Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-372-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
e2S-372-544/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00800-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
J. V. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.e2S-372-544/2019

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00800-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.1.7.12; 3.2.8.4; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-187-477/2019 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. V. P. ir atsakovės J. V. P. priešieškinį ieškovui D. P., esant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų patvirtinimo be bendrasavininko sutikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. P. pareiškė ieškinį atsakovei J. V. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendrasavininkės sutikimo ir prašė patvirtinti „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2015 m . rugpjūčio 31 d. matininko Š. P. be atsakovės (sklypo bendraturtės) J. V. P. sutikimo.

2. Atsakovė J. V. P. pareiškė priešieškinį ieškovui D. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendrasavininko sutikimo, kurį prašė išnagrinėti su pradiniu ieškiniu; padalinti žemės sklypą 20,8285 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), pagal parengtą 2018-11-16 matininko A. L. sklypo padalinimo schemą.

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas ieškovo D. P. atsisakymas nuo ieškinio, kuriame jis nurodė, kad, susipažinęs su priešieškiniu ir jo priedais, patikslino Žemės sklypo dalių atidalijimo planą. Patikslintą planą pateikus atsakovei, ji su juo sutiko ir pasirašė. Kadangi tarp šalių neliko ginčo, ieškovas nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų atsakovei dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendrasavininkės sutikimo ir bylą prašo nutraukti. Nutraukus bylą ieškovas prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 1013,67 Eur už kadastrinius matavimus, 500 Eur už atidalijimo plano parengimą ir 300 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019 m. vasario 20 d. buvo gautas atsakovės J. V. P. atsisakymas nuo priešieškinio, kuriame ji nurodė, kad ieškovas atsižvelgė į jos pretenzijas ir parengė naują žemės sklypo dalių atidalijimo planą pagal priešieškinyje atsakovės pateiktą schemą, kurį šalys pasirašė. Atsakovė nurodė, kad ji, kaip ir ieškovas, atsisako nuo priešieškinio bei sutinka, kad byla būtų nutraukta bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas pagal pateiktus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. vasario 21 d. nutartimi šalių prašymus patenkino, priėmė jų atsisakymus nuo ieškinio ir priešieškinio, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo valstybei 416 Eur bylinėjimosi išlaidų bei grąžino ieškovui 46,97 Eur žyminio mokesčio dalį.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovės prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 1/3 dalį išlaidų už kadastrinius matavimus 1013,67 Eur (viso šių išlaidų buvo 3500 Eur); už atidalijimo sklypo plano parengimą 500 Eur; 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su priešieškiniu pateikė atsidalinimo schemą, o ne žemės sklypo atsidalinimo planą. Tokį planą parengė jis, atsakovė jį pasirašė, tačiau už plano parengimą nemokėjo.

7. Atsakovės atstovas prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1166, iš kurios duomenų matyti, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei J. V. P. buvo 416,00 Eur išlaidų.

8. Įvertinęs ieškinyje, priešieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus sklypo pasidalijimo planus bei schemą, galutinį proceso rezultatą (byla nutraukiama ieškovui sutinkant suformuoti sklypą pagal atsakovės siūlomą sklypo padalinimo schemą), teismas konstatavo, kad byla nutraukiama ne todėl, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, o dėl to, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė ir sutiko su atsakovės siūlomu ginčo sprendimo variantu. Todėl buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo nepriteisti iš ieškovo valstybei 416 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovei suteikta antrine teisine pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktus dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

9. Teismas nepripažino CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus, už plano parengimą ir jų iš atsakovės ieškovui nepriteisė. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos susidarė dar iki bylos iškėlimo, jos susidarė ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme, jos neišvengiamai būtų patirtos, net jei sklypo savininkui nereiktų spręsti ginčo teisme.

10. CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto 75 procentus nuo už ieškinį sumokėtų 75 Eur žyminio mokesčio arba 56,25 Eur, bet iš jo priteisė valstybei priteisė 9, 28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai). Teismas ieškovui grąžintino žyminio mokesčio sumą sumažino išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, suma ir nutarė ieškovui grąžinti 46,97 Eur žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovas D. P. panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį dėl 416 Eur bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo, klausimą išspręsti iš esmės, nes ši nutarties dalis neteisėta ir nepagrįsta.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio, 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, kitas bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą reglamentuojančias CPK normas ir be pagrindo nepripažino, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą ieškovui nulėmė atsakovės nesutikimas su ieškinio pagrindą sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir savo pasiūlymo dėl sklypo padalijimo nepateikimas iki ieškinio pareiškimo.

13. Apelianto nuomone, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į šalių elgesio tinkamumą ir nepakankamai įvertino priežastis, lėmusias jų atsiradimą. Siekdamas išspręsti ginąą, ieškinį pareiškė ieškovas, atsakovė pasirašė ieškovo parengtą planą, todėl turėjo būti pripažinta, kad byloje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai. Šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Byla išspręsta abiejų šalių naudai, nes, teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio bei nutraukus bylą, nebereikės atsakyti nei prieš ieškinį, nei prieš priešieškinį. Nežiūrint to, teismas išsprendė tik atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, bet visiškai nepriteisė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nesivadovavo teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012, Nr. 3K-3-464/2013, 3K-3-214/2014, 3K-3-375-916/2015.

15. Nors atsakovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau ji pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iki teismo sprendimo priėmimo ir tuo pagrindu buvo atsisakyta ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, turėjo priteisti ieškovui iš atsakovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei susijusias su žemės sklypo kadastriniais matavimais, planų parengimu.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą NŽT prie ŽŪM prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, vadovautis įstatymais, teisingumo ir protingumo principais.

17. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodo, kad ji nesutiko su ieškovo parengtu ir siūlomu pasirašyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nes jis numatė vertingiausią žemės sklypo dalį paskirti ieškovui. Atsiliepime ir priešieškinyje ji nurodė siūlomo projekto neteisingumą ir pateikė savo siūlomą sklypo padalijimo schemą, su kuria sutiko ieškovas, pagal ją parengė naują planą ir atsisakė ieškinio. Jei ieškovas į jos pretenzijas būtų atsižvelgęs anksčiau ir neteikęs jai pasirašyti bei teismui nesąžiningo sklypo formavimo projekto, ginčo ir bylinėjimosi išlaidų iš viso nebūtų buvę. Pažymėjo, kad ji taip pat turėjo kelionės išlaidų, išlaidų, susijusių su žemės sklypo padalijimo schemos rengimu, bet jas patvirtinančių duomenų į bylą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti civilinę bylą, kai šalys atsisakė ieškinio ir priešieškinio, o teismas atsisakymus priėmė, dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės šalims atsisakius ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų patvirtinimo be bendrasavininko sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovui bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė todėl, kad, įvertinęs ieškinyje, priešieškinyje pareikštus reikalavimus, pateiktus sklypo pasidalijimo planus bei schemą, galutinį proceso rezultatą (byla nutraukiama ieškovui sutinkant suformuoti sklypą pagal atsakovės siūlomą sklypo padalinimo schemą), konstatavo, jog byla nutraukiama ne todėl, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, o dėl to, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė, nes sutiko su atsakovės siūlomu ginčo sprendimo variantu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant šios bylos kontekstą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

21. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat vadovaujasi kasacinio teismo praktika, nurodyta nutarties 23 punkte, bei panašiose bylose, tačiau kasacinio teismo išaiškinimus, neatsižvelgdamas į tam tikrų faktinių aplinkybių skirtingumą, interpretuoja sau naudinga linkme. Todėl atskirojo skundo argumentai apie tai, kad teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, vertinami nepagrįstais.

25. Byloje nustatyta, kad šalys yra ginčo sklypo bendraturčiai ir kad tarp jų buvo kilęs ginčas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tame sklype. Pagal bylos duomenis, tarp šalių ginčo byloje nagrinėjamu klausimu nebuvo kilę iki tol, kol 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT prie ŽŪM patikrinimo metu nustatė, kad šalims suprojektuotuose žemės sklypuose miško žemės naudmena sudaro daugiau nei 92 procentus. Klaida buvo padaryta ne dėl šalių netinkamo veikimo (neveikimo), tačiau po to, kai paaiškėjo, kad nustatant bendraturčiams tenkančias sklypo dalis turi būti atsižvelgiama į valdomoms žemės dalims tenkančią žemės ir medynų tūrio vertę. Būtent dėl šios priežasties atsakovė nesutiko su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu ir rengiamame plane nepasirašė. Pagal bylos duomenis sektų, kad ieškovas su ieškiniu pateikė sklypo atidalijimo variantą neįvertinęs valdomai sklypo daliai tenkančios žemės ir medynų tūrio vertės, o atsakovės pateikta schema buvo parengta labiau įvertinus šį kriterijų, atsakovas su atsakovės pasiūlymu iš esmės sutiko, parengė schemą beveik atitinkantį planą, kurį atsakovė pasirašė ir tarp šalių ginčo neliko. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad byla nutraukta ne todėl, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, o dėl to, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė, nes sutiko su atsakovės siūlomu ginčo sprendimo variantu. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo teisinio pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet buvo pagrindas iš ieškovo priteisti išlaidas valstybei, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos suteikimu ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš bylos duomenų yra nustatytos ir kitos aplinkybės, sudariusios pagrindą nepriteisti ieškovui iš atsakovės dalies jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1013,67 Eur už kadastrinius matavimus, 500 Eur už atidalijimo plano parengimą ir 300 Eur už advokato suteiktas paslaugas. Šalims priklausančio 20.8285 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 24.9900 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl dalies 24.9900 ha žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių šioje byloje ginčas nebuvo sprendžiamas. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad 3500 Eur ieškovas yra sumokėjęs 2014 metais dar iki ginčo kilimo ir už 24.9990 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. 2018 m. gruodžio 6 d. mokėjimo dokumentai patvirtina, kad 500 Eur už FPP rengimą ir papildomą dokumentų suruošimą teismui ieškovas sumokėjo. Nurodoma, kad tai dalinis apmokėjimas, kad tai 1/3 dalis, kurią turėtų atlyginti atsakovė, tačiau nepateikti įrodymai, kokia yra visa paslaugos kaina. Taigi, negalima patikrinti, ar tai tikrai atsakovei tenkanti mokėti dalis, jei išlaidas būtų pagrindas priteisti. Šalims turi būti atlyginamos nustatytu terminu į bylą pateiktais įrodymais pagrįstos ir realiai patirtos toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos.

27. Pažymėtina, kad atsakovė yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, todėl jos pareiga yra prisidėti prie ieškovo turėtų bendro turto valdymo, naudojimo, išlaikymo išlaidų proporcingai valdomai nuosavybės teise turto daliai, įskaitant ir išlaidas už sklype atliktus kadastrinius matavimus, bendro turto atidalijimo plano parengimo išlaidas.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų, neturinčių esminės reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė