Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-22 · Administracinė byla Nr. TA-1141-629/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-23Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
TA-1141-629/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02246-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-1141-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02246-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas O. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 310 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis – kamerų tipo patalpoje Nr. 8 kartu su rūkančiu asmeniu V. I. bei kitais nuteistaisiais (3–4 asmenimis, neskaitant pareiškėjo). Rūkantis nuteistasis kėlė pareiškėjui daug nepatogumų rūkydamas tiek kameroje, tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose. Rūkantysis kenkė ir žalojo pareiškėjo sveikatą. Tiek pareiškėjas, tiek ir rūkantis asmuo teikė prašymus pataisos namų administracijai, kad nebūtų laikomi kartu, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teisės aktai nenumato rūkymo patalpų įrengimo kamerų tipo patalpose. Gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą ir dėl vedimo į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis yra nerūkantysis, Marijampolės PN tokių duomenų nekaupia ir nesaugo. Teisės aktai nenumato pareigos nuteistuosius į kameras skirstyti pagal tai, ar jie yra rūkantieji. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN psichologą dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, tai taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė, dėl ko ir neturtinė žala negalėjo kilti. Patikrinus Marijampolės PN esančią pareiškėjo asmens bylą, nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad yra laikomas su rūkančiais asmenimis, vedamas į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, perkeltas į kitą kamerą, nėra kreipęsis.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikymo Marijampolės PN laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 str. 4 d. nuostatas, kurios taikytinos ir pataisos įstaigoms), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016), taip pat akcentavo pareiškėjo pareigą kreiptis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1297-624/2020).

7. Nurodė, kad atsakovo atstovas aplinkybės, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, neginčijo. Be to, šią aplinkybę patvirtino įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, kurioje prie žalingų įpročių rūkymas nenurodytas.

Šalies argumentai

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. pateikė prašymą Marijampolės PN direktoriui, kuriame prašė paaiškinti „kodėl administracija ignoravo V. I. prašymą Nr. 49/07-1615(389) 2019 m. birželio 14 d., kad jis rūkantis. Kodėl nebuvo priimtos jokios priemonės, kad jis galėtų parūkyti atskirai nuo manęs. Kodėl aš iki šiol priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais ir kameroje ir lauke pasivaikščiojimo metu“. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 20/07-399 atsakyta pareiškėjui į jo prašymą. Šiame rašte pareiškėjui paaiškinta skundų teikimo tvarka bei kur draudžiama rūkyti. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad „jeigu patalpoje nuteistasis nesilaiko šio draudimo prašome nedelsiant kreiptis į administraciją dėl poveikio priemonių taikymo“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Marijampolės PN administraciją su prašymais kreipėsi kartu su juo buvę kameroje asmenys V. I. ir A. T. Šias aplinkybes patvirtino byloje esančios šių asmenų prašymų kopijos. V. I. prašė perkelti jį į kitą kamerą, kad galėtų rūkyti, o A. T. prašė nelaikyti jo kartu kameroje su rūkančiu asmeniu. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, nes tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 9/07-14846. Iš nurodytų raštų matyti, kad Marijampolės PN buvo informuoti kameroje Nr. 8 kalinčių asmenų, kad šioje kameroje laikomas nuteistasis V. I. kameroje rūko. Šią aplinkybę atsakovo atstovui nurodė ir pats V. I. Teismas buvo įpareigojęs atsakovo atstovą pateikti rašytinius įrodymus ar paaiškinimus apie tai, ar buvo tikrintos V. I. nurodytos aplinkybės, ar buvo rasta kameroje Nr. 8 tabako gaminių. Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 9/07-14846, adresuotame teismui, nurodė, jog 2019 m. birželio 14 d. pataisos įstaigos pareigūnai nevykdė nei planinės, nei neplaninės kratos kameroje Nr. 8.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovas, iš pareiškėjo bei kitų kameroje Nr. 8 laikomų nuteistųjų gavęs informacijos apie tai, kad šioje kameroje laikomas asmuo rūko, nesiėmė priemonių užkirsti kelią galbūt daromam pažeidimui, kuriuo pažeidžiama pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Atsakovo atstovas į gautus prašymus formaliai atsakė, kad rūkantis asmuo gali būti nubaustas, o pareiškėjui bei kitam nerūkančiam asmeniui paaiškino, kad jie gali kreiptis į administraciją dėl poveikio priemonių taikymo rūkančiam asmeniui. Tačiau minėtais prašymais tiek pareiškėjas, tiek ir kitas nuteistasis informavo atsakovo atstovą apie kameroje rūkantį asmenį, o rūkantis asmuo pats nurodė, jog jis kameroje rūko, bet Marijampolės PN administracija nevykdė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad ginčo laikotarpiu kartu su juo laikomas kitas nuteistasis kameroje rūkė. Pareiškėjas taip pat kartu su skundu pateikė jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Nors pats pareiškėjas į atsakovo atstovą su prašymu nelaikyti jo kartu su rūkančiu asmeniu kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d., tačiau kamerų tipo patalpose draudžiama ne tik rūkyti, bet ir laikyti tabako gaminius, todėl, atsakovo atstovui gavus informacijos apie kameroje rūkančius asmenis, jam kilo pareiga užkirsti kelią daromam pažeidimui ir imtis priemonių, kad kameroje laikomi nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Kaip matyti iš V. I. ir A. T. prašymų, atsakovo atstovas informaciją apie kameroje Nr. 8 rūkantį asmenį gavo 2019 m. birželio 14 d., todėl jau tuo metu turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad šioje kameroje esantys nuteistieji ne tik nerūkytų, bet ir nelaikytų tabako gaminių. Įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas taip pat nurodė, kad uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemas laikytinas bendro naudojimo patalpa, kuriai taikytinos Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą užtikrinti nerūkančių asmenų teisių apsaugą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su kitais kameroje buvusiais asmenimis, tarp jų ir su rūkančiu asmeniu. Pareiškėjas iki 2020 m. kovo 30 d. nesikreipė į Marijampolės PN administraciją su prašymu dėl jo vedimo pasivaikščioti su nerūkančiais asmenimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas, gavęs pareiškėjo prašymą 2020 m. kovo 30 d., neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų sąlygas pasivaikščiojimo metu nebūti šalia rūkančių asmenų, pripažino, kad nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

12. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo kalinamas 310 dienų gyvenamojoje kameroje, iš jų 20 dienų vedamas ir į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame buvo rūkoma, taip pat į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasines kančias. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kuri negali būti kompensuojama vien tik teisių pažeidimo pripažinimu, o atlikdamas bausmę anksčiau aptartomis sąlygomis pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 600 Eur.

III.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja pataisos namams įrengti rūkymo patalpas kalėjimo režime, todėl negalima teigti, jog rūkymo patalpos neįrengimas, kuris nėra privalomas, galėjo pažeisti pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN. Atsakovo atstovas užtikrina tinkamą maitinimą, visas buitines sąlygas, laisvalaikio praleidimą, mokymąsi ir pan. Atsakovo atstovo nuomone, rūkymas neturi būti vertinamas kaip pagrindinė nuteistojo vertybė, kai visos kitos sąlygos Marijampoles PN jam buvo visiškai užtikrintos.

15. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teisė rūkyti nėra ta saugoma vertybė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste, kurios apsaugai valstybes institucijos privalėtų imtis kokių nors priemonių jai apsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad net pozityviosios pareigos užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms. Atsakovo įsitikinimu, tariamos teisės rūkyti tinkamas įgyvendinimas sukeltų neproporcingą naštą valstybės institucijoms, pamintų nuteistojo režimo laikymosi reikalavimus bei įgautų viršenybę prieš teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus užtikrinti minimalų gyvenamąjį plotą vienam nuteistajam, tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą, t. y. orų laisvalaikio praleidimą, virtuvės įrengimą, privatumo užtikrinimą sanitariniuose mazguose ir kt.

16. Iš Marijampolės PN psichologo pažymos matyti, kad pareiškėjas nei karto nebuvo kreipęsis į psichologus pagalbos dėl skundžiamo dalyko. Pareiškėjo nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurių pareiškėjas negali pagrįsti. Taip pat nurodo, kad dėl tabako dūmų pareiškėjui nebuvo sutrikusi sveikata. Pataisos namai neturi jokių duomenų patvirtinančių pareiškėjo patirtą žalą, kurios priežastis būtų rūkančių asmenų laikymas su nerūkančiais. Nurodo, kad Marijampolės PN veiksmuose nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą arba nutartį. Priteisti iš atsakovo atstovo 4310 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Pareiškėjas nesutinka, kad priteista 600 Eur yra pakankama ir tinkama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, nes jis buvo priverstas kvėpuoti sveikatai pavojingais dūmais. Nurodo, kad Marijampolės PN pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Teigia, kad turi būti ginami nerūkančiųjų interesai, o ne rūkančiųjų teisės. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendime Traknys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70048/13) Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėjas buvo kalinimas orumą žeminančiomis sąlygomis – būdamas nerūkančiu 99 dienas kalėjo kartu su rūkančiais. Minėtam pareiškėjui EŽTT priteisė 8 000 Eur neturtinės žalos. Teismas nepasisakė dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjas negali tiksliai nurodyti jo sveikatai ir moralei padarytos žalos, tačiau nurodo, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Atitinkamai, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Dėl to, teismo priteista suma nekompensuoja pareiškėjo patirtos žalos.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Marijampolės PN prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo Marijampolės PN ir pareiškėjo apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kamerose ir vedimo pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis yra pagrįsti.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. pateikė prašymą Marijampolės PN direktoriui (5 b. l.), kuriame prašė paaiškinti „kodėl administracija ignoravo V. I. prašymą Nr. 49/07-1615(389) 2019 m. birželio 14 d., kad jis rūkantis. Kodėl nebuvo priimtos jokios priemonės, kad jis galėtų parūkyti atskirai nuo manęs. Kodėl aš iki šiol priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais ir kameroje ir lauke pasivaikščiojimo metu“. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 20/07-399 atsakyta pareiškėjui į jo prašymą (7 b. l.). Šiame rašte pareiškėjui paaiškinta skundų teikimo tvarka bei kur draudžiama rūkyti. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad „jeigu patalpoje nuteistasis nesilaiko šio draudimo prašome nedelsiant kreiptis į administraciją dėl poveikio priemonių taikymo“. Į Marijampolės PN administraciją su prašymais kreipėsi kartu su juo buvę kameroje asmenys V. I. ir A. T. V. I. prašė perkelti jį į kitą kamerą, kad galėtų rūkyti (6 b. l.), o A. T. prašė nelaikyti jo kartu kameroje su rūkančiu asmeniu (53 b. l.). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, nes tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 9/07-14846 (51 b. l.). Marijampolės PN buvo informuoti kameroje Nr. 8 kalinčių asmenų, kad šioje kameroje laikomas nuteistasis V. I. kameroje rūko. Šią aplinkybę atsakovo atstovui nurodė ir pats V. I. Teismas buvo įpareigojęs atsakovo atstovą pateikti rašytinius įrodymus ar paaiškinimus ar buvo tikrintos V. I. nurodytos aplinkybės, ar buvo rasta kameroje Nr. 8 tabako gaminių. Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 9/07-14846 (51 b. l.), adresuotame teismui, nurodė, jog 2019 m. birželio 14 d. pataisos įstaigos pareigūnai nevykdė nei planinės, nei neplaninės kratos kameroje Nr. 8.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad ginčo laikotarpiu kartu su juo laikomas kitas nuteistasis kameroje rūkė. Pareiškėjas taip pat kartu su skundu pateikė ir jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Nors pats pareiškėjas į atsakovo atstovą su prašymu nelaikyti jo kartu su rūkančiu asmeniu kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d., kamerų tipo patalpose draudžiama ne tik rūkyti, bet ir laikyti tabako gaminius, todėl Marijampolės PN gavus informacijos apie kameroje rūkančius asmenis, kyla pareiga užkirsti kelią daromam pažeidimui ir imtis priemonių, kad kameroje laikomi nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš V. I. ir A. T. prašymų matyti, kad atsakovo atstovas informaciją apie kameroje Nr. 8 rūkantį asmenį gavo 2019 m. birželio 14 d., todėl jau tuo metu turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad šioje kameroje esantys nuteistieji ne tik nerūkytų, bet ir nelaikytų tabako gaminių. Taip pat teismas įvertino, kad pareiškėjas iki 2020 m. kovo 30 d. su prašymu dėl jo vedimo pasivaikščioti su nerūkančiais asmenimis į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas, gavęs pareiškėjo prašymą 2020 m. kovo 30 d., neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų sąlygas pasivaikščiojimo metu nebūti šalia rūkančių asmenų, pripažino, kad nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, todėl laikytina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės PN pareiškėjui neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų.

26. Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nei karto nebuvo kreipęsis į psichologus pagalbos dėl skundžiamo dalyko. Pareiškėjo nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurių pareiškėjas negali pagrįsti. Taip pat nurodo, kad dėl tabako dūmų pareiškėjui nebuvo sutrikusi sveikata. Pataisos namai neturi jokių duomenų patvirtinančių pareiškėjo patirtą žalą, kurios priežastis būtų rūkančių asmenų laikymas su nerūkančiais.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovo atstovo pozicija, nes EŽTT ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo (žr., pvz., EŽTT 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Onaca prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06) 50 p.; 2011 m. spalio 18 d. sprendimo byloje Pavalache prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38746/03) 89–94 p.; 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje Florea prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 37186/03) 60–65 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99); ir kt.), o byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas su rūkančiu asmeniu ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. Marijampolės PN neužtikrino, kad pareiškėjas turėtų sąlygas pasivaikščiojimo metu nebūti šalia rūkančių asmenų.

28. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teisė rūkyti nėra ta saugoma vertybė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste, kurios apsaugai valstybes institucijos privalėtų imtis kokių nors priemonių jai apsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad net pozityviosios pareigos užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms.

29. Kaip jau minėto šios nutarties 29 punkte, EŽTT ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo. Taip pat pabrėžtina, kad Tabako kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad priteista 600 Eur yra pakankama ir tinkama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, nes jis buvo priverstas kvėpuoti sveikatai pavojingais dūmais. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

31. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

32. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamu atveju priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgia į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį ir trukmę (pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose buvo kalinamas 310 dienų gyvenamojoje kameroje, bei iš jų 20 dienų vedamas ir į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo rūkoma). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar išskyręs jį iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRamūnas GadliauskasMilda Vainienė