Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-02-23 · Administracinė byla Nr. I1-373-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-23Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
I1-373-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02246-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-373-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02246-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 4310 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019-05-21 iki 2020-04-18 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) kamerų tipo patalpoje Nr. 8 kartu su rūkančiu asmeniu V. I. bei kitais nuteistaisiais (3 – 4 asmenimis, neskaitant pareiškėjo). Rūkantis nuteistasis kėlė pareiškėjui daug nepatogumų tiek rūkydamas kameroje, tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose. Rūkydamas nuteistasis kenkė ir žalojo pareiškėjo sveikatą. Tiek pareiškėjas, tiek ir rūkantis asmuo teikė prašymus pataisos namų administracijai, kad nebūtų laikomi kartu, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (21-24 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas buvo raštiškai supažindintas su Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 3 punktu ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kad bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Nesilaikant šių punktų bus baudžiamas drausmine tvarka. Visi nuteistieji, atliekantys bausmę Marijampolės PN yra supažindinti su minimu įstatymu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teisės aktai nenumato rūkymo patalpų įrengimo kamerų tipo patalpose. Gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą ir dėl vedimo į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas jokių duomenų nepateikė, kad jis yra nerūkantis, Marijampolės PN tokių duomenų nekaupia ir nesaugo. Teisės aktai nenumato į kameras skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN psichologę dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, tai taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė, dėl ko ir neturtinė žala yra negalima.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas manipuliuoja ir teise kreiptis į teismą dėl tariamų teisių pažeidimo. Pareiškėjas galėjo kreiptis į Marijampolės PN administraciją prašydamas suteikti tokias sąlygas, dėl kurių tariamai jaučia išgyvenimus, tačiau to nedarė. Pareiškėjas pasinaudojo galimybe iškilusią problemą spręsti ne bendradarbiavimo ir kompromiso būdu, o teisminio ginčo būdu. Patikrinus Marijampolės PN esančią pareiškėjo asmens bylą, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-05-21 iki 2020-04-14 į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad laikomas su rūkančiais asmenimis, kad būtų vedamas į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, perkeltas į kitą kamerą, nėra kreipęsis.

Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas O. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 4310 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-05-21 iki 2020-04-18. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Higienos normos 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-05-21 iki 2020-04-18 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų kalėjimo režimo kameroje Nr. 8 (25-26 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad kameroje su juo kartu buvęs asmuo V. I. rūko tiek kameroje, tiek ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjas priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Atsakovo atstovas aplinkybės, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, neginčija. Be to, šią aplinkybę patvirtina asmens sveikatos istorijos įrašai, kurioje prie žalingų įpročių rūkymas nenurodytas (36 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1297-624/2020, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

Byloje pateiktas pareiškėjo 2020-03-30 prašymas Marijampolės PN direktoriui (5 b. l.), kuriame jis prašė paaiškinti „kodėl administracija ignoravo V. I. prašymą Nr. 49/07-1615(389) 2019-06-14, kad jis rūkantis. Kodėl nebuvo priimtos jokios priemonės, kad jis galėtų parūkyti atskirai nuo manęs. Kodėl aš iki šiol priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais ir kameroje ir lauke pasivaikščiojimo metu“. Marijampolės PN direktoriaus 2020-04-06 raštu Nr. 20/07-399 atsakyta pareiškėjui į jo prašymą (7 b. l.). Šiame rašte pareiškėjui paaiškinta skundų teikimo tvarka bei kur draudžiama rūkyti. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad „jeigu patalpoje nuteistasis nesilaiko šio draudimo prašome nedelsiant kreiptis į administraciją dėl poveikio priemonių taikymo“. Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Marijampolės PN administraciją su prašymais kreipėsi kartu su juo buvę kameroje asmenys V. I. ir A. T.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios šių asmenų prašymų kopijos. V. I. prašė perkelti jį į kitą kamerą, kad galėtų rūkyti (6 b. l.), o A. T. prašė nelaikyti jį kartu kameroje su rūkančiu asmeniu (53 b. l.). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, nes tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas 2020-12-23 rašte Nr. 9/07-14846 (51 b. l.). Iš nurodytų raštų matyti, kad Marijampolės pataisos namai buvo informuoti kameroje Nr. 8 kalinčių asmenų, kad šioje kameroje laikomas nuteistasis V. I. kameroje rūko. Šią aplinkybę atsakovo atstovui nurodė ir pats V. I.. Teismas buvo įpareigojęs atsakovo atstovą pateikti rašytinius įrodymus ar paaiškinimus ar buvo tikrintos V. I. nurodytos aplinkybės, ar buvo rasta kameroje Nr. 8 tabako gaminių. Marijampolės PN 2020-12-23 rašte Nr. 9/07-14846 (51 b. l.), adresuotame teismui, nurodė, jog 2019-06-14 pataisos įstaigos pareigūnai nevykdė nei planinės, nei neplaninės kratos kameroje Nr. 8.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Atsakovo atstovas iš pareiškėjo bei kitų kameroje Nr. 8 laikomų nuteistųjų gavęs informacijos apie tai, kad šioje kameroje laikomas asmuo rūko, nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimai daromam pažeidimui, kuriuo pažeidžiama pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Atsakovo atstovas į gautus prašymus formaliai atsakė, kad rūkantis asmuo gali būti nubaustas, o pareiškėjui bei kitam nerūkančiam asmeniui paaiškino, kad jie gali kreiptis į administraciją dėl poveikio priemonių taikymo rūkančiam asmeniui. Tačiau minėtais prašymais tiek pareiškėjas, tiek ir kitas nuteistasis informavo atsakovo atstovą apie kameroje rūkantį asmenį, o rūkantis asmuo pats nurodė jog jis kameroje rūko, bet Marijampolės PN administracija nevykdė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, bei gavę informacijos, kad kameroje Nr. 8 nuteistasis gali turėti tabako gaminių, šios informacijos nepatikrino.

Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).

Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad ginčo laikotarpiu kartu su juo laikomas kitas nuteistasis kameroje rūkė. Pareiškėjas taip pat kartu su skundu pateikė ir jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Nors pats pareiškėjas į atsakovą su prašymu nelaikyti jo kartu su rūkančiu asmeniu kreipėsi tik 2020-03-30, tačiau kaip minėta anksčiau, kamerų tipo patalpose draudžiama ne tik rūkyti, bet ir laikyti tabako gaminius, todėl atsakovui gavus informacijos apie kameroje rūkančius asmenis, kyla pareiga užkirsti kelią daromam pažeidimui ir imtis priemonių, kad kameroje laikomi nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Kaip matyti iš V. I. (6 b. l.) ir A. T. (53 b. l.) prašymų, atsakovo atstovas informaciją apie kameroje Nr. 8 rūkantį asmenį gavo 2019-06-14, todėl jau tuo metu turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad šioje kameroje esantys nuteistieji ne tik nerūkytų, bet ir nelaikytų tabako gaminių. Įvertinus anksčiau paminėtus tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis kameroje laikotarpiu nuo 2019-06-14 iki 2020-04-18 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, pripažintini pagrįstais.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (Žin., 2011, Nr. 29-1384, redakcija galiojusi iki 2020-12-22), 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema.

Atsižvelgiant į Taisyklių nuostatose pasivaikščiojimo kiemams nustatytus įrengimo reikalavimus, t. y. kad tai yra kameros su iš dalies atviru stogu, spręstina, kad uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemas laikytina bendro naudojimo patalpa, kuriai taikytinos ankščiau nurodytų Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą užtikrinti nerūkančių asmenų teisių apsaugą.

Kaip minėta, teismų praktikoje reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus atsakovo atstovo pareiga įrengti specialias rūkymui skirtas patalpas (vietas). Atsakovo atstovas 2020-12-23 rašte Nr. 9/07-14846 (51 b. l.) nurodė, kad nuteistiesiems tik pasivaikščiojimo kiemeliuose galima rūkyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su kitais kameroje buvusiais asmenimis, tarp jų ir su rūkančiu asmeniu. Pareiškėjas iki 2020-03-30 su prašymu dėl jo vedimo pasivaikščioti su nerūkančiais asmenimis, į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas, gavęs pareiškėjo prašymą 2020-03-30, neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų sąlygas pasivaikščiojimo metu nebūti šalia rūkančių asmenų, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2020-03-30 iki 2020-04-18 atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose buvo kalinamas 310 dienų gyvenamojoje kameroje, bei iš jų 20 dienų vedamas ir į pasivaikščiojimo kiemelį kuriuose buvo rūkoma, taip pat į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą ankščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1297-624/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4204-968/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 600 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 4310 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas