- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- II-11-363/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00249-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. skundą dėl 2018 m. lapkričio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-10-23 Plungės rajono savivaldybės administracijoje užregistruotas J. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundas. Skunde nurodoma, kad 2018-10-22 apie 13.00-16.00 valandomis vyko pokylis (duomenys neskelbtini) name. B. B. sutikinėjo klientus ir rodė kur parkuoti automobilius. J. M. savo skunde nurodo, kad daromus Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau-KET) pažeidimus fotografavo ir filmavo telefonu, o paskui SMS žinutes su nuotraukomis nusiuntė Plungės rajono savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems administracijos darbuotojams bei Klaipėdos AVPK Plungės r. PK viršininkui. Pareiškėjo nuomone buvo padaryti šie pažeidimai: paslaugų paskirties naudojimas ne pagal paskirtį, gatvės žemės elementų naudojimas ne pagal paskirtį, kad esą yra daromi KET pažeidimai, nes visi automobiliai esantys nuotraukose (prie skundo pridėjo fotonuotraukas) pažeidžia KET taisyklių reikalavimus. J. M. prašė veikti skubiai ir bausti pažeidėjus dėl, jo nuomone, padarytų pažeidimų.
Plungės rajono savivaldybės administracija dėl skunde nurodytų galbūt padarytų (daromų) pažeidimų pradėjo administracinę teiseną, kurią, po išsamaus tyrimo, nutraukė, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Specialistas Povilas Šiaulys priėmė nutarimą, pagal J. M. skundą pradėtą, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (nepradėti).
Žemesnės instancijos teismas
2018-12-11 Plungės rajono savivaldybės administracijoje gautas ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams persiųstas J. M. 2018-12-10 skundas dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Specialisto Povilo Šiaulio 2018-11-19 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos panaikinimo.
Šalies argumentai
J. M. 2018-12-10 skundu prašo panaikinti skundžiamą Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018-11-19 priimtą nutarimą ir grąžinti bylą Plungės rajono savivaldybės administracijai tirti iš naujo. Įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją taikyti administracinio poveikio priemones numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, o pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju, nes pasak J. M., (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės elementų naudojimas komerciškai jam daro žalą. Nurodo, kad jam kaip verslo subjektui priklauso dvi viešojo maitinimo paslaugas teikiančios kavinės Plungėje, todėl, dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos netinkamo veikimo, įstatymų reikalavimų netaikymo jam daroma žala. Taip pat, prašo įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją, taikyti ANK 359 straipsnyje numatytas administracinio poveikio priemones už kartotinį (duomenys neskelbtini) namo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį ir ANK 460 straipsnyje numatytas administracinio poveikio priemones už prie namo esančių elementų naudojimo nusižengimus ir Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Atsiliepimas
Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, nes ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, tačiau, J. M. nei savo 2018-10-23 skunde, nei savo 2018-11-16 duotame paaiškinime nenurodo kokia jam daroma (padaryta) materialinė žala dėl B. B. naudojamų patalpų ir reklamos.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono savivaldybės administracija iš dalies sutinka su J. M. argumentu, kad teisena pradėta dėl galimų nusižengimų numatytų ANK 359 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 2 dalyje galimai nepagrįstai nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tačiau savivaldybės patikrinimų aktų teisėtumas dar tik nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, t. y. dar nėra priimtas nutarimas (sprendimas), todėl ir nuobaudos skyrimas dar negalimas. Kadangi ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta kai paaiškėja kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Kadangi savivaldybės patikrinimų aktų teisėtumo klausimas dar tik nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, neaišku koks sprendimas bus priimtas, o ANK bylos administracinio nusižengimo bylos teisenos sustabdymo nenumato, teisena nutraukta ir bus atnaujinta atsiradus ANK 658 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Dėl automobilių parkavimo prie B. B. gyvenamojo namo, kurie galimai daro KET pažeidimus, Plungės rajono savivaldybės administracijos nuomone, J. M. taip pat laikytinas tik pranešėju apie jo manymu galimai daromus KET pažeidimus, bet tikrai ne nukentėjusiuoju. O ir pats J. M. apklausiant patvirtino, kad dėl automobilių parkavimo prie (duomenys neskelbtini) jam nedaromi jokie nuostoliai „<...>aš nesu kontroliuojančios institucijos atstovas. Šiaip man dėl automobilių parkavimo prie (duomenys neskelbtini) nėra daromi jokie nuostoliai<...>“. Be to, dėl analogiškų atvejų parkuojant automobilius prie (duomenys neskelbtini), sprendimus yra priėmęs Plungės apylinkės teismas 2018-06-01 administracinio nusižengimo byloje Nr. II-50-404/2018 ir Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-26 administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-651/2018, kuriose nurodoma, kad statydami automobilius minėtoje vietoje automobilių vairuotojai nepažeidžia KET reikalavimų, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtai atliktų statybų gatvės elementai naudojami ne pagal paskirtį ir dėl to yra daromi KET pažeidimai. Visa tai rodo, kad teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra pagrįstai, todėl prašo netenkinti J. M. skundo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas prašė skundo netenkinti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu pareiškėjas J. M. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad neteisėtai žemė naudojama ir KET pažeidimai (duomenys neskelbtini) gatvėje daromi nuo 1992 metų, t. y. užvertus lietaus vandens nuleidimo griovį ir įrengus automobilių stovėjimo aikšteles o vėliau, neturint leidimo, pastačius nuovažą, atlikus neteisėtą statybą gatvėje. (duomenys neskelbtini) esančios patalpos paslaugoms teikti, taip pat naudojamos ne pagal paskirtį. Pareiškėjas veikia toje pačioje paslaugų srityje kaip ir B., ir žino, kaip teisėtai turi būti vykdoma veikla, kokie mokesčiai turi būti mokami, todėl veikia ne kaip pilietis, o kaip aiškiai identifikuotinas suinteresuotas asmuo kuriam daroma materialinė žala.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 590 straipsnio 1 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 563 ir 567 straipsniai).
Dėl J. M. prašymo įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją, taikyti ANK 359 straipsnyje numatytas administracinio poveikio priemones už kartotinį (duomenys neskelbtini) namo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018-09-13 buvo surašytas gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo aktas Nr. A20-2564, kuriame pateiktos išvados, kad paslaugų paskirties patalpose vykdoma veikla neatitinka patalpų paskirties, todėl paslaugų paskirtį reikalinga keisti į maitinimo paslaugų paskirtį, suformuojant patalpas atskirtu nekilnojamo turto kadastro objektu bei, kad statinio paslaugų paskirties patalpos naudojamos nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų: naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus nustatytus atvejus ir tvarką. Plungės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas, atsižvelgdamas į 2018-09-13 komisijos atlikto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo akto Nr. A20-2564 išvadas, 2018-10-05 surašė statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5, kuriuo pareikalavo pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamo turto kadastro objektu iki 2019-01-15 ir statinio patalpas naudoti pagal paskirtį. Tačiau, B. B. šiuos sprendimus apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Taigi, patikrinimų aktų teisėtumo klausimas dar tik nagrinėjamas ir visiškai neaišku ar minėti sprendimai liks galioti ar bus panaikinti. Išsisprendus aktų teisėtumo klausimui bus išspręstas ir skunde nurodomo pažeidimus padariusio asmens kaltės klausimas, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo, kas reiškia, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai o asmenį apkaltinantis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Nors proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimą reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėja kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Kadangi pažeidimą padariusio asmens kaltės klausimas dėl namo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį dar neišspręstas, o nutrauktą administracinę teiseną atnaujinti atsiradus ANK 658 straipsnyje numatytiems pagrindams, nėra kliūčių, teismas daro išvadą, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistas Povilas Šiaulys, ištyręs bylos medžiagą, pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimų nusižengimų numatytų ANK 359 straipsnio 1 dalyje.
Dėl J. M. prašymo pripažinti nukentėjusiuoju, nes (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės elementų naudojimas komerciškai jam daro žalą.
ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Teismų praktikoje suformuota, kad tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-93-628/2015).
Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
Kaip anksčiau minėta, teismo posėdžio metu J. M. parodė, kad veikia toje pačioje paslaugų srityje kaip ir B., ir žino, kaip teisėtai turi būti vykdoma ši veikla, kokie mokesčiai turi būti mokami, todėl, kreipdamasis į institucijas ir teismus veikia ne kaip pilietis, o kaip aiškiai identifikuotinas suinteresuotas asmuo kuriam daroma materialinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
2019-01-08 J. M. teismui pateikė papildomą paaiškinimą dėl žalos, kuriame nurodė: <...>“veikiu toje pat srityje kaip ir B. ir kad ne esmė man daromos materialinės žalos dydis. Be to, paaiškinu, kad ne žalos dydis bylos dalykas, o kainos kainas diktuoja rinkas“<...>.
Kaip matyti, pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai nesutampa, todėl J. M. skundų priežastys ir suinteresuotumas bylos baigti nėra labai aiškus, nes visais būdais siekiama, kad tokių pat paslaugų teikėjas būtų nubaustas, nurodo, kad jam yra daroma žala, bet kaip suinteresuotam asmeniui žalos dydis, anot jo, yra nereikšmingas.
