Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2462-1202/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2025-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1200-1202/2025Nutartis · 2025-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
e1-2462-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46751-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-2462-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46751-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.23.1.1; 2.12.1.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. lapkričio 29 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), užspaudžiamame maišelyje 5,095 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,6 %, iki tol, kol 2024 m. lapkričio 29 d. apie 13.35 val. apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. lapkričio 30 d. įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Įtarimo esmė ir turinys jam yra išaiškintas bei suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltę visiškai pripažįsta. Anksčiau nėra teistas. Nėra įrašytas psichiatro ar narkologo įskaitose, dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. 2024 m. lapkričio mėn. pradžioje dienos neatsimena per internetinę programą „(duomenys neskelbtini)“ surado grupę, kurioje susipažino su narkotinių medžiagų pardavėju (kurio duomenų nepamena ir jo duomenys jo telefone nėra išlikę), tada pas jį užsakė augalinės kilmės medžiagą (marihuaną). Užsakė 7 gramus, už prekę sumokėjo 175 Eur, tai yra, pervedė į kripto valiutos sąskaitą iš savo kripto valiutos sąskaitos. Kai buvo pervesti pinigai jis į savo telefoną „Iphone“ gavo nuorodą su nuotrauką, kur yra padėta prekė. Tada jis nuvyko į miesto centrą kažkur tai prie (duomenys neskelbtini) ir paėmė prekę. Būtent iš kurios vietos neprisimena ir parodyti negali. Narkotinę augalinės kilmės medžiagą nupirko sau, ją laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. lapkričio 29 d. apie 13.35 val., policijos pareigūnai atvyko į jo namus ir minėtą medžiagą aptiko, tai yra, ant stalo policijos pareigūnai pastebėjo suktinę su augalinės kilmės medžiaga, po ko paklausė jo, ar jis turi dar draudžiamų daiktų. Tada jis iš po spinteles ištraukė plastikinį maišelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga bei atidavė ant stalo gulėjusią dėžutę, kurioje buvo likučiai augalinės kilmės narkotines medžiagos. Minėtą medžiagą laikė sau, nes retkarčiais parūko. Jos niekam nepardavinėjo. Visą laiką narkotinę medžiagą perka per internetinę programą „(duomenys neskelbtini)“, nes mano, kad tai yra saugiau (1 t., el. b. l. 94-97).

2025 m. gegužės 13 d. įtariamojo A. G. apklausos protokole nurodyta, kad galutinį pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmę suprato. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai ir nori parodyti, kad įvykio dieną jo motina iškvietė pareigūnus į jų namus, atvykę pareigūnai įėję į kambarį pajautė žolės kvapą, tada jo paklausė, ar turi narkotinių medžiagų ir jis pareigūnui geranoriškai atidavė maišelį su viduje buvusia medžiaga. Narkotines medžiagas pirko iš ko neatsimena, pirko išimtinai savo naudojimui, nes tada vartodavo marihuaną. Dėl padaryto labai gailisi, šiuo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja, įsidarbino (duomenys neskelbtini)– dirbs su (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Dėl padaryto labai gailisi (2 t., el. b. l. 32-35).

2025 m. gegužės 8 d. liudytojo V. G. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 29 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) G. K. apie 13.35 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo A lygio iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos sūnus (duomenys neskelbtini) m. turi (duomenys neskelbtini) minčių, sutriko psichika. Užsidarė kambaryje. Pranešėja baiminasi, kad gali sau kažką pasidaryti. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko I. G., nurodė, kad jos sūnus užsidarė kambaryje, jiems pasibeldus į kambario duris, jas atidarė asmuo – A. G., iš kambario sklido kvapas, primenantis marihuaną. Paklausus jo ar jis vartoja narkotines medžiagas, A. G. pripažino rūkęs marihuaną. Įėjus į kambarį, ant stalo, buvo pastebėta suktinė su galimai marihuanos likučiais, taip pat svarstyklės. Jie jo paklausė, ar turi bute dar narkotinių medžiagų, į ką A. G. iš po spintos ištraukė plastikinį maišelį su, galimai, narkotine medžiaga. A. G. prisipažino, kad narkotinės medžiagos priklauso jam, paaiškino, kad marihuaną vartoja pusę metų. Kadangi A. G. yra jo pažįstamas, siekiant išvengti interesų konflikto, įvykis buvo perduotas ekipažui (duomenys neskelbtini), juos išsiuntė į kitą įvykį, ir kiek atsimena kitame ekipaže dirbo naujokai, todėl jie iš jų, galimai, narkotines medžiagas, paėmė pagal savanorišką daiktų pateikimo protokolą, kodėl nebuvo atlikta apžiūra ar kitas veiksmas negali pasakyti (2 t., el. b. l. 7-10).

2024 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 29 d., apie 13.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ekipažas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. G. ir (duomenys neskelbtini) G. K. aptiko suktinę su, kaip įtariama, marihuanos likučiais. Taip pat buvo rasta svarstyklės ir plastikinis maišelis su, galimai, narkotine medžiaga – įtariama, marihuana. Minėti daiktai priklauso A. G. (1 t., el. b. l. 5-11).

2025 m. gegužės 8 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga polietileniniame maišelyje, aptiktame pas įtariamąjį A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 5,095 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,6 %.

2. Juodos spalvos plastikinėje dėžutėje, aptiktoje pas įtariamąjį A. G. namuose, (duomenys neskelbtini), miltelių likučiuose rasta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų.

3. Savadarbės suktinės nuorūkoje, aptiktoje pas įtariamąjį A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta psichotropinės medžiagos – ?9 – tetrahidrokanabinolio pėdsakų.

4. Rankų nuoplovoje nei narkotinių nei psichotropinių medžiagų, ar jų pėdsakų nerasta (1 t., el. b. l. 171-175).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį.

Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos patenkančios į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 5 punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktą, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, o dideliu kiekiu daugiau kaip 500 g, specialisto išvadoje nustatytas 5,095 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis, nežymiai viršija numatytą nedidelio kiekio (5 g) ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos (500 g).

Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo faktą, teigė, kad kaltinime minimu laiku atvykę pareigūnai įėję į kambarį pajautė narkotinės medžiagos kvapą, tada jo paklausė, ar turi narkotinių medžiagų ir jis pareigūnui geranoriškai atidavė maišelį su viduje buvusia medžiaga. Narkotines medžiagas pirko tik savo naudojimui. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir liudytojo ((duomenys neskelbtini)) V. G. apklausos protokolas, 2024 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė kaltinamojo A. G. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuota narkotine medžiaga. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog narkotine medžiaga A. G. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad A. G. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėta narkotinę medžiagą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. lapkričio 29 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), užspaudžiamame maišelyje 5,095 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,6 %, iki tol, kol 2024 m. lapkričio 29 d. apie 13.35 val. apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti dalimis (2 t., el. b. l. 44-49).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. G. ankščiau nebuvo teistas (1 t., el. b. l. 190-192), baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 73-76), dirba (1 t., el. b. l. 195-196). Duomenų apie A. G. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi A. G. skirtina 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudos bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

A. G. dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 29 d., 13.28 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d., 09.11 val. (viena diena) (1 t., b. l. 120-124; 132-134), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL (300 Eur) dydžio baudai (pagal naują BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio redakciją įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir laikyti, kad likusi bausmė yra 28 MGL (1400 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis A. G., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą leisti sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas, dirbantis, auginantis (duomenys neskelbtini) vaiką, baudas už administracinius nusižengimus (baudas sumokėjęs), daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 4 mėnesių terminą ir suteikti galimybę kaltinamajam tinkamai savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

IV. Kiti klausimai

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (1 t., el. b. l. 105-108) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Juodos spalvos indelis su joje esančia suktine ir, galimai, narkotinės medžiagos likučiais; juodos spalvos svarstykles; užspaudžiamas plastmasinis, permatomas maišelis su joje esančia, galimai, narkotine medžiaga; dėžutė su, galimai, narkotinės medžiagos likučiais – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- A. G. nuoplova nuo abiejų rankų delnų paviršių ir tarp pirštų – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Likusi augalinės kilmės medžiaga – kanapės 4,720 g – supakuotos į užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką ir perduotas į (duomenys neskelbtini)– vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis bei svarstykles perduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 29 d., 13.28 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d., 09.11 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti šešių MGL dydžio baudai laikyti, kad likusi bausmė yra 28 MGL (1400 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Juodos spalvos indelį su joje esančia suktine ir, galimai, narkotinės medžiagos likučiais; juodos spalvos svarstykles; užspaudžiamą plastmasinį, permatomą maišelį su joje esančia, galimai, narkotine medžiaga; dėžutę su, galimai, narkotinės medžiagos likučiais – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- A. G. nuoplovą nuo abiejų rankų delnų paviršių ir tarp pirštų – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Likusią augalinės kilmės medžiagą – kanapes 4,720 g – supakuotas į užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką ir perduotas į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis bei svarstykles perduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

A. G. išaiškinti, kad:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. G. taip pat išaiškinti, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Justas Pažarskis