla buvo užvesta Kauno miesto 21-ajame notaro biure. Ji iki mirties gyveno viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbiami). R. A. P. turėjo dvi dukras: I. K. (ieškovę) ir A. K. (atsakovę). Po motinos mirties ieškovė nuvyko tvarkyti paveldėjimo dokumentų į Kauno miesto 21-ąjį notaro biurą (notaras Vytenis Lideikis). Ieškovė sužinojo, kad nėra motinos turto, tai buvo netikėta, nes jai buvo žinoma, jog turtas liks paveldėtojams, jį paveldint pagal įstatymą. Kilus įtarimui ir patikrinus duomenis valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, nustatyta, kad ieškovės motina turi nuosavybės teise nevertingo nekilnojamojo turto, o didelės vertės turtas, kurį ši valdė nuosavybės teise, 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimis buvo perleistas atsakovei, sandorius patvirtino Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė. Ieškovė žinojo apie motinos psichikos sutrikimus, kurie prasidėjo nuo 2016 m. lapkričio 16 d., todėl mano, kad dovanojimo sandoriai sudaryti, kai asmuo negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų. Nors ieškovės motina nebuvo pripažinta neveiksnia, ji turėjo psichikos sutrikimų, vartojo vaistus, buvo gydoma stacionariai. Paskutiniais gyvenimo metais motinos būklė buvo tokia, kad ji nesiorientavo laike, nesuprato, kad gyvena (duomenys neskelbiami), ji darydavo tai, ką jai sakydavo kiti žmonės. Ji nuolat vaikščiodavo, žinojo praeities įvykius, tačiau dabarties veiksmų neprisimindavo. Motina sakydavo, tik nesipeškit, per pusę pasidalinkit viską, ji nesuprato, kad tėvas visą turtą (jam priklausančią turto dalį) paliko A. (atsakovei). Tėvas ieškovei buvo pasakęs, kad testamentu visą turtą palieka A. (atsakovei), testamento ji neginčijo, tačiau motina dovanojimo sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiomis 2018 m. kovo 21 d. notarės R. Vyzienės patvirtintas dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), taikė restituciją ir grąžino turtą į mirusios R. A. P. paveldimo turto masę, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 123,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo notarė R. Vyzienė patvirtino dvi dovanojimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), kuriomis R. A. P. padovanojo atsakovei A. K., savo dukrai, ½ dalį jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (esančių įvairiose vietose), po ½ dalį gyvenamojo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbiami). R. A. P. mirė (duomenys neskelbiami).

5. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog R. A. P. veiksnumas nebuvo apribotas, tačiau ieškovė, kuri pagal įstatymą yra pirmosios eilės įpėdinė (dukra), įrodinėja, kad paskutiniais gyvenimo metais dovanotoja sirgo psichine liga bei dėl jos negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų reikšmės, atitinkamai negalėjo sudaryti ir ginčo dovanojimo sandorių.

6. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad R. A. P. iki 2017 metų gyveno (duomenys neskelbiami). Jos sutuoktinis A. P. buvo stambus ūkininkas, valdė apie 100 ha žemės, buvo pastatęs namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbiami). Kaip paaiškino atsakovė, tėvas visą savo turtą dar 2010 metais sudarytu testamentu paliko atsakovei. A. P. mirė (duomenys neskelbiami). Po jo mirties, atsakovė pasiėmė motiną gyventi pas save, į (duomenys neskelbiami), nes ji bijojo gyventi viena, gyvenamąjį namą buvo sunku apšildyti.

7. Atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), prašydama nustatyti specialiuosius poreikius jos motinai (NDNT byla Nr. (duomenys neskelbiami)). Siuntime nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbiami). Prieš NDNT įvertinimą, R. A. P. buvo atliktas protinės būklės tyrimas, vadinamasis MMSE testas, nustatęs 14 balų įvertinimą, ir Belessed‘o demencijos skalės tyrimas, nustatęs vidutinį pablogėjimą (12 balų). 2017 m. balandžio 20 d. NDNT sudarė specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1240, kuriame nustatė diagnozę – (duomenys neskelbiami), vidutinį kognityvinį sutrikimą, sutrikusią atmintį, ypač trumpalaikę ir dabarties įvykiams, nurodė, kad R. A. P. savyje orientacija teisinga, vietoje ir laike orientuota iš dalies, mąstymo produktyvumas sumažintas, sunkiai koncentruoja dėmesį, sunkiai rašo ir atlieka aritmetinius veiksmus, nustatė nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

8. R. A. P. gyveno atsakovės namuose nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (120 dienų) ir nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (16 lovadienių) buvo gydoma (duomenys neskelbiami) ligoninėje.

9. Atsakovei 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvo paliktą turtą. Kaip ir nurodė atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą ji suprato, kad tėvo įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine abiejų jos tėvų nuosavybe, pusė turto yra motinos nuosavybė, todėl, siekiant įvykdyti tėvo valią, reikėjo įforminti ir likusios turto dalies paveldėjimą. Atsakovė kartu su motina nuvyko pas notarę R. Vyzienę ginčijamiems sandoriams sudaryti. Notarė R. Vyzienė, apklausta 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, parodė, kad R. A. P. buvo atvykusi pas ją kelis kartus, visada su dukra (atsakove). Pirmą kartą pasirodė likus keletui dienų iki ginčo sandorių patvirtinimo. Prieš sandorių sudarymą notarė išsiaiškino, ko pageidauja R. A. P.. Pastaroji nurodė, kur randasi jai priklausanti žemė, paaiškino, kad nori perduoti žemę dukrai, kuri kartu buvo atėjusi pas notarę. Pasakė, kad turi ir kitą dukrą, bet nori palikti žemę dukrai (atsakovei), kuri ją dirba. Notarė išaiškino, kokiais būdais galima perduoti žemę – dovanojimo, testamento, išlaikymo iki gyvos galvos. R. A. P. ramiai išklausė informaciją, pasakė aiškiai, kad nori žemę padovanoti. Notarė paklausė, ar R. A. P. sandorių sudarymo dieną gerai jaučiasi, ar nevartoja vaistų, pastaroji atsakė, kad jaučiasi gerai, vaistus vartoja, nurodė, jog vaistai jokio poveikio jai nedaro. Notarė neprivalo reikalauti pažymos iš psichiatro, ji patikrino neveiksnių asmenų registrą, kuriame R. A. P. nebuvo registruota.