Sekančioje 2019-01-08 paaiškinimo dalyje pareiškėjas nurodo kainas, skaičiavimus, sumas ir galutiniame rezultate išskaičiuoją minimalią 60480,00 Eur sumą kurios neteko jo kavinės ir jis, nes tuo metu kai B. teikė galimai neteisėtas paslaugas jo abi kavinės nebuvo užimtos ir galėjo priimti visus B. klientus.
Paaiškinime nurodytos kainos rastos interneto svetainėje, preliminarios. Skaičiavimai ir sumos niekuo nepagrįstos (nepridėta jokių įrodymų), todėl, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis, t. y. pareiškėjas turėtų pateikti duomenis, kokias pajamas iš veiklos gavo iki šios bylos atsiradimo teisme ir įrodymais pagrįsti aplinkybes, kad jis iki šios bylos nagrinėjimo teisme gaudavo pajamas iš veiklos bei kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu šios pajamos sumažėjo dėl minėtų priežasčių. Be to, šių aplinkybių įrodinėjimas yra pareiškėjo pareiga.
Taigi, nukentėjusio asmens teisių realizavimas turi būti ne deklaratyvus, o realus, neabejotinas ir tikras, o šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik formaliai pareiškė, kad jam buvo padaryta žala. Skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, žalos dydis ir atsiradimo pagrindai neįvardinti ir jokiais duomenimis nepagrįsti, t. y. byloje nepateikta jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės elementų naudojimas J. M. daro žalą. Be to jis ir pats nurodo, kad ne žalos dydis bylos dalykas, todėl visiškai neaišku, iš ko pareiškėjas kildina žalą – ar iš neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Kadangi administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad J. M. administraciniu nusižengimu yra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala jis negali būti laikomas nukentėjusiuoju.
Dėl J. M. prašymo įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją ištirti akivaizdžius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausio policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą dėl ANK nustatytų poveikio priemonių taikymo bei taikyti ANK 460 straipsnyje numatytas administracinio poveikio priemones už prie (duomenys neskelbtini) namo esančių gatvės elementų naudojimo pažeidimus.
Pareiškėjas nurodo, kad policijos komisariatas nuo 2010 metų turi nuotraukas su užfiksuotais gatvės sandaros ir KET pažeidimo faktais. Įrodymus turi ir savivaldybė, nes skundai buvo pateikti ir jai. Apie daromus pažeidimus telefono žinutėmis buvo informuoti Plungės policijos vadovas ir visi savivaldybės vadovai, todėl institucijos disponavo informacija apie pažeidimus jų darymo metu. Taip pat ir 2018-05-19 23.51 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo gautas gretimo namo gyventojo pranešimas (ROIK 0118000253909) (analogiškas ankstesniems), kad ant žalios vejos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo stovi apie 10 lengvųjų automobilių. Policijos pareigūnai nurodė, kad atlikę patikrinimą pranešime nurodytu adresu, nustatė, jog automobiliai stovi kelkraštyje, teisės pažeidimų bei automobilio statymo ant žalios vejos nenustatyta.
Institucijos ir teismai jau ne kartą pateikė įrodymų vertinimą ir padarė išvadas dėl to, kad automobilių vairuotojai, statydami automobilius prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, nepažeidžia KET reikalavimų. Tokia išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų (negauta skundų ar pranešimų) apie tai, jog prie (duomenys neskelbtini) namo sustojusios transporto priemonės trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, dėl to nėra pagrindo konstatuoti KET 150.5 punkto, kuriame, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), taip pat kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, ir KET 150.10 punkto, kuriame, inter alia, nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, reikalavimų pažeidimų; kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje statomų automobilių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenys, statydami automobilius atkarpoje, kuri dengta lygia žvyro danga, taip pat nesant sustojimą ir stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ar kelio horizontaliojo ženklinimo, KET reikalavimų nepažeidė.
Taigi, gatvės naudojimo ne pagal paskirtį teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėtas, duomenų, kad po šio sprendimo priėmimo būtų atsiradusių naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė transporto priemonių stovėjimo būdas ir vieta, teismui nepateikta. Informacijos, kad stovintys automobiliai pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra, todėl asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad pareiškėjas tam tikrų asmenų veiksmuose įžvelgia administracinio nusižengimo požymius, o institucijų sprendimai negali būti aiškinami atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimus.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J. M. skundą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus bylos duomenis, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės rajono savivaldybės administracijos specialisto Povilo Šiaulio 2018 m. lapkričio 19 d. priimtą nutarimą, administracinių nusižengimų byloje, palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų, nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.