- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2-447-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00256-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti, kad R. A. P. 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutarčių sudarymo metu negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1291, ir 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1286, pripažinti negaliojančiomis, pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad R A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla yra užvesta Kauno miesto 21-ajam notaro biure. R. A. P. iki mirties gyveno(duomenys neskelbtini). R. A. P. turėjo du vaikus: I. K. ir A. K.. Taigi, ieškovė ir atsakovė yra seserys. Po R. A. P. mirties ieškovė nuvyko tvarkyti paveldėjimo dokumentų pas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notarą V. L.. Ieškovė, 2021 m. vasario 11 d. parašiusi pareiškimą apie palikimo priėmimą ir gavusi liudijimą sužinojo, kad yra dingęs motinos turtas. Ieškovei tai buvo netikėta, nes mama niekada tokios valios jokiais kitais būdais nebuvo išreiškusi, giminaičiams buvo žinoma, kad turtas liks paveldėtojams paveldint pagal įstatymą. Kilus įtarimui ir patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, kad palikėja turi nuosavybės teise nevertingo nekilnojamojo turto, o vertingas turtas, kuris palikėjai nuosavybės teise priklausė, buvo perleistas 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimis A. K. pas Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarę R. V.. Ieškovė žinojo apie R. A. P. psichikos sutrikimus, prasidėjusius nuo 2016 m. lapkričio 16 d., todėl turi pagrindą manyti, kad dovanojimo sandoriai sudaryti, kai asmuo negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų. R. A. P., nors nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau turėjo rimtų psichikos sutrikimų, vartojo vaistus, buvo gydoma stacionariai. Paskutiniais gyvenimo metais motinos būklė buvo tokia, kad ji nesiorientavo laike, nesuprato, kad gyvena Kaune, ji darydavo tai, ką jai sakydavo kiti žmonės. Ji nuolat vaikščiodavo, bijojo sustot vaikščiot. Nuolat eidavo į tualetą, nueina ir vėl iš karto eina. Praeitį ji žinojo, suprato, o dabarties, ką tik įvykusių įvykių neprisimindavo. Mama sakydavo, tik nesipeškit, per pusę pasidalinkit viską, ji nesuprato, kad tėtis jau viską paliko A., atsakovei. Tėvas ieškovei sakė, kad testamentu turtą palieka A., ieškovei tai nebuvo staigmena, ir testamento ji neginčija. Tačiau mama R.A. P. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šie sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Ieškovės atstovas adv. padėjėjas A. K. prašė ieškinį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir ieškovė. Prašė įvertinti byloje atliktos ekspertizės išvadą, kuri patvirtina, kad mirusioji sirgo demencija, kurios lygis buvo vidutinio sunkumo, demencija buvo konstatuota dar 2017 m., likus metams iki ginčo sandorių sudarymo, ekspertams nekilo abejonių, kad dovanotoja sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir apsispręsti dėl sandorio. Notarė nebuvo informuota, kad dovanotoja lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus.