10. Teismas nusprendė, kad liudytojų (Ž. K. ir D. K. (ieškovės sūnūs), B. P. M. (R. A. P. pusseserė), Ž. K. (atsakovės sutuoktinis), notarės R. Vyzienės parodymų visuma neleidžia teismui daryti išvados, jog R. A. P. turėjo aiškią valią padovanoti jai priklausantį turtą atsakovei. Teismas padarė išvadą, kad valią dėl turto palikimo išreiškė A. P. (ieškovės ir atsakovės tėvas), jis surašė testamentą, nurodė kam bus paliktas ūkis ir žemė, siekė, jog nurodytas turtas būtų paliktas tam, kas jame dirbs. Tuo tarpu R. A. P. tik pritardavo vyrui, neprieštaravo jo valiai, savo aiškios nuomonės neturėjo. Keli liudytojai patvirtino, kad ji buvo kalbėjusi, jog dukros pasidalintų turtą po lygiai, nesipyktų; notarės teigimu, išreiškė mintį, kad pati nenorėjusi nei žemės, nei ūkio.

11. Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, surinktos sveikatos istorijos, pradedant nuo 2007 metų, iš (duomenys neskelbiami) sveikatos priežiūros centro (PSPC), iš (duomenys neskelbiami) įmonės, iš (duomenys neskelbiami) (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami)), iš (duomenys neskelbiami) gydymo ligoninės; neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai iš NDNT Marijampolės teritorinio skyriaus. Ekspertai pateikė išvadą, kad R. A. P. dovanojimo sutarties pasirašymo metu (2018 m. kovo 21 d.) sirgo įgyta silpnaprotyste – (duomenys neskelbiami), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir jai nustatytas psichikos sutrikimas – demencija, sergant mišria Alzheimerio liga, – yra pastovaus pobūdžio ir neturi medicininės galimybės būti pagydoma. Ekspertizės akte nurodyta, kad šeimos gydytoja dar 2007 m. kovo 15 d. diagnozavo R. A. P. lėtinį galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą, 2007 m. gegužės 18 d. R. A. P. konsultavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Neurologijos centro neurologas jai nustatė (duomenys neskelbiami), 2009 m. kovo mėn. dėl (duomenys neskelbiami) paūmėjimo ji buvo gydyta stacionare (VšĮ Vilkaviškio ligoninės nervų ligų skyriuje), 2016 m. gruodžio 5 d. šeimos gydytojos surašytame siuntime psichoneurologo konsultacijai nurodyta, kad R. A. P. diagnozuota (duomenys neskelbiami) ir pažymėta labai sutrikusi atmintis bei orientacija, 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno klinikų neurologas jai diagnozavo (duomenys neskelbiami) ir įrašė „atmintis sutrikusi“, 2016 m. gruodžio 14 d. R. A. P. konsultavo psichiatras A. Mozūraitis, pažymėjo sutrikusią atmintį, atliko MMSE (trumpas protinės būklės tyrimas) testą, kuriame buvo gautas 21 balas (riba tarp lengvo ir vidutinio kognityvinio sutrikimo lygio), 2017 m. sausio 5 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninės neurologo išraše nurodytas (duomenys neskelbiami) (pateikta KT tyrimo išvada). 2017 m. sausio 18 d. psichiatras A. Mozūraitis nustatė diagnozę – (duomenys neskelbiami)), 2017 m. kovo 6 d. šeimos gydytoja pažymėjo jos atminties sutrikimus (greitai viską pamiršta). 2017 m. balandžio 12 d. psichiatras A. Mozūraitis atliko pakartotinį MMSE tyrimą, kuriame gavo 14 balų – vidutinis kognityvinis sutrikimas, atliktas jos būklės įvertinimas pagal Blessed‘o demencijos skalę, kurioje nustatytas vidutinis pablogėjimas, nurodyti orientacijos, savitvarkos ir ryškūs atminties sutrikimai, šioje formoje yra užrašyta, kad duomenis apie R. A. P. būklę suteikė jos dukra A. K.. 2017 m. gegužės 25 d. šeimos gydytoja užpildė slaugomo asmens anketą, kurioje pažymėjo, kad R. A. P. stebima sutrikusi orientacija ir sutrikęs gebėjimas mąstyti bei priimti sprendimus. Kartotinai ją psichiatras konsultavo 2017 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais bei 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. vasario 26 d. – visų psichiatro konsultacijų metu jai buvo pažymimi atminties sutrikimai, diagnozuota (duomenys neskelbiami), skirtas specifinis gydymas. 2018 m. vasario 26 d. įraše – paciento sutikimo gydymui formoje –– pasirašė ne R. A. P., o A. K. (dukra). 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn. pacientė buvo gydyta (duomenys neskelbiami) slaugos ligoninėje, jai buvo nustatyti mąstymo, atminties ir orientacijos sutrikimai, įrašyta, kad anamnezės duomenys surinkti iš dukters, kuri nurodė, jog motinos atmintis ir orientacija pradėjo trikti prieš 4–5 metus, o prieš 2 metus, būklei ypač pablogėjus, psichiatras jai diagnozavo (duomenys neskelbiami). Medicininiuose dokumentuose pateikti duomenys nurodo, kad R. A. P. sutrikusi atmintis, tai patvirtino A. K. 2017 m. balandžio 12 d. bei 2018 m. balandžio mėn., kuomet ji nurodė atminties sutrikimų pradžią prieš 4–5 metus, 2012–2013 metais, žymų pablogėjimą prieš 2 metus – 2016 metais. Vėlesni įrašai ligos istorijoje padaryti jau po ginčo sandorių sudarymo. Ekspertai nurodė, kad, remiantis turimais duomenimis, jau 2016 m. gruodžio 14 d. R. A. P. pažintinė veikla buvo aiškiai sutrikusi, atlikus MMSE testą jai buvo nustatyti (duomenys neskelbiami) reiškiniai riboje tarp lengvo ir vidutinio sutrikimo, o pakartojus MMSE testą, 2017 m. balandžio 12 d. buvo nustatytas pažintinės veiklos pablogėjimas – konstatuotas vidutinis sutrikimas. Įvertinę tai, kad demencija neturi medicininės galimybės būti pagydoma, o taikomas gydymas gali tik pristabdyti (duomenys neskelbiami) progresavimą, ekspertai padarė išvadą, jog R. A. P. nuo 2016 m. gruodžio 14 d. sirgo įgyta (duomenys neskelbiami), kuri vėliau progresavo ir 2017 m. balandžio mėn. buvo vidutinio sunkumo laipsnio. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje apklausta ekspertė V. Martinkienė patvirtino pateiktas išvadas, nurodė, kad R. A. P. neįgalumo lygio pažyma, protinės būklės tyrimas aiškiai rodo, jog pažintinių funkcijų sutrikimas progresavo nuo 2016 m. gruodžio 14 d. nustatyto 21 balo pagal MMSE testą (tarp lengvo ir vidutinio) iki 14 balų 2017 m. balandžio 12 d. – tai vidutinis sutrikimas, rodantis smarkų pablogėjimą. (duomenys neskelbiami) diagnozė rašoma, kai MMSE testo balas yra mažiau kaip 20. Gydytojai pacientę tyrė, nustatė jos būklę, vertino įgytą silpnaprotystę. Testai, tiek MMSE, tiek Blessed‘o skalė, yra pagalbinės priemonės greta bendrojo gydytojo atlikto klinikinio vertinimo, tačiau jie padeda aiškiai nustatyti susirgimo laipsnį, testai yra naudojami NDNT, kuri nustato slaugos poreikius. Ekspertai, įvertinę visumą duomenų, konstatavo, kad, praėjus metams nuo testų atlikimo, 2018 m. kovo 21 d. ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tai reiškia, kad toks asmuo nesugeba pilnavertiškai mąstyti, negali daryti pilnaverčių, objektyvių sprendimų. Sunkūs išgyvenimai, pvz., sutuoktinio mirtis, gali sukelti nerimą, kaip buvo šiuo atveju. R. A. P. nustatytas organinis nerimas, tačiau demencijos laipsnio neįtakoja (nei didina, nei mažina). Nerimo sutrikimas nekeičia gebėjimo atlikti namų ruošos darbus, pažintinę veiklą. Nustatytas susirgimas galėjo būti pagrindas apriboti jos veiksnumą tam tikrose srityse, konkrečiai sandorių sudarymo srityse, bet artimieji dėl to nesikreipė. Ekspertė paaiškino, kad asmuo, sirgdamas silpnaprotyste, negali įvertinti jam sakomų dalykų, blogai fiksuoja gaunamą informaciją, jo priimami sprendimai gali būti nepagrįsti, neapgalvoti, asmuo nenumato pasekmių, negali apmąstyti visų sandorio aplinkybių, negali suprasti sandorių esmės. Net ir sudarydamas smulkius sandorius, toks asmuo gali padaryti klaidų, nemokėti paskaičiuoti grąžos, patirti žalą.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su teismo ekspertizės akto išvadomis, pateikė gydytojos psichiatrės Devikos Gudienės 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą, kurioje gydytoja analizavo R. A. P. medicininiuose dokumentuose nurodytą informaciją ir ją vertino. Teismas nurodė, kad D. Gudienė nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jos išvadą vertino kaip asmens raštu pareikštą, kurio tapatybė nepatvirtinta ir kuris nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nuomonę. Byloje pateikta teismo eksperto išvada yra kategoriška, todėl teismas ją laikė tiesioginiu įrodymu. Teismas nurodė, kad eksperto išvada neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (liudytojų J. J. Z., Ž. K., Ž. K., D. K., B. P. M. parodymams). Gydytojos D. Gudienės pateiktas rašytinis liudijimas nepaneigia ekspertės akto išvados dėl R. A. P. kognityvinių gebėjimų lygio, ypač dėl pastovaus, ilgą laiką stebėto ir fiksuoto trumpalaikės atminties sutrikimo.

13. Teismo vertinimu, R. A. P. nustatyti trumpalaikės atminties sutrikimai, negalėjimas prisiminti dabartyje buvusių įvykių, negalėjimas pakartoti trijų neseniai pasakytų žodžių (MMSE tyrimas), leidžia daryti išvadą, kad sandorių sudarymo metu ji negalėjo suprasti, ką aiškino notarė, nes notarės paaiškinimai apie tris galimus sandorių sudarymo variantus buvo ilgesni bei sudėtingesni, nei trys žodžiai. Aplinkybė, kad R. A. P. atsakydavo suprantanti, kas jai paaiškinta, neįrodo, jog ji tikrai suprato sudaromų sandorių esmę. Teismas, įvertinęs 2018 m. kovo 21 d. buvusius kognityvinius gebėjimus su nevisiškai aiškia R. A. P. motyvacija ir valia dėl turto palikimo, padarė išvadą, kad ginčo sandoriai negali būti laikomi sudarytais asmens, laisvai apsisprendusio ir išreiškusio savo valią.

14. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sandorių galiojimo, nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis – ekspertai pateikė išvadą, jog asmuo negebėjo suprasti savo veiksmų ir liudytojų parodymai patvirtino, kad nebuvo tvirtos motyvacijos bei nuomonės, kaip tvarkyti turtą, o kasdieniame gyvenime jau buvo nustatytas nuolatinės priežiūros ir pagalbos poreikis, ji savarankiškai pilnavertiškai gyventi negalėjo, buvo priklausoma nuo kitų asmenų, galėjo būti įtakojama jų lūkesčių ir norų. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, panaikinus sandorius, teismas grąžino turtą į mirusios R. A. P. palikimo turto masę (CK 6.146 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą. Ekspertai, atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę, vertino tik medicininius dokumentus ir nevertino trečiojo asmens, liudytojų parodymų, nes teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta iki trečiojo asmens bei liudytojų apklausos. Teismas neišsprendė neatitikimų tarp ekspertizės akto išvadų ir trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimų, teismo psichiatrijos ekspertę V. Martinkienę apklausė iki trečiojo asmens bei liudytojų apklausos.

15.2. Teismas spręsdamas, ar dovanojimo sutarčių sudarymo metu R. A. P. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius, turėjo įvertinti jos būseną dovanojimo sandorių sudarymo metu. Išvadą, kad ji dovanojimo sutarčių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, teismas galėjo padaryti, jei būtų pašalintos visos pagrįstos abejonės. Pareiga pašalinti abejones kyla ieškovei.

15.3. Apeliantės įsitikinimu, ekspertizės akto išvadoms prieštaravo tiek notarės, neturinčios materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tiek liudytojų, kurie neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymams, taip pat gydytojos D. Gudienės rašytiniams paaiškinimams. Šių išvardintų asmenų išvados prieštarauja ekspertų išvadoms. Liudytojai nurodo tik trumpalaikės atminties sutrikimus, tam tikras vienišumo baimes, tačiau jie patvirtino, kad R. A. P. 2018 m. kovo mėn. neturėjo išreikštų mąstymo sutrikimų, suprato, kokią šeimą turi, jog gyvena su atsakove, kuri ja rūpinasi, prisiminė savo vyrą, suprato, jog jis miręs, žinojo, kokį turtą nuosavybės teise valdo, nurodė, jog ūkį tvarko atsakovė, galėjo išreikšti savo mintis ir suprasti gaunamą informaciją. Trumpalaikės atminties sutrikimai nereikšmingiems faktams negalėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teigia, kad gydytojai psichiatrai nėra atlikę išsamaus klinikinio vertinimo, o nustatyta (duomenys neskelbiami) ligos diagnozė nėra pagrįsta (nėra įrašų, kuo remiantis diagnozuotas sutrikimas, nėra objektyvių (galvos smegenų kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimuose) matomų specifinių pokyčių, būdingų (duomenys neskelbiami) ligai). Paskutinis objektyvus psichikos sveikatos būklės vertinimas gydytojo specialisto, turinčio kompetenciją vertinti asmens psichikos būklę raštiškai fiksuotas 2017 m. balandžio 12 d., t. y. prieš 11 mėnesių iki dovanojimo sutarčių sudarymo. Remiantis pateiktu objektyvios būklės vertinimu (ir atliktu MMSE), pacientės psichikos būklėje kognityvinių funkcijų sutrikimas vertintinas kaip trumpalaikės atminties sutrikimas, tačiau informacija, susijusi su šeimos nariais, kurią pateikia pacientė, yra teisinga. Vėlesniuose gydytojo psichiatro duomenyse galimas ar įtariamas kognityvinių funkcijų blogėjimo lygis nėra fiksuojamas ar vertinamas, jokie skaičiais ar klinikinio vaizdo aprašymo simptomai, galintys apibūdinti atminties blogėjimo lygio vertinimą, nepateikiami. Todėl, apeliantės nuomone, nėra teisinga vertinti ekspertizės akte nurodytą išvadą – asmens gebėjimą suvokti savo veiksmus – tik iš medicininės dokumentacijos, kurioje yra netikslumų, neišsamiai aprašoma psichikos būklė, tos pačios dienos šeimos gydytojos ir slaugos lape įrašyti neatitinkantys vienas kito būklės vertinimo įrašai.

15.4. Objektyvūs instrumentiniai tyrimai (kompiuterinės tomografijos, echoskopiniai tyrimai) nerodė reikšmingų R. A. P. smegenų pakitimų. 2016 m. gruodžio 12 d. atliktame galvos smegenų kraujagyslių echoskopiniame tyrime buvo stebimi nežymūs bendri aterosklerotiniai pakitimai. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrime – židininių tankio pakitimų nematyti, skilveliai vidutinio pločio. Subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, 8 Silvijaus vagos saikingai platesnės dėl amžinių atrofinių pakitimų. 2017 m. sausio 5 d. galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrime nurodyta, kad vyrauja saikingi smegenų involiuciniai požymiai.

