- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- 2YT-2959-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36860-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų areštuojant sąskaitą įkalinimo įstaigoje, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Donatas Kisielius, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. spalio 29 d. patvarkymo dalį, kuria yra nukreiptas išieškojimas į jam priklausančias ir iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis 2018 m. lapkričio 5 d. gavo patvarkymą iš antstolio Donato Kisieliaus dėl dviejų įsiskolinimų išieškojimo – 189,70 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios iki 2018 m. spalio 29 d. sudaro 68,44 Eur, ir 31,86 Eur skolos. Bendra išieškomų įsiskolinimų suma kartu su vykdymo išlaidomis sudaro 471,59 Eur. Pažymi, kad nors pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 metų, per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį iki šiol jis nebuvo gavęs jokio raginimo (įspėjimo) dėl skolos ar jos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sąskaita be jokio perspėjimo buvo areštuota. Nurodo, kad šiuo metu jis bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dirba valstybinėje įstaigoje „Mūsų amatai“. Artimieji perveda pareiškėjui į jo sąskaitą pinigines lėšas, kad jis galėtų įsigyti būtiniausius dalykus (higienos priemones, sumokėti už elektrą). Pareiškėjas neprieštarauja, kad skolų priverstinis išieškojimas būtų vykdomas iš jo darbo užmokesčio, tačiau mano, kad nuskaičiuoti trečiųjų asmenų pervedamas į jo sąskaitą lėšas yra neteisinga.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Kitoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolis ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju pagal antstolio pateiktą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pažymi, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, pareiškėjas neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, o vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, ir Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 nuostatomis.
Antstolis Donatas Kisielius 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pasibaigus antstolės Palmos Kisielienės įgaliojimams antstolis pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09638 toliau vykdo 31,86 Eur dydžio baudos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 10H-238312-10, taip pat pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15040 toliau vykdo 189,70 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai remiantis Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2012 m. liepos 2 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. DJ-3895. Vykdydamas pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus antstolis 2018 m. spalio 29 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, nurodant Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai iš minėtų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų (pajamų) dalies, neviršijančios vienos MMA. Šiame patvarkyme taip pat pažymėta, jog iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išskaitymai turi būti atliekami tik tuo atveju, jei sąskaitoje esančios piniginės lėšos viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Pažymi, kad iki patvarkymo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo netenkintas, rengimo dienos iš pareiškėjo nebuvo išieškota piniginių lėšų.
Paaiškina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1555-324/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-883-796/2017). Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitą dydį, nuostatas. Pagal CPK 736 straipsnį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog negalima išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Todėl antstolis nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog antstolis apskritai negali nukreipti išieškojimo į pareiškėjui priklausančias ir iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje. Antstolis, vadovaudamasis CPK 736 ir 739 str. nuostatomis, išieškojimą nukreipė tik į tą piniginių lėšų dalį, kuri viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, ir nurodė, kad iš tos dalies kiekvieną mėnesį turi būti išskaičiuota 50 proc. iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA, ir 70 proc. pajamų dalies, viršijančios vienos MMA. Pažymi, kad antstolis nesutinka su pareiškėjo 2018 m. lapkričio 6 d. skunde nurodytu prašymu išieškojimą vykdyti tik iš jam priklausančio darbo užmokesčio, nes pareiškėjo iš valstybinėje įstaigoje „Mūsų amatai“ gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro nuo 19,82 Eur iki 27,09 Eur, išieškoma suma vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09638, Nr. 0174/14/15040 kartu sudėjus sudaro 471,59 Eur. Tuo tarpu antstolis turi pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius pasibaigus antstolės Palmos Kisielienės įgaliojimams 2010 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09638 (ankstesnis Nr. 0093/10/04762) toliau vykdo 31,86 Eur (110 Lt) dydžio baudos išieškojimą iš pareiškėjo I. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 10H-238312-10 (v.b. Nr. 0174/14/09638 l. 1, 2), taip pat 2012 m. rugpjūčio 10 d. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/15040 (ankstesnis Nr. 0093/12/03211) toliau vykdo 189,70 Eur (655 Lt) skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai remiantis Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2012 m. liepos 2 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. DJ-3895 (v.b. Nr. 0174/14/15040 l. 1-2, 4, 48-49). Vykdydamas pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus antstolis 2018 m. spalio 29 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, nurodant Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai iš minėtų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo minėtų skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo minėtų pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, o nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šiame patvarkyme taip pat pažymėta, jog iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išskaitymai turi būti atliekami tik tuo atveju, jei sąskaitoje esančios piniginės lėšos viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (v.b. Nr. 0174/14/15040 l. 57-58).
Skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pareiškėjo teigimu, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to jos viršija vieną MMA ar ne, dėl ko nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Dėl šių esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, argumentų teismas toliau pasisako sprendime.
Pareiškėjas teisus teigdamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, tačiau ši nuostata yra taikytina ne pajamoms, skolininko naujai gaunamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o pajamoms, skolininko jau turimoms, pradėjus išieškojimą. Būtent taip šią nuostatą išaiškino ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 23 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurią akcentuoja pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės, tame tarpe CPK 668 straipsnio 1 dalis, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), o kartu konstatuodamas, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką ir išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Plėtodamas vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisykles Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 papildomai išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat konstatavo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, bei nurodė, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatos. Todėl įvertinus šią teismų praktiką sutiktina su antstoliu, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai reikalauja, kad jam kas mėnesį būtų leidžiama naudotis 1 MMA dydžio suma.
Pasisakydamas dėl vienkartinio draudimo išieškoti 1 MMA sumą iš pareiškėjo pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį nenurodymo skundžiamame 2018 m. spalio 29 d. patvarkyme, teismas pažymi, kad nors vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09638, 0174/14/15040, pradėtose 2010 m. rugsėjo 10 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d., nėra duomenų apie konkrečias pareiškėjo atžvilgiu taikytas priverstinio vykdymo priemones pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį iki skundžiamo 2018 m. spalio 29 d. patvarkymo priėmimo, tai nesudaro pagrindo teigti, jog antstolis šiame patvarkyme, kuriuo faktiškai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo, nenurodydamas minėto vienkartinio draudimo pažeidė pareiškėjo teises. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad pradėjus priverstinį išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu pagal skundžiamą 2018 m. spalio 29 d. patvarkymą jo vardu atidarytoje asmeninėje sąskaitoje Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos MMA, kurios atžvilgiu turėjo būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas, antstoliui nustačius, kad tai yra vienintelė pareiškėjo turima pinginė suma. Kita vertus, ką teisingai pažymėjo antstolis 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkyme, pagal skundžiamo 2018 m. spalio 29 d. patvarkymo priėmimo metu galiojusį CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktą (įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 1 d.) antstoliui buvo numatytas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šį draudimą antstolis įvertino ir skundžiamame patvarkyme nurodė, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų išskaitymai turi būti atliekami tik tuo atveju, jei sąskaitoje esančios piniginės lėšos viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09638, 0174/14/15040 turėtų būti nukreipiamas tik į jo gaunamą darbo užmokestį, o ne į trečiųjų asmenų pareiškėjui pervedamas lėšas, teismas trumpai pažymi, kad šis pareiškėjo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Tretiesiems asmenims pervedus lėšas pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą pareiškėjo asmeninę sąskaitą jos tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias, kaip ir jo gaunamą darbo užmokestį, antstolis turi teisę, o kartu pareigą, siekdamas kuo greitesnio realaus jam pateikto vykdomojo dokumento įvykdymo (CPK 634 straipsnio 2 dalis), nukreipti išieškojimą pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 664 straipsnio 2 dalį, 733-736 straipsnius, 739 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.