Atsakov ė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad jos tėvas buvo ūkininkas, o motina buvo mokytoja. Turtas, kurio ½ dalį dovanojimo sutartimi Nr. 1286 motina padovanojo atsakovei, ir kurio ½ dalį atsakovė paveldėjo jau po tėvo mirties, buvo naudojamas ūkio veikloje. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad visų šių žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio. Ieškovė 2014 m. pavasarį susipyko su tėvu. Įvykus konfliktui tėvams pagalbą teikė tik atsakovė ir jos šeima. Tėvas ėmė sąmoningai ruošti atsakovę ūkio perėmimui, atsakovė su tėvu vykdavo į visas su ūkiu susijusias įstaigas, jis atsakovę supažindindavo su darbuotojais. Atsakovė sužinojo ir apie tai, kad tėvas ketina palikti jam priklausantį turtą būtent atsakovei. Kadangi žemė buvo perkama tėvo vardu, tėvas manė, kad ji priklauso tik jam vienam ir laikė, kad testamentu gali palikti atsakovei visą jo vardu įgytą turtą. Po tėvo mirties atsakovė parsivežė motiną gyventi kartu į savo namus. Į psichiatrą kreipėsi dėl to, kad mama skundėsi prastėjančia atmintimi, reikėjo vaistų. Dėl specialiųjų poreikių ji nesikreipė. A. B.‘o testo pasirašė dėl to, kad liepė psichiatras. Tiek tėvų namais, tiek motina rūpinosi būtent atsakovė ir jos sutuoktinis. Dovanojimo sandorių sudarymo metu motina, nors ir turėjo sveikatos problemų, skundėsi nemiga, bijojo likti viena, vis dėlto galėjo suprasti savo veiksmus ir jie atitiko jos valią. Motina iki pat mirties, jau gyvendama(duomenys neskelbtini), pati apsirengdavo ir pavalgydavo, pati rūpinosi savo higiena, nedėvėjo sauskelnių. Motina, sudarydama dovanojimo sandorius, vykdė ne tik savo, bet ir tėvo valią turtą palikti būtent atsakovei, nes žinojo, kad atsakovė šios žemės neparduos, o ją dirbs, be to, būtent atsakovė bendravo su tėvais ir jiems senatvėje padėjo, kai tuo tarpu tėvų santykiai su ieškove buvo šalti. Apie šią tėvų valią bei aplinkybes, kad turtas buvo perleistas atsakovei, žinojo ir ieškovė. Motina sandorių sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią ir tinkamai ją išreiškė. Motinos veiksnumas nebuvo apribotas. Sandorius tvirtinusi notarė bendravo su motina, ir jai jokių abejonių dėl motinos išreikštos valios nekilo. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad motina sandorių sudarymo dieną neturėjo galimybės suvokti savo veiksmų. Motina, sudarydama sandorius, galėjo tinkamai išreikšti savo valią ir tai padarė, jos valia perleisti turtą atsakovei buvo suformuota dar iki tėvo mirties, apie tai neabejotinai žinojo ir ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas L. D. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad mirusioji nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, todėl jos teisė sudaryti sandorius nebuvo apribota. Vien tik ekspertizės išvada, kuri yra formali, atlikta tik iš medicininių įrašų, yra nepakankama ir neinformatyvi. Išvada padaryta iš mirusios atliktų testų rezultatų, tačiau testai yra nepakankami, neinformatyvūs, neparodo tikrosios žmogaus būklės. Dovanojimo sandoris yra suprantamas kiekvienam asmeniui nuo vaikystės, todėl vidutinio lygio psichikos sveikatos problemos negali panaikinti esminio supratimo, kas yra dovanojimas. Liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad mirusios R.A. P. valia padovanoti turtą vienai iš dukrų, kuri ir rūpinosi motina iki pat mirties, buvo susiformavusi tvirtai ir seniai.
Trečiasis asmuo (notarė) R. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad būdama Vilkaviškio raj. 1-ojo notaro biuro notarė, 2018 m. kovo 21d. patvirtino dovanojimo sutartis registro Nr.(duomenys neskelbtini), kuriomis dovanotoja R. A. P. padovanojo A. K. nekilnojamąjį turtą. Dovanojimo sandorių metu dovanotoja pilnai suprato savo veiksmus, aiškiai išreiškė savo valią, suprato dovanojimo sutarčių esmę ir prasmę, šių sutarčių sudarymo pasekmes. Šios aplinkybės nustatytos prieš tvirtinant dovanojimo sandorius, tiek vizualiai įvertinus dovanotojos būklę, tiek pokalbio apie norimus sudaryti sandorius metu. Jokių abejonių dėl P. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, gebėjimo aiškiai išreikšti savo valią, nekilo. Prašyti psichiatrų pažymų notarai neturi teisės, o patikrinusi neveiksnių asmenų registrą, notarė nenustatė, kad R.A. P. būtų buvęs apribotas veiksnumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2018 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo notarė R. V. patvirtino dvi dovanojimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis R. A. P. padovanojo atsakovei A. K., savo dukrai, po ½ dalį žemės sklypų ir po ½ dalį gyvenamojo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
R. A. P. mirė (duomenys neskelbtini).
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teise ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis). Sandorį sudarančio asmens veiksnumas sandorio srityje turi būti neapribotas. Tačiau fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra ginčo, kad R.A. P. veiksnumas nebuvo apribotas, tačiau ieškovė, kuri pagal įstatymą yra pirmosios eilės įpėdinė (dukra), įrodinėja, kad paskutiniais gyvenimo metais dovanotoja sirgo psichine liga ir dėl jos negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų reikšmės, atitinkamai negalėjo sudaryti ir ginčo dovanojimo sandorių.
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad R.A. P. iki 2017 metų gyveno(duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. P. buvo stambus ūkininkas, valdė apie 100 ha žemės, buvo pastatęs namą ir ūkio pastatus(duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino atsakovė A. K., A. P. visą savo turtą dar 2010 metais testamentu paliko atsakovei. Tiek A. P., tiek ir A. K. buvo įsitikinę, kad žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kurie buvo registruoti A. P. vardu, testamentu atiteks atsakovei. A. P. mirė(duomenys neskelbtini). Po A. P. mirties atsakovė pasiėmė mamą R.A. P. gyventi pas save, į(duomenys neskelbtini), nes, kaip nurodė, mama bijojo gyventi viena, namas buvo šaltas, sunku buvo apkūrenti.
Atsakovė A. K. 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius jos mamai R.A. P., tarnybai atsakovė nurodė, kad pastarąjį pusmetį pablogėjo jos mamos atmintis, orientacija, pradėjo nuolat klausinėti tų pačių klausimų (prijungta NDNT byla Nr. 28057), siuntime nustatyta diagnozė- demencija sergant Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Prieš NDNT įvertinimą R.A. P. buvo atliktas protinės būklės trumpas tyrimas, vadinamasis MMSE testas, nustatęs 14 balų įvertinimą, ir Belessed‘o demencijos skalės tyrimas, nustatęs vidutinį pablogėjimą (12 balų). 2017 m. balandžio 20 d. NDNT sudarė specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1240, kuriame nustatė diagnozę – demenciją sergant netipiška arba mišria Alzheimerio liga, vidutinį kognityvinį sutrikimą, sutrikusią atmintį, ypač trumpalaikę ir dabarties įvykiams, nurodė, kad R.A. P. savyje orientacija teisinga, vietoje ir laike orientuota iš dalies, mąstymo produktyvumas sumažintas, sunkiai koncentruoja dėmesį, sunkiai rašo ir atlieka aritmetinius veiksmus, nustatė nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.
Žemesnės instancijos teismas
R.A. P. toliau gyveno atsakovės namuose, nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (120 lovadienių) ir nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (16 lovadienių) buvo gydoma K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Teismo 2022 m. balandžio 20 d. posėdyje liudytoja apklausta J.J. Z. parodė, kad R.A. P. apie trejus metus nuo 2017 m. vidutiniškai po 10 dienų per mėnesį pagyvendavo jos namuose, to prašydavo P. dukra A., kai turėdavo kur nors išvykti ar turėdavo kitų reikalų, nes P. reikėjo pagalbos, padaryti valgyti, paduoti vaistus, pabūti, pabendrauti, P. būdavo neramu, ji bijodavo būti viena, pamiršdavo, kad jau išsivalė dantis, vėl eidavo valyti dantų, nerasdavo tualeto, buvo jau demencijos pradžia, neprisimindavo, kas ką tik buvo, bet daug kalbėdavo apie praeitį. Nurodė, kad apie turtą P. daug nekalbėjo, sakė, kad tėčiui daugiausia padėjo dukra A., ji pati turtu ir žeme visai nesidomėjo, žemės ūkio veikla nesirūpino, viską darė vyras, o jam mirus viską paliko A., ji pati po vyro mirties persikėlė pas dukrą A. R.A. P. mirė(duomenys neskelbtini). Duomenys apie R.A. P. gydymąsi ligoninėje, periodinį pagyvenimą pas J.J. Z., perkėlimas į senelių globos namus, patvirtina, kad NDNT nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis būtent dėl demencijos ir Alzheimerio ligos buvo pagrįstas, R.A. P. būti viena ir savarankiškai gyventi jau negalėjo, buvo priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros.
Atsakovei 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvo A. P. paliktą turtą. Kaip ir nurodė atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, ji suprato, kad tėvo įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine abiejų jos tėvų nuosavybe, pusė turto yra mamos nuosavybė, todėl siekiant įvykdyti tėvo valią reikėjo įforminti ir likusios turto dalies paveldėjimą. Tuo tikslu atsakovė kartu su R.A. P. vyko pas notarę R. V.. Notarė R. V., apklausta 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, parodė, kad P. buvo atvykusi pas ją kelis kartus, visada su dukra A. K.. Pirmą kartą pasirodė likus keletui dienų iki ginčo sandorių. Po pirmo apsilankymo buvo renkamos reikalingos sandoriui pažymos. Prieš sandorių sudarymą notarė smulkiai išsiaiškino, ko pageidauja R.A. P.. Pastaroji nurodė, kur yra žemė. P. sakė, kad nori atiduoti tą žemę dukrai, kuri su ja buvo atėjusi. Sakė, kad turi ir kitą dukrą, bet nori atiduoti šiai dukrai, nes visą amžių nenorėjo dirbti tos žemės, tik vyras toks buvo, prieš mirtį dar ketino pirkti žemės, jai ta žemė nereikalinga, nori atiduoti tam, kas ją dirba, sakė, kad dirba K., paveldėjusi po tėvo mirties. Notarė išaiškino smulkiai, kokiu būdu galima perduoti žemę - ar dovanojimo, ar testamento, ar išlaikymo iki gyvos galvos būdu. P. ramiai išklausė informaciją, sakė aiškiai, kad nori dovanoti, jokių abejonių nebuvo. A. P. gydymąsi pas psichiatrus jokios kalbos nebuvo, tai nieko ir nebūtų pakeitę. Notarė paklausė, ar P. gerai tą dieną (sandorių sudarymo dieną) jaučiasi, ar nevartoja vaistų, pastaroji sakė, jaučiasi gerai, vaistus vartoja, bet seni žmonės ir vitaminus laiko vaistais, P. sakė, kad tie vaistai jai jokio poveikio nedarė. Notarai neprivalo reikalauti iš klientų psichiatrų pažymos, tai netgi būtų laikoma neteisėtu veiksmu, ji tik patikrino neveiksnių asmenų registrą, ten P. nebuvo registruota.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2022 m. balandžio 20 d. posėdyje apklausti liudytojai paaiškino apie P. būklę paskutiniais jos gyvenimo metais ir jos valią turto atžvilgiu. L. Ž. K. (P. anūkas, ieškovės sūnus) parodė, kad P. atmintis buvo prasta dar iki senelio P. laidotuvių, ji neprisiminė, kad pašarvotas yra jos vyras, nuolat klausinėdavo tų pačių dalykų, kai pristatydavo savo žmoną, P. jau netrukus neprisimindavo, kad tai jos anūko žmona. P. nesuprato, kad jau nuolat apsigyveno pas dukrą A., sakydavo, kad ji tik svečiuojasi, greit grįš į(duomenys neskelbtini). S. P. sakė, kad žemę paliks dukroms per pusę, o techniką - tam, kas dirbs žemę. P. sakydavo – tik nesipykit dėl turtų, kad viskas būtų po lygiai. Liudytojas 2018 metais P. nekvietė į savo vestuves, nes ji buvo jau ligonis, jau buvo slaugos namuose.
Liudytoju apklaustas D. K. (ieškovės sūnus) parodė, kad 2017-2020 metais P. atmintis buvo prasta, ji neprisiminė, kad jos vyras yra miręs, kartais neatpažindavo paties liudytojo kaip savo anūko, neprisimindavo, kad pristatyta mergina yra anūko draugė, neprisimindavo ką tik įvykusių įvykių. Dėl valios turto atžvilgiu liudytojas paaiškino, kad P. sakydavo nesipykti dėl turtų ir viską dalintis po lygiai.
Liudytoja apklausta B.P. M. (P. pusseserė) parodė, kad Paškauskų bendri planai buvo, kad ūkio veikla būtų tęsiama, neišskaidyta, palikti ūkį tam, kas dirbs, net galvojo ne apie dukras, o apie kitą giminaitį, sesers sūnų, kuris buvo ūkininkas. Bet daug ūkio darbuose padėjo dukra A. su vyru. P. pritarė savo vyro valiai dėl turto palikimo. Žemės ūkio veikloje ji nedalyvavo, buvo namų šeimininkė. P. P. gyvenimo metais ji gyveno pas dukrą, liudytoja pasikalbėdavo su P. telefonu, skambindavo arba pati liudytoja P., arba dukra A. paskambindavo ir duodavo mamai pakalbėti. Kalbėdavo bendromis temomis, apie dovanojimą ir kitus turto reikalus nekalbėdavo. P. viską suprato, gerai orientavosi, gerai atsimindavo.
Liudytoju apklaustas Ž. K. (atsakovės sutuoktinis) parodė, kad Paškauskai gerai sutardavo visais klausimais, jų valia buvo palikti ūkį tam, kas juos žiūrės, kas dirbs ūkyje, dar 2016 metais apie tai kalbėjo, kad paliks A. (atsakovei). P. tam pritarė. P. nuo 2017 iki 2020 metų gyveno pas K., ji buvo aktyvi, mėgo bendrauti, orientavosi laike, normaliai viską suprasdavo. Patvirtino, kad P. periodiškai pagyvendavo pas Z., nes žmona blogai jausdavosi, jai reikėdavo poilsio, o P. norėdavo išeiti pasivaikščioti, o pas A., svetimoj vietoj nevaikščios, jai reikėjo pagalbos.
Liudytojų parodymų visuma vis dėlto neleidžia teismui daryti išvados, kad R.A. P. turėjo aiškią valią padovanoti jai priklausantį turtą dukrai. Iš liudytojų parodymų iškyla vaizdas, kad turto palikimo reikalus sprendė A. P., jis rašė testamentą, jis kalbėjo apie tai, kam bus paliktas ūkis ir žemė, jis formulavo siekį palikti tam, kas dirbs. Tuo tarpu P. tik pritardavo vyrui, neprieštaravo, savo aiškios nuomonės neturėjo, keleto liudytojų teigimu, akcentavo mintį, kad dukros pasidalintų turtą po lygiai, nesipyktų dėl turtų, notarės teigimu, išreiškė mintį, kad nenorėjo nei tos žemės, nei ūkio.
Ginčas kilo dėl R.A. P. sugebėjimo apskritai suprasti sudaromo sandorio esmę 2018 m. kovo 21 d. Tikslu atsakyti į šį klausimą byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, surinktos sveikatos istorijos pradedant nuo 2007 metų iš VšĮ Vilkaviškio PSPC, iš Kauno miesto poliklinikos, iš V. L. įmonės, iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos, ligos istorijos Nr. 082/18 ir Nr. 022/19 iš VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės; Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai iš NDNT Marijampolės teritorinio skyriaus.
Ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad R.A. P. dovanojimo sutarties pasirašymo metu (2018-03-21) sirgo įgyta silpnaprotyste - demencija sergant mišria Alzheimerio liga F00.2, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti ir kad R.A. P. nustatytas psichikos sutrikimas - demencija sergant mišria Alzheimerio liga - yra pastovaus pobūdžio ir neturi medicininės galimybės būti pagydomas.
Ekspertizės akte išdėstyta, kad šeimos gydytoja dar 2007 m. kovo 15 d. diagnozavo P. lėtinį galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą, 2007 m. gegužės 18 d. R.A. P. konsultavęs Kauno klinikų Neurologijos centro neurologas jai nustatė aterosklerozinės kilmės kraujagyslių pakitimus, 2009 m. kovo mėnesį dėl lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo paūmėjimo R.A. P. buvo gydyta stacionare (Vilkaviškio ligoninės nervų ligų skyriuje), 2016 m. gruodžio 5 d. šeimos gydytojos surašytame siuntime psichoneurologo konsultacijai nurodyta, kad R.A. P. diagnozuota kraujagyslinė demencija (F01) ir pažymėta labai sutrikusi atmintis ir orientacija, 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno klinikų neurologas R.A. P. diagnozavo kraujagyslinę encefalopatiją ir įrašė „atmintis sutrikusi“, 2016 m. gruodžio 14 d. R.A. P. konsultavo psichiatras A. M., pažymėjo sutrikusią atmintį, atliko R.A. P. MMSE testą (trumpas protinės būklės tyrimas), kuriame buvo gautas 21 balas (riba tarp lengvo ir vidutinio kognityvinio sutrikimo lygio), 2017 m. sausio 5 d. Vilkaviškio ligoninės neurologo išraše nurodytas žymus R.A. P. atminties sutrikimas (1abai blogėja atmintis) ir nustatyta smegenų audinio atrofija (pateikta KT tyrimo išvada). 