15.5. Objektyvus psichikos sveikatos būklės vertinimas, taikant MMSE testus, buvo atliktas du kartus: 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. Vėlesniuose gydytojo psichiatro statusuose galimas ar įtariamas kognityvinių funkcijų blogėjimo lygis nėra fiksuojamas ar vertinamas, jokie skaičiais ar klinikinio vaizdo aprašymo simptomai, galintys apibūdinti atminties blogėjimo lygio vertinimą, nepateikiami. 2016 m. gruodžio 14 d. atlikto MMSE testo rezultatas (21 balas) rodo tik lengvą kognityvinių funkcijų sutrikimą. Pažymi, kad šios konsultacijos metu R. A. P. teisingai nurodė, jog ji turėjo tris seseris, išvardijo jų vardus, teisingai nurodė, kad turi vyrą, dvi dukras bei tris anūkus, pasakė jų vardus. (duomenys neskelbiami) mirė jos sutuoktinis ir atsakovės bei ieškovės tėvas – A. P.. Po vyro mirties, R. A. P. būklė pablogėjo. Atsakovė ją atsivežė į savo namus (duomenys neskelbiami). Aplinkos pakeitimas ir vyro mirtis psichinę būklę pablogino, motina tapo nerami, bijojo viena likti namuose. Matydama, kad motinai dienos metu reikia pagalbos, atsakovė kreipėsi į gydytojus, siekiant nustatyti slaugos poreikį. Tikėtina, kad gydytojai, norėdami padėti, tiesiog įrašė diagnozę, kuri leistų nustatyti slaugos poreikį ir gauti pagalbą jos priežiūrai dienos metu. 2017 m. balandžio 12 d. ji buvo konsultuota gydytojo psichiatro. Pažymi, kad, net būdama blogos būklės motina pasakė, kada mirė vyras, nurodė turinti dvi dukras – I. ir A., 3 anūkus – Ž., D., I., proanūkų neturinti. Gydytojas psichiatras nurodė, kad pacientė sąmoninga, savyje orientuota teisingai, sunkiau koncentruoja dėmesį. Pabloginta atmintis, ypač trumpalaikė. 2017 m. balandžio 12 d. konsultacija įvyko praėjus mažiau nei mėnesiui nuo staigios sutuoktinio mirties ir jai pakeitus gyvenamąją aplinką – iš kaimo persikėlus pas atsakovę į (duomenys neskelbiami). Šios aplinkybės nulėmė, kad R. A. P. negalėjo susikaupti MMSE testo atlikimui. Tačiau ši būklė nebuvo nuolatinio pobūdžio ir tai patvirtina byloje apklausti liudytojai. Pripratus prie naujo gyvenimo būdo, jos būklė žymiai pagerėjo, išliko tik periodiniai trumpalaikės atminties sutrikimai ir tam tikros baimės būti vienai. Dėl šių priežasčių nuo 2017 m. rudens iki 2019 m. sausio mėn., R. A. P. pusdienį leisdavo Senjorų dienos centre, kartais lankydavosi pas J. Z.. Dar 2017 m. vasarą, ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbiami) operacijai, gulėjo stacionare be priežiūros, tai įrodo, kad buvo sąmoninga bei veiksni. Lankėsi pas gydytojus (duomenys neskelbiami) ligoninėje, nes buvo pasitempusi kelio raiščius, nešiojo įtvarą. (duomenys neskelbiami), dalyvaudama vyro mirties metinėse, ji jautėsi gerai ir 2018 m. kovo 21 d., sudarydama dovanojimo sutartis, suprato savo veiksmų reikšmę. Pasikeitus aplinkybėms (pablogėjus atsakovės sveikatos būklei), siekiant užtikrinti kokybiškesnę priežiūrą, buvo sutarta, kad ji laikinai pagyvens (duomenys neskelbiami) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. R. A. P. pakeitus aplinką ir laikinai išsiskyrus su atsakove, jos būklė pablogėjo. 2018 m. balandžio 25 d. gydytojų įrašuose fiksuotas nerimas ir pasimetimas naujoje aplinkoje, tačiau tokie įrašai negali patvirtinti jos būklės 2018 m. kovo 21 d.

15.6. Byloje esantys įrodymai (liudytojų ir šalių parodymai) patvirtina, kad atsakovė palaikė glaudų ryšį su savo tėvais, padėdavo tėvui ūkininkauti, o ieškovės santykiai su tėvais buvo labai komplikuoti – tėvui esant gyvam, ieškovė su juo visai nebendravo, o su motina bendravo tik retkarčiais. Liudytojai byloje patvirtino mamos valią išpildyti sutuoktinio norą, kad žemė būtų paliekama dukrai, kuri užtikrins, jog būtų tęsiama ūkio veikla ir žemė nebūtų skaidoma. Ši mamos valia buvo susiformavusi gerokai iki sutuoktinio mirties. Dovanojimo sutarčių sudarymas atitiko R. A. P. tikrąją valią – perleisti ūkį juo besirūpinančiai atsakovei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rūpinimasis ir pagalba yra pagrindas pripažinti motyvą sudaryti sandorį besirūpinusio bei pagalbą teikusio asmens naudai (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-863-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-162-267/2019).

15.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymų apklausti teismo posėdyje bylos baigtimi nesuinteresuotus asmenis L. V. (A. P. ūkio buhalterę) bei atsakovės kaimynę R. Dž..

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus, juos įvertino ne tik tarpusavyje, bet ir byloje atliktos teismo ekspertizės kontekste; motyvuotai pagrindė (paaiškino), kodėl vienus įrodymus vertino kaip sudarančius pagrindą pripažinti buvus įrodinėjamą faktą (R. A. P. negebėjimą priimti juridinius sprendimus bei suprasti jų padarinius), atitinkamai pagrįsdamas, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta.

16.2. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik atsakovei palankiais įrodymais, t. y. jos iniciatyva byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais. Liudytojų atsakovės sutuoktinio ir B. P. M. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovės teigimu, tiek atsakovės sutuoktinio Ž. K., tiek B. P. M., tiek notarės R. Vyzienės parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi šie asmenys negali būti objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

16.3. Notarė bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad R. A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl ji nusprendė perleisti turtą, tai sąlygojo, jog notarė šią klientę prisiminė net po keleto metų.

16.4. Įrodymus ir abejones dėl teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo turi vertinti ginčą nagrinėjantis teismas, o ne šalis, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie netinkamai atliktą ekspertizę, pirmosios instancijos teismo neteisingai atliktą ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovaudamasis ekspertizės išvada, kurią, be kita ko, pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

16.5. Ieškovės manymu, liudytojų parodymai negali paneigti oficialiuose rašytiniuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotų faktinių aplinkybių (medicininių tyrimų rezultatų), juolab kad byloje apklaustų asmenų paaiškinimai, susiję su R. A. P. sveikatos būkle, yra prieštaringi. Byloje esantys medicininiai dokumentai (įrašai) leido ekspertams suformuluoti padarytą išvadą, pateikti kategoriškus atsakymus į teismo pateiktus klausimus, tai suponuoja išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, būtų buvę ekspertams pateikti byloje apklaustų liudytojų parodymai ar ne, ši aplinkybė negalėjo bei negali turėti esminės reikšmės mokslinių tyrimų metodais pagrįstos ir atliktos ekspertizės eigai (tyrimo eigai) bei jos išvadoms.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Dovanojimų sandorių metu R. A. P. pilnai suprato savo veiksmus, aiškiai išreiškė valią, suprato dovanojimo sutarčių esmę bei prasmę, šių sutarčių sudarymo pasekmes. Šias aplinkybes nustatė prieš tvirtindama dovanojimo sandorius, tiek vizualiai įvertinusi dovanotojos būklę, tiek pokalbio apie norimus sudaryti sandorius metu.

17.2. Jokių abejonių dėl R. A. P. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, gebėjimo aiškiai išreikšti savo valią, notarei nekilo.

Atsiliepimas

17.3. Sudarytos dovanojimo sutartys atitinka įstatymo reikalavimus, jose įforminta dovanotojos tinkamai suformuluota ir išreikšta valia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir nagrinėjamo ginčo esmės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovės I. K. ir atsakovės A. K. motina R. A. P. su atsakove A. K. sudarė 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), ir 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), kuriomis R. A. P. padovanojo dukrai A. K. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių ten pat; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami). Atsakovei buvo perleistas turtas, iš viso už 74 135,50 Eur. R. A. P. mirė (duomenys neskelbiami); jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbiami).

20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė byloje pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui. Ekspertams pavedė atsakyti į klausimus: 1) Ar R. A. P. dovanojimo sandorių sudarymo metu 2018 m. kovo 21 d. sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? 2) Ar R. A. P. psichikos liga ar sutrikimas buvo pastovus, nuolatinis ar pasireiškė (galėjo) pasireikšti epizodiškai? 3) Ar R. A. P. dovanojimo sandorių pasirašymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti? Ekspertai į pirmąjį ir trečiąjį klausimus atsakė, kad R. A. P. dovanojimo sandorių sudarymo metu (2018 m. kovo 21 d.) sirgo įgyta silpnaprotyste – (duomenys neskelbiami), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Į antrąjį klausimą atsakė, kad R. A. P. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbiami) – yra pastovaus pobūdžio ir neturi medicininės galimybės būti pagydomas.

21. Teismo posėdyje 2022 m. balandžio 20 d. apklausta ekspertė V. Martinkienė nurodė, kad R. A. P. neįgalumo lygio pažyma, protinės būklės tyrimas aiškiai rodo, jog pažintinių funkcijų sutrikimas progresavo nuo 2016 m. gruodžio 14 d. nustatyto 21 balo pagal MMSE testą (tarp lengvo ir vidutinio) iki 14 balų 2017 m. balandžio 12 d. – tai vidutinis sutrikimas, rodantis smarkų pablogėjimą. (duomenys neskelbiami) diagnozė rašoma, kai MMSE testo balas yra mažiau kaip 20. Gydytojai pacientę matė, nustatė jos būklę, vertino įgytą silpnaprotystę. Testai MMSE, Blessed‘o skalė yra pagalbinės priemonės šalia bendrojo gydytojo atlikto klinikinio vertinimo, tačiau testai padeda aiškiai nustatyti susirgimo laipsnį, jie naudojami nustatant slaugos poreikius. Ekspertė konstatavo, kad, praėjus metams nuo testų atlikimo, 2018 m. kovo 21 d., asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat ekspertė nurodė, kad sunkūs išgyvenimai, pvz., sutuoktinio mirtis, gali sukelti nerimą, jog buvo R. A. P. nustatytas organinis nerimas, tačiau demencijos laipsniui tai nedaro įtakos (nei didina, nei mažina). Nerimo sutrikimas nekeičia gebėjimo atlikti namų ruošos darbus, pažintinės veiklos. R. A. P. nustatytas susirgimas galėjo būti pagrindas apriboti jos veiksnumą tam tikrose srityse, konkrečiai sudarant sandorius, bet artimieji dėl to nesikreipė. Panašiai dėl regos sutrikimo, jeigu atliekant testo užduotis R. A. P. reikėjo akinių, ji, suprasdama savo veiksmus, būtų sakiusi, kad nemato. Ekspertė paaiškino, kad sirgdamas silpnaprotyste asmuo negali įvertinti jam sakomų dalykų, blogai fiksuoja gaunamą informaciją, jo priimami sprendimai gali būti nepagrįsti, neapgalvoti, asmuo nenumato pasekmių, negali apmąstyti visų sandorio aplinkybių, negali suprasti sandorių esmės. Net ir sudarydamas smulkius sandorius toks asmuo gali padaryti klaidų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymų prieštaringumą ir byloje iškilusius klausimus, 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai. Ekspertinei įstaigai pavedė pateikti eksperto išvadą nurodytais klausimais: Ar R. A. P. dovanojimo sandorių sudarymo metu – 2018 m. kovo 21 d. – sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? Ar R. A. P. psichikos liga ar sutrikimas buvo pastovus, nuolatinis ar pasireiškė (galėjo) pasireikšti epizodiškai? Ar R. A. P. dovanojimo sandorių pasirašymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti? Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 20 d. gautas ekspertinės įstaigos VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos atliktos 2023 m. kovo 15 d. pakartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame pateiktos teismo psichiatro eksperto dr. Konstantino Daškevičiaus išvados – R. A. P., mirusi (duomenys neskelbiami), dovanojimo sandorių sudarymo metu (2018 m. kovo 21 d.) sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbiami). R. A. P. dovanojimų sandorių pasirašymo metu dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

23. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, apeliacinį skundą iš esmės grindė dviem argumentais: 1) Ekspertizės akto išvados prieštarauja trečiojo asmens (notarės), liudytojų parodymams ir gydytojos psichiatrės dr. D. Gudienės pateiktiems rašytiniams paaiškinimams; 2) teismo ekspertės V. Martinkienės paaiškinimai teisme prieštarauja pačios ekspertės paskelbto mokslinio straipsnio teiginiams; ekspertai rėmėsi tik medicinos dokumentais ir nevertino nei notarės, nei liudytojų parodymų.

Dėl dovanojimo sutarčių (ne)galiojimo

24. Ginčo dovanojimo sutartis ieškovė siekė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tuo pagrindu, kad, sudarydama dovanojimo sutartis, jos motina R. A. P. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.

25. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, CK 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

26. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

28. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

30. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

31. Teismas tenkindamas ieškinį, be kita ko, vadovavosi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-1/2022, kuriame teismo psichiatrijos ekspertai pateikė išvadą, kad R. A. P. dovanojimo sandorių sudarymo metu (2018 m. kovo 21 d.) sirgo įgyta silpnaprotyste – (duomenys neskelbiami), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

32. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, nurodė, kad teismas neišsprendė akivaizdžių neatitikimų tarp ekspertizės akto išvadų ir trečiojo asmens bei liudytojų parodymų, nes į teismą pakviestą teismo psichiatrijos ekspertę V. Martinkienę apklausė iki trečiojo asmens ir liudytojų apklausos; ekspertai atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę vertino tik medicininius dokumentus ir nevertino trečiojo asmens (notarės), liudytojų parodymų.

33. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek notarės, tiek ir liudytojų parodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Taigi, liudytojų parodymai dėl subjektyvumo negali būti viršesni, diagnostiškai svarbesni ar patikimesni už medicininius duomenis.

34. Visuma byloje surinktų įrodymų bei pakartotiniame 2023 m. kovo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-108/2023 nurodomos išvados (nutarties 22 punktas) patvirtina anksčiau atliktos Ekspertizės akto išvadą, kad R. A. P., mirusi (duomenys neskelbiami), dovanojimo sandorių sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbiami) ir dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Be to, pomirtinės pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados 14 lape nurodyta, kad 2007 m. hipertenzinės ligos, aterosklerozinių galvos smegenų kraujagyslių pakitimų bei liekamųjų potrauminių reiškinių fone R. A. P. buvo diagnozuota (duomenys neskelbiami), kuri pasireiškė galvos skausmu, svaigimu, ūžimu galvoje ir ausyse, atminties nusilpimu bei neurologiniais simptomais (ataksine eisena, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais). Gydytojas psichiatras 2016 m. gruodžio 14 d. R. A. P. nustatė žemą mąstymo produktyvumą, sutrikusią atmintį, dėmesį, tik dalinę orientaciją laike; 2017 m. sausio mėn. R. A. P. atliktas neuroradiologinis tyrimas (galvos smegenų kompiuterinė tomografija) parodė vyraujančius saikingus involiucinius (atrofinius) smegenų pokyčius ir pakartotinės psichiatro konsultacijos metu R. A. P. buvo patikslinta diagnozė, konstatuojant (duomenys neskelbiami) bei skirtas medikamentinis demencijos gydymas donepezilu ir vėliau pakeistu mementinu. Teismo psichiatras ekspertas dr. K. Daškevičius konstatavo, kad R. A. P. kognityvinės funkcijos toliau sparčiai blogėjo ir ypač sutriko po psichotraumuojančio įvykio – vyro mirties (duomenys neskelbiami). 2017 m. balandžio mėn. atliktuose psichodiagnostiniuose tyrimuose (MMSE, Blessed‘o demencijos skalė) išryškėjo vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas (MMSE – 14 balų), visiška dezorientacija laike, erdvinės orientacijos, fiksacinės atminties, dėmesio sutrikimai, mąstymo neproduktyvumas, apraksijos požymiai bei kasdienės savarankiškos veiklos sutrikimai, todėl dėl demencijos, lėmusios savarankiškumo apribojimą buityje ir socialinėje aplinkoje, buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl progresyviai blogėjančios atminties nuo 2017 m. gegužės mėn. gydytojas psichiatras R. A. P. padvigubino memantino dozę, o dėl padidinto nerimastingumo skyrė psichotropinius medikamentus – tiapridą ir paroksetiną, bei nustatė papildomą diagnozę – (duomenys neskelbiami).

35. Pažymėjo ir tai, kad iki dovanojimo sutarčių sudarymo R. A. P. reguliariai gydęs psichiatras ir šeimos gydytojas teigiamų dinaminių pokyčių jos psichikos būklėje nestebėjo; praėjus mėnesiui po sutarčių sudarymo, šeimos gydytoja užfiksavo, jog R. A. P. savijauta prasta, ji yra sutrikusios orientacijos, vargina bendras silpnumas, nuovargis, svaigsta galva, 2018 m. balandžio 23–25 d. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės gydytojai nustatė sunkius atminties, orientacijos ir mąstymo sutrikimus bei pažymėjo, kad jos interesai apsiribodavo tik fiziologinių poreikių tenkinimu; ligoninėje ją konsultavęs gydytojas psichiatras patvirtino (duomenys neskelbiami), diagnozę ir dėl elgesio dezorganizacijos padidino psichotropinio medikamento – tiaprido dozę.

36. Pakartotiniame 2023 m. kovo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-108/2023 teismo psichiatras ekspertas įvertino ir apeliantės nurodytų liudytojų parodymus, nurodydamas juos kaip subjektyvius, nes dėl psichikos sutrikimų diagnostikos specifikos bei sudėtingumo asmenys, neturintys atitinkamo medicininio išsilavinimo, nepajėgūs jų tinkamai kvalifikuoti ir verifikuoti. Nurodė, kad visi liudytojai su R. A. P. bendravo tik paprastomis buitinėmis temomis, kai kurie tik epizodiškai, užduodavo jai paprastus, elementarius klausimus ir gaudavo paprastus atsakymus, todėl tokio bendravimo metu sudėtinga pastebėti esamus kognityvinių funkcijų sutrikimus. Be to, ekspertas paaiškino, kad išsilavinusių, turinčių didesnius intelektinius gabumus asmenų žodynas, bendravimo įgūdžiai, elgesio stereotipai, sergant demencija, išlieka žymiai ilgiau, todėl išsilavinusios ir daug metų (duomenys neskelbiami) dirbusios R. A. P. bendravimo įgūdžiai galėjo suklaidinti tiek liudytojus, tiek notarę.

37. Gydytojos psichiatrės dr. D. Gudienės rašytinius liudijimus teismo ekspertas pagrįstai vertino kritiškai, nes, viena vertus, ji nėra nei teismo psichiatrijos specialistė, nei teismo psichiatrė ekspertė (nėra pateikti liudijimus surašiusio asmens kompetenciją, nei jo išsilavinimą ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai), todėl, kaip įvertino ekspertas, pateikti liudijimai viršija gydytojos psichiatrės dr. D. Gudienės kompetencijos ribas; nurodytina, kad ji nėra įspėta už melagingos išvados davimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, dokumentas nepasirašytas jį surašiusio asmens, todėl gydytojos psichiatrės rašytiniai liudijimai negali būti vertinami kaip specialių mokslo, medicinos žinių turinčio eksperto pateikta išvada CPK 216 straipsnio prasme. Kita vertus, nėra aišku, kokius medicininius dokumentus atsakovė pateikė gydytojai įvertinti; be to, gydytojos psichiatrės dr. D. Gudienės teiginiai prieštarauja medicinos duomenims, kad ilgalaikės lėtinės išeminės galvos smegenų ligos fone pacientei palaipsniui išsivystė progresuojantys kognityvinių funkcijų sutrikimai, dėl to jau nuo 2017 m. sausio mėn. jai buvo skiriamas medikamentinis gydymas; prieš metus iki dovanojimo sutarties sudarymo R. A. P. nustatytas vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas, atitinkantis demencijos sindromą, kuris darė poveikį motyvacijai pasirašant dovanojimo sutartis bei trikdė racionaliai ir kritiškai įvertinti sandorio turinį, visapusiškai įsisąmoninti teisinę situaciją bei savo vaidmenį joje, įsiminti ir atmintyje išlaikyti reikiamą informaciją, įvertinti teisines bei socialines sandorio sudarymo pasekmes.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje esančius pirminės ir pakartotinės ekspertizės aktus (išvadas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo ekspertų išvadų, kaip įrodinėjimo priemonių, objektyvumu, išsamumu ar patikimumu. Apeliantės argumentai dėl liudytojų parodymų ir gydytojos psichiatrės dr. D. Gudienės rašytinių liudijimų negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi, kadangi liudytojų parodymai negali paneigti oficialiuose rašytiniuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotų faktinių aplinkybių (medicininių tyrimų rezultatų), įvertinus ir tai, jog byloje apklaustų asmenų (artimų jai giminystės ryšiais) parodymai, susiję su R. A. P. sveikatos būkle, yra prieštaringi. Byloje esantys medicininiai dokumentai (įrašai) leido ekspertams suformuluoti ne prielaidos forma padarytą išvadą, o kategoriškus atsakymus į teismo (pirmosios ir apeliacinės instancijų) pateiktus klausimus, tai suponuoja neginčytiną išvadą, kad dovanojimo sutarčių sudarymo metu 2018 m. kovo 21 d. R. A. P. sirgo įgyta silpnaprotyste – (duomenys neskelbiami), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino teisės aktų nuostatas, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti (panaikinti) pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Ieškovė I. K. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuose prašo priteisti: 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2022 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 22-07-05/01 ir 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas); 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas parengiant rašytinius paaiškinimus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 23-01-31/19 ir 2023 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų 3 494,35 Eur (1 729,90 x 1,5 + 1 799 x 0,5), ieškovės prašomos priteisti išlaidos 1 605 Eur (1 000 + 605), patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 1 605 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė