Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. M. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2018 m. kovo 19 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK Nr. 1807983307) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-03-19 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. K., išnagrinėjęs iš Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio persiųsto J. M. skundo 8 punkte pateiktą informaciją apie galbūt padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-03-14 raštu Nr. 4D-2018/1-219/3D-717 „Dėl J. M. skundo“ persiųstame J. M. 2018-02-28 skunde Nr. P-456 bei kreipiniuose Nr. P-441, P-445, Nr. P-449 išdėstytas aplinkybes dėl galimų KET pažeidimų statant automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, priėmė nutarimą (ROIK Nr. 18079833507) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl KET pažeidimų, kadangi nepadaryta veika, turinti nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su Institucijos 2018-03-19 nutarimu, J. M. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyrių pagal faktus atlikti išsamų tyrimą.

Skundžiama 2018-06-01 nutartimi Plungės apylinkės teismas J. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus 2018-03-19 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos paliko nepakeistą. Teismas sutiko su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, kad dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo statomų automobilių nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeisti KET reikalavimai. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų (negauta skundų ar pranešimų) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo sustojusios transporto priemonės trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į minėtą kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, dėl to nėra pagrindo konstatuoti KET 150.5 ar 150.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų pažeidimų; kartu atsižvelgtina į tai, kad dėl šioje vietoje statomų automobilių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenys, statydami automobilius atkarpoje, kuri dengta lygia žvyro danga, taip pat nesant sustojimą ir stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ar kelio horizontaliojo ženklinimo, KET reikalavimų nepažeidė. Dėl J. M. skundo argumento, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų automobiliai naktimis stovi neapšviestoje gatvėje, dėl to pažeidžia KET 143 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, jog neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų, teismas pažymėjo, kad automobiliai buvo palikti stovėti ne kelyje, o nuovažoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilių savininkai, palikdami automobilius stovėti tamsiuoju paros metu prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, pažeidė KET 143 punkto reikalavimus. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Plungės rajono savivaldybės neveikimu, asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kitose viešojo administravimo įstaigose taisyklių nesilaikymu, Plungės rajono PK ir Plungės rajono savivaldybės raštų neatitiktimi įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams, 2017 m. Plungės rajono PK priimtų nutarimų kvestionavimu, patalpų ir žemės naudojimu ne pagal paskirtį, gatvės sandaros sugadinimu ir atkūrimu, neteisėtai vykdant komercinę veiklą, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo galimais pažeidimais, teismas išsamiau nepasisakė, nurodydamas, kad tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Teismas ne visas aplinkybes nagrinėjo ir neteisingai aiškino teisės aktus, o PK niekada netyrė pažeidimų visapusiškai, nevertino visų jo, J. M., skunduose pateiktų argumentų, įrodymus atrinko, nesilaikė ANK 569 straipsnio nuostatų, todėl toliau jam yra daroma žala, kadangi viešieji subjektai – savivaldybė ir PK – nesilaikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų, nes priėmė teisės aktus ir kitus sprendimus, diskriminuojančius jį, J. M., kaip ūkio subjektą, nes dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojant ūkio subjektams, užkirto kelią teisinės tvarkos buvimui Plungėje. J. M. pažymi, kad visų jo skundų esmė yra gatvės žemės ir patalpų naudojimas pagal paskirtį ir su tuo susiję viešosios rimties bei KET pažeidimai.

Skundžiamoje nutartyje teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl statomų automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, kurios nebuvo įvertintos Plungės rajono apylinkės teismui nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundą administracinio nusižengimo byloje ir 2017-09-28 priimant nutartį, kurioje teismas konstatavo, kad žalioji veja nėra įrengta, neįrengti kelkraščiai, šaligatviai ir t. t., ir tai asmenims galbūt leidžia manyti, jog atkarpa yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kuri neskirta transporto priemonių stovėjimui. Todėl J. M. pažymi, kaip kad aiškino ir teisme, jog statybos darbų atlikėjas ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. A. – B. anūkės L. vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name nuo 2010 metų, teismui melavo, sakė netiesą, apsimetė nieko nežinąs apie statybas gatvėje 2010–2014 metais, nepagrįstai teismo buvo išteisintas, nes būtent jis kartu su B. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje statė automobilių stovėjimo aikšteles ir nuovažą į (duomenys neskelbtini) namo sklypą. Todėl visiškai nelogiška pateisinti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, dešimt metų gyvenančius name, ir B. šeimą, kuri ardė gatvę ir vykdė neteisėtas statybas. Šios aplinkybės teismui nagrinėjant R. A. skundą administracinio nusižengimo byloje liko neišaiškintos, nebuvo įvertinti visi duomenys.

Be to, teismas nekreipė dėmesio į jo, J. M., paaiškinimus, kad PK nepateikė visų turėtų dokumentų teismui (dokumentus PK buvo pateikęs 2010–2016 metais), nekvietė jo į apklausas, į 2017-09-28 teismo posėdį kaip šalis jis nebuvo kviečiamas ir nebuvo apklaustas. Todėl, J. M. nuomone, teismas priėmė neteisingą nutartį, kuria operuojama šiame teisme kaip pažeidimus paneigiančiu aktu, nors šis teismo sprendimas, J. M. teigimu, buvo priimtas neišnagrinėjus visų aplinkybių, turinčių įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, ir todėl būtina inicijuoti 2017-09-28 bylos nagrinėjimo atnaujinimą teisme, nes jis paaiškino naujas aplinkybes, kurių nežinojo bylą nagrinėjęs teismas, ir tik teisingai išnagrinėjus aplinkybes minėtoje byloje turėtų būti nagrinėjama ši byla, nes priešingu atveju liks neišaiškintos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisingam šios bylos nagrinėjimui. J. M. teigimu, šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi 2017-09-28 nutartimi ir be pagrindo nesiaiškino ir nenagrinėjo visų pažeidimo faktą patvirtinančių aplinkybių.

J. M. nurodo, kad tiek teismas, tiek PK nenagrinėjo aplinkybių, nurodytų 2018-02-19 skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuriame jis prašė: 1) panaikinti teisės aktų neatitinkančius raštus, t. y. Plungės rajono savivaldybės 2011-12-15 raštą Nr. AB-378 ir Plungės rajono PK 2013-05-06 raštą Nr. 30-78-S-4766; 2) įpareigoti Plungės rajono savivaldybę pateikti Plungės rajono PK išaiškinimą apie (duomenys neskelbtini) gatvės elementus, jų dydžius ir naudojimo paskirtį; 3) įpareigoti pažeidėjus atstatyti gatvę, panaikinti stovėjimo aikšteles ir statybines medžiagas; 4) taikyti pažeidėjams poveikio priemones.

PK 2018-03-19 priėmė nutarimą dėl KET pažeidimo, todėl skunde nurodyti pažeidimai, pakeitus gatvės elementus, yra susiję su skundo dalyku ir turėtų būti nagrinėjami teisme.

Teismas nepagrįstai nenagrinėjo su skundo dalyku susijusių aplinkybių. J. M. nurodo, kad neteisėtai žemė naudojama ir KET pažeidimai (duomenys neskelbtini) gatvėje daromi nuo 1992 metų, užvertus lietaus vandens nuleidimo griovį ir įrengus automobilių stovėjimo aikšteles ir vėliau, neturint leidimo, pastačius nuovažą, atlikus neteisėtą statybą gatvėje. Dėl neteisėtai atliktų statybų gatvės elementai naudojami ne pagal paskirtį, dėl to yra daromi KET pažeidimai. Apie pažeidimo faktus ir pažeidėjų atsakomybę yra nurodyta Klaipėdos apskrities VPK 2014-02-06 rašte Nr. 30-12-S-1674, kuris yra byloje, ir Policijos departamento 2014-10-06 rašte Nr. 5-S-35-26. Pastarajame rašte nurodyta: „Plungės rajono savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. AS-5318 informavo, kad VĮ Registrų centro Telšių filiale yra įteisinti (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai. Šiais matavimais nustatyta minėtos gatvės ir jos sudėtinių dalių matmenys bei fizinės ribos. Plungės rajono savivaldybė artimiausiu metu neplanuoja atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos ir neturi parengusi jos techninio projekto. Todėl vadovaujantis kadastriniais matavimais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ 7 lentelėje nurodytais automobilių skersinių profilių parametrais, galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ruože ties 8 numeriu pažymėtu namu 18 m kelio juostą sudaro: važiuojamoji dalis – 6 m, kelkraščiai 2 x 1,00 m, o likusioji dalis yra kelio apsaugos zona, kurioje turi būti įrengta žalia veja. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Plungės rajono savivaldybė leidimo įrengti stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo nėra išdavusi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 41.5 punkte nustatyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami dalyvaujant policijai jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių. Savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina, arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo. Nustačius pašalintų objektų, savavališkai sandėliuojamą medžiagą ar daiktų savininką (įrengusi asmenį), šis privalo kelius prižiūrintiems asmenims atlyginti šalinimo darbų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kelio ir teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkas yra Plungės rajono savivaldybė, todėl Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu kreipėsi į šią savivaldybę su prašymu kuo skubiau spręsti neteisėtai įrengtą stovėjimo vietą panaikinimą ir žalios vejos atstatymą.“

Teismas netenkino prašymo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2011-10-28 Nr. AS-4261, 2011-12-15 Nr. AB-378 bei Plungės rajono PK 2012-10-22 Nr. 30-S-7519, 2013-05-06 Nr. 30-S-4766, 2013-08-05 Nr. 30-78-S-8245, 2013-10-16 Nr.30-78-S-10612 aktų, priimtų atsakant į jo, J. M., 2010 ir 2011 metų skundus dėl gatvės žemės naudojimo ne pagal paskirtį, statant automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, teisėtumo, nors šie aktai, apelianto teigimu, sudarė pagrindą teisiškai nepagrįstam nuomonių sudarymui, pažeidėjų nebaudimui ir administracinės bylos Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjimui 2017-09-28 teismo posėdyje.

PK nuo 2010 metų turi nuotraukas su užfiksuotais gatvės sandaros ir KET pažeidimo faktais. Įrodymus turi ir savivaldybė, nes skundai buvo pateikti ir jai. Apie daromus pažeidimus telefono žinutėmis buvo informuoti Plungės policijos vadovas ir visi savivaldybės vadovai, todėl institucijos disponavo informacija apie pažeidimus jų darymo metu.

Motyvuojamoji dalis

J. M. nurodo, kad jis pateikė teismui dalį pažeidimo faktą patvirtinančių nuotraukų ir dokumentų, iš kurių matyti, kad dabartinė situacija (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų labai skiriasi nuo fiksuotos 1992 metais – buvę gatvės elementai sunaikinti ir be leidimų pastatyti nauji. Teismas to nevertino, neatsižvelgė, kad pirmiausia B. 1992 m. užvertė lietaus vandens nuleidimo griovį (pats B. yra pripažinęs, kad vežė skaldą ir medžiagas nuo 1992 metų prie savo namo ir todėl griovį užvertė, įvažinėdamas į sklypą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė) ir pastatė automobilių stovėjimo aikšteles, po to įrengė nuovažą, neturėdami tam neleidimo (leidimą nuovažos, bet ne automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui gavo tik po statybų). B. bandė gauti leidimą aikštelių įrengimui 2013 ir 2018 metais, nors visos neteisėtos statybos gatvėje atliktos be leidimų.

J. M. nurodo, kad PK, savivaldybei ir kitoms institucijoms jis teikė skundus su nuotraukomis nuo 2010 m., nurodydamas, kad ant neteisėtai įrengtos, išplatintos nuovažos ir neteisėtų automobilių stovėjimo aikštelių automobiliai stovi po keletą parų ar mėnesių, o ne sustoja vartams atidaryti. Apie pažeidimų faktus jis nurodė ir savo 2018-04-08 skunde teismui bei paaiškino 2018-05-28 teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamas 1992 m. techninis projektas ir projekto gen. plano brėžinys bei kai kurios nuotraukos ir dokumentai. Tačiau teismas nevertino to, kad (duomenys neskelbtini) gatvės elementai yra kitokie, nei nustatyta dokumentuose.

PK nebaudė KET pažeidėjų dėl to, kad savivaldybė 2011 metais laiškuose informavo, jog, vadovaujantis STR, gatvėje automobilių statymas laisvas ir nereglamentuotas ir todėl KET reikalavimai nepažeisti. PK vadovavosi nuostata, kurią išdėstė 2012–2013 metų raštuose, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis prie (duomenys neskelbtini) namo atitinka automobilių stovėjimo aikštelės sąvoką, todėl joje pastatyti automobiliai neva nepažeidžia KET, nors Registrų centro dokumentai rodo, kad aikštelių toje vietoje nėra.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad PK nevertino pažeidimo fakto aplinkybių ir pažeidimų tinkamai netyrė. J. M. nurodo, kad dėl teisės aktų iškraipymo ir neatitikties įstatymams bei Vyriausybės aktams jis rašė įvairius raštus Lietuvos kelių eismo direkcijai, Susisiekimo ministerijai, vyko į asmeninius susitikimus su policijos generaliniu komisaru, ministru Sauliumi Skverneliu, tačiau situacija (duomenys neskelbtini) gatvėje nepasikeitė – nors neteisėtai užpilta aikštelė šioje gatvėje nėra skirta neteisėtų statybų vykdytojų, jų giminių ir komercinių renginių dalyvių automobiliams statyti, tačiau pažeidimai daromi iki šiol. Gatvės dalis tarp 6 ir (duomenys neskelbtini) namų yra ypatinga tuo, kad ji buvo suprojektuota ir nutiesta statant Plungės rajono katilinę. Tai patvirtino liudytojai. J. M. nurodo, kad jis išsiaiškino, jog gatvės dalis suprojektuota taip, kad automobiliai būtų statomi sklypų kiemuose, nes žemės sklypai buvo skirti privačių įmonių veiklai ir savininkų gyvenimui. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, komercinių renginių dalyvių automobiliams statyti skirtos trys vietos namo sklype, o ne gatvėje ar nuovažoje. Nuovažoje galima sustoti atidarant vartus, tačiau asfaltuotoje nuovažoje nuolatos stovi trys automobiliai, o gretimai dažnai ir 20.

J. M. pažymi, kad jokių projektų nereikia atstatant gatvės sandaros elementus, tik reikia nuvalyti B. giminės suvežtą skaldą ir tą teritoriją naudoti pagal paskirtį, o žolė pati atžels. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, pakeitę (duomenys neskelbtini) gatvės sandarą ir statydami automobilius šioje gatvėje, pažeidžia KET, nes žino, kad automobilius stato griovio ir žalios vejos vietoje. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo gyventojas B. 2013-05-15 viešo susirinkimo metu savivaldybėje buvo supažindintas su VĮ Registrų centre įregistruotais (duomenys neskelbtini) gatvės dokumentais. (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo gyventojai žino, kokias neteisėtas statybas gatvėje atliko, tačiau teismas ir PK pažeidimo faktų nenagrinėjo ir aplinkybių netyrė.

Teismas neatsižvelgė į realios situacijos atsiradimo aplinkybes, kad 2018 m. vasario 15–19 d. nuotraukose nufotografuoti tik B. giminių automobiliai, stovintys tris paras (dieną ir naktį) neteisėtai išplatintoje nuovažoje, kuri neskirta automobiliams stovėti, o skirta tik sustoti, kad PK pažeidėjams jokių administracinės atsakomybės priemonių netaikė iki 2017 m. ir netaiko po Plungės apylinkės teismo 2017-09-28 nutarties priėmimo, nors pažeidėjai B., jų giminaičiai, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai statybų pažeidimus padarė neteisėtai įrengdami nuovažą, todėl teismas turėtų imtis iniciatyvos teisinei tvarkai atkurti, pažeidėjams taikydamas poveikio priemones.

J. M. nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo dėl savivaldybės atstovo dalyvavimo teisme, nors dėl to jis kreipėsi į teismą su atskiru prašymu, nes dėl turto savininko – savivaldybės –kintančios pozicijos nuo 2010 m. iki šiol toleruojami daromi KET nuostatų pažeidimai naudojant (duomenys neskelbtini) gatvės žemę. Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas taip pat pateikė teismui prašymą dėl savivaldybės atstovo dalyvavimo teisme, kad šis paaiškintų situaciją. PK atstovas paaiškino, kad situacija sprendžiama ilgą laiką, įvairių instancijų teismai nustatė, kad esama situacija dėl KET nėra aiški, nes vairuotojui atvykus į vietą tampa neaišku, kaip elgtis, savivaldybė nesitvarko, nutarimas priimtas atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, įvertinant tai, kad ten užpilta žvyruota skalda, todėl administracinės atsakomybės taikymas esant dabartinei situacijai negalimas, savivaldybės pozicija yra kintanti, vienu raštu jie leidžia, kitu draudžia. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtai atliktų statybų, dėl susiklosčiusios dviprasmiškos situacijos teritorija naudojama neteisėtai (naudojama kaip norima), todėl, J. M. teigimu, savivaldybės atstovo dalyvavimas teisme reikalingas.

Teismas nepasisakė dėl visų KET punktų, nurodytų skunde, taikymo ir jų nenagrinėjo, nors PK tyrėjas nustatė, kad: a) automobiliai pastatyti ant nuovažos į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą Plungės rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje; b) minėta nuovaža yra skirta transporto priemonių eismui ir tik įvažiavimui, sustojant atsirakinti (užrakinti), atsidaryti (uždaryti) vartus; c) dėl transporto priemonių sustojimo (stovėjimo) savivaldybei priklausančioje teritorijoje duomenų nepakanka. Be to, teismas neteisingai pasisakė dėl KET 150 punkto 10 papunkčio, nes jame nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama, kai kliudoma transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. J. M. pažymi, kad 1986 m. projekte nebuvo numatyti šaligatviai ir automobilių stovėjimas gatvėje savivaldybės prašymu, gatvė ne tam buvo tiesta, kad transportas stovėtų namų valdoje, tai nebuvo numatyta.

Visi 6 ir 8 pastatų sklypai buvo skirti komercinėms įmonėms: B. transporto įmonei ir J. M. remonto įmonei. Nutraukę gamybinę veiklą jie pakeitė paskirtį, tačiau jo, J. M., žemėje, už sklypo tvoros, gatvės pusėje liko pagal projektą įrengta betono trinkelėmis grįsta aikštelė, o B. įrengė automobilių stovėjimo aikštelę ir nuovažą gatvėje be projekto, todėl šios gatvės dalies naudojimas yra neteisėtas ir KET pažeidimai nepateisinami.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuovaža yra skirta transporto priemonėms įvažiuoti į namo kiemą, o duomenų, kad būtų gauta skundų ar pranešimų apie tai, kad sustojusios transporto priemonės kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, byloje nėra. J. M. teigimu, tokia teismo išvada yra neteisinga, nes jis pateikė daugybę skundų dėl neteisėto gatvės žemės naudojimo statant automobilius prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo paromis, o ne sustojusių automobilių, kurie kliudo transporto priemonių eismui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju automobiliai buvo statomi ant nuovažos, dėl to ginčo nėra. Tačiau teismas, siekdamas įvertinti, ar automobiliai, stovėdami ant nuovažos tamsiuoju paros metu, nepažeidžia KET 143 punkto reikalavimo, neteisingai vertino 3.7 papunkčio nuostatą, nurodydamas, kad iš kelio sąvokos apibrėžimo matyti, kad nuovaža nėra kelias. Nesutikdamas su tokia teismo išvada J. M. skunde pažymi, kad visi gatvės žemėje esantys elementai, nustatyti 2013-01-23 tiksliaisiais matavimais ir 2013-05-07 užregistruoti Registrų centre, yra kelias, todėl teismas nepagrįstai aiškina nuovažos sąvoką, pateiktą 2008-01-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakyme „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ Nr. Dl-11/3-3, kuriame nurodyta, jog nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. KET 3.7 p. nustatyta: „Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.“; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnyje nustatyta: „Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.“ Kai matyti, kalbama apie nuovažą, kurios buvimas niekaip nesumažina kelio sklypo ir nekeičia kelio elemento paskirties bei KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuovažą – nuvažiavimą nuo kelio sudaro tarpas, esantis tarp kelio ir B. namo sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Nuovaža skirta įvažiuoti / išvažiuoti iš kiemo aikštelės ir nuovažos dalis, esanti kelyje, yra kelio dalis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuovaža skirta vienam automobiliui išvažiuoti iš kiemo aikštelės. J. M. nurodo, kad kieme telpa du automobiliai, todėl diskusijos apie tai, kad stovėjimas paromis (nors trijų, kartais dvidešimties) B. automobilių prieš vartus neteisėtai išplatintoje nuovažoje yra teisėtas, neatitinta teisės aktų nuostatų, nes statyba automobiliams statyti neskirtoje vietoje atlikta neteisėtai, tai matyti iš Registrų centro dokumentų, todėl šiam klausimui išspręsti būtų tikslinga turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išvadą. J. M. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pažeistos KET 143 punkto nuostatos, nes asmuo negali palikti automobilio neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ne transportui stovėti skirtoje aikštelėje, o nuovažoje, kuri skirta sustoti, o ne stovėti. PK atsiliepime nurodo, kad nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta, ir teigia, kad pranešėjo skunde ir pridėtose nuotraukose užfiksuoti sustoję (stovintys) automobiliai ant nuovažos į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir kitoje Plungės rajono savivaldybės administracijai priklausančioje teritorijoje. Dėl nuovažos paskirties ginčo nėra, bet, J. M. įsitikinimu, nuovažoje negalima palikti automobilių stovėti ne tik naktį, bet ir dieną, nes nuovaža skirta vienam automobiliui ir jos buvimas nesuteikia nuovažai automobilių stovėjimo aikštelės statuso. Nuovažos paskirtį pakeisti į automobilių stovėjimo aikštelę ar leisti išplatinti nuovažą gali tik gatvės savininkas. Nagrinėjamu atveju nuovažą (duomenys neskelbtini) namo gyventojai įrengė platesnę už kiemo aikštelę, nes kiemo aikštelėje telpa du automobiliai, o nuovažoje – trys, todėl nuovaža neteisėtai pastatyta platesnė nei vienam automobiliui ir stovėjimas joje, ne sustojimas yra KET pažeidimas. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobiliai buvo palikti stovėti kelio nuovažoje, o ne už kelio ribų, todėl, J. M. teigimu, automobilių savininkai, palikdami automobilius stovėti tamsiuoju paros metu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, priešingai, nei konstatavo teismas, pažeidė KET 143 punkto nuostatas.

Kaip minėta, Plungės apylinkės teismas 2017-09-28 nutartyje, išnagrinėjęs atsakomybėn patraukto asmens skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-138-363/2017 dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, statomų automobilių, pasisakė, kad minėtoje vietoje, šalia namo, žalioji veja nėra įrengta, neįrengti kelkraščiai ir šaligatviai, taip pat nėra jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje atkarpoje. PK šį teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris Plungės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-490-174/2017). Tačiau dėl nenagrinėtų ir nevertintų nurodytų aplinkybių, kurios yra labai svarbios, J. M. teigimu, teismas priėmė neteisingą nutartį, kuri pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, teisinės tvarkos buvimą Plungėje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai teigia, jog duomenų, kad po minėtų nutarčių priėmimo būtų atsiradusių naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė transporto priemonių stovėjimo būdai ir vieta, nepateikta, nes kartu su skundu jis, J. M., pateikė teismui duomenis (apie 2017-09-28 bylos Nr. 11-138-363/2017 nagrinėjimą jam niekas informacijos nesuteikė), patvirtinančius, kaip buvo atliekamas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, kaip atrodė gatvė 1992 m. prieš neteisėtas statybas (pateiktas 1992 m. (duomenys neskelbtini) gatvės dalies gen. plano brėžinys su atsakingų Plungės rajono darbuotojų parašais ir 2016-04-01 savivaldybės raštas patvirtina fiksuotą gatvės situaciją 1992 metais gatvės dalyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų; pateiktos pažeidimų faktą patvirtinančios nuotraukos, iš kurių matyti, kaip buvo keičiama gatvės sandara 2010–2014 metais). Kaip jau minėta, dėl gatvės žemės naudojimo ne pagal paskirtį ir neteisėtų statybų nuo 2010 metų jis, J. M., teikė skundus su nuotraukomis PK ir savivaldybei, tik dalis jų pateikta teismui, siekiant neapkrauti, nes yra daugiau kaip tūkstantis nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip B. ir kiti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai (B. giminaičiai) keičia ir naudoja gatvės elementus prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo.

Be to, J. M. nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo teisinę padėtį, nurodydamas, kad jis veikia tik kaip pilietis, nors jis aiškiai nurodė, kad yra suinteresuotas asmuo (dėl viešosios rimties, patalpų ir žemės (KET pažeidimų) naudojimo ne pagal paskirtį, komercinės veiklos (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas) pažeidimų, nes esant bent vienam iš pažeidimų, jis nukenčia), ir teikė informaciją daugelyje skundų 2018 metais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui bei PK. J. M. nurodo, kad jis vadovauja viešojo maitinimo bendrovei ir yra kavinių savininkas, jo sutuoktinė taip pat dirba jo vadovaujamoje bendrovėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir (duomenys neskelbtini) name, pažeidimų objekte, vykdoma tapati veikla, kaip jo objektuose. Todėl PK neišsiaiškinimas visų nusižengimo aplinkybių sudaro paskatą neteisėtai naudoti turtą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir menkina jo, J. M., turto vertę, pažeidžia teisinę tvarką.

Be to, teismas, būdamas tos pačios sudėties, yra išnagrinėjęs dvi bylas, kuriose jis, J. M., aiškino savo veiklos sritis ir gyvenimo vietos padėtį, nurodydamas, kad jo šeima gyvena arčiausiai pažeidimų objekto ir yra labiausiai veikiama. Minimi pažeidimai tiesiogiai pažeidžia jo teises ir interesus. Jo suinteresuotumą patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašų kopijos, kuriomis jis naudojosi teismo posėdžio metu. Teismas, priėmęs neteisingą nutartį, sudaro išskirtines sąlygas neteisėtam valstybės turto naudojimui, nes leidžia nebaudžiamai turtą naudoti ne pagal paskirtį ir nemokėti mokesčių, todėl pažeidžiamos konkurencinės sąlygos, nes jis, J. M., ir jo bendrovė pastatus bei priskirtą žemę naudoja pagal paskirtį, vykdo statybas laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, moka mokesčius už priskirtą valstybinę žemę prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus J. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo palikti skundžiamą Plungė apylinkės teismo 2018-06-01 nutartį nepakeistą ir J. M. skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo J. M. skundo argumentus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad medžiaga ištirta objektyviai, visapusiškai ir išsamiai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagrindo neįžvelgė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ANK 652 straipsnis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. M. nesutinka su Institucijos ir teismo priimtais sprendimais nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, teigia, kad toks sprendimas priimtas tiek Institucijai, tiek teismui neįvertinus ir neišnagrinėjus visų jo skunduose pateiktų argumentų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės naudojimo ne pagal paskirtį, gatvės sandaros sugadinimo, nes šie pažeidimai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu dalyku – KET pažeidimais. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju be pagrindo nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl neteisėtų statybų, sunaikinus buvusius gatvės elementus ir be leidimų pastačius naujus (pasak apelianto, B. 1992 m. užvertė lietaus vandens nuleidimo griovį ir pastatė automobilių stovėjimo aikšteles, po to įrengė nuovažą, neturėdami tam leidimo), (duomenys neskelbtini) gatvės žemė prie (duomenys neskelbtini) namo naudojama ne pagal paskirtį, pažeidžiant KET reikalavimus. Be to, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju be pagrindo buvo remiamasi Plungės rajono apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimu, kuriame teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. skundą administracinio nusižengimo byloje, konstatavo, kad toje vietoje žalioji veja nėra įrengta, neįrengti kelkraščiai, šaligatviai ir t. t., ir tai asmenims galbūt leidžia manyti, jog atkarpa yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kuri neskirta transporto priemonėms stovėti. J. M. teigimu, šis nutarimas buvo priimtas neišsiaiškinus ir neišnagrinėjus visų pažeidimo faktą patvirtinančių reikšmingų aplinkybių dėl statomų automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, t. y. neįvertinus to, kad statybos darbų atlikėjas ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. A. – B. anūkės L. vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name nuo 2010 metų, teismui melavo, sakė netiesą, apsimetė nieko nežinąs apie statybas gatvėje 2010–2014 metais, nes būtent jis kartu su B. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje statė automobilių stovėjimo aikšteles ir nuovažą į (duomenys neskelbtini) namo sklypą. Todėl, J. M. teigimu, visiškai nelogiška pateisinti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, dešimt metų gyvenančius name, ir B. šeimą, kuri ardė gatvę ir vykdė neteisėtas statybas. Šios aplinkybės teismui nagrinėjant R. A. skundą administracinio nusižengimo byloje liko neišaiškintos, nebuvo įvertinti visi duomenys, todėl, apelianto teigimu, būtina atnaujinti minėtos bylos nagrinėjimą, nes jis paaiškino naujas aplinkybes, kurių nežinojo bylą nagrinėjęs teismas, ir tik teisingai išnagrinėjus aplinkybes minėtoje byloje turėtų būti nagrinėjama ši byla, nes priešingu atveju liks neišaiškintos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisingam šios bylos nagrinėjimui. Be to, pasak apelianto, teismas be pagrindo nenagrinėjo skundo argumentų, susijusių su Plungės rajono PK ir Plungės rajono savivaldybės 2011–2014 m. raštų, kurie, J. M. teigimu, pakeitė PK veikimą nagrinėjant administracinius nusižengimus iki 2017 metų ir Plungės apylinkės teismo poziciją nagrinėjant 2017 metais Plungės rajono PK priimtus nutarimus, neatitiktimi įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams, taip panaikindamas teisę į teisingą teismą. Su šiais apelianto skundo argumentais sutikti negalima.

Visų pirma dėl J. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Plungės rajono PK ir Plungės rajono savivaldybės raštų neatitiktimi įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams, 2017 m. Plungės rajono PK priimtų nutarimų kvestionavimu, žemės naudojimu ne pagal paskirtį, gatvės sandaros sugadinimu, neteisėtai vykdant komercinę veiklą, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo galimais pažeidimais, Plungės rajono savivaldybės neveikimu, pažymėtina, kad šie J. M. skundo argumentai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų skundžiamą nutartį priėmęs teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, neturėjo pagrindo pasisakyti, nes revizavo ginčijamą Institucijos 218-03-19 nutarimą, kuris, pažymėtina, buvo priimtas išnagrinėjus iš Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio persiųsto J. M. skundo 8 punkte pateiktą informaciją apie galbūt padarytus KET pažeidimus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-03-14 raštu Nr. 4D-2018/1-219/3D-717 „Dėl J. M. skundo“ persiųstame J. M. 2018-02-28 skunde Nr. P-456 bei kreipiniuose Nr. P-441, P-445, Nr. P-449 išdėstytas aplinkybes dėl galimų KET pažeidimų statant automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje. Jokios kitos aplinkybės, išskyrus galimus KET pažeidimus, nebuvo tiriamos ir dėl jų sprendimas nebuvo priimtas, todėl teismas, nagrinėdamas J. M. skundą dėl Institucijos 218-03-19 nutarimo, neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su Institucijos ir apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad automobilių vairuotojai, statydami automobilius prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, nepažeidžia KET reikalavimų. Tokia išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų (negauta skundų ar pranešimų) apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo sustojusios transporto priemonės trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, dėl to nėra pagrindo konstatuoti KET 150.5 punkto, kuriame, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), taip pat kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, ir KET 150.10 punkto, kuriame, inter alia, nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, reikalavimų pažeidimų; kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje statomų automobilių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenys, statydami automobilius atkarpoje, kuri dengta lygia žvyro danga, taip pat nesant sustojimą ir stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ar kelio horizontaliojo ženklinimo, KET reikalavimų nepažeidė.

J. M. teigimu, teismas be pagrindo rėmėsi Plungės rajono apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimu R. A. administracinio nusižengimo byloje, nes šis sprendimas, apelianto nuomone, buvo priimtas neišsiaiškinus ir neišnagrinėjus visų pažeidimo faktą patvirtinančių reikšmingų aplinkybių dėl statomų automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, t. y. neįvertinus to, kad statybos darbų atlikėjas ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. A. – B. anūkės L. vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name nuo 2010 metų, teismui melavo, sakė netiesą, apsimetė nieko nežinąs apie statybas gatvėje 2010–2014 metais, nes būtent jis kartu su B. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje statė automobilių stovėjimo aikštelę ir nuovažą į (duomenys neskelbtini) namo sklypą. Tačiau pažymėtina, kad J. M. skundo teiginiai dėl galbūt neteisėtų statybų, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę ir nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo sklypą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju reikšminga yra tai, ar statydami automobilius minėtoje vietoje automobilių vairuotojai nepažeidžia KET reikalavimų, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto skundo teiginius, kad dėl neteisėtai atliktų statybų gatvės elementai naudojami ne pagal paskirtį ir dėl to yra daromi KET pažeidimai. Tokia išvada padaryta, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl statomų automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, yra pasisakyta Plungės rajono apylinkės teismo 2017-09-28 nutarime, kuriuo teismas, nutraukdamas administracinėn atsakomybėn patrauktam R. A. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad minėtoje vietoje šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, žalioji veja nėra įrengta, neįrengti kelkraščiai ir šaligatviai, taip pat nėra jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje atkarpoje, todėl asmenys, statydami automobilius atkarpoje, kuri dengta lygia žvyro danga, taip pat nesant sustojimą ir stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ar kelio horizontaliojo ženklinimo, KET reikalavimų nepažeidė. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017-12-29, Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus R. A. administracinio nusižengimo bylą, taigi jame konstatuotos aplinkybės nekvestionuojamos. Duomenų, kad po šio sprendimo priėmimo būtų atsiradusių naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė transporto priemonių stovėjimo būdas ir vieta, teismui nepateikta. Todėl daryti išvadą, kad automobilių vairuotojai, statydami automobilius toje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, pažeidė KET reikalavimus, nėra pagrindo.

Taip pat nepagrįsti apelianto J. M. skundo argumentai, kad automobilių vairuotojai, palikdami automobilius stovėti po keletą parų ar mėnesių tamsiuoju paros metu prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, kiemo neteisėtai įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuovažoje, pažeidė KET 143 punkto reikalavimą, nurodantį, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad teritorija, kur užfiksuoti statomi automobiliai, yra gyvenvietė. KET 141 punkte, be kita ko, numatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje; KET 142 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tuo tarpu KET 143 punkte reglamentuotas transporto priemonių sustojimas neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti šio KET punkto reikalavimo pažeidimą dėl automobilių statymo tamsiuoju paros metu gyvenvietėje, kuri, kaip matyti iš paties J. M. pateiktų nuotraukų, yra apšviesta teritorija (nuotraukose aiškiai matyti apšvietimo stulpas), kurioje automobilių sustojimas pagal minėtus KET 141 ir 142 punktus nėra draudžiamas, pagrindo nėra.

Šiuo atveju konstatuoti kitus KET pažeidimus dėl automobilių statymo nuovažoje, kuri, kaip pažymi apeliantas, yra skirta transporto priemonėms įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą, taip pat nėra pagrindo, nes, kaip nurodo pats J. M., nuovaža yra platesnė už kiemo aikštelę, kur telpa du automobiliai, tuo tarpu nuovažoje – trys, o duomenų, jog būtų gauta skundų ar pranešimų apie tai, kad sustojusios transporto priemonės trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į minėtą kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2018-03-19 rašte Nr. 30-S-7565, be kita ko, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2018-03-19 nenustatyta nė vieno eismo įvykio, kurio padarymo priežastis būtų minėtoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje sustojusios (stovinčios) transporto priemonės.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2018-03-19 nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J. M. skundus dėl galimų KET pažeidimų statant automobilius prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti teisingai įvertinus bylos duomenis, todėl naikinti juos nėra pagrindo.

Kartu pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, reaguodamas į J. M. skundus ir kartu siekdamas išspręsti vairuotojus klaidinančią situaciją, ne kartą kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę, kad ši, kaip teritorijos savininkė, būdama atsakinga už savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas), spręstų minėtos teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Plungėje, sutvarkymą tam, kad nebūtų klaidinami vairuotojai ir kiti eismo dalyviai, ir, kaip nurodyta Plungės rajono savivaldybės administracijos 207-05-16 rašte Nr. AS-3039 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos sutvarkymo“: „Viešasis pirkimas „Kelio juostos žaliosios zonos Plungėje, (duomenys neskelbtini) g., ties sklypais Nr. 8D ir 8, įrengimas“ yra įtrauktas į 2017 m. planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų planą ir šiuo metu viešojo pirkimo procedūros jau yra vykdomos.“ Taigi, kaip matyti, šiuo metu yra sprendžiamas ir teritorijos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, Plungėje, sutvarkymo (žaliosios zonos įrengimo) klausimas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti jo skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą apylinkės teisme, J. M. nenurodė. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK priėmė pagrįstą sprendimą, jog konstatuoti, kad dėl automobilių statymo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Plungėje, yra padaryti KET reikalavimų pažeidimai, nėra pagrindo.

Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją J. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.