2017 m. sausio 18 d. psichiatras A. M. nustatė R.A. P. diagnozę - Demencija sergant mišria Alzheimerio liga (F00.2), 2017 m. kovo 6 d. šeimos gydytoja pažymėjo R.A. P. atminties sutrikimus („greitai viską pamiršta“). 2017 m. balandžio 12 d. psichiatras A. M. R.A. P. atliko pakartotinį MMSE tyrimą, kuriame gauta 14 balų - vidutinis kognityvinis sutrikimas, taip pat atliktas R.A. P. būklės įvertinimas pagal Blessed‘o demencijos skalę, kurioje nustatytas vidutinis pablogėjimas, nurodyti orientacijos, savitvarkos ir labai ryškūs atminties sutrikimai, šioje formoje yra užrašyta, kad duomenis apie R.A. P. būklę suteikė jos dukra A. K.. 2017 m. gegužės 25 d. šeimos gydytoja užpildė R.A. P. slaugomo asmens anketą, kurioje pažymėjo, kad R.A. P. stebima sutrikusi orientacija ir sutrikęs gebėjimas mąstyti bei priimti sprendimus. Kartotinai R.A. P. psichiatras konsultavo 2017 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais bei 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. vasario 26 d. - visų psichiatro konsultacijų metu jai buvo pažymimi atminties sutrikimai, diagnozuota demencija sergant mišria Alzheimerio liga, skirtas specifinis gydymas. 2018 m. vasario 26 d. įraše paciento sutikimo gydymui formoje pasirašė ne R.A. P., o A. K. (dukra). 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais R.A. P. buvo gydyta K. G. slaugos ligoninėje, jai buvo nustatyti mąstymo, atminties ir orientacijos sutrikimai, įrašyta, kad anamnezės duomenys surinkti iš dukters, kuri nurodė, kad R.A. P. atmintis ir orientacija pradėjo trikti prieš 4-5 m., o prieš 2 metus, būklei ypač pablogėjus, psichiatras jai diagnozavo Alzheimerio ligą. Medicininiuose dokumentuose pateikti duomenys nurodo, kad R.A. P. sutrikusi atmintis jos dukters A. K. buvo patvirtinta 2017 m. balandžio 12 d. bei 2018 m. balandžio mėnesį, kuomet ji nurodė R.A. P. atminties sutrikimų pradžią prieš 4-5 metus - t. y. 2012 - 2013 metais ir žymų pablogėjimą prieš 2 metus - t. y. 2016 metais. Vėlesni įrašai yra jau po ginčo sandorių sudarymo. Ekspertai nurodė, kad remiantis turimais duomenimis, jau 2016 m. gruodžio 14 d. R.A. P. pažintinė veikla buvo aiškiai sutrikusi, atlikus MMSE testą jai buvo nustatyti demencijos (įgytos silpnaprotystės) reiškiniai riboje tarp lengvo ir vidutinio sutrikimo, o pakartojus MMSE testą 2017 m. balandžio 12 d. buvo nustatytas pažintinės veiklos pablogėjimas - konstatuotas vidutinis sutrikimas. Įvertinę tai, kad demencija neturi medicininės galimybės būti pagydoma, o taikomas gydymas gali tik pristabdyti demencijos progresavimą, ekspertai padarė išvadą, kad R.A. P. nuo 2016 m. gruodžio 14 d. sirgo įgyta silpnaprotyste, kuri vėliau dėsningai progresavo ir 2017 m. balandžio mėnesį jau buvo vidutinio sunkumo laipsnio.
2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje apklausta ekspertė V. M. patvirtino savo pateiktas išvadas, nurodė, kad P. neįgalumo lygio pažyma, protinės būklės tyrimas aiškiai rodo, kad pažintinių funkcijų sutrikimas progresavo nuo 2016 gruodžio 14 d. nustatyto 21 balo pagal MMSE testą (tarp lengvo ir vidutinio) iki 14 balų 2017 m. balandžio 12 d. - tai vidutinis sutrikimas, rodantis smarkų pablogėjimą. Demencijos diagnozė jau rašoma, kai MMSE testo balas yra mažiau kaip 20. Eilė gydytojų pacientę matė, nustatė jos būklę, vertino įgytą silpnaprotystę. Testai, tiek MMSE, tiek Blessed‘o skalė, yra pagalbinės priemonės šalia bendrojo gydytojo atlikto klinikinio vertinimo, tačiau testai padeda aiškiai nustatyti susirgimo laipsnį, testai yra naudojami NDNT tarnybos, kuri nustato slaugos poreikius. Todėl ekspertai pagal visumą duomenų konstatavo, kad praėjus metams nuo testų atlikimo, 2018 m. kovo 21 d., asmuo tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tai reiškia, kad toks asmuo nesugeba pilnavertiškai mąstyti, negali daryti pilnaverčių, objektyvių sprendimų. Sunkūs išgyvenimai, pvz., sutuoktinio mirtis, gali sukelti nerimą, kaip kad ir buvo P. nustatytas organinis nerimas, tačiau pačios demencijos laipsnio tai neįtakoja, nei didina, nei mažina. Nerimo sutrikimas nekeičia gebėjimo atlikti namų ruošos darbus, pažintinės veiklos. P. nustatytas susirgimas galėjo būti pagrindas apriboti jos veiksnumą tam tikrose srityse, konkrečiai sandorių sudarymo srityse, bet artimieji dėl to nesikreipė. Lygiai taip pat ir dėl regos sutrikimo, jeigu atliekant testo užduotis P. reikėjo akinių, ji, suprasdama savo veiksmus, būtų sakiusi, kad nemato. Ekspertė paaiškino, kad sirgdamas silpnaprotyste asmuo negali įvertinti jam sakomų dalykų, blogai fiksuoja gaunamą informaciją, jo priimami sprendimai gali būti nepagrįsti, neapgalvoti, asmuo nenumato pasekmių, negali apmąstyti visų sandorio aplinkybių, negali suprasti visų sandorių esmės. Net ir sudarydamas smulkius sandorius toks asmuo gali padaryti klaidų, nemokėti paskaičiuoti grąžos, patirti žalos.
Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis, pateikė gydytojos psichiatrės D. G. 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą, kurioje specialistė analizavo P. medicininiuose dokumentuose nurodytą informaciją ir ją vertino. Pažymėtina, kad D. G. nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą Teismo ekspertizės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jos išvada laikytina raštu pareikšta asmens, kurio tapatybė nepatvirtinta ir kuris nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nuomone. D. G. nurodė, kad 2007 m. darytuose įrašuose nėra jokių duomenų apie P. kognityvinių funkcijų bent kokį blogėjimą. Pirmasis įrašas 2016 m. gruodžio 5 d. „labai suprastėjo atminti, sutrikusi orientacija“ yra niekuo nepagrįstas, nenurodo orientacijos sutrikimo sunkumo, nei srities, kurioje trinka ta orientacija. Psichiatro pirmasis įrašas 2016 m. gruodžio 14 d. apie nepatikslintos demencijos diagnozę atspindi, kad galimai prasidėjusių demencijos požymių pobūdis nėra aiškus. 2017 m. sausio 5 d. Vilkaviškio ligoninės neurologo įrašas, kad labai blogėja atmintis, ypač dabarties įvykiams, nesuteikia jokios informacinės prasmės, nurodo tik tikslų atminties sutrikimo pobūdį - tik trumpalaikei informacijai, tačiau pagal MMSE skalę (21 balas) tai tik lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas. Gyd. psichiatrė čia iškelia versiją, kad frazės perskaitymo užduoties MMSE teste P. galėjo nesugebėti atlikti dėl medicininiuose įrašuose minimos regos patologijos. Lygiai tokią pačią regos patologijos versiją D. G. nurodo ir dėl 2017 m. balandžio 12 d. gauto MMSE testo rezultato, kuris buvo 14 balų. Tačiau, kaip minėta, ekspertė V. M. teismo posėdyje į šią versiją atsakė, kad P., jeigu buvo suprantanti savo veiksmus, turėjo jau atlikdama testą pasakyti, kad nemato, kas parašyta. Tai galėjo pasakyti ir tiriamosios dukra A. K., jeigu žinojo, kad mama nešioja akinius, neleisti atlikti testo be akinių. Tačiau tokių pastabų neužfiksuota.
Gydytoja D. G. teigia, kad 2017 m. gegužės 25 d. šeimos gydytojo įrašai apie P, kad jos „sąmonė pritemusi“ ir kad ji „valgo pati, rijimas geras, pati apsirengia“, yra vienas kitam prieštaraujantys, nes asmuo, kurio sąmonė pritemusi, tikrai nepajėgus valgyti, rengtis, judėti, suvokti higieną. Todėl, gydytojos nuomone, nėra teisinga pomirtinėje ekspertizėje vertinti asmens galėjimą suvokti savo veiksmus tik iš medicininės dokumentacijos, kurioje yra netikslumų, prieštaravimų. Teismas šiuos argumentus atmeta, nes vienas kitam prieštaraujančių teiginių neįžvelgia, sąmonės „pritemimas“, nevisiškas aiškumas nėra kliūtis valgyti ir apsirengti, o formalaus pobūdžio netikslumai, medicininės kortelės tvarkymo, įrašų darymo klaidos, nepaneigia pačių pacientės būklės įvertinimų esmės.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Eksperto išvada turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43–45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas).
Šioje byloje pateikta eksperto išvada, kaip minėta, yra kategoriška, todėl laikytina tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (liudytojų Z., K., K., M. parodymams). Net ir gydytojos D. G. pateiktas rašytinis liudijimas iš esmės nepaneigia ekspertų išvados dėl P. kognityvinių gebėjimų lygio, ypač dėl pastovaus, ilgą laiką stebėto ir fiksuoto trumpalaikės atminties sutrikimo.
Teismo vertinimu, P. nustatyti trumpalaikės atminties sutrikimai, negalėjimas atsiminti ką tik buvusių įvykių, negalėjimas pakartoti trijų neseniai pasakytų žodžių (MMSE tyrimas), būtent ir leidžia daryti išvadą, kad sandorių sudarymo metu ji negalėjo suprasti, ką aiškina notarė, nes notarės paaiškinimai apie tris galimus sandorių variantus buvo ilgesni ir sudėtingesni, negu trys žodžiai. Aplinkybė, kad P. atsakydavo suprantanti, kas jai aiškinta, neįrodo, kad ji tikrai suprato sudaromo sandorio esmę. S. P. 2018 m. kovo 21 d. buvusius kognityvinius gebėjimus su nevisiškai aiškia jos motyvacija ir valia paliekamo turto atžvilgiu, darytina išvada, kad ginčo sandoriai negali būti laikomi sudarytais asmens, laisvai apsisprendusio ir išreiškusio savo valią.
Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008) nustatant jau mirusio asmens gebėjimą suprasti savo atliktų veiksmų prasmę ir juos sąmoningai valdyti, yra būtina išanalizuoti du savarankiškus kriterijus – medicininį ir juridinį. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje sprendžiant dėl sandorių galiojimo, nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis - ir ekspertai pateikė išvadą, kad asmuo negebėjo suprasti savo veiksmų, ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nebuvo tvirtos motyvacijos ir nuomonės, kaip tvarkyti savo turtą, o kasdieniame gyvenime jau buvo nustatytas nuolatinės priežiūros ir pagalbos poreikis, asmuo savarankiškai pilnavertiškai gyventi jau negalėjo, buvo priklausomas nuo kitų asmenų, galėjo būti įtakojamas jų lūkesčių, norų. Tai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti, dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais (CK 1.89 straipsnis).
Sandorius panaikinus, turtas grąžinamas į mirusios R.A. P. palikimo turto masę, kad galėtų būti sprendžiamas paveldėjimo klausimas (CK 6.146 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo prievolė.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1337 Eur žyminio mokesčio, 400 Eur už advokato pagalbą ir 386,50 Eur išlaidų už ekspertizės išvadą, iš viso 2 123,5 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 30,68 Eur, suapvalinus 31 Eur. Jos priteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis 2018 m. kovo 21 d. notarės R. V. patvirtintas dovanojimo sutartis: notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis R. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi(duomenys neskelbtini)., padovanojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)
Taikyti restituciją ir grąžinti turtą į mirusios R. A. P. paveldimo turto masę.
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2123,50